-
Ant Kauno daugiaaukščio sienos – priminimas apie kasdienius džiaugsmus 3
Džiaugtis paprastais dalykais
„Kasdienius džiaugsmus“ ant Partizanų gatvės 120 numeriu paženklinto penkiaaukščio sienos perkėlė piešinio autorius Tadas Vincaitis-Plūgas ir jam talkinę gatvės menininkas Karolis Grubis bei skulptorius Šarūnas Juknys. Komanda prie daugiabučio darbavosi beveik mėnesį, o jų kūrinys tapo savotiška dovana Partizanų gatvė gyventojams ir visiems kauniečiams.
„Piešinyje pavaizduoti anksčiau mums buvę įprasti, o dabar – ne taip lengvai pasiekiami džiaugsmai: pasivažinėjimas riedlente ar dviračiu, susitikimas su draugais, piknikas parke. Iliustruojamos šiltos žmonių emocijos, pozityvūs jausmai ir nuotaika, kurioje anksčiau gyvenome ir kuri, tikėkimės, vėl neužilgo sugrįš“, – apie kūrinio žinutę pasakojo jo autorius T. Vincaitis.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Tiesa, menininkas pripažįsta, kad ne viskas klojosi pagal planą. Siekis įgyvendinti piešinį per savaitę išsitęsė į visą mėnesį – sienos specifika privertė pakeisti piešimo techniką ir priemones.
Piešinyje pavaizduoti anksčiau mums buvę įprasti, o dabar – ne taip lengvai pasiekiami džiaugsmai.
Gyventojai domėjosi ir vaišino
Vis dėlto iššūkiai nesukliudė įgyvendinti tikslo ir dar vienas milžiniškas piešinys papildė jau bemaž pusšimtį eksponatų skaičiuojančią gatvės meno kūrinių galeriją Kaune.
Menininkai džiaugiasi, kad prie naujos neofreskos atsiradimo ženkliai prisidėjo iniciatyvūs namo gyventojai. Būtent jie patalpino penkiaaukščio nuotraukas bei informaciją platformoje „Gyvos sienos“. Jos tikslas – padėti menininkams surasti pastatų savininkus, norinčius papuošti savo namų sienas gatvės meno kūriniais.
Aktyvios kauniečių paieškos netrukus davė apčiuopiamą rezultatą – daugiabutį jau kelis mėnesius puošia išraiškingas piešinys.
T. Vincaitis-Plūgas pasakojo, kad namo gyventojai su juo susisiekė patys – vėliau kartu susiderino ir piešinio eskizą.
„Piešdami nuolat jautėme ir praeivių, ir vietos gyventojų dėmesį. Kaimynai negailėjo pagyrimų, o name, ant kurio piešėme, gyvenanti močiutė ir daugiabučio pirmininkas vis pavaišindavo kava ar arbata. Matėme, kad gyventojai piešinį priėmė ir džiaugėsi juo“, – šyptelėjo gatvės menininkas.
Dar daugiau piešinių
„Kauno akcentai“ yra analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 51 akcentas. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti internete: http://akcentai.kaunas.lt.
Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir kauniečiai, savo pastatų sienas atiduodami į menininkų rankas, pasitelkiant specialiai tam sukurtą platformą: http://gyvosienos.kaunas.lt.
Visus gatvės meno kūrinius vienoje virtualioje erdvėje galima pamatyti čia: http://bit.ly/gyvosienos-galerija.
-
Dėl naujojo piešinio Vytėnuose gyventojai sutiko pabūti be elektros 3
Praeivis su šunimi
Miesto vaizdus ant transformatorinės Vytėnuose perkėlė gatvės menininkų Tado Šimkaus ir Žygimanto Amelyno komanda „Gyva grafika“. Piešinyje atsiveria jauki senamiesčio gatvelė, kurioje matomas su šunimi vaikščiojančio žmogaus siluetas.
Naujas piešinys – bendras menininkų ir vietos bendruomenės projektas. Vytėnų gyventojai susibūrimo vietą, kurioje vyksta įvairios bendruomenės veiklos, norėjo paversti dar jaukesne ir žaismingesne. Taip gimė idėja greta esančią pilką elektros pastotę transformuoti į meno kūrinį.
