Tris dienas truksiančiame renginyje dalyviai turės galimybę susipažinti su išmanių namų, biurų ir miestų profesionalais bei patys kurti išmanius sprendimus. Jame tikimasi sulaukti kelių dešimčių inovatorių, rašoma organizatorių pranešime spaudai.

„Taip, kaip „fintech“ sudrebino finansų pasaulį, „proptech“ ir jį lydintys išmaniųjų miestų sprendimai žada visos nekilnojamojo turto industrijos transformaciją. Todėl hakatone lauksime originalių idėjų ir smalsių entreprenerių, kurie nori sukurti kažką reikšmingo“, – sakė asociacijos „Proptech Lithuania“ prezidentas Martinas Eitmonas.

Geriausių idėjų autoriai penktadienį bus apdovanoti specialiais prizais, tarp kurių – ir kelionė į vieną išskirtiniausių Baltijos regiono startuoliams skirtų konferencijų „TechChill“.

„Subūrėme įvairių technologinių sričių specialistus. Kai kurie yra vadovai, kai kurie – techniniai darbuotojai, galintys sukurti skirtingų inovatyvių produktų. Ir tokius produktus mes jau galime testuoti, pavyzdžiui, Ukrainoje. Tada įvertiname technologinį grįžtamąjį ryšį, tobuliname produktą ir taip kuriame gynybos pramonę Lietuvoje“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas atkreipė dėmesį, kad valstybės saugumui užtikrinti reikalingas visaapimantis matymas. Būtent dėl to kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatoną „Ugninis skydas 2023“ sudarė dvi dalys: sausumos, jūros, oro saugumui reikalingų technologijų kūrimas klasikiniame hakatone ir kibernetinio saugumo įgūdžius stiprinantis CTF žaidimas. 

Nugalėtojams – pasiūlymas tobulinti produktus

Tris dienas trukusiame hakatone „Ugninis skydas 2023“ neskaičiuodamos valandų komandos generavo idėjas, meistravo, litavo, montavo bei nuolat konsultavosi su aukščiausio lygio mentoriais. Nemažiau jėgų bei specifinių žinių pareikalavo ir kibernetinis žaidimas CTF („Capture The Flag“, lietuvių kalba – „Užfiksuokite vėliavą“), trukęs 24 val. 

Klasikianime hakatone stipriausiomis komandomis pripažintos „Stirlin“ ir „BROSWARM“. Jos pasidalino laimėjimus po 15 tūkst. eurų.

Į „Stirling“ komandą susibūrę Lietuvos šaulių sąjungos Kibernetinio saugumo Lizdeikos šaulių kuopos šauliai hakatono komisijai pristatė didelio efektyvumo termoelektros generatoriaus USB įrenginiams prototipą. 

Rinkoje veikiančio startuolio „BROSWARM“ komanda, besispecializuojanti minų aptikime naudojant dronus, dirbtinį intelektą ir jutiklių technologiją, pergalę šventė pristatę įrenginį, aptinkantį minas dirbtinio intelekto pagalba. 

Abi šios komandos gavo pakvietimus tobulinti savo produktus ir siekti investicijų „ScaleWolf“ akseleravimo programoje.

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr. 

Komandos dirbo ir naktimis

Komandai „Astrolight“ antrąją vietą pelnė erdvės ir žemės lazerinis ryšys, sukuriantis netrukdomus, sunkiai aptinkamus laisvos vietos optinius ryšius. Antros vietos prizas taip pat atiteko „JGR“ komandai, kuri pristatė FPV kamikadzę-droną, veikiantį ir saugiai naudojamą taktinėse pratybose nakties metu. „JGR“ komanda – Vytauto Didžiojo šaulių (Kauno apskr.) 2-osios rinktinės šauliai, konstruojantys bepiločius orlaivius. Abi antros vietos prizininkų komandos pasidalino po 10 tūkst. eurų.

Trečioji klasikinio hakatono vieta atiteko komandai „Pinčiukai“, sukūrusiai FPV dronų terminalo instrukcijas bei komandai „Aktyvus Photonics“, pristačiusiai autonominio lazerinio žymėjimo įrenginį. Abi komandos laimėjo po 5 tūkst. eurų.

Vienas iš hakatono organizatorių „Tech-Park Kaunas“ vadovas, mentorius Paulius Nezabitauskas atkreipė dėmesį į tai, kad hakatone trečdalis komandų, pasikonsultavę su mentoriais, keitė savo pozicijas ir netgi perkonstravo pačias technologijas. 

