„Katės gal kažkiek pasisaugo pačios, lenda į pavėsį, pasislepia, o šunys ne visada protingai elgiasi. Pavyzdžiui, mano šuo labai mėgsta saulėje kepintis ir kol aš pati nepasakau, nepatraukiu nuo saulės, tai jis ir nenueina“, – teigė „Dr. Vet“ veterinarijos gydytoja Eglė Meškelytė-Kazlauskė.

Norint apsaugoti augintinį nuo perkaitimo, reikėtų stengtis nelaikyti gyvūno tiesioginėje saulėje, kuo dažniau nuvesti jį į pavėsį. Saugant šunų pėdas, rekomenduojama vengti pasivaikščiojimų karštais paviršiais, tokiais kaip asfaltas, smėlis ar plytelės.

„Vasaros sezonu būtų geriausia, kad tas pasivaikščiojimas būtų anksti ryte, kol dar nėra visiškos kaitros ir vakarinį pasivaikščiojimą reikėtų nukelti į vakarą, kai jau ima vėsti oras. Reikėtų nebedaryti fizinių treniruočių, stengtis nežaisti su gyvūnu lauke, atsisakyti kamuoliukų ar pagalių mėtymo“, – patarė „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Specialistai tikina, kad vasaromis nuo perkaitimo labiausiai reikėtų saugoti tuos gyvūnus, kurie serga lėtinėmis ligomis arba turi kraujagyslių ar širdies sutrikimų. Veterinarai sako, kad didžiausia šilumos smūgio rizika iškyla tuomet, kai gyvūnas yra paliekamas mašinoje.

Šuo tikrai pasikeičia, jis tampa neramus arba kaip tik gali būti labai apatiškas.

Apsaugoti gyvūnus nuo saulės pavyksta tikrai ne visada, todėl visi augintinių šeimininkai turėtų žinoti, kokie yra pagrindiniai perkaitimo požymiai.

„Šuo tikrai pasikeičia, jis tampa neramus arba kaip tik gali būti labai apatiškas. Gali pradėti seilėtis, intensyviai lekuoti, ieškoti galbūt kažkokios vėsesnės vietos, gali net vemti ar viduriuoti“, – aiškino E. Meškelytė-Kazlauskė.

Pastebėjus, kad gyvūno sveikata po pabuvimo saulėje suprastėjo, būtina kuo skubiau imtis priemonių.

„Jeigu tai įvyksta lauke, tai reikėtų būtinai guldyti pavėsyje ant žolės, šlakstyti vandeniu – jis neturi būti ledinis, turi būti vėsus“, – tvirtino L. Vaitekūnaitė.

Veterinarijos gydytoja patarė rankšluosčius, suvilgytus vandeniu, dėti ant gyvūno kūno, aplink galvą, ant pėdučių, tačiau jokiais būdais nelaikyti augintinio vandenyje.

Specialistai sako, kad jei šuo jaučiasi visai prastai, vėsūs rankšluosčiai jau gali ir nepadėti – tokiu atveju gyvūnas turi būti kuo skubiau nugabentas į veterinarijos kliniką.

„Karštomis dienomis reikia stengtis augintinius laikyti kuo vėsesnėje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Jiems būtina duoti gerti daug vėsaus vandens, leisti gulėti ant vėsių paviršių. Galima pripilti vandens ir padaryti vadinamąją maudyklę, kurioje gyvūnai augintiniai galėtų voliotis ar apsišlakstyti, galima apipilti gyvūnus vandeniu ar tiesiog uždėti ant jų sudrėkintą audeklą. Džiūdamas kailis gerai vėsina visą organizmą. Lauke laikomiems gyvūnams vasarą būtinas pavėsis. Atminkite, kad labiau perkaisti linkę vyresni, antsvorio turintys, sergantys, trumpasnukiai, taip pat tamsaus kailio augintiniai. Todėl tokie keturkojai turi būti labiau saugomi, nes jiems daug sunkiau apsisaugoti nuo šilumos smūgio“, – naminių gyvūnų mylėtojų dėmesį atkreipia VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis.

Šėrimas ir girdymas. Atėjus karštiems orams, patartina sumažinti pašaro kiekį, gyvūnus geriau šerti lengvai virškinamu pašaru. Kai kurių apetitas karštuoju metu sumažėja savaime, pvz., šunų, kačių, tad jei gyvūnas ėda mažiau, nerimauti dėl to nereikėtų, nebent tai trunka ilgiau, būtina stebėti gyvūną ir aiškintis sumažėjusio apetito priežastis – jos gali būti susijusios ir su kraujasiurbių vabzdžių platinamomis ligomis. Karštu oru gyvūnai turi turėti galimybę gauti daugiau vandens. Svarbu stebėti, ar augintiniai – tiek šunys, tiek katės – jo išgeria pakankamai. Tam, kad gyvūnai gautų daugiau skysčių, vanduo visuomet turi būti šviežias, švarus ir vėsus, o dubenėlį vandens reikia statyti pavėsyje. Jei gyvūnas šeriamas sausu ėdalu, vandens jam reikia daugiau.

Kelionės su augintiniu. Vasarą vežantis šunis arba kates į keliones automobiliu, taip pat apsistojus gamtoje, privalu turėti dubenėlį su vandeniu ir guoliuką saulės neapšviestoje vietoje. Jiems ilgiau pabuvus saulėje, gali pasireikšti nervų sistemos sutrikimai, bendras silpnumas ar kolapsas, todėl tokiais atvejais reikia neatidėlioti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Vasarą gyvūnus geriausia palikti namuose arba pažįstamoje aplinkoje su jais galinčiais pasirūpinti žmonėmis – giminaičiais, draugais arba atsakingais kaimynais.

Karštis transporto priemonėse – ypač pavojingas. Nevalia augintinį net ir trumpam laikui palikti automobilyje, nes saulėkaitoje temperatūra jame gali pasiekti ir 50 laipsnių. Net ir praverti automobilio langai neapsaugo nuo itin greito perkaitimo, dėl kurio gyvūną gali ištikti šilumos smūgis. Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, mieguistas, lėtas, jo liežuvis ir dantenos stipriai parausta, akių vyzdžiai išsiplečia, gyvūnas smarkiai lekuoja, gali pradėti seilėtis, vemti, netekti sąmonės. Gyvūno palikimas įkaitusiame automobilyje gali būti traktuojamas kaip žiaurus elgesys su juo. Taip pat neleiskite šuniui važiuoti automobilyje iškišus galvą pro langą, nes jis gali susirgti ausų, akių ar nosies uždegimu. Tai labai nesaugu.

Pasivaikščiojimai lauke. Karštomis dienomis asfaltas būna labai įkaitęs, todėl gali stipriai nudeginti augintinio pėdutes. Per didžiuosius karščius apskritai nerekomenduojama vedžioti šunų, geriau juos išvesti pasivaikščioti rytais ir vakarais, kai saulė nėra tokia kaitri. Karštu oru gyvūnai turi gauti kuo mažiau fizinio krūvio. Saugokite ir rūpinkitės savo keturkojais!