Pagal projektą, „visi laikantys gyvūnų augintinių pateles turi nuspręsti po pirmos rujos, bet ne vėliau kaip iki metų amžiaus, ar patelė bus naudojama veisimui, ar sterilizuojama. Nusprendus veisti, būtina registruoti veislyną teisės aktų nustatyta tvarka. Nusprendus neveisti atliekama veterinarinė procedūra – sterilizacija“. Tokį pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projektui įregistravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Orinta Leiputė, Kęstutis Vilkauskas, Eugenijus Sabutis, Linas Jonauskas.

„Vadovaujantis civilizuotų valstybių patirtimi vienintelis būdas sustabdyti neplanuotą gyvūnų augintinių dauginimąsi, išvengti nelegalių daugyklų ir benamių gyvūnų skaičiaus augimo yra sterilizacija“, – sako pasiūlymo autoriai.

Kol nėra galutinio teismo sprendimo dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui Seimo socialdemokratai siūlo, kad savivaldybės turėtų apmokėti išlaidas, susijusias su gyvūnų išlaikymu.

Siūloma įstatyme numatyti, kad „kol nėra baigtas tyrimas ar nėra įsiteisėjęs galutinis teismo sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo ar kol gyvūnas bus grąžintas savininkui arba perduotas naujam gyvūno savininkui, gyvūno gydymo, išlaikymo ir kitas susijusias išlaidas apmoka savivaldybė, kurios teritorijoje buvo paimtas gyvūnas.

Taip pat siūloma numatyti, kad gyvūno gydymo, laikino laikymo, nugaišinimo ar gaišenos tvarkymo išlaidas savivaldybei regreso tvarka atlygintų gyvūno laikytojas arba savininkas, kuris kankino ar žiauriai elgėsi su gyvūnu.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pakeitimo projekte siūloma  nustatyti, kad gyvūno laikymo išlaidas turėtų atlyginti asmuo, iš kurio gyvūnai buvo paimti. “Deja, praktika rodo, kad gyvūnų prieglaudos dažniausiai neturi galimybių to išsireikalauti nei susitarimu, nei teisminiu keliu, todėl savivaldybės turėtų pasirūpinti išlaidų apmokėjimu, ir jos būtų pajėgios kompensacijų išsireikalauti iš tokių savininkų“, –  mano pasiūlymo  iniciatoriai.

Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pasveikino Seimo sprendimą įteisinti ritualinį gyvulių skerdimą pagal judėjų ir musulmonų papročius.

„Ne tik nuo Lietuvos žydų bendruomenės, bet, manau, ir nuo Europos žydų bendruomenių, galiu tik pasveikinti tokį žingsnį ir padėkoti“, - BNS sakė bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.

Pasak jos, Seimo sprendimas leisti gyvūnų skerdimą jų neapsvaiginus svarbus tiek Lietuvos žydams, tiek į šalį atvykstantiems svečiams, tiek Lietuvos ekonomikai.

Bendruomenės pirmininkė sakė mananti, kad pagal tradicijas paskerdus gyvulius, rinkos mėsai gali atsiverti ne tik Izraelyje, bet ir Europos šalyse.

„Esu ne tik žydų bendruomenės atstovė, bet ir Lietuvos pilietė, ir džiaugiuosi, kad Lietuvos ūkininkai galės rasti naujas rinkas. Lietuvos ekonomikai tai labai geras ir protingas žingsnis“, - sakė bendruomenės vadovė.

2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 3 tūkst. žydų, tačiau judėjų tikėjimą išpažino tik maždaug trečdalis iš jų.

„Aš manau, kad žydų gyvenimas, taip pat ir religinis gyvenimas, atgyja Lietuvoje. Todėl Lietuvos žydams šio įstatymo priėmimas yra be galo svarbus“, - kalbėjo F.Kukliansky.

Ritualinis maistui naudojamų gyvulių skerdimas, kuris yra įprastas žydų ir musulmonų bendruomenėse, nuo 2013 metų buvo uždraustas kaimyninėje Lenkijoje.

Šios šalies Konstitucinis Teismas nutarė, jog tokia praktika nesuderinama su gyvūnų teisių įstatymu. Lenkijos draudimą sukritikavo Izraelis ir kai kurie vietos verslininkai.

Dabar įstatymas įtvirtina, kad „skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų“.

Seimas įteisino ritualinį skerdimą, kuris, kaip tikisi ūkininkai, Rusijai paskelbus ES ir JAV maisto produktų embargą, leis gyvulių mėsą parduoti į kitas, musulmonų tikėjimo šalių rinkas.

Parlamentarai antradienį skubos tvarka priėmė Vyriausybės siūlymą nuo kitų metų įteisinti ritualinį skerdimą, kuris Lietuvos eksportuotojams galėtų atverti naujas rinkas ir kompensuoti praradimus Rusijoje: už tokias Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 4, o susilaikė 11 parlamentarų.  

Pataisos numato, kad gyvūnai galėtų būti skerdžiami skerdykloje, prieš tai jų neapsvaiginus. Religinių apeigų skerdimo metodus bei priemones, leisiančias užtikrinti jo kontrolę, apskaitą, mėsos ženklinimą ir realizavimą nustatytų Žemės ūkio ministerija.

Iki šiol įstatymas leido skersti gyvūnus, tik juos prieš tai apsvaiginus.

Kaimo reikalų komiteto narys Linas Balsys, pataisas pavadinęs vienomis „iš keisčiausių, lobistinių ir korupcinių“, teigė, kad jos neišspręs ūkininkų problemų, nes „taip greitai tos rinkos neatsivers“. Jis pasiūlė Vyriausybei paskelbti intervencinius pirkimus, buliukus paskersti, jų mėsą užšaldyti ir ją parduoti tada, kai rinkos vėl atsivers.

„Nematau didelių galimybių eksporto apimtims“, - teigė ir Kaimo reikalaų komiteto narys liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas, kuris taip pat mano, kad leidus ritualinį skerdimą, bus sunku įsirengti skerdyklas.

„Ne taip lengva susitvarkyti skerdyklas taip, kad būtų galima skersti, neapsvaiginus gyvulio“, - teigė parlamentaras.

Konservatorius Kazys Starkevičius tikino, kad ritualinis skerdimas yra humaniškesnis būdas, negu gyvūnų gabenimas į kitas šalis, kur jie pagal tuos pačius religinius papročius paskerdžiami.

„Jaučiukai vežami lėktuvais dar didesnį stresą patiria, kai jie vežami į kitas šalis ir ten pagal religinius reikalavimus skerdžiami“, - teigė K.Starkevičius. Jo manymu, leidus ritualinį skerdimą, ūkininkai gyvulius skerdimui galėtų parduoti brangiau negu išvežimui.

Socialdemokratas Darius Petrošius tikisi, kad ritualinis skerdimas „pagerins mėsos kokybę“.

Pataisų autoriai teigia, kad ritualinis skerdimo įteisinimas tapo dar aktualesnis, Rusijai uždraudus įvežti maisto produktus ir žemės ūkio produkciją iš Europos Sąjungos (ES) šalių, o Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija tvirtina, kad įstatymo pataisos būtų didelis žingsnis atgal gyvūnų gerovės apsaugos srityje.

ES reglamentas numato, kad daugelis žudymo metodų sukelia gyvūnams skausmą, todėl prieš nužudant gyvūną arba jo žudymo metu jį reikia apsvaiginti, kad gyvūnas netektų sąmonės ir taptų nejautrus. Kartu ES reglamentas leidžia nukrypti nuo šios nuostatos atliekant religines apeigas.