„Kelios komandos savo produktų prototipus kurti baigė tik paryčiais prieš pristatymą hakatono komisijai. Tai rodo, kaip jiems buvo svarbu laimėti ir pelnyti investuotojų dėmesį. Dauguma pasiūlytų produktų turėjo sąsajas su dirbtiniu intelektu. Tai ypač svarbu planuojant įvairias taktikas karo eigoje, kur reikalingi greiti sprendimai. O dirbtinis intelektas iš surinktos informacijos gali rekomenduoti, kaip elgtis, kaip keisti mūšio eigą“, – pastebėjimais dalijosi P. Nezabitauskas. 

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr. 

Virtualiame poligone – studentų pergalė

Hakatone „Ugninis skydas 2023“ vykusiose kibernetinėse CTF varžybose rungėsi penkiasdešimt dalyvių. Užduotis visiems buvo vienoda – surasti dvidešimt aštuonias vėliavėles, paslėptas specialiai šiam hakatonui sukurtame virtualiame poligone. 

Žaidimą laimėjo studentų iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) komanda „V-TECH“. Geriausiai solo žaidėjo kategorijoje pasirodė IT specialistas Tautis Levinskas.

„CTF varžybose dalyvavo daug stiprių komandų, tačiau maloniai stebino tai, kad tvyrojo ne tik maksimali konkurencija – žaidimo dalyviai dalijosi žiniomis ir padėjo vienas kitam neužstrigti, judėti toliau. Užduotys buvo įdomios, kompleksinės, reikalaujančios įvairių žinių ir maksimaliai įtraukiančios“, – įspūdžiais dalijosi nugalėtojų komandą CTF žaidimui subūręs VILNIUS TECH universiteto informacinių technologijų saugos dėstytojas Vitalijus Gurčinas. Anot jo, prie pergalės prisidėjo ne tik puikios studentų žinios, bet ir itin didelė jų motyvacija.

„Mūsų pasiruošimas nebuvo aukšto lygio. Jau pradėjus patį žaidimą reikėjo labai greitai mokytis, pritaikyti sprendimus čia ir dabar. Laimėti padėjo pasitikėjimas, ir darbų pasiskirstymas. Be komandos, dirbant vienam, būtų žymiai sudėtingiau“, – pasakojo „V-Tech“ komandos lyderis Ignas Saladžius.

Lietuvos šaulių sąjungos vado plk. ltn. L. Idzelio teigimu, kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatonus Lietuvos šaulių sąjunga ketina organizuoti ir ateityje, juolab, kad jau ir šiame renginyje būta pageidavimą dalyvauti kitais metais.

Iš viso renginyje dalyvavo šimtas trisdešimt dalyvių. Juos konsultavo skirtingų sričių mentoriai, įskaitant ekspertus iš tarptautinio kibernetinio saugumo instituto „SANS“, taip pat „TryHackMe“, „ScaleWolf“. Hakatono komandų idėjas vertino investicijų fondo „ScaleWolf“ partneriai. Paskutinę dieną jie nusprendė dvigubinti prizus ir, vietoje planuoto 30 tūkst. eurų prizinio fondo trims komandoms, išdalino 60 tūkst. eurų šešioms komandoms.

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr. 

Vienija programuotojus

Vieni iš jų dalyvaus kibernetiniame žaidime CTF („Capture The Flag“, lietuvių kalba – „Užfiksuokite vėliavą“) ir per dvidešimt keturias valandas mėgins įveikti sudėtingai užprogramuotą sistemą. Kiti išbandys jėgas investicijų fondo „ScaleWolf“ organizuojamame klasikiniame hakatone.

Geriausiai klasikiniame hakatone pasirodžiusios komandos pelnys tris piniginius prizus nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų ir turės galimybę toliau plėtoti savo technologinius sprendimus padedant investicijų fondui.

Pasak Lietuvos šaulių sąjungos Kibernetinio saugumo Lizdeikos šaulių kuopos vado Pauliaus Šliavo, toks renginys itin reikalingas, nes suvienija skirtingų kompetencijų turinčius programuotojus.

Paulius Šliavas. LŠS nuotr. 

„Kuo daugiau stiprių organizuotų programuotojų šalyje, tuo stipresnė šalies kibernetinė gynyba. Komandos konsultuosis su itin aukšto lygio ekspertais, kurių eilinėje konferencijoje nesutiksi. Į Lietuvą iš JAV atskrenda kibernetinio saugumo profesionalas, pas kurį metinės studijos kainuoja keliasdešimt tūkstančių dolerių. Taip pat renginyje konsultuos karybos ekspertai, kurie dalinsis įžvalgomis, kaip technologines inovacijas geriausiai pritaikyti valstybės apsaugai“, – sinergija tarp kibernetikos srities atstovų ir gynybos ekspertų džiaugėsi P. Šliavas.

