Pradėjusi savo kalbą nuo ataskaitoje pateikiamo vieno tokių pavyzdžių – informacijos apie situaciją Afganistane – politikė trumpai pažymėjo, kaip jai pakenkė korupcija. Pasak parlamentarės, buvo nustatyta, kad dauguma kareivių Afganistane, kuriems mokėjo Vakarų sąjungininkai, iš tiesų buvo kariai-vaiduokliai, nes jie neegzistavo. Ir tai padėjo Talibanui pasiekti pergalę.
Vis dėlto savo pranešime H. Baldwin daugiausiai dėmesio skyrė kovos su iš Rusijos kylančia korupcija svarbai, pripažindama Vakarų valstybių padarytas klaidas. „Atsidūrėme tokioje situacijoje, kuomet mums patiems pakenkė Rusijos korupcija, nes korupcija išlieka pagrindiniu Rusijos hibridinės politikos įrankiu. Be abejo, būtų galima sakyti, kad mes, matydami tą iššūkį, buvome pernelyg pasyvūs, mūsų visuomenės nematė to kleptokratinio režimo ir nepastebėjome, kaip Rusijos valstybė bandė perbraižyti Europos žemėlapį“, – sakė JK parlamento narė ir pabrėžė, kad griežta kovos su korupcija politika turėtų būti vienas iš kolektyvinio atsako elementų, kovojant su iš Rusijos kylančia korupcija.
„Korupcija yra labai svarbus ir galingas Rusijos hibridinio karo įrankis – Kremlius sistemingai pasitelkia korupciją tam, kad pakenktų užsienio lyderiams, kompromituotų juos – duodant kyšius tam, kad jų energetikos kompanijos laimėtų kontraktus, iškreipti konkurenciją, prokremliškų politinių judėjimų finansavimui net ir NATO šalyse. Mes turime priemonių: priimdami sankcijas, areštuodami turtą. Jungtinėje Karalystėje mūsų tikslas yra užtikrinti, kad Rusijos lyderiai negalėtų mūsų ekonomikoje „įdarbinti“ savo neteisėtai gautų pajamų. Žinau, kad jūsų valstybės imasi tokių pačių priemonių arba ketina jų imtis“, – sakė H. Baldwin. Jos teigimu, korupcija kenkia valstybėms ir pažeidžia teisinės valstybės principus, ji gali sudaryti sąlygas teroristų ir nusikaltėlių tinklams veikti nebaudžiamai ir sumažinti ekonominį potencialą.
Ataskaitoje „Strateginiai ir ekonominiai korupcijos iššūkiai“ nagrinėjama, kaip korupcija pakenkia valstybėms, susilpnina nacionalines karines pajėgas, nukreipiant išteklius, įrangą ir personalą į nusikalstamą veiklą, kuri kenkia pajėgumams, moralei, gerai tvarkai ir drausmei. „Korupcija taip pat griauna demokratinį valdymą, ypač kai korupcija tampa priemone, naudojantis kuria valdantysis elitas kabinasi į valdžią. Tokiais atvejais prieigą prie informacijos turintys asmenys naudoja ją asmeniniams tikslams, išvengdami patikrinimo, nes jie kontroliuoja pagrindines institucijas – teismines institucijas, kariuomenę, policiją ir tas įstaigas, kurios prižiūri ekonomikos reguliavimą“, – pabrėžė JK parlamentarė.
Teigiamu pavydžiu politikė įvardijo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos priimtą sprendimą kovą su korupcija išskirti pagrindiniu vidaus ir užsienio politikos prioritetu, kuriam pritaria ir šalies Kongresas (vadinamoji kovos su kleptokratija darbotvarkė).
Kovos su korupcija iniciatyvos, pasak pranešėjos, tapo pagrindiniais tokių institucijų kaip Pasaulio Bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Jungtinės Tautos ir labiau specializuotų įstaigų – pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės – prioritetais.
Pasak H. Baldwin, NATO pripažįsta, kad egzistuoja ryšys tarp saugumo ir korupcijos ir vis dažniau siekia šią problemą išspręsti, įgyvendindama savo moralumo kūrimo programą.
„NATO moralumo kūrimo programa siekiama paskatinti šalis nares ir partneres įsitraukti korupcijos vertinimą savo šalyse ir karinėse pajėgose. Kovai su korupcija reikia visuomenės atsparumo. Tai galima pasiekti kuriant visapusiškas strategijas, apimančias teismų ir policijos reformą, griežtus kovos su korupcija teisės aktus ir pripažįstant pagrindinį laisvos spaudos, galinčios veikti nekontroliuojamai nuo valstybės ir valdančiojo elito, vaidmenį. Pilietinė visuomenė taip pat atlieka esminį vaidmenį, reikalaudama skaidrumo ir demokratinės atskaitomybės. Kuo labiau sukoncentruota, kuo aktyvesnė visuomenė, tuo veiksmingiau bus ribojama korupcija. Todėl pastangos valdyti pilietinę visuomenę, uždrausti pilietinės visuomenės grupes ir pakenkti laisvajai spaudai, net ir keliose NATO šalyse, kelia tiesioginę grėsmę demokratiniam valdymui“, – sakė H. Baldwin.
Asamblėja paragino NATO būstinėje įsteigti Demokratinio atsparumo centrą – tai, pasak pranešėjos, pasiųstų itin svarbią žinią, padėtų iškelti demokratijos gynimą į deramą vietą Aljanse ir galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį kovojant su korupcija nacionalinio saugumo sektoriuje.
NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija Vilniuje Seimo rūmuose vyksta gegužės 27−30 dienomis.