„Gyventojams pasiūlėme net keletą transformatorinės apipavidalinimo sprendimų. Jie rengė balsavimą, išsirinko labiausiai patinkantį ir piešinys nugalėtojas nugulė ant pastotės sienų. Čia vaizduojama jaukaus seno miesto perspektyva, nukelianti į istorinį siužetą. Tuo pačiu nearši spalvinė gama susilieja su kvartalo estetika. Žmogus su šunimi savotiškai iliustruoja gyvenvietės aktyvistus, vakarais išbėgančius su savo augintiniais“, – pasakojo vienas iš piešinio autorių Žygimantas Amelynas.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Septynios spalvotos transformatorinės
Menininkai džiaugėsi, kad į visą procesą aktyviai įsitraukė ir patys gyventojai – ne tik kartu rinkosi, kokį piešinį nori matyti, bet ir domėjosi jo įgyvendinimu bei neišsigando laikinų nepatogumų.
„Naktinis piešimas – tai dažna gatvės menininkų darbo specifika, nes neretai piešinio proporcijos ant sienos perkeliamos naudojant projektorių, o tam reikia tamsos. Tačiau smagu, kad vietos gyventojai nepabūgo nepatogumų ir tol, kol piešėme ant transformatorinės, sutiko pabūti be elektros“, – apie kūrinio gimimo procesą pasakojo menininkas.
Smagu, kad vietos gyventojai nepabūgo nepatogumų ir tol, kol piešėme ant transformatorinės, sutiko pabūti be elektros.
Meno kūriniu virtusi elektros transformatorinė Vytėnuose – ne pirmoji Kaune. Rudens pradžioje Partizanų gatvėje minimalistiniais miško ornamentais papuošta ir kita panaši pastotė, o iš viso mieste galima suskaičiuoti net septynias spalvotas transformatorines.
Eksponatais tampa neįprasti objektai
„Smagu matyti gatvės meno kūrinius, atsirandančius netikėtose erdvėse. Vis daugiau gatvės menininkų dėmesio sulaukia elektros pastotės. Matome, kaip tuo džiaugiasi ir gyventojai, kadangi dažniausiai niūrios, pilkos transformatorinės stūkso pačiuose daugiabučių kiemų centruose, todėl yra dažnai matomos ir praeinamos, o naujos spalvos į kasdienį gyvenimą įneša daugiau nuotaikos“, – kalbėjo Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir kauniečiai, savo pastatų sienas atiduodami į menininkų rankas, pasitelkiant specialiai tam sukurtą platformą: http://gyvosienos.kaunas.lt.
Visus gatvės meno kūrinius virtualioje erdvėje gali pamatyti čia.
-
Kaune po gyventojų langais išdygo unikalus miškas 17
Specialiai Partizanų gatvei
Naujasis Kauno gatvės meno galeriją po atviru dangumi papildęs piešinys – jungtinis menininkų projektas. Simo-nos Seibutienės kurtus „Miško sodus“ ant statinio perkėlė trise – Ieva Olimpija Voroneckytė, Goda Skėrytė ir Ramūnas Vaicekauskas.
„Norėjau sukurti piešinį, kuris į aplinką įsilietų ir vasarą, ir žiemą. Tai užuomina į spygliuočių mišką. Stilizuoti eglių kontūrai ir lietuvių liaudies simbolika pateikta abstrakčiai, supaprastinus formas iki tam tikro rašto, ornamento, kuriame slypi daug reikšmių“, – apie piešinį pasakojo autorė.
Kūrinys turi ypatingą sąsają būtent su Partizanų gatve, kurioje jis nuo šiol ir matomas. Pasak S.Seibutienės, piešinys primena miškus, kuriuose slėpėsi ir kovojo partizanai, o simboliai – Lietuvą, kurią jie gynė.
„Čia matomi augaliniai motyvai, amžinai žaliuojantys gyvybės medžiai, šiaudinių dangaus sodų simbolika piešinio viršuje, lyg užuomina į dangaus skliautą, sujungiantį visą kūrinį į bendrą ornamentą“, – pridūrė menininkė.