Dėmesio centre – bepiločiai orlaiviai

Investicijų fondo „ScaleWolf“ vadovaujantis partneris Edvinas Kerza atskleidžia, jog šiuo metu gynybos technologijų dėmesio centre yra bepiločių orlaivių, dažnai vadinamų dronais, panaudojimas. Anot jo, dronai yra reikalingi čia ir dabar – vykstant karui Ukrainoje, todėl apie 20 proc. įmonių sprendžia šį uždavinį.

Edvinas Kerza. LŠS nuotr. 

„Bepiločių orlaivių paklausa auga, o jų panaudojimas randa savo vietą šiuolaikiniuose karuose. Konkretus pavyzdys – minas aptinkančios dronų sistemos, kurios gali aptikti minas iš oro, pažymėti tikslią jų buvimo vietą ir vėliau neutralizuoti. Visa tai pasiekiama nesukeliant pavojaus žmogui ir labai operatyviai“, – sakė E. Kerza.

Investicijų fondas šiuo metu jau dirba su startuoliais, kuriančiais išmaniąsias technologijas gynybos sistemai. Vienas iš „ScaleWolf“ startuolių „Aktyvus Photonics“ tobulina pažangiausius unikalaus dizaino lazerinius taikinių žymeklius, sukurtus sklandžiam integravimui su kitomis sistemomis. Lazeriniam žymekliui parodžius taikinio vietą, ginklas gali žymiai tiksliau pataikyti į taikinį.

Motyvuoja įkvepiantys pavyzdžiai

E. Kerza atskleidžia, jog technologinės inovacijos skinasi kelią ir už Žemės ribų.

„Dar vieno mūsų bendruomenei priklausančio startuolio misija yra užpildyti ryšio atotrūkį tarp Žemės ir kosmoso, naudojant žemos Žemės orbitos palydovų optinio ryšio paslaugą. Ji suteikia dešimt kartų didesnį pralaidumą. Tai pirmoji kompanija pasaulyje, 2022 m. pademonstravusi optinį ryšį „Space-to-Earth“ iš nešiojamos optinės antžeminės stoties“, – pasakojo E. Kerza.

Jis atkreipia dėmesį į tai, jog „Ugninis skydas 2023“ klasikiniame hakatone dalyvausiančios komandos ne tik galės konsultuotis su įvairių sričių ekspertais, bet ir tarpusavyje bendrauti, dalintis patirtimi, plėsti kontaktų tinklą. Pasak jo, galbūt kai kurie dalyviai sukurs tolesnių investicijų vertų produktų, kiti susiras naujų kolegų.

Lietuvos šaulių sąjungos kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatonas „Ugninis skydas 2023“ šiemet organizuojamas kartu su partneriais „ScaleWolf“, „Tech-Park Kaunas“, „Telesoftas“, SANS, „TryHackMe“, Kauno technologijos universitetu, Nacionalinio kibernetinio saugumo centru. 

Ketvirtą kartą sveikatos srities hakatonas „Hospiton“ sukvietė informacinių technologijų profesionalus, medikus, inžinierius.

Anot LSMU pranešimo, reta liga pacientui vidutiniškai nustatoma per 4–7 metus. Tam įtakos turi ir tinkamos įrangos trūkumas.

Be to, dažnai retomis ligomis sergantys pacientai jaučiasi atstumti ar pamiršti, todėl prireikia daug laiko, kol išmokstama gyventi su liga.

„Šiandien retomis ligomis sergantys pacientai aktyviai buriasi į bendruomenes ir kartu su mokslininkais ieško minėtų problemų sprendimų būdų – veiksmingesnių ir ekonomiškesnių diagnostikos, ligos eigos stebėsenos ir gydymo metodų“, – rašoma pranešime.

Retomis ligomis sergantys pacientai aktyviai buriasi į bendruomenes ir kartu su mokslininkais ieško minėtų problemų sprendimų būdų.

Siekiant padėti tokiems žmonėms, bus ieškoma sprendimų pradedant duomenų, informacijos apdorojimu, baigiant jų kasdienybės gerinimu.

LSMU teigimu, hakatonas suteiks sąlygas kurti ir plėtoti naujas idėjas, užmegzti ryšius su daugiau nei 20 mentorių iš medicinos, verslo, farmacijos ir kitų sričių.

Dalyvių taip pat laukia „techtalk“, dirbtuvės ir pranešimai, padėsiantys įsigilinti ir geriau suprasti minėtų ligų inovatyvaus valdymo specifiką bei problematiką.

Šiandien pasaulyje nustatyta apie 7 tūkst. retų ligų, jomis serga per 400 mln. žmonių.

Dalyvauti jame yra užsiregistravę daugiau nei 100 dalyvių iš Lietuvos, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Planuojama, kad hakatonas iš viso gali pritraukti per 70 tūkst. dalyvių.

