Lietuvos kanojininkas 200 m distancijos finale penktadienį finišavo per 39,700 sek. ir, aplenkęs visus varžovus, pasidabino aukso medaliu. Antrąją vietą užėmė kartvelas Zaza Nadiradzė (39,796 sek.), kuris finišuodamas išvirto iš kanojos. Trečias buvo ispanas Pablo Grana (39,852 sek.).

„Mano tikslas ir buvo pirmojo vieta. Turiu iškovojęs tiek medalių, kad dabar važiuoju tik laimėti. Labai degiau noru laimėti, net bijojau, kad neperdegčiau prieš startą. O dabar po finišo ašaros kaupiasi. Emocijos sprogsta“, – po finišo prisipažino H. Žustautas, tuo pačiu tapęs ir Europos čempionu.

Jis pakartojo 2015 metų sėkmę. Tada jis irgi tapo Europos žaidynių čempionu 200 m distancijoje.

Po auksinio finišo H. Žustauto laukė dar vienas startas. Vienviečių kanojų 500 m distancijos pirmajame kvalifikaciniame plaukime šiandien ryte jis finišavo šeštas ir pasirodymą tęs pusfinalyje.

Dėl medalių šiandien kovojo ir Lietuvos keturvietės baidarių įgula – Simona ir Mindaugas Maldoniai, Artūras Seja, Ignas Navakauskas. Olimpinės 500 m rungties finale lietuviai užėmė devintąją vietą. Jų rezultatas – 1 min. 21,778 sek.

Europos žaidynių ir tuo pačiu Europos čempionais tapo ispanai (1 min. 19,964 sek.). Sidabrą iškovojo Ukrainos įgula (1 min. 20,500 sek.), bronzą – serbai (1 min. 20,800 sek.).

Šios rungties medalininkus apdovanojo Europos olimpinių komitetų asociacijos viceprezidentė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Vyrų vienviečių baidarių 500 m distancijos pirmajame atrankos plaukime Andrejus Olijnikas (1.43,735) buvo trečias ir pateko į pusfinalį. Vienintelį tiesioginį kelialapį į finalą pelnė vokietis Moritzas Florstedtas (1.40,401). Mišrių dviviečių kanojų 200 m distancijos pusfinalyje šiandien dalyvaus Gabrielė Čerepokaitė ir Vadimas Korobovas.

„Europos žaidynės – reikšminga olimpinio ciklo dalis, šio renginio su nekantrumu laukėme ir mes, ir sportininkai. Čia susirinks geriausi žemyno atletai, tarp kurių ir olimpiniai, pasaulio, Europos čempionai. Neabejoju, kad atidarymo ceremonija tiek dalyviams, tiek žiūrovams paliks didelį įspūdį“, – sakė Lietuvos misijos Krokuvoje vadovas Einius Petkus.

Atidarymo ceremonija prasidės tradiciniu visų žaidynėse dalyvaujančių šalių sportininkų paradu. Šalies vėliavą kaip ir olimpinėse žaidynėse neš sportininkas ir sportininkė. Lietuvos trispalvė patikėta 3×3 krepšinio rinktinės narei, žaidynių debiutantei Kamilei Nacickaitei ir kanojininkui Henrikui Žustautui.

„Man labai malonu būti išrinktai nešti Lietuvos vėliavą. Ar jaudinuosi? Ne, bet jaučiu pasididžiavimą, juk tai labai didelis renginys, kurį gal net galima palyginti su olimpinėmis žaidynėmis, be to,  dalyvauja daug mūsų sportininkų“, – sakė krepšininkė.

H. Žustautui tai – trečiosios Europos žaidynės. 2015 metais Azerbaidžane jis tapo pirmuoju lietuviu, laimėjusiu Europos žaidynių aukso medalį.

„Pamenu, vaikystėje žiūrėjau olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, kai vėliavą nešė Šarūnas Jasikevičius, ir galvojau, kaip būtų nuostabu jei vieną dieną ši privilegija tektų man. Todėl kai pasiūlė – negalėjau atsisakyti. Tai didžiulė garbė ir džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę“, – kalbėjo H. Žustautas.

Jau žinoma, kad Lietuvos rinktinė žygiuos 28-a, po Lichtenšteino ir prieš Liuksemburgo delegacijas.

Tradiciškai Europos žaidynių atidarymo ceremonijoje žvilgsnius kausto ne tik sportininkų eisena, bet ir kultūrinis pasirodymas. Šį kartą kartu su Lenkijos muzikos žvaigždėmis pasirodys ir praėjusių metų Eurovizijos dainų konkurso nugalėtojai ukrainiečiai „Kalush Orchestra“. Ceremonijos metu taip pat bus įžiebta žaidynių ugnis.

