Anot jo, iki 2023 m. pabaigos bus pristatyta pirmoji serijinė produkcija. „Manau, kad jos netrukus ten bus dislokuotos, nes šios klasės haubicų reikia tam, kad savo nuotoliu pranoktų vakarietiškus artilerijos modelius“, – kalbėjo S. Čemezovas.

Suomijai prisijungus prie NATO, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kas Rusija prie vakarinės šalies sienos stiprins savo ginkluotąsias pajėgas.

Tai Ruklos angare esanti daugiau nei 50 t sverianti vokiška lietuvių turima haubica. Tokias mūšio lauke naudoja ir ukrainiečiai. Ukrainoje tokia technika šaudo itin intensyviai, tad priežiūros jai reikia nuolat.

Pernai Lietuva buvo tapusi iš Ukrainos fronto atvežtų haubicų remonto centru. Jas tvarkė Vokietijos įmonė, veikianti Jonavoje.

„Šešios suremontuotos grąžintos. Vokietijos įmonė ir ukrainiečiai, slovakai sutarė, kad Slovakijoje bus kitas remonto centras. Tie darbai turėtų būti tęsiami ten“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmosios haubicos remontuotos Lietuvoje, nes pasisiūlė tai padaryti palankiomis sąlygomis.

„Mes pasiūlėme labai greitai ir geriausias sąlygas. T. y. greitai nugabenti, be jokių mokesčių, logistika, patogu, nesvarbu, kad keli šimtai kilometrų toliau, bet viskas buvo organizuota faktiškai per kelias dienas“, – pasakojo A. Anušauskas.

Prie iš Ukrainos atvežtų haubicų Lietuva prisidėjo atsarginėmis dalimis ir specialistais.

„Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas prie ukrainiečių naudotų haubicų prisidėjo skirdami remonto specialistų, detalių, kad pagreitintume procesus“, – sakė bataliono vadas Arūnas Streikus.

Vokiškos haubicos patvarios, tad nustebinusių gedimų rasta nebuvo.

Variklį galime pakeisti mūšio lauke per pusę valandos.

„Tikrai nebuvo gedimų, su kuriais nesusiduriame. Su jais susiduriame kasdien ir čia. Tai nebuvo gedimai, kurių mes negalėtume pašalinti ir tos haubicos negrįžtų atgal į Ukrainą“, – pastebėjo A. Streikus.

Ukrainiečiai haubicų galimybes mūšio lauke išnaudoja maksimaliai.

„Haubicos grįžo iš kovinių veiksmų. Intensyvumas buvo tikrai didesnis nei pratybų metu. Didžioji dalis gedimų buvo lemta intensyvaus naudojimo ir riboto laiko jų savalaikei techninei priežiūrai“, – pabrėžė A. Streikus.

Nuo intensyvaus naudojimo technika greičiau genda ir reikalauja detalesnės techninės apžiūros.

„Ukrainiečiai iššaudydavo iki dviejų trijų užkrovimų į haubicą. Į ją telpa 60 sviedinių. Kadangi jie šaudo maksimaliais atstumais, šiandien galima šaudyti iki 40 km, maksimalaus šūvio metu labiausiai dėvisi visi vamzdžiai ir spynos mechanizmai“, – komentavo Paramos baterijos vadas Donatas Razmolovas.

Lietuvoje ne tik technika remontuojama, tačiau tai daryti apmokomi ir ukrainiečių kariai.

„Buvo atvykę aštuoniolika karių iš įvairių Ukrainos regionų. Keturiolika iš jų jau turėjo parengimą tiek Vokietijoje, tiek Ukrainoje, keturi iš jų buvo visai nauji kariai. Pagrindinis jų prašymas – haubicų priežiūra ir remontas“, – pabrėžė Lietuvos kariuomenės artilerijos bataliono štabo viršininkas Žilvinas Čerškus.

Lietuviai Ukrainos karius apmokė to, ką patys žino tokias haubicas naudojantis septynerius metus pratybose. Lietuvių apmokyti ukrainiečiai geba susitvarkyti haubicas mūšio lauke.

„Variklį galime pakeisti mūšio lauke per pusę valandos“, – sakė D. Razmolovas.