Balandžio 24–26 dienomis įvairiuose Europos šalyse inovatoriai, startuoliai, pilietinių iniciatyvų vykdytojai ir kūrybiški piliečiai, susibūrę į komandas, kurs novatoriškas idėjas, siūlys sprendimus, kurie gali padėti suvaldyti krizę ar sumažinti jos neigiamą įtaką.

Hakatonas #EUvsVirus vyks nuotoliniu būdu. Dalyvauti gali ir komandos, ir pavieniai asmenys.

Visi užsiregistravę dalyviai galės bendradarbiauti ir 48 valandas kurti praktinius sprendimus penkiose pagrindinėse srityse: sveikata ir gyvenimas, verslo tęstinumas, socialinė ir politinė sanglauda, nuotolinis darbas ir švietimas, skaitmeniniai finansai. Šios sritys dar padalytos į 37 iššūkius. Siūlyti galima ir jau pradėtas įgyvendinti idėjas ar projektus.

Tarp įdomiausių iššūkių, kuriems bus ieškoma sprendimų, yra medicininiai tyrimai, medicinos priemonių gamyba, ligų prevencija ir bendravimas realiuoju laiku, nuotolinis darbas, elektroninio mokymosi metodai ir priemonės, geresnių galimybių mokiniams ir studentams užtikrinimas, naujų verslo modelių kūrimas, skubus gamybos perorientavimas, efektyvesnis komandinis darbas, melagingų naujienų prevencija, priemonės finansinės paramos teikimui, menas ir pramogos nuotoliniu būdu ir kt.

Geriausi siūlymai bus skelbiami hakatono svetainėje, kad visa Europa galėtų jais pasinaudoti. 

Hakatone inovatoriai, pilietinių iniciatyvų vykdytojai, kūrybiški piliečiai ir investuotojai iš visos Europos drauge ieškos geriausių sprendimų šiose problemų kategorijose: sveikata ir gyvenimas, verslo tęstinumas, nuotolinis darbas ir švietimas, socialinė ir politinė sanglauda, skaitmeniniai finansai bei kitos su koronaviruso protrūkiu susijusios problemos, skelbia Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.

Geriausių sprendimų kūrėjai bus pakviesti prisijungti prie Europos inovacijų tarybos COVID platformos, pradėsiančios veikti balandžio 27 d. Jos paskirtis – palengvinti ryšius su galutiniais naudotojais, pavyzdžiui, ligoninėmis, ir suteikti prieigą investuotojams, fondams bei kitoms finansavimo galimybėms visoje ES.

Hakatonas, kaip pažymima pranešime, vyks nuotoliniu būdu. Į renginį jau užsiregistravo daugiau kaip 12 000 dalyvių, daugiau nei 100 dalyvių – iš Lietuvos.

Per ją 220 mokslininkų, išradėjų, karybos entuziastų visą savaitgalį kurs inovatyvius sprendimus gynybos sričiai ir Lietuvos kariuomenei, o juos konsultuos daugiau nei 20-ies įvairių sričių Lietuvos ir užsieninio ekspertų, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

„Tikimės, kad toks bendradarbiavimas padės plačiajai visuomenės daliai daugiau sužinoti apie gynybos technologijų ir saugumo sektorių bei padės atrasti inovatyvių problemų sprendimo būdų. Kita vertus, ne tik visuomenė turės progą susipažinti su kariuomenės poreikiais, tačiau ir krašto apsaugos sistema gaus daug vertingos informacijos apie galimybes, kurių galbūt neįsivaizdavo“, – sakė vienas iš hakatono organizatorių Gynybos resursų agentūros Tyrimų ir technologijų skyriaus vedėjas Laurynas Mockaitis.

Anot KAM pranešimo, hakatono formatas paplitęs pasaulyje ir pasižymi tuo, kad renginio vietoje susibūrusios komandos per trumpą laiką kuria technologinius sprendimus tam tikrai sričiai ar vienai problemai išspręsti, o hakatono pabaigoje pristato produkto prototipą, kurį vertina ekspertų komisijos.

Kadangi stovykla rengiama kariniame dalinyje, dalyvių lauks pažintis su kariuomenės gyvenimu, įvairios užduotys, bus galima apžiūrėti Sausumos pajėgų naudojamą ginkluotę, ekipuotę, karinę techniką, išbandyti akies taiklumą su tikrais ginklais lazerinėje šaudykloje.

11-ajame hakatone komandos varžėsi net keturiose kategorijose – programinės įrangos, techninės įrangos, žaidimų ir sveikatos inovacijų.