Iš viso Europos žaidynėse dalyvaus per 7000 sportininkų iš 48 šalių. Pirmieji pasirodymą Europos žaidynėse šiandien pradėjo lengvaatlečiai. Trečiadienį prieš atidarymo ceremoniją pirmosiose varžybose dalyvaus Lietuvos krepšininkai, padelio tenisininkai, BMX dviratininkai ir baidarininkai. Lietuvai žaidynėse atstovauja 130 sportininkų.

Per Europos žaidynes galimybę iškovoti olimpinį kelialapį į Paryžių arba gauti olimpinio reitingo taškų turės šių sporto šakų atstovai: šaudymo iš lanko, dailiojo plaukimo, badmintono, 3×3 krepšinio, bokso, breiko, baidarių ir kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, šuolių į vandenį, fechtavimo, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono.

Žaidynėse vyks šių sporto šakų Europos čempionatai: lengvosios atletikos (komandų), dailiojo plaukimo, badmintono, baidarių ir kanojų slalomo, baidarių ir kanojų sprinto, BMX dviračių, kalnų dviračių, šuoli į vandenį, fechtavimo, dziudo (komandų), šiuolaikinės penkiakovės, tekbolo.

Atidarymo ceremonija prasidės 21:30 val. Lietuvos laiku, renginį ir visas varžybas tiesiogiai stebėkite www.europeangames.tv

„Prezidentas pažymėjo, kad tam, jog Lietuvos aukšto meistriškumo sportininkai geriausiai galėtų atskleisti savo talentą, valstybė turi aktyviau nei iki šiol imtis sporto politikos ir sukurti patikimą sporto valdymo sistemą“, – rašoma po ketvirtadienį vykusio susitikimo Prezidentūros paskelbtame pranešime spaudai.

Šalies vadovas Prezidentūroje pasveikino plaukikę Rūtą Meilutytę, kuri iškovojo auksą 50 metrų krūtine nuotolyje, taip pat buvo pripažinta geriausia šių metų Europos čempionato plaukike, ir kanojininką Henriką Žustautą, Europos čempionato aukso medalį pelniusį 200 metrų individualiose varžybose.

Kiek anksčiau prezidentas telefonu pasveikino ceremonijoje dalyvauti negalėjusį, Europos čempionu tapusį disko metiką Mykolą Alekną.

„Jūsų pergalės ne tik garsina Lietuvos vardą pasaulyje, bet ir kiekvienam lietuviui teikia džiaugsmo, įkvepia pasididžiavimo savo šalimi. Labai ačiū Jums už tai, kad įveikdami visas kliūtis, nepaisydami kartais nepalankių aplinkybių Jūs tęsiate nelengvą, bet tokį garbingą pergalių kelią. Sveikiname, žavimės Jūsų atsidavimu, talentu ir pasiaukojimu ir linkime dar daugiau pergalių ateityje“, – pranešime sakė G. Nausėda.

Linkėdamas ir toliau garsinti Lietuvos vardą, šalies vadovas įteikė Lietuvos trispalvę R. Meilutytei, H. Žustautui ir Lietuvos lengvosios atletikos federacijos prezidentui Eimantui Skrabuliui.

Vyrų vienviečių kanojų 200 m rungties finale H.Žustautas distanciją įveikė per 39.832 sek., pranokdamas ispaną Pablo Graną (39.894) ir lenką Oleksii Koliadychą (40.116).

H.Žustautas šios rungties Europos čempionu tapo po penkerių metų pertraukos, o iš viso tai ketvirtas žemyno pirmenybių medalis šioje distancijoje:

2016 m. buvo iškovojęs sidabrą, 2017 m. – aukso, praėjusiais metais – bronzą. Pernai bronzą laimėjo ir dviviečių kanojų sprinte (kartu su Vadimu Korobovu).

Netrukus po to Artūras Seja ir Ignas Navakauskas startavo dviviečių baidarių 200 m rungties finale ir pelnė bronzos medalius.

Lietuviai nusileido titulą apgynusiems italams Manfredi Rizzai ir Andrea di Liberto (31.662) ir lenkų baidarininkams Jakubui Stepunui bei Bartoszui Grabowskiui (31.673), kuriems atiteko sidabras.

Praėjusiais metais A.Seja ir I.Navakauskas šioje distancijoje buvo antri.