Kauno miesto savivaldybės nuotr.
Unikalus kauniečių požiūris
Piešinį įgyvendinę menininkai džiaugiasi išskirtiniu kauniečių požiūriu į gatvės meną.
„Kol jį piešėme, sulaukėme daugybės praeivių ir gyventojų žvilgsnių, pakalbinimų, bet tarp jų nebuvo nė vieno neigiamo ar piktai nusiteikusio. Visi džiaugėsi spalvomis, domėjosi procesu, progresu. Kaunas dėl tokio gyventojų požiūrio tikrai unikalus“, – mintimis dalijosi viena iš kūrinio įgyvendintojų G.Skėrytė.
„Miško sodai“ – tai dar vienas nebe pirmus metus Kaune veikiančios platformos „Gyvos sienos“ rezultatas. Jos tikslas – padėti menininkams ir piešinių ant savo sienų laukiantiems pastatų savininkams atrasti vieniems kitus ir įgyvendinti kūrybiškas idėjas, atgaivinant bei papuošiant pilkas pastatų sienas meistriškais gatvės meno kūriniais.
Kaunas dėl tokio gyventojų požiūrio tikrai unikalus.
Pilką transformatorinę tarp siūlomų papuošti pastatų pastebėjusi S.Seibutienė netruko prie vietos priderinti autentišką piešinio eskizą. Dalyvavusi idėjų konkurse „Kauno akcentai“ bei užsitikrinusi finansavimą iš miesto savivaldybės, menininkė drauge su kolegomis netruko idėją paversti realiu darbu.
Miesto galerija pilnėja
„Kauno akcentai“ yra analogų Lietuvoje neturintis idėjų konkursas. Jo dalyviai savo darbais puošia įvairias miesto vietas. Patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.
Nuo programos pradžios įvairiose miesto vietose jau atsirado 42 akcentai. Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti internete: http://akcentai. kaunas.lt.
Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir kauniečiai, savo pastatų sienas atiduodami į menininkų rankas, pasitelkdami specialiai tam sukurtą platformą: http://gyvosienos.kaunas.lt.
Kauniečiai ir miesto svečiai visus gatvės meno kūrinius virtualioje erdvėje gali pamatyti čia: bit.ly/gyvossienos.
-
Freska ant Kauno daugiabučio: lietuvišką peizažą nupiešė robotas 16
Ant Vilijampolėje esančio Sąjungos a. 14 penkiaaukščio atsirado jau mirusios dailininkės Lidijos Meškaitytės darbo "Vakarėjant", saugomo Lietuvos dailės muziejuje, kopija. Piešinį ant sienos perkelti patikėta… robotui.
Piešinyje vaizduojamas kaimo takas leidžiantis saulei. Jis matomas iš A.Kriščiukaičio gatvės pusės.
Šios gatvelės šonuose – nedideli namai, ir staiga išnyra didžiulis penkiaaukštis, tiksliau, jo siena. Tad pieštas takas bus tarsi natūrali gatvelės tąsa.
"Viską atlieka robotas", – kol vyko darbai, kalbėjo projekto idėjos autorius menininkas Timotiejus Norvila (Morfai). Projektą vykdanti komanda darbus prie namo pradėjo pirmadienį, o baigė trečiadienį. Viskas būtų užtrukę trumpiau, jei ne lietus.
Robotukas Albertas slinko, purškė dažus pagal tai, kaip buvo užprogramuotas. Jis yra, lygino Morfai, kaip dronas, bet pririštas virvelėmis. Dar prireikė medinių polių, kad piešinys galėtų būti nupieštas iki pat statinio krašto.
Iš Estijos atsivežto roboto veiksmus sekė jo kūrėjų ir jį aptarnauti apmokytų aukštalipių vyrų komanda. "Nindzės robotuką, kai reikia, pakelia aukštyn ar nuleidžia, keičia dažų flakonėlius ir t.t.", – vardijo projekto kuratorius.
