Nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavo 24,7 tūkst. žmonių arba vidutiniškai 3,5 tūkst. žmonių per dieną. Ankstesnę savaitę šie skaičiai siekė atitinkamai 41,6 tūkst. ir 5,9 tūkst. – šie skaičiai taip pat buvo mažesni nei ankstesnių savaičių.

Bent 70 proc. nuo visų gyventojų mažiausiai vienu skiepu yra vakcinuoti septyniose savivaldybėse: Neringoje (100 proc. paskiepytųjų), Akmenės rajone (82,9 proc.), Alytaus rajone (82,7 proc.), Anykščių rajone (72,6 proc.), Ignalinos rajone 71,8 proc.), Druskininkuose (70,5 proc.) ir Birštone (70,3 proc.). Prieš savaitę tokių savivaldybių buvo penkios.

Tarp didžiųjų miestų daugiausiai žmonių bent viena doze vakcinuota išlieka Alytuje – 65,3 proc., Panevėžyje jų – 63,8 proc., Kaune – 62,9 proc., Vilniuje – 60,8 proc., Šiauliuose – 58,2 proc., Klaipėdoje – 51,3 procento. Klaipėda išlieka septintoji mažiausiai paskiepytų gyventojų turinti savivaldybė.

Mažiausiai paskiepytų gyventojų yra Šalčininkų rajone – vos 37,1 proc. gyventojų. Antroji – Vilniaus rajono savivaldybė, kur pasiskiepijo 48,5 proc. gyventojų, trečias – Klaipėdos rajonas, kur yra 40,3 proc. pasiskiepijusių.

Lietuvoje bent viena vakcinos doze paskiepyta 59,7 proc. gyventojų: per savaitę ši dalis paaugo vienu procentiniu punktu.

Tarp suaugusiųjų pasiskiepijusių yra 70,1 proc. gyventojų – vienu procentiniu punktu daugiau nei prieš savaitę.

Pasak Viktorijos Čmilytės-Nielsen, tokie sprendimai būtų efektyvūs ir finansiniu požiūriu, jie pareikalautų netgi mažiau lėšų negu paskesnis užsikrėtusiųjų koronavirusu gydymas. 

„Skiepijimosi tempai krenta ir tai turėtų kelti pagrįstą nerimą ruošiantis rudens sezonui. Mano supratimu, ne visos skatinimo priemonės dar yra išnaudotos, ir mes turėtume būtent eiti tuo keliu – skatinimo, o ne baudimo“, – LRT radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pasak jos, būtina skleisti žinią, kad skiepijimasis yra vienintelis kelias į mažiau suvaržymų rudenį, jeigu situacija imtų blogėti, o tie asmenys, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atsisako skiepytis, turės nuolat testuodamiesi įrodyti, jog yra saugūs.

„Kai kuriuose miestuose jau buvo tokie pilotiniai projektai išmėginti – loterijos, prizai. Ir nors tai atrodo toks žaidimas, tačiau ir tai veikia. Manau, kad būtent toks skatinimas – ar tai būtų kažkokiomis piniginėmis priemonėmis per žaidimą, – tai galėtų būti dar viena priežastis žmonėms pasiskiepyti“, – sako Seimo vadovė.

„Ir lyginant su tomis lėšomis, kurių prireiks medicininei priežiūrai, tos lėšos būtų tikrai nedidelės“, – pridūrė ji.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė taip pat pasisako už privalomą testavimą kai kurioms darbuotojų grupėms.

„Matote, yra tam tikri segmentai, grupės, profesijos, kur nuolat reikia kontaktuoti su žmonėmis ir kur būtina užtikrinti, kad dirbantys žmonės yra saugūs, – tiek patys sau, tiek aplinkiniams. Taip, tokia priemonė turi būti svarstoma“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji kartu išsakė lūkestį, kad rudenį į mokyklas grįžę vaikai galės mokytis įprasta tvarka, kadangi tai yra ne tik mokymosi, bet ir socialinių įgūdžių, psichologinės sveikatos klausimas. Pasak jos, šiame kontekste svarbu, kad būtų pasiskiepiję pedagogai, o kartu ir mokiniai.