Verta paminėti, kad abi šios rungtys, kuriose lietuviai pelnė medalius, nėra olimpinės.

2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje dalyvavo keturios Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo įgulos: sidabro medalius parvežė baidarininkai Aurimas Lankas ir Edvinas Ramanauskas, penktą vietą užėmė Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas, o 9-ąją – Ignas Navakauskas, 11-ąją – kanojininkas Henrikas Žustautas.

Teisę startuoti Tokijo žaidynėse užsitikrino tik baidarininkas Mindaugas Maldonis – tai jis padarė gegužės mėnesį.

Praeitą savaitę Poznanėje (Lenkija) įvykusiame Europos čempionate būsimasis olimpietis nepateko į 200 m varžybų A finalą, o B finale užėmė antrą vietą (36,059 sek.). Galutinėje įskaitoje M. Maldonis – vienuoliktas.

Vicečempionais tapo Artūras Seja ir I. Navakauskas, A finale 200 m įveikę per 33,355 sek. Lietuviai aukso medalius laimėjusiems italams Manfredo di Rizzi ir Andrea di Liberto pralaimėjo tik 0,26 sek.

Išmėginau jėgas net trijose rungtyse, patekau į finalus, laimėjau du medalius.

Bronzą pelnė R. Nekriošius ir A. Olijnikas: 1 000 m – 3 min. 22,343 sek. Greitesni buvo Vokietijos (3 min. 19,973 sek.) ir Slovakijos (3 min. 21,747 sek.) baidarininkai.

"Dešimt ar vienuolika metų irkluojame kartu su Ričardu ir stengiamės iškovoti medalius. Arčiausiai jų buvome 2019-aisiais Europos žaidynėse, kai užėmėme ketvirtą vietą. Pagaliau pasisekė ir mums. Tikrai verta tiek metų aukoti dėl tų trijų sėkmės minučių", – džiaugėsi A. Olijnikas.

Du medalius iškovojo H. Žustautas: vienviete kanoja 200 m – 10,96 sek. (trečia vieta), dviviete su Vadimu Korobovu 200 m – 37,30 sek. (trečia vieta).

"Dažniausiai startuodavau tik vienos rungties varžybose. Šįkart buvo palankus tvarkaraštis, tad galėjau išmėginti jėgas net trijose rungtyse. Visose patekau į finalus, laimėjau du medalius. Esu labai laimingas, nes konkurencija buvo milžiniška – rusai ir baltarusiai, daugkartiniai pasaulio čempionai ir prizininkai, net nepateko tarp medalininkų", – sakė H. Žustautas.

2017 m. Henrikas tapo Europos čempionu, 2016 m. – vicečempionu. Be to, 26-erių plungiškis – 2019 m. pasaulio čempionas ir 2018 m. bronzos medalio laimėtojas.

Nepriklausomos Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai Europos čempionatuose yra iškovoję 35 medalius: 13 aukso, 9 sidabro ir 13 bronzos.

Neįtikėtinai atkakliai klostėsi tituluotų kanojininkų – Henriko Žustauto ir Vadimo Korobovo dvikovos. Vienviečių varžybose abu favoritai visą nuotolį irklavo lygiai, tačiau galingai finišavęs H.Žustautas išplėšė pergalę paskutiniais yriais. Lietuvos čempionas distanciją įveikė per 3 min. 55,639 sek. ir varžovą aplenkė vos 0,2 sek. Tai pirma H.Žustauto pergalė prieš V.Korobovą 1000 metrų nuotolyje.

„Džiaugiuosi, kad pirmą kartą laimėjau 1000 m distanciją suaugusiųjų varžybose. Visą distanciją atsilikau nuo Vadimo, bet stengiausi jo per daug nepaleisti į priekį ir koncentravausi į finišą. Pradėjus finišuot pamačiau, kad vėjuosi jį ir atsirado antras kvėpavimas bei psichologiškai pajutau, kad galiu laimėti“, – sakė H.Žustautas.

„Visada būna pirmas kartas, kai pralaimi. Viskas klostėsi gan sėkmingai, bet likus 250 metrų, kai jau reikia finišuoti, nepridėjau jėgų ir greičio. Nežinau, kažkas užstrigo galvoje ir paskutinius metrus buvau kaip sapne. Pavedė psichologija, nes jėgų tikrai turėjau pakankamai. Bus papildoma patirtis ir svarbu, kad tai nepasikartotų“, – dėl nesėkmės apgailestavo V.Korobovas.