Jo pasirinktos dailininkės kūriniai daugiausia atlikti taškavimo principu, dar vadinamu pointilizmu. Panašiai dirba, kaip aiškino kūrėjai, ir robotas, vienu metu padėdamas vieną tašką reikalingoje vietoje ir reikalingos spalvos, taip ilgainiui ištaškuoja visą paveikslą pagal iš anksto užprogramuotą vaizdą.
Viską atlieka robotas.
"Taip vienas prie vieno atsiranda paveikslėlis. Visos spalvos išgaunamos, kaip ir spaudoje, iš penkių spalvų. Finale – labai įdomi piešinio tekstūra", – sakė T.Norvila.
Paprastai įgyvendinantis savo paties kūrybinius sumanymus šį kartą Morfai pasirinko kito menininko darbą.
"Norėjau ją pagerbti. Jos darbai – įspūdingi, bet ji nepelnytai užmiršta. Pats ją atradau netikėtai. Man labai patinka jos estetika. Ji labai unikali. Truputį primena japoniškus paveikslus. Tokia ramybė, darbuose yra tokios erdvės… Visiškai kitaip komponuoja nei akademiniai ar žinomi Lietuvos klasikai", – apibūdino Morfai.
Piešinyje dar bus įkomponuotas užrašas su autorės vardu ir pavarde bei gyvenimo metais.
Daugiabučio gyventojams piešinys nieko nekainavo. Projektas finansuojamos iš "Kauno akcentų" programos "Gyvos sienos".
Iš Lietuvos dailės muziejaus rinkiniuose saugomų L. Meškaitytės kūrinių yra parengta virtuali paroda. Jos darbus virtualiai apžiūrėti galima čia.
-
Kaunas surado sprendimą, kaip apsaugoti gatvės meno kūrinius 3
Šiandien Kaune galima rasti daugiau nei 40 oficialiai pripažįstamų gatvės meno darbų. Šiai meno formai tampant vis svarbesne kultūrinio Kauno identiteto dalimi, svarbu ne tik naujų, kokybiškų darbų atsiradimas, bet ir senųjų išsaugojimas.
„Esame turėję du labai skaudžius nesusipratimus, kuomet miestą tvarkantys darbuotojai požemines perėjas puošiančius gatvės meno kūrinius palaikė vandalizmo išraiškomis ir juos nuvalė. Ieškodami, kaip tokių atvejų išvengti, suradome paprastą, bet efektyvų sprendimą – visus oficialius gatvės meno kūrinius pažymėti specialiais ženklais“, – teigė Kauno vicemeras Andrius Palionis.
Nuo šiol visi oficialūs piešiniai bus pažymėti specialiomis informacinėmis lentelėmis. Pažvelgę į jas praeiviai galės sužinoti kūrinio pavadinimą, autorių, įgyvendinimo metus, o miestą tvarkantiems darbuotojams tai bus ženklas, kad lentele pažymėtų sienų liesti negalima.
Portalas kauno.diena.lt jau rašė, kad pirmasis menininkų piešinys – tautiniai motyvais išmarginta juosta – darbininkų nuo požeminės perėjos buvo nuvalytas dar 2017-ųjų rudenį. O 2018-ųjų rugsėjį pilka tapo dar viena menininkų profesionaliai anksčiau išmarginta požeminė perėja.
„Gyvos grafikos“ nuotr.
Prie naujų profesionalių gatvės meno kūrinių atsiradimo mieste gali prisidėti ir kauniečiai, pilkas savo pastatų sienas atiduodami į menininkų rankas. Neseniai startavusi platforma http://gyvosienos.kaunas.lt menininkams ir sienų savininkams padeda surasti vieni kitus. Plačiau apie šį projektą skaitykite čia.
-
Unikalus projektas Kaune jau sulaukė didžiulio susidomėjimo 27
Kiekvienam menininkui, turinčiam idėją, kaip konkrečias Kauno vietas paversti meno kūriniais, suteikiama galimybė teikti paraišką šiam projektui, o Kauno miesto savivaldybė teikia pagalbą darbuose ir dalinį finansavimą. Projekto internetiniame puslapyje pateikiamas miesto sienų sąrašas, iš kurio kūrėjai gali rinktis, kuri vieta labiausiai tinka jų vizijoms įgyvendinti. Šis projektas sulaukė didelio pasisekimo ir traukia praeivių akis – netikėta ant studentų bendrabučio sienos pamatyti dadaistinį Monos Lizos atvaizdą, ant daugiabučio sienos „nutūpusį“ lakūnų Dariaus ir Girėno legendinį lėktuvą „Lituanica“ ar ant prekybos miestelio „Urmas“ sienos sukurtą geležinkelio stoties vaizdą.
Idealaus partnerio paieškos
Kauno miesto savivaldybės ryšių su visuomene skyriaus specialistė Aušrinė Vaščėgaitė paklausta apie projektą teigia, kad „Gyvos sienos“ sulaukė didelio tiek sienų savininkų, tiek ir menininkų susidomėjimo.
„Šiuo metu užregistruota virš šimto sienų, kurias savininkai nori ir leidžia puošti piešiniais. Sulaukėme ir nemenko menininkų susidomėjimo – internetinėje platformoje užsiregistravo daugiau nei dvidešimt“, – teigia savivaldybės atstovė.
Menininkams suteikiama visiška kūrybinė laisvė kaip ir ką atlikti, tačiau didžiausią dėmesį kreipiame į tai, kad ant sienų nupieštas paveikslas būtų profesionalus ir kokybiškas.
Kūrėjai, pateikę paraišką dalyvauti projekte, siunčia savo portfolio, o miesto gyventojai nurodo konkrečias sienas ir jų išmatavimus, todėl galima teigti, kad kūrėjai ir sienų savininkai leidžiasi į idealaus partnerio paieškas vieni kitų atžvilgiu.
„Menininkams suteikiama visiška kūrybinė laisvė kaip ir ką atlikti, tačiau didžiausią dėmesį kreipiame į tai, kad ant sienų nupieštas paveikslas būtų profesionalus ir kokybiškas. Tematinio apribojimo menininkams nėra, nors sienų savininkai neretai nurodo, kokį piešinį norėtų matyti ant konkrečios sienos, bet nemaža dalis viską atiduoda į kūrėjų rankas“, – teigia A. Vaščėgaitė.
Paklausta, kokios miesto vietų sienos yra pačios populiariausios ir paklausiausios, savivaldybės atstovė pamini, kad pasirinkimų spektras itin platus – projekte pateikiama paraiškų puošti miesto centre esančių pastatų, daugiabučių, taip pat nuosavų namų sienas. Tiesa, pastarasis piešinių projektas dar nėra įgyvendintas, tačiau paraiška – jau pateikta.
Menininkai, ieškodami, kuri siena labiausiai tiktų, atkreipia dėmesį į matomumą. „Daugeliui kūrėjų labai svarbu, kad jų piešiniai ant sienų būtų gerai matomi, tačiau kita dalis menininkų, ypač pradedančiųjų, ieško mažesnių išmatavimų sienų, taip pat sienos pasirinkimas priklauso ir nuo kūrėjų idėjų – vieniems piešiniams įgyvendinti reikia didelių gabaritų, kiti apsiriboja mažais išmatavimais“, – sako A. Vaščėgaitė.
Paraiškų skaičius nuolat auga
Kokia miesto gyventojų nuomonė apie šį projektą?
„Nuomonių pasitaiko įvairių: vieniems nepatinka piešinio idėja, kitiems pats įgyvendinimas, tačiau, didžioji dalis gyventojų projektu „Gyvos sienos“ – labai patenkinti. Piešiniai, nugulę ant sienų, tampa ir turistų traukos centru. Ne tik miesto gyventojai, bet ir iš svetur atvykę žmonės ieško šių sienų mieste, fotografuojasi prie jų. Pasitaiko ir tokių, kurie kolekcionuoja ir stengiasi surinkti kuo daugiau piešiniais puoštų sienų nuotraukų. Kad šis projektas yra sėkmingas rodo ir didelis registracijų skaičius“, – projektu džiaugiasi pašnekovė.
Teikti paraišką dalyvauti projekte, taip pat pamatyti visus jau įgyvendintus piešinius galima projekto internetiniame puslapyje gyvossienos.kaunas.lt.