Vokietija keliolika haubicų Ukrainai perdavė birželį. Tai leido reikšmingai pakeisti karo eigą. Pernai Lietuvoje apmokyta per 0,5 tūkst. ukrainiečių karių.

Apie tai Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu) paskelbė po susitikimo su ukrainiečių kolega Oleksijumi Reznikovu Paryžiuje.

Šie ginklai, papildysiantys 18 jau pristatytų, bus finansuojami iš 200 mln. eurų fondo, kurį Prancūzija įsteigė Kyjivui skirtai ginkluotei finansuoti, sakė S. Lecornu bendroje spaudos konferencijoje su O. Reznikovu.

Paryžiuje viešintis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patvirtino dvišalį susitarimą su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu (Sebasianu Lekorniu) dėl prisijungimo prie „Caesar Mark II“ vystymo programos.

„Analizuodami karo eigą Ukrainoje matome poreikį sustiprinti Lietuvos kariuomenės tiesioginės ugnies paramą. Lietuva tęsia nuolatinę karinę paramą Ukrainai karine technika, todėl mums kyla poreikis atstatyti ir savo pajėgumus. Būtent todėl nuspręsta įsigyti „Caesar Mark II“ naujosios kartos artilerijos sistemas, kurios bus universalios ir pritaikytos įvairioms artilerijos užduotims“ , – pranešime sakė A. Anušauskas.

Pasak jo, sprendimas priimtas atsižvelgus į karinius specialistų vertinimus.

Visam „Caesar Mark II“ artilerijos sistemų vystymo ir įsigijimo projektui KAM planuoja skirti apie 110-150 mln. eurų. Šios lėšos bus panaudotos tiek sistemų išvystymui ir įsigijimui, tiek jų įdiegimui Lietuvos kariuomenėje. Haubicų pristatymo Lietuvos kariuomenei terminas yra 2027 metai.  

Prancūzijos gynybos ministerijos užsakymu ginkluotės gamybos įmonė „Nexter“ jau yra pradėjusi artilerijos sistemos  projektavimo ir vystymo darbus.  

Jungtis prie „Caesar Mark II“ programos KAM nusprendė įvertinusi šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojamas ir planuojamas įsigyti ginkluotės sistemas. Taip pat šis sprendimas priimtas atsižvelgus į Lietuvos kariuomenės parengtus operacinius reikalavimus naujoms 155 mm savaeigės artilerijos sistemoms.

Naujosiomis artilerijos sistemomis bus aprūpintas Lietuvos kariuomenės pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Jos pakeis šiuo metu brigados „Žemaitija“ turimas 105 mm tempiamas haubicas, jau nebeatitinkančias šiuolaikinio mūšio mobilumo ir ugnies galios reikalavimų.

„Caesar“ artilerijos sistemą šiuo metu naudoja arba ketina įsigyti ir keletas kitų NATO šalių sąjungininkių – Belgija, Čekija, Danija ir Prancūzija.

Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), be haubicų pirkimo taip pat bus kalbama apie dvišalį bendradarbiavimą, paramą Ukrainai bei kitus aktualiausius saugumo ir gynybos klausimus.

A. Anušauskas birželį su S. Lecornu pasirašė ketinimų protokolą dėl 18 vienetų savaeigių ratinių haubicų įsigijimo. Lietuva taip pat nusprendė prisijungti prie Prancūzijos gynybos ministerijos įsigijimų agentūros vykdomos naujosios kartos „Caesar MarkII“ vystymo programos.

Visam artilerijos sistemų įsigijimo projektui Krašto apsaugos ministerija planuoja skirti apie 110–150 mln. eurų. Šios lėšos būtų panaudotos sistemos išvystymui, įsigijimui ir įdiegimui Lietuvos kariuomenėje.

KAM pranešime pažymima, kad Prancūzija yra svarbi Lietuvos sąjungininkė gynybos ir saugumo srityje. Prancūzijos karinės oro pajėgos šiuo metu devintą kartą vykdo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse – Lietuvoje pirmą kartą dislokuoti galingiausi Prancūzijos naikintuvai „Dassault Rafale“.

Prancūzijos kariai Baltijos šalyse aktyviai dalyvauja ir NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinėse grupėse bei karinėse pratybose su Lietuvos kariais.

Europos Sąjungos ir NATO narė Lenkija, besiribojanti ir su Rusija, ir Ukraina, Kremliui pradėjus karą suintensyvino ginkluotės pirkimą.

Liepą šalis pasirašė sutartis dėl Pietų Korėjos ginklų, įskaitant tankus, artileriją ir naikintuvus, pirkimo.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį per ceremoniją Gdynės uoste, kur buvo pristatyti pirmieji nupirkti tankai ir haubicos, sakė, kad šie ginklai „yra būtini siekiant užkirsti kelią agresijai“.

Pagal susitarimą Lenkija iš pradžių įsigis 180 tankų „K2 Black Panther“, gaminamų bendrovės „Hyundai Rotem“, o paskui planuoja įsigyti daugiau kaip 800 šių mašinų. Pastarosios specialios modifikacijos kovinės mašinos K2PL nuo 2026 metų bus gaminamos Lenkijoje.

Šiemet Varšuva turėtų gauti ir 48 savaeiges haubicas K9. Lenkijos gynybos ministerija nurodė, kad nuo 2024 metų įsigis dar apie 600 šių mašinų, kurių gamyba šalyje prasidės 2026 metais.

Liepą Lenkija pranešė už 1,75 mlrd. eurų pirksianti 32 universalius karinius sraigtasparnius AW149 iš Italijos gynybos pramonės įmonės „Leonardo“.

Be to, Varšuva yra užsakiusi 366 amerikietiškus tankus „Abrams“ ir Europos gaminamų raketų „žemė–oras“ sistemų.

„Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos „PzH2000“, –  šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Iš viso šešios savaeigės haubicos jau sugrąžintos Ukrainai. Kartu su amunicija“, – pridūrė ministras.

A. Anušausko teigimu, į Ukrainą išgabentos Lietuvoje esančioje Vokietijos kapitalo įmonėje suremontuotos haubicos.

Lietuva turėjo aštuoniolika M101 haubicų. Kiek jų perduota Ukrainai – neskelbiama.

Modernizuodama savo ginkluotę Lietuva planavo atsisakyti M101 haubicų. Tačiau dabar bent kelių tokių haubicų Lietuva atsisakė anksčiau nei planuota.

2026 metais Lietuva turėtų gauti aštuoniolika savaeigių prancūziškų haubicų „Caesar“ – nors tai funkcionaliai yra nepalyginami ginklai, tai būtų geras laikas atsisakyti senos artilerijos. Ukrainai jos reikia dabar.

M101 haubicos gamintos 1941-1953 metais. Tačiau ginkluotė sensta kitaip. M101 savo arsenaluose turi ir tokios šalys kaip Belgija, Nyderlandai, Prancūzija, JAV ir dešimtys kitų. Be to, Ukrainoje girdimos ir sovietinių D-44 haubicų salvės – šie ginklai pagaminti 1944-1953 metais ir irgi tebėra plačiai naudojami visame pasaulyje.

„Aš manyčiau, kad mes tikrai visomis išgalėmis, visomis galimybėmis stengsimės ir toliau padėti Ukrainai tiek, kiek leidžia mūsų galimybės. Tačiau aš dar kartą kartoju, kad gynyba turi būti užtikrinta tolygiai visoje NATO teritorijoje“, – trečiadienį LRT televizijai sakė jis.

„Todėl mes labai atsakingai vertinsime mūsų nacionalinį saugumą, kadangi šiandien niekas negali būti tikras, kad eskalacija arba atskirų incidentų tikimybė juos aplenks“, – teigė G. Nausėda, komentuodamas raketų sprogimą Lenkijoje.

Anot jo, šią riziką didina Lietuvos kaimynystė su Baltarusija, kuri yra įsitraukusi į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.

„Štai kodėl incidentai galimi ir jau siejant juos tiesiogiai su Baltarusijos dalyvavimu Rusijos kare prieš Ukrainą“, – tvirtino Lietuvos vadovas.

Raketos sprogimą Lenkijoje G. Nausėda vadino labai rimtu incidentu, žyminčiu kokybiškai naują karo etapą.

„(...) kaip matome, jau ir NATO teritorija nebėra tabu ir žūtys galimos net ir NATO valstybėse“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.

Jis sakė, kad NATO valstybių narių saugumas yra nedalomas ir jis yra tiek efektyvus, kiek tolygiai apima visas Aljanso grandis.

