Pablogėja mityba

Geležies stokos mažakraujystė – dažniausia vaikus ir paauglius varginanti anemijos forma. Šio labai svarbaus mikroelemento pasaulyje trūksta net beveik trečdaliui vaikų.

„Didžiausią susirūpinimą Pasaulio sveikatos organizacija išreiškia dėl kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų mažakraujystės. Tačiau dažnai dėl geležies trūkumo kenčia ir vyresni vaikai, ypač paauglės mergaitės“, – aiškino Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytoja vaikų hematologė Izolda Krivienė.

Šios ligos pradžią gali parodyti padidėjęs nuovargis, mieguistumas (ypač dieną), jautrumas, darosi sunku susikaupti, pablogėja mokymosi rezultatai.

Ji pabrėžė, kad didžiausią įtaką šiai ligai formuotis turi neigiami mitybos įpročių pokyčiai, įvairiausių dietų laikymasis, „greito“ maisto vartojimas. „Paprastai anemija susiformuoja dėl nepakankamai su maistu gaunamos geležies. Tačiau į padidėjusios rizikos grupę patenka mergaitės, kurias vargina gausios menstruacijos, o taip pat – intensyviai sportuojantys paaugliai, kurie geležies netenka daug prakaituodami. Rizika didėja esant kūno masės sutrikimams – jos trūkumui arba nutukimui“, – vardijo gydytoja.

Simptomų gali nejausti

Susirgus anemija kraujyje pradeda trūkti deguonį nešančių eritrocitų ir hemoglobino. Tačiau tai yra lėtas procesas, todėl iš pradžių galima nė neįtarti, kad vaiko organizmas yra sekinamas.

Dažniausiai šios ligos pradžią gali parodyti padidėjęs nuovargis, mieguistumas (ypač dieną), jautrumas, darosi sunku susikaupti, pablogėja mokymosi rezultatai. Vis labiau trūkstant geležies šie simptomai intensyvėja, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pakinta skonis, pradeda erzinti įprasti kvapai. Anemijai įsisenėjus išryškėja odos ir gleivinių blyškumas, atsiranda nemiga, dusulys fizinio krūvio metu ir kt.

Tačiau specialistė pastebėjo, kad organizmas prisitaiko prie mažėjančio deguonies poreikio ir šie simptomai gali pasireikšti skirtingai. „Kitą kartą pacientas jaučiasi gerai, nors hemoglobino riba jau būna kritinė“, – sakė I. Krivienė. Kartu ji pabrėžė, kad minėtieji simptomai nėra specifiniai ir gali atsirasti dėl kitų priežasčių. „Kartais nustačius anemiją diagnozuojamos lėtinės ligos“, – kalbėjo specialistė.

Bendrojo kraujo tyrimo nepakanka

Geležies stygių parodo kraujo tyrimai. Tačiau vaikų hematologė pastebėjo, kad kitą kartą net ir išryškėjus minėtiems simptomams hemoglobino koncentracija kraujyje pagal amžių ir lytį gali būti normali.

„Pagal prieš porą metų įsigaliojusią naują vaikų sveikatos tikrinimo tvarką į padidintos rizikos grupę pakliūnantiems paaugliams kas dvejus metus rekomenduojama atlikti bendrą kraujo tyrimą. Tikslesnis ir anksčiau geležies atsargų sumažėjimą gali parodyti feritino tyrimas“, – aiškino I. Krivienė.

Remiantis PSO, 13–18 metų amžiaus mergaitėms anemija diagnozuojama, kai nustatomas mažesnė nei 120 g/l hemoglobino koncentracija kraujyje, berniukams – kai mažiau nei 130 g/l.

Gydo geležies preparatais

Anemijai gydyti paprastai skiriami geriamieji geležies preparatai. „Gydymas jais dažniausiai yra veiksmingas. Ir tą parodo ne tik kraujo rodikliai. Netrunka pagerėti ir jaunuolių savijauta, atsiranda daugiau jėgų, energijos, jie geriau susikaupia mokslams. Viena mergaitė po gydymo net sakė tapusi laiminga“, – pasakojo gydytoja.