Programinės įrangos takelyje geriausią produktą pristatė ir jungtinį bendrovių „TeleSoftas“ ir „Tesonet“ įsteigtą 800 Eur prizą laimėjo komanda „ARTB“. Komanda pristatė naują skaitmeninę meno formą – grafičius internete. Iš net 3 jų pristatytų idėjų, teisėjų akį patraukė reklaminis skydelis, siekiantis būti pamatytas visame pasaulyje. Šiems dalyviams ypač pasisekė, papildomai jie buvo pripažinti geriausią socialinę inovaciją pasiūliusia komanda ir už tai gavo bilietus į socialinių inovacijų kūrimo stovyklą „ChangeMakers’ON“.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie iniciatyvos, kuri skatina žmonių įsitraukimą, nes kai jis yra, gali gimti pačios genialiausios idėjos. Visos renginyje dalyvavusios komandos ir jų idėjos įrodo, kad šiandien technologijų potencialas yra didžiulis – realiems pokyčiams pasiekti reikia tik pasitikėti vieni kitais“, – kalbėjo vienos iš pagrindinių rėmėjų, bendrovės „TeleSoftas“ įkūrėjas ir vadovas Algirdas Stonys.

Žaidimų kūrimo takelyje pirmąją vietą užėmė ir mobiliųjų žaidimų kūrėjo „Game Insight“ įsteigtą 1000 Eur vertės industrinę kelionę laimėjo komanda „Interesting arena“, sukūrusi naują „Pac Man“ žaidimo versiją. Jie taip pat dovanų gavo ir specialų žaidimų parodos „Game On“ organizatorių įsteigtą prizą – galimybę nemokamai prisistatyti savo stende jų konferencijoje. Tuo tarpu komanda „The Fox“, sukūrusi izometrinio galvosūkio principu paremtą žaidimą, liko antra ir nuskynė kompanijų „TeleSoftas“ ir „Tesonet“ įsteigtą 600 Eur prizą.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie startuolių kultūros skatinimo Lietuvoje. Tikimės, kad hakatono metu gimusios idėjos bus plėtojamos ir toliau. Nesvarbu, ar kuri programas, techninę įrangą ar esi žaidimų kūrimo entuziastas, taisyklės visiems tos pačios: turėti viziją ir atkakliai siekti ją įgyvendinti. Šio hakatono dalyviams ambicijų tikrai netrūksta, tad nekantraujame pamatyti sėkmingai rinkoje gyvuojančius produktus, kurių idėjos gimė „Hacker Games“ metu“, – kalbėjo vienos iš pagrindinių rėmėjų, bendrovės „Tesonet” vienas iš įkūrėjų Eimantas Sabaliauskas.

„TwocanPlay“ komandą už 80-ųjų metų stiliumi sukurtą Arkados žaidimų simuliatorių žaidimų parodos „Game On“ organizatoriai pradžiugino dviem VIP bilietais į savo konferenciją. O už geriausią žaidimų platformoje „Unity” sukurtą žaidimą metinę jų narystę laimėjo komanda „Just Another Escape Game”, sukūrusi 3D išsigelbėjimo žaidimą, paremtą keliavimu laiku.

Techninės įrangos takelyje stipriausia tapo komanda „Gold Digger“, pristačiusi pažengusį aukso detektorių su kamera. Jiems buvo įteiktas bendrovių „TeleSoftas“ ir „Tesonet“ piniginis 600 Eur prizas.

Ties šiais takeliais prizų lietus nesibaigė, nes 1000 Eur prizą įsteigusius partnerius, atsiliepimų apie elektronines parduotuves bendrovę „Trustpilot“ sužavėjo net dvi jų pateiktą užduotį kovoti su netikromis naujienomis išsprendusios komandos, todėl „ReviewAI“ ir „Trustum“ pasidalino po 500 Eur.

Komandos „Vibrovision” sukurtas prietaisas, padedantis akliesiems orientuotis aplinkoje, Kauno technologijos universiteto buvo pripažintas perspektyviausiu išradimu ir už tai apdovanotas 500 Eur prizu.

„VibroVision“ nariai, vos per dvi dienas iki prototipo lygmens, išvystė techniškai sudėtingą įrenginį – tai rodo pačios komandos sutelktumą ir problemos išmanymą. Sukurtas prietaisas turi didelį tolimesnio vystymo potencialią, kadangi sprendžia itin aktualias aklųjų bendruomenės problemas. Tikime, kad turėdami daugiau laiko resursų bei pasitelkdami akademinės bendruomenės pagalbą, komandos nariai tobulins hakatono metu sukurtą prototipą”, – sakė KTU Startup Space atstovas, verslo vystymo specialistas Tomas Proscevičius.

