Teisėjų taryba prieš savaitę konstatavo, kad šie teisėjai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą.

Seimas prezidento teikimą numato svarstyti kitą savaitę.

Pagal įstatymą, Apeliacinio ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus galima atleisti, kai tam pritaria ir prezidentas, ir Seimas.

G. Nausėda yra inicijavęs visų aštuonių kyšininkavimo byloje įtariamų teisėjų atleidimą, tačiau privalomą Teisėjų tarybos pritarimą kol kas gavo tik dėl trijų.

Ši teisėjų savivaldos institucija atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.

Sprendimas dėl likusių įtariamųjų - Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano ir Kauno administracinio teismo teisėjo Gintaro Čekanausko - buvo atidėtas iki rugpjūčio pabaigos.

Daug diskusijų prieš Tarybos posėdį sukėlė klausimas, ar pagal Konstituciją prezidentas gali inicijuoti Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo, ar jie gali būti pašalinti tik Seime surengus apkaltos procedūrą.

Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius rašte Teisėjų tarybai nurodė, kad „jeigu Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Apeliacinio teismo teisėjas savo poelgiu pažemino teisėjo vardą, o poelgis yra toks, kuriuo sulaužoma priesaika, jis pagal Konstituciją turėtų būti pašalinamas iš pareigų tik apkaltos proceso tvarka“.

Prezidentūra teigia, kad Konstitucija neriboja prezidento teisės inicijuoti bet kurio teisėjo atleidimą dėl teisėjo vardo pažeminimo.

Seime dėl Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismo teisėjų taip pat inicijuota atskira apkaltos procedūra.

Atleidimo iniciatyvos kilo paaiškėjus, kad vienam iš įtariamųjų K. Gurinui rugpjūčio pabaigoje sueis 65 metai. Pagal įstatymą, tokio amžiaus teisėjai turi būti atleidžiami, tačiau atleidus dėl amžiaus jis galėjo išsaugoti socialines garantijas.

G. Nausėda taip pat kreipėsi į Seimą dėl Apeliacinio teismo teisėjo Kęstučio Jucio atleidimui jo paties prašymu. BNS žiniomis, šiam teisėjui tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas.

Seimo pirmoji vicepirmininkė Rima Baškienė BNS sakė, kad prezidento teikimas bus svarstomas kitą savaitę neeilinėje sesijoje. Apkaltos procedūrą numatoma palikti eilinei rudens sesijai, ji prasideda rugsėjo 10 dieną.

„Jei teikia prezidentas Seimui dekretą, mes privalome svarstyti. Jei nebūtų buvę prezidento dekretų dėl teisėjų, o iniciatyva V. Bako jau buvo užregistruota, neeilinėje sesijoje galėjo būti ir šitas klausimas. Bet kadangi jau žinome, kad atsiranda dekretai, mes vykdysim, kas privalu“, – sakė R. Baškienė.

„Skundą atmetė“, – BNS sakė teismo atstovė Joana Daubaraitė.

H. Jaglinskis vasario 21 dieną buvo suimtas dešimčiai parų. Vėliau prokurorai prašė šį terminą pratęsti, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas to padaryti nesutiko ir teisėjas buvo išleistas į laisvę.

Kauno apygardos teismui buvo skundžiamas pirmasis suėmimas. Teismas konstatavo, kad ši kardomoji priemonė buvo taikyta pagrįstai.

Teisėjų kyšininkavimo byloje įtarimai pateikti daugiau kaip trisdešimt asmenų, tarp jų – aštuoniems teisėjams ir šešiems advokatams, Druskininkų merui Ričardui Malinauskui ir jo patarėjui Aivarui Kadziauskui.

Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams už palankius sprendimus mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.

„Teismas netenkino prokurorų prašymo pratęsti suėmimą teisėjui Henrichui Jaglinskiui“, – BNS sakė Vilniaus apylinkės teismo atstovė spaudai Aušra Pocienė.

Lygiai prieš savaitę, ketvirtadienį, šį teisėją teismas leido suimti dešimčiai parų.

Šią nutartį įtariamasis apskundė. Jo skundas turėtų būti nagrinėjamas penktadienį.

Portalo kauno.diena.lt žiniomis, skubos tvarka imtis H.Jaglinsko bei jo advokato skundo dėl jo suėmimo dešimčiai parų ketina ir Kauno apygardos teismas, dėl ko situacija tampa neeiline. 

59 metų H. Jaglinskis teisėju dirba nuo 1987 metų.

Jis yra dirbęs Trakų, ir Vilniaus miesto apylinkės teismuose, 1993-1994 metais dirbo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nuo 1995 metų dirbo Vilniaus apygardos teisme.

Praėjusią savaitę Generalinės prokuratūros ir STT atliekamame ikiteisminiame tyrime įtarimai dėl įvairių korupcinių veikų pateikti iš viso 28 asmenims, tarp jų – aštuoniems teisėjams, penkiems advokatams, Druskininkų merui, jo padėjėjui. Trečiadienį teisėsauga sulaikė dar penkis asmenis.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas skirtingiems terminams buvo leidęs suimti 19 įtariamųjų, vienas jų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas antradienį paleistas į laisvę.

Tuo metu Apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano skundas dėl paleidimo atmestas.

Anot teisėsaugos, įtariama, kad teisėjams mokėtų kyšių suma galėjo siekti nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų.