„Buvo reiškiamas susirūpinimas dėl kai kurių pavyzdžių, pateiktų Įtraukios komunikacijos gairėse“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Sąjungos lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali).

Jos paskelbtame pareiškime sakoma, kad prie šių gairių dar „aiškiai reikia daugiau padirbėti“, ir priduriama: „Todėl atšaukiu gaires ir toliau dirbsiu dėl šio dokumento.“

Dokumente EK darbuotojai buvo raginami vengti su lytimi susijusių pareigybių apibrėžimų ir su lytimi susijusių kreipinių sveikinantis, o vietoje jų rinktis neutralius žodžius su kultūra ar religija susijusioms progoms.

„Europos Komisija turi rodyti pavyzdį... Kad darytume tai veiksmingai, privalome visuomet vartoti įtraukią komunikaciją“, – atšaukto dokumento, kurio kopiją gavo naujienų agentūra AFP, pratarmėje rašė H. Dalli.

Gairėse Komisijos darbuotojai raginami „niekada nevartoti su lytimi susijusių daiktavardžių, tokių kaip „darbininkai, policininkai“, ar vyriškųjų įvardžių (jis, jo) kaip nustatytosios formos“. Dokumente raginama niekada nesikreipti į auditoriją „Ponios ir ponai“, ir vietoje to vartoti tokias formuluotes kaip „Mieli kolegos“ – anglų kalba toks kreipinys nėra susijęs su lytimi.

Gairėse taip pat raginama verčiau vartoti ne „panelė“ ar „ponia“, o „p.“ (angl. Ms), ne „seni žmonės“, o „pagyvenusieji“, taip pat raginama gerbti translyčių žmonių savęs identifikavimą.

Prancūzų naujienų žurnalas „Le Point“, kuris apie šias gaires sužinojo praėjusią savaitę, kritikavo siūlomą „teisingų pažiūrų žodyną“.

Konservatyvus italų laikraštis „Il Giornale“ teigė, kad „dėl įtraukumo Europos Komisija atšauks Kalėdas“ ir vietoje „Kalėdų laikotarpio“ įves „švenčių laikotarpį“.

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) sakė, kad „šitie technokratai parodo savo tikrąjį veidą: mūsų tapatybių, mūsų šaknų, mūsų tradicijų priešo“ veidą.

Dokumente išties pažymima, kad ne visi yra krikščionys ar švenčia Kalėdas. Nors dokumente siūloma tinkamais atvejais vietoje „Kalėdų meto“ vartoti „švenčių metą“, jame taip pat pritariama tam, kad Komisijos darbuotojai vartotų terminus, kuriems teikia pirmenybę, kalbėdami su „tais, kas švenčia Kalėdas, Chanuką“.

H. Dalli šį dokumentą tviteryje pavadino nebaigtu rengti.

„Nagrinėjame, dėl ko kilo susirūpinimas, siekdami išsklaidyti jį atnaujintoje gairių versijoje“, – sakė ji.

EK pridūrė, kad šiomis vidaus gairėmis siekta „parodyti Europos kultūros įvairovę ir... įtraukų Europos Komisijos pobūdį“ visų Europos piliečių ir jų įsitikinimų atžvilgiu.

„Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pakeitė istoriją ir atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Nacių ir sovietų aljansas leido nacių Vokietijai įsiveržti į Lenkiją, o po to leido sovietams įsiveržti į Baltijos šalis ir jas aneksuoti. Mes turime kalbėti apie šių režimų padarytus nusikaltimus“, – per EP posėdį sakė ES lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali).

Anot jos, „išsaugodami atmintį apie juodąją totalitarinių režimų patirtį įsipareigojame išsaugoti mūsų bendras vertybes: žmogaus orumą, demokratiją ir teisinės valstybės principą“.

Kita vertus, eurokomisarė pažymėjo sovietų karių vaidmenį kovojant su fašistine Vokietija.

„Taip, istorija yra sudėtinga, negalime pamiršti to vaidmens, kurį Raudonoji armija suvaidino karo metu, kai Hitleris apgavo Staliną ir įsiveržė į sovietų okupuotas dalis. Nepamirškime, kad sovietų kariai išstūmė nacius iš Rytų ir Centrinės Europos ir daug kur aukojosi. Tačiau po tai, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas, Vidurio ir Rytų Europos gyventojai dešimtmečius kentė nuo totalitarinio režimo“, – sakė ji.

Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad komunizmo nusikaltimai niekuomet nebuvo moraliai ir teisiškai įvertinti tarptautinėje visuomenėje.

„Masiniai trėmimai, Gulago sistema turėtų būti pripažinti kaip nusikaltimai žmonijai“, – sakė ji.

R. Juknevičienė pasakojo, kad į Sibirą buvo ištremta ir jos mamos šeima.

„Prieš 80 metų mano motina su savo šeima buvo ištremti į Sibirą, jai buvo devyneri metai. Jos tėvas ir broliukas negrįžo, o mano motina šiandien svajoja, kad atminimas apie jos tėvą ir kitas Gulago aukas vieną dieną bus pagerbtas Europos Sąjungos lyderių drauge su laisvos Rusijos prezidentu“, – sakė politikė.

Kitas Lietuvos europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžė, kad nuo sovietų teroro nukentėjo milžiniškas žmonių skaičius.

„Tik per kelias dienas 1941 metais sovietai iš Baltijos valstybių ištrėmė virš 200 tūkst. žmonių. Iš viso sovietinio trėmimo aukomis tapo virš 6 mln. žmonių“, – sakė jis.

„Didelį nerimą kelia, kad dabartinis Rusijos režimas vis dažniau slepia Stalino ir kitų raudonojo teroro architektų nusikaltimus. Istorija vėl pradedama naudoti propagandiniais tikslais, mokslininkams neleidžiama tyrinėti istorinių archyvų. Manyčiau, kad mes, Europos Parlamentas, Europos Komisija, galėtume ir turėtume dėti daugiau pastangų tyrinėjant, įvertinant, įamžinant šią istorinę patirtį“, – teigė jis.

Europarlamentė iš Latvijos Dace Melbardė taip pat akcentavo, kad negalima leisti falsifikuoti istorijos.

„Trėmimai, kuriuos vykdė sovietų valdžia, buvo genocidas, nukreiptas prieš daugelį etninių mažumų. Tokia buvo Stalino ambicija ir taip jis siekė palaužti laisvą žmonių valią bei tautų apsisprendimo teisę“, – tvirtino ji.

1941 metų birželio 14 dieną Sovietą Sąjunga pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.