Sveikatos inovacijų takelyje geriausia buvo pripažinta platformą insulto gydymui, naudojant kineziterapinius metodus virtualioje realybėje, pristačiusi komanda „StrokeBGone“. Jai atiteko Inovatyvios medicinos draugijos įsteigtas 1000 Eur prizas ir galimybė dalyvauti dviejų dienų trukmės „Life Sciences Entrepreneurship“ meistriškumo klasėse, o antraisiais tapo autizmą ar depresiją su akių sekimo prietaisu nustatantys komandos „Oculodiagnostics“ nariai ir namo išsinešė 400 Eur prizą.

Kūrybiškiausia komanda už ergonomišką nugaros skausmų padedančią išvengti kėdę pripažinta komanda „Scarlet”, kuriai atiteko internetinių sprendimų įmonės „Adeo Web“ įsteigtas prizas – lėktuvo bilietai pasirinkta kryptimi Europoje.

11-ieji „Hacker Games” pasižymėjo ne tik rekordiniu dalyvių ir sukurtų projektų skaičiumi, bet jų kokybe bei perspektyvumu. Ypatingai daug dėmesio sulaukė ir teisėjus savo išradimais nudžiugino sveikatos inovacijų takelio dalyviai, todėl svarstoma apie jo tęstinumą. Iš viso Kaune buvo pristatyti 49 projektai. Iš jų 17 programinės įrangos, 17 žaidimų, 7 techninės įrangos prietaisai bei 8 sveikatos sprendimų takelio projektai.

VšĮ „Verslios Lietuvos“ startuolių ekosistemos komanda „Startup Lithuania” per metus organizuoja ketverius „Hacker Games“ renginius. Jau trečią kartą „Hacker Games“ organizuojami kartu su KTU „Startup Space“ startuolių inkubatoriumi. Šių renginių tikslas – suburti įvairiausiomis technologijomis besidominčius ir technologijų srityje dirbančius profesionalus ir skatinti naujų technologinių sprendimų kūrimą. Artimiausias hakatonas šį pavasarį vyks Vilniuje.

„Vienuoliktąjį kartą organizuojamas „Hacker Games“ renginys jau yra tapęs „Startup Lithuania“ vizitine kortele. Šis renginys kas kartą pritraukia apie porą šimtų smalsių ir kūrybingų dalyvių, siekiančių sukurti naujus ir inovatyvius produktus. Tuo tarpu mes siekiame ne tik pagelbėti jiems, kviesdami patyrusius mentorius, bet ir paskatinti juos tęsti renginio metu sukurtus produktus bei ugdyti startuolišką verslumo suvokimą“, – sako Roberta Rudokienė, VšĮ „Verslios Lietuvos“ startuolių ekosistemos kūrimo padalinio „Startup Lithuania“ vadovė.

„Hacker Games“ renginiai vyksta pagal pasaulinį hakatonų formatą. Pirmąją dieną, penktadienį, atvykę dalyviai po registracijos pristato savo idėjas bei buriasi į komandas, su kuriomis artimiausias 48 valandas siekia jas įgyvendinti. Komandas sudaro įvairiausių sričių specialistai – programuotojai, dizaineriai, inžinieriai, verslo vystytojai. Pagrindinis komandos tikslas yra įgyvendinti savo idėją bei sekmadienį komisijai pademonstruoti veikiantį jos prototipą.

Šeštadienį dalyviams į pagalbą atskuba profesionalūs mentoriai, kurie konsultuoja komandas joms atsidūrus akligatvyje, o sekmadienį, finalo metu, išrenkami nugalėtojai.

VšĮ „Verslios Lietuvos“ startuolių ekosistemos komanda „Startup Lithuania“ kovą vyksiantį renginį organizuoja kartu su Kauno technologijų universiteto „Startup Space“ – ankstyvos stadijos startuolių inkubatoriumi, kuris buria ir vienija startuolius.

„Tikimės, kad „Hacker Games“ bus didžiausias metų hakatonas. Džiugu, kad šiais metais prie tradicinių  „Software“, „Hardware“ ir „Games“ hakatono sričių prijugiama „Healh“ sritis. Tikimės, kad tai atneš naujų vėjų ir žinoma, naujų žmonių į augančia Lietuvos startuolių bendruomenę“, – sako „Startup Space“ vadovas Donatas Smailys.

Visi norintys dalyvauti hakatone „Hacker Games“, kuris vyks kovo 2-4 d. Kauno technologijų universiteto Santakos slėnyje (K. Baršausko g. 59, Kaunas), kviečiami  registruotis portale www.hackergames.lt. Renginys yra nemokamas.

Lietuvoje kūrybinės dirbtuvės, kitaip vadinamos hakatonais (angl. Hackathon), vyksta nuo 2013 metų. „Hacker Games“ renginys kas kartą pritraukia net apie 200 dalyvių, o organizatoriai jaučia didelį norinčių pristatyti savo idėjas bei kurti naujus produktus dalyvių susidomėjimą.

"Mes neišradome hakatono, tačiau šį formatą pirmieji pritaikėme naujame kontekste", – sako Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui dr. Nijolė Zinkevičienė, pasakodama apie šių metų kolegijos iniciatyvą Kaune rengti intensyvias naujovių kūrimo dirbtuves, kuriose dalyvauja ir akademinė bendruomenė, ir verslo įmonių darbuotojai.

Nėra įprastas reiškinys

N.Zinkevičienė omenyje turi du dalykus. Pirmasis – vadinamieji hakatonai. Tai ribotą laiką vykstančios naujų produktų kūrimo iniciatyvos, kuriose tarsi maratonuose dalyvauja ir bendras užduotis sprendžia įvairių sričių specialistai. Šis formatas nėra naujiena IT sektoriuje – čia kurdami naują produktą jėgas suvienija programuotojai, dizaineriai, vadybininkai. Antras dalykas – Lietuvos pramonėje tokiu būdu atrasti naujų produktų idėjų dar nėra įprastas reiškinys. Įmonių veikloje dažniau naudojamas tradicinis būdas – idėjų generavimas darbuotojų rate, pasitelkiant asmeninę patirtį ir vartotojų apklausų rezultatus. Ypač kalbant apie tradicines pramonės šakas – pavyzdžiui, maisto arba statybinių produktų gamybą.

Kaip pasakoja Kauno kolegijos dėstytojai, kurie kartu su verslo įmonėmis rengia intensyvias kūrybines dirbtuves, hakatonų formatas kol kas šiandienos Lietuvoje pažįstamas startuolių įmonėms, bet ne rinkos gigantams. Šie dažniausiai persiperka išvystytas idėjas, kurias sukūrė jauni žmonės. Tokiu būdu pasaulį išvydo ne vienas išmaniųjų telefonų programinės įrangos, debesų kompiuterijos ar netgi edukacinės įrangos sprendimas. Visuomenei gerai žinomas pavyzdys – programėlė "Skype", kuri kadaise buvo sukurta būtent tokio pobūdžio renginyje.

Nuo įrenginio iki sumuštinio

Organizatoriai pasakoja, kad intensyvių kūrybinių dirbtuvių esmė – labai paprasta, tokių renginių organizavimo patirtį yra ypač išplėtojusios Skandinavijos šalys. Kolegijos naujų produktų idėjų dirbtuvėse dalyvauja mišrios komandos, suburtos iš įvairiose studijų programose studijuojančių Kauno kolegijos studentų. Į procesą taip pat įtraukiami įmonės darbuotojai, kurie atlieka komandos pagalbininkų, mentorių vaidmenis, studentus konsultuoja kolegijos dėstytojai. Per tris dienas komanda turi sukurti iš išvystyti naujo produkto idėją pagal įmonės pateiktus reikalavimus.

Iki šiol Kauno kolegijos organizuotose dirbtuvėse studentai gavo užduotį modeliuoti nestandartinių gabaritų konstrukciją, kuri skirta statybų pramonės gaminiams transportuoti ir laikyti, arba sukurti sumuštinio receptūrą valgytojams, kurių amžius – nuo 15 iki 35 metų.

Studentai akcentavo, kad tai naujo tipo mokymasis, kur suteikiama laisvė kūrybiškumui, dirbama komandoje, mokomasi vieniems iš kitų.

Priklausomai nuo įmonės užsakymo, Kauno kolegijos rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse jėgas jau spėjo išbandyti kolegijoje rengiami logistikos specialistai, maisto technologai, dizaineriai, interjero ir baldų projektavimo specialistai, multimedijos technologai, verslo vadybininkai. Būta atvejų, kai kurdami naują produktą prisidėjo netgi medicinos technologai.

Standartinė inovacijų dirbtuvių trukmė – iki trijų darbo dienų. Dirbtuvėse dalyvavę kolegijos studentai pasakojo, kad laikas labai ribotas, ne vienas jų darbavosi ir naktį. Vis dėlto tempas įpareigoja dirbti apgalvotai, protingai pasiskirstyti užduotis, neįstrigti nenaudingose diskusijose.

"Studentai akcentavo, kad tai naujo tipo mokymasis, kur suteikiama laisvė kūrybiškumui, dirbama komandoje, mokomasi vieniems iš kitų. Šitaip įgyjamos tarpdisciplininės kompetencijos, ir taip mokytis yra įdomu", – pasakoja kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui.