Geležies stokos mažakraujystė – dažniausia vaikus ir paauglius varginanti anemijos forma. Šio labai svarbaus mikroelemento pasaulyje trūksta net beveik trečdaliui vaikų.

Pirminis atsakas į gydymą gali būti vertinamas jau po 5–10 dienų, toliau tyrimas atliekamas po mėnesio. Tačiau gydymo jau ir atkūrus hemoglobino koncentraciją nutraukti negalima. „Sumažinus vaistų dozę gydymą reikėtų tęsti dar kelis mėnesius, priklausomai nuo anemijos sunkumo. Tik tada geležies atsargos bus pakankamai papildytos. Kitu atveju išlieka rizika anemijai pasikartoti. Be to, ir pabaigus gydymą būtina toliau kartoti tyrimus“, – aiškino gydytoja.

Be abejo, svarbu sureguliuoti ir paciento mitybą. Tačiau vien su maistu geležies stygių atkurti sudėtinga – standartinė vaistų dozė prilygsta ne vienam jautienos kilogramui. Be to, jei paaugles vargina ypač gausios menstruacijos, rekomenduojama ir ginekologo konsultacija.

„Geležies preparatai skiriami ne tik gydymui, bet ir profilaktikai. Taip pat mergaitėms paauglėms dažnai profilaktiškai rekomenduojami geležies papildai. Ypač jie naudingi dar tik sumažėjus geležies atsargoms. Papildai rekomenduojami ir vegetarinę ar veganišką mitybą praktikuojantiems paaugliams“, – kalbėjo I. Krivienė.

Verta žinoti

Geležies poreikis 14–18 metų amžiaus paauglėms yra 15 mg geležies, berniukams – 8 mg.

Geležies turtingi produktai: žalios spalvos lapinės daržovės (špinatai, petražolės, dilgėlės, garžgarstės (rukola), kopūstai), ankštiniai augalai (lęšiai, pupelės), burokėliai, rugiai ir grikiai (tačiau nebalinkite grikių pienu, nedėkite grietinės ir neužgerkite balta kava), mėsa (daugiausia jautiena ir aviena), gyvūnų subproduktai (kiaulių, veršienos ir jautienos kepenyse yra labai daug geležies, tačiau ir daug toksinių medžiagų, geriau rinktis jauno gyvulio, auginto namuose, kepenėles), pagardai (krienai, sezamai, moliūgų sėklos), džiovinti vaisiai.

Per mažai gauna geležies

Maždaug trečdaliui vaikų šalyje trūksta geležies arba jiems jau yra diagnozuota geležies stokos mažakraujystė (anemija). Dažniausiai geležies stokos mažakraujystė vargina 0,5–1,5 metų amžiaus vaikus bei paauglius.

„Stokojant geležies ilgainiui gali sutrikti kūdikio raida. Esant pažengusiai mažakraujystei įgyti gebėjimai gali būti prarasti. Vyresnius vaikus ima dažnai kamuoti nuovargis, atsilieka mokymasis, fizinis krūvis sukelia nemalonius pojūčius, darosi sunku atlikti paprastus kasdienius darbus“, – sakė LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų onkologijos ir hematologijos centro vadovė gydytoja hematologė dr. Giedrė Rutkauskienė.

Paprastai šis sutrikimas susiformuoja dėl nepakankamai su maistu gaunamos geležies. Kūdikystėje ši liga gali užklupti, kai išsenka iš mamos gautų geležies atsargų kiekis, o savų kūdikis dar nespėja sukaupti. Vėliau įtakos turi prasidėjęs brendimas: vaikai pradeda greičiau augti, ima laikytis įvairių dietų.

Pasitaiko ir kitų mažakraujystės priežasčių: slaptas kraujo netekimas (pavyzdžiui, mergaitėms – menstruacijų metu), sergant celiakija, dėl įvairių žarnyno ligų – uždegiminės lėtinės Krono ligos, įgimtų maisto pasisavinimo problemų.

Karvės pienas kūdikiams netinka

Normaliai geležies apykaitai palaikyti žmogus kiekvieną dieną privalo gauti 10 mg geležies. „Labai svarbu, kad tėvai kūdikiui prie mamos pieno laiku pradėtų duoti košės, kokybiškos mėsos. Tiesa, geležies yra ir augaliniame maiste: špinatuose, žaliose daržovėse, grikiuose, braškėse, žemuogėse.

Tačiau iš tokių produktų geležies pasisavinama penkis šešis kartus mažiau nei iš gyvulinės kilmės maisto. Taigi vegetarinė mityba, kai iš valgiaraščio visiškai išbraukiama mėsa – viena geležies stokos mažakraujystės atsiradimo priežasčių“, – kalbėjo gydytoja hematologė.

Specialistė įspėjo ir apie karvės pieno vartojimo pavojų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. „Karvės piene ne tik kad nėra geležies, bet yra kalcio druskų, kurios „suriša“ geležį ir dar labiau mažina jos pasisavinimą. Todėl per daug suvartojamo karvės pieno yra antra priežastis, kodėl vaikams formuojasi geležies stokos mažakraujystė“, – aiškino G. Rutkauskienė.

Jei mama neturi savo pieno, kūdikiui primaitinti rekomenduojami adaptuoti mišiniai, į kuriuos papildomai įdedama geležies. Tačiau jau paūgėjusiam mažyliui, jeigu jis valgo įvairų, pakankamai geležies turintį maistą, pusė litro karvės pieno per parą pakenkti neturėtų.

Pirmasis rodiklis – feritino sumažėjimas

Anemija formuojasi labai lėtai, vaiko organizmas prie hemoglobino trūkumo paprastai gerai prisitaiko. Todėl laiku pastebėti šią ligą labai sunku, mat požymiai išryškėja daug vėliau.

„Geležies stokos mažakraujystė – jau galutinė ligos stadija. Pirmasis rodiklis būna feritino (geležies atsargų) sumažėjimas, antrasis etapas – atsiranda geležies trūkumas, tuomet eritrocitai sumažėja ir pablykšta, t.y. hemoglobino gamyba dar vyksta, bet yra nepilnavertė. Trečias lygis – kada pradeda mažėti hemoglobinas. Jeigu anemiją pagauname anksti, galime ją gydyti be jokių pasekmių“, – kalbėjo gydytoja.

Esant pirmai ligos stadijai bendrasis kraujo tyrimas rodo normalų arba ribinį hemoglobino kiekį. Todėl profilaktiškai, pastebėjus raudonosios kraujo linijos pakitimus, reikėtų atlikti ir feritino tyrimą.

Tėvai mažakraujystę galėtų įtarti, jei vaikas tapo blyškesnis, pabalęs, nori mažiau žaisti, pasidarė irzlesnis, vangesnis. Kuo mažakraujystė gilėja, tuo vaikas tampa vangesnis ir labiau pavargęs.

Gydant būtinas nuoseklumas

Jei geležies organizmui jau trūksta, atkurti šio mikroelemento atsargas vien su maistu yra labai sunku. Esant feritino sumažėjimui reikėtų pradėti vartoti papildus su geležimi.

Geležies stokos mažakraujystė gydoma vaistais – geležies preparatais. Jų dozavimas priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Neretai tinkamo rezultato nepasiekiama paskubėjus nutraukti vaistų vartojamą.

Jeigu paisoma visų gydytojo nurodymų pasveikus mažakraujystė atsinaujinti neturėtų. Kitu atveju reikia žiūrėti, ar nėra kitų ligos priežasčių.

Verta žinoti

Jei mažakraujystė formuojasi greitai, sukelia ryškesnius simptomus, lydi gelta, padidėjusios kepenys, blužnis, atsiranda kitų kraujo rodiklių pakitimų, tai nėra geležies trūkumo anemija. Ši liga gali atsirasti ir dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo bei kitų daug rimtesnių susirgimų. Ypač atkreipti dėmesį reikia, jei mažakraujystė diagnozuojama „netipinio“ – 3–12 metų – amžiaus vaikui.