Ukraina yra kreipusis į Lietuvą su prašymu perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra sakęs, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai, nes ir patiems reikia turėti pajėgumų gintis.

„Kariuomenės vadas turbūt taip tiesiogiai nesakė, kad nereikėtų ar reikėtų suteikti paramą Ukrainai dėl konkrečios karinės įrangos. Bet jo argumentai bus svarstomi ir tam tinkamiausias yra ne viešoji erdvė, o Valstybės gynimo tarybos posėdis“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

Jis kol kas nedetalizavo, kada tiksliai šis klausimas bus svarstomas.

„Viename iš artimiausiu posėdžių mes įvertinsime ne tik karinį patarimą, bet taip pat ir kitas komponentes – strateginę, politinę situaciją, ir priimsime galutinį sprendimą, kuris geriausiai tenkins mūsų nacionalinio saugumo interesus ir, be jokios abejonės, atspindės mūsų solidarumą su Ukraina“, – tvirtino šalies vadovas.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prieš savaitę žurnalistams tvirtino, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai.

Jo teigimu, šie pajėgumai yra reikalingi Lietuvos saugumui užtikrinti ir vykdyti įsipareigojimams NATO.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį stebėjosi, jog ginkluotės perdavimo arba neperdavimo Ukrainai klausimas svarstomas viešai.

Perduoti haubicų ir oro gynybos sistemų Lietuva svarsto sulaukusi Ukrainos prašymo. Vis dėlto kritikai sako, kad minimos ginkluotės perdavimas suardytų neseniai įgytus Lietuvos pajėgumus.

3 proc. BVP gynybai – tik išskirtiniu atveju

Kalbėdamas apie savo siūlymą kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybes skolintis, kad būtų pasiektas ir 3 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimas gynybai, G. Nausėda sako, jog tai galėtų būti daroma tik tuo atveju, jei nauji įsipareigojimai nedidintų biudžeto deficito.

Vyriausybė kitąmet planuoja pasiekti 2,5 proc. BVP finansavimą gynybai, nors premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad bus svarstomos papildomos investicijos į bendrai karinėms ir civilinėms reikmėms naudojamą infrastruktūrą, kurios oficialiai nebūtų įtraukiamos į gynybos išlaidas.

Anot G. Nausėdos, papildomų investicijų gali prireikti siekiant įgyvendinti „ambicingus planus“, t.y. ne tik modernizuoti krašto apsaugos sistemą, bet ir investuoti į infrastruktūrą, skirtą užsienio pajėgų priėmimui.

„Tačiau mūsų pozicija tokia, kad tai būtų tik galimybė, kuria mes pasinaudotumėme tik tuo atveju, jei tikrai to reikėtų ir būtų tikslinga tai daryti. Dar vieną saugiklį papildomą siūlome, kad būtų galima skolintis, jei šis sprendimas nedidintų biudžeto bendrojo deficito. Pavyzdžiui, viršplaninių pajamų atveju, kaip turime situaciją šiais metais, arba energetikos kainų kompensavimui skiriamu išlaidų mažesnio dydžio atveju“, – kalbėjo G. Nausėda.

Suomija kliaunasi rezervu

Su Lietuvos prezidentu bendroje spaudos konferencijoje dalyvavęs Suomijos vadovas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) tvirtino, kad jo šalis planuoja perkopti 2 proc. BVP finansavimą gynybai per ateinantį dešimtmetį.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad realus gynybos biudžetas jau dabar gali viršyti šį rodiklį dėl kelių priežasčių, pirmiausia, dėl to, jog jis skaičiuojamas neįvertinant pensijų sistemos ir pasienio apsaugos išlaidų.

Be to, jis akcentavo, kad šalis nuo šaltojo karo laikų neturėjo profesionalios kariuomenės, o kliovėsi tik šauktiniais, dėl kurių iškritimo iš darbo rinkos ar mokymosi sistemos metams šalis taip pat patiria papildomų išlaidų.

Nepaisant to, prezidento teigimu, Suomija, įvertinus gyventojų skaičių, turi viena didžiausių parengtą karių rezervą Europoje.

„Mes šiuo metu turime 300 tūkst. parengtą karių rezervą, tai, spėju, įvertinus proporcijas, yra viena didžiausių kariuomenių Europoje“, – pabrėžė jis.