Pasak N.Zinkevičienės, tokio tipo dirbtuvių sėkmę lemia tai, kad sudaroma puiki galimybė sujungti patirtį, kurią atsineša skirtingas žinias turintys dalyviai. "Kadangi kolegijoje rengiame informatikos, inžinerijos, technologijų, sveikatos, verslo, viešosios vadybos, menų ir kitų krypčių grupių specialistus, turime potencialą į kuriančias grupes suburti jaunimą iš tų sričių, kurios reikalingiausios vykdomam projektui", – teigia pašnekovė ir pabrėžia, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje vienas svarbiausių įgūdžių – gebėjimas efektyviai dirbti komandoje ir siekti bendro rezultato. Pokalbiuose darbdaviai neretai įvardija problemą – kai kuriems, ypač jauniems, darbuotojams pavyksta pateikti puikių pasiūlymų dirbant individualiai, tačiau susigroti ir susikalbėti su likusiu kolektyvu nepavyksta. Todėl idėjos dažnai lieka pradinio lygio, jos neišrutuliojamos giliau, nesusiejamos su tikrovės sąlygomis.

Viršijo verslo lūkesčius

Pasak bendrovės "Mantinga" atstovų, Kauno kolegijos komandos pateiktas pasiūlymas rengti tokio formato renginį suintrigavo – šios bendradarbiavimo formos įmonė iki šiol nebuvo išbandžiusi. "Net nesitikėjome, kad dirbtuvėse gautos idėjos bus tokios artimos mūsų realybei, jas išplėtojus tikrai galima diegti į gamybą. Tai ateityje ir padarysime", – taip studentų parengtus pasiūlymus įvertino bendrovės "Mantinga" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas ir pripažino, kad rezultatai viršijo įmonės lūkesčius.

Kauno kolegijos pavaduotoja studijoms ir mokslui sako ypač vertinanti studentų pasiekimus, kurie įrodo jaunosios kartos kūrybingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie realių darbo sąlygų. Kauno kolegijos vertybė – praktinis aukštojo mokslo žinių pritaikymas, todėl džiaugiamės, kai dirbtuvėse tokiu būdu pavyksta sukurti pridėtinę vertę verslui", – sako N.Zinkevičienė.

Kolegijos hakatonų entuziastai pabrėžia, kad ypač vertina pasitikėjimą tų įmonių, kurios išdrįso pabandyti naujovę. Įvairių gabaritų elementus pastatų fasadams gaminančios įmonės "Staticus" vadovybė pripažįsta, kad, kaip ir daugelis, iš pradžių dairėsi į universitetus, tačiau vis dėlto pirmąjį projektą nuspręsta įgyvendinti su Kauno kolegija – įmonei aukštoji mokykla paliko lankstaus, operatyvaus ir motyvuoto partnerio įspūdį. Kauno kolegijos vadovų ir dėstytojų požiūris į darbą sutapo su įmonės lūkesčiais.

Panašiai galvojo ir gerai žinomos bendrovės, stambios maisto pramonės rinkos žaidėjos "Mantinga" vadovai. "Turime patirties dirbdami su mokslininkais, o štai su studentais rimtai niekada nedirbome. Vis dėlto galimybė iš pirmų lūpų išgirsti šviežiausias mintis ir pasiūlymus – vertinga informacija įmonei, jautriai reaguojančiai į vartotojų poreikius", – apsisprendimą dalyvauti projekte komentavo "Mantingos" generalinio direktoriaus pavaduotojas Mantas Agentas.

Anot N.Zinkevičienės, intensyvaus mokymo programos studentams dirbant komandose nėra naujiena nei Lietuvos, nei užsienio aukštajame moksle, tačiau ne kiekviena įmonė ir aukštoji mokykla yra pasiruošusi bendradarbiauti. Kodėl? Todėl, kad tai reikalauja išteklių: finansų, žmonių, laiko. Verslo ir aukštojo mokslo įstaigos bendradarbiavimas gali duoti vertingos patirties abiem pusėms – viena jų gauna edukacinę naudą, o kita – galimybę giliau pažinti vartotojus.

N.Zinkevičienės manymu, aptarti atvejai parodo, kad Lietuvos situacija verslo bendruomenėje keičiasi. Šiandien verslas ne tik reikalauja paruoštų specialistų, bet ir yra pasiruošęs duoti. Prie šiuolaikiškos, kvalifikuotos ir kūrybiškos darbo jėgos ugdymo prisideda ir patys darbdaviai.

Komentaras

Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

Rūmų nario – Kauno kolegijos iniciatyva populiarinti hakatono kaip inovacijų kūrimo metodą tarp pramonės įmonių yra sveikintina. Džiaugiamės, kad kolegijos renginiai kartu su verslo atstovais ugdo kūrybiškumą gamyboje, skatina empatiją klientams ir vartotojams, be kurios neįsivaizduojama ketvirtoji pramonės revoliucija.