„Toje grupėje tarp 12 ir 15 (metų amžiaus – BNS) mes turime dar nelabai didelius skaičius paskiepytų vaikų, tačiau jie pamažu didėja ir aš, vėlgi, viliuosi, kad iki rudens, iki mokslo metų pradžios mes jau turėsime nemažą dalį vaikų paskiepytų“, – sakė Seimo pirmininkė.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 45,8 proc. žmonių.

P. Saudargas: skiepijimą galėtų paskatinti privilegijos galimybių paso turėtojams

Spartesnį skiepijimą nuo COVID-19 galėtų paskatinti sukurta nauja privilegijų sistema galimybių paso turėtojams, sako Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.

„Reikėtų panaudoti žaliojo paso galimybes ir sukurti papildomų bonusų sistemą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė parlamentaras.

„Ne tik tai sieti su ribojimais, kurie kerta per ekonomiką, kai negali nueiti į restoraną, bet jei turi žalią pasą, daugiau žmonių gali tilpti į renginį, restoraną ar kino teatrą, apskritai valdžios įstaigose, institucijose (aptarnauti) pagreitinta tvarka, taikyti įvairių nuolaidų turintiesiems žaliąjį pasą“, – teigė politikas.

Anot jo, Lietuvai, kaip ir kitoms valstybėms, rudenį gresia ketvirtoji koronaviruso banga, o kol kas pasiekti kolektyvinio imuniteto nepavyksta, todėl reikia galvoti, kaip paskatinti žmones skiepytis.

„Galbūt verta pagalvoti, kur galime paskatinti, nes akivaizdu, kad reikia žmones skatinti, kadangi skiepijimo mastai krito, patys žmonės nesiskiepija. Ne todėl, kad trūksta vakcinų, ne todėl, kad vakcinacijos centrai blogai dirba, o nebėra tiek daug entuziazmo, žmonės patikėjo, kad viskas baigta“, – sakė P. Saudargas.

Anot jo, tai daryti reikia kuo greičiau, jau rugpjūtį pradėti naują skiepų reklamos kampaniją.

Gegužę Lietuvoje pradėjo veikti vadinamasis galimybių pasas, kuris leido gauti daugiau paslaugų nuo koronaviruso pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą testą turintiems žmonėms. Tačiau liepą pasibaigus karantinui galimybių paso naudojimas labai sumažėjo.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 45,8 proc. žmonių.

Siūloma maksimaliai paankstinti minėtų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių vertimąsi biomedicinos technologo, medicinos biologo, medicinos genetiko ir išplėstinės praktikos vaistininko asmens sveikatos priežiūros praktika, įsigaliojimą (šiuo metu įtvirtinta data yra 2021 m. gegužės 1 d.).

Tai, pasak projektus teikiančio sveikatos apsaugos ministro A. Verygos, užtikrintų nepertraukiamą ir laiku teikiamų paslaugų, tokių kaip suaugusiųjų skiepijimas, teikimą. Išplėstinės praktikos vaistininkai, priėmus pataisas, anksčiau galėtų pradėti vaistinėse skiepyti gyventojus gripo, erkinio encefalito vakcinomis. A. Verygos teigimu, tai nebūtų prievolė – skiepijimą galėtų vykdyti tik tos vaistinės, kurios būtų pasiruošusios.

„Kai Lietuvą pasieks COVID vakcina, mums reikės paskiepyti daug gyventojų ir tai padaryti maksimaliai greitai. Tai bus papildomas darbas jau greta tų darbų, kuriuos ir taip daro šeimos gydytojai ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos. (.... ). Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, vaistinės, kurios buvo pasiruošusios, taip pat galėtų skiepyti pacientus ir COVID vakcina. Tai būtų dar vienas papildomas kanalas, kuris leistų šiek tiek sumažinti krūvį asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir sudarytų galimybę didesnei daliai ir greičiau pasiskiepyti nuo koronavirusinės infekcijos“, – pateikimo metu sakė A. Veryga.

Po pateikimo projektams pritarė 57 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė du parlamentarai. Pagrindiniu šių klausimų svarstyme paskirtas Sveikatos reikalų komitetas. Lapkričio 5 d. projektai turėtų sugrįžti į Seimo salę.