Dar viena šių kanojininkų akistata vyko dviviečių varžybose. Čia nustatyti nugalėtoją prireikė fotofinišo. V.Korobovas kartu su Dominyku Požėra distanciją įveikė per 3 min. 45,22 sek. ir tapo Lietuvos čempionais. Antroje vietoje likę H. Žustautas ir Ilja Dovidovskis nugalėtojams pralaimėjo vos 0,06 sek.

„Po tokio nevykusio starto vienviete, dviviečių varžybose žūtbūt siekiau atsirevanšuoti. Visą distanciją vyko atkakli kova ir likus 250 metrų pasakiau porininkui, kad finiše dirbam visa jėga. Nors varžovai prisivijo, bet neleidome jiems mūsų aplenkti ir iškovojome pergalę“, – džiaugėsi V.Korobovas.

„Svarbiausia, kad žiūrovams buvo įdomu. Tiek vienviečių, tiek dviviečių vyko labai atkakli kova iki pat finišo“, – teigė H.Žustautas.

Aukso medalį H.Žustautas laimėjo keturviečių varžybose, kartu su D.Pažėra, Mantu Gadeikiu ir Edvinu Šakiniu. Čempionai nuotolį įveikė per 3 min. 41,687 sek. Šių metų Lietuvos čempionate H.Žustautas jau iškovojo 5 aukso medalius ir savo kolekciją gali dar papildyti sekmadienį, kai startuos trijose rungtyse 200 m distancijoje.

Baidarių 1000 m varžybose užtikrintas pergales skynė favoritas Ričardas Nekriošius. Vienviečių nuotolį jis įveikė per 3 min. 35,734 sek. ir artimiausius persekiotojus aplenkė daugiau negu 5 sek. Dviviečių varžybose R.Nekriošius kartus su porininku Andrejum Olijniku trasoje užtruko 3 min. 19,822 sek. ir užtikrintai apgynė čempionų titulą. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių finalininkai varžovus aplenkė daugiau negu 15 sek.

Baidarių keturviečių varžybose Lietuvos čempionais pirmą kartą tapo Viktoras Čaplinskis, Lukas Šakalys, Heraldas Kairys ir Rytis Sakalauskas (3 min. 9,781 sek.).

Moterų baidarių varžybose du aukso medalius iškovojo Greta Gadeikytė. Vienviečių varžybose čempionė distanciją įveikė per 4 min. 37,606 sek., o dviviečių kartu su Rugile Jonuškaitė finišą pasiekė per 4 min. 18,89 sek.

Keturviečių varžybose Lietuvos čempionėmis tapo Gabija Šeškutė, Gabrielė Srivkinaitė, Gintarė Pališauskaitė ir Gabrielė Rauckytė (3 min. 58,066 sek.). G.Pališauskaitė šių metų Lietuvos čempionate jau iškovojo 4 aukso medalius.

Sekmadienį baidarininkai ir kanojininkai kovos dėl medalių 200 m distancijoje.

Po Lietuvos čempionato bus suformuota Lietuvos rinktinės sudėtis, kuri šiais metais dalyvaus tarptautinėse varžybose – pasaulio taurės varžybose ir Europos čempionate.

Mūsų šalies atstovas finišavo per 39,36 sek.

Sidabro medalį pelnė baltarusis Arciomas Kozyris (40,08 sek.), o bronzos - gruzinas Zaza Nadiradzė (40,24 sek.).

Vyrų dviviečių baidarių 1000 m finale Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas finišavo devinti (3.26,31).

Šioje rungtyje kelialapius į Tokijo olimpines žaidynes iškovojo šeši greičiausi duetai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino H. Žustautą, kuris tapo pasaulio čempionu, nugalėjęs varžovus pasaulio baidarių ir kanojų čempionate Segede, Vengrijoje.

„Nuoširdžiai sveikinu ir džiaugiuosi, kad Jūsų atkaklus darbas ir užsispyrimas siekiant tikslo šiandien džiugina visą Lietuvą ir yra įkvėpimas daugybei jaunų žmonių,“ – rašoma šalies vadovo sveikinime.

Lietuvos duetas finišavo per 3 min. 51,11 sek.

Greičiausiai šiame plaukime irklavo vokiečiai Peteris Kretschmeris ir Yulis Oeltze - 3 min. 33,87 sek.

Į pusfinalį pateko po šešis greičiausius keturių atrankos plaukimų duetus ir dar trys geriausios septintąsias pozicijas užėmusios įgulos.

Šioje distancijoje kovojama dėl patekimo į Tokijo olimpines žaidynes. Olimpinius kelialapius laimės pirmas aštuonetas.

Į moterų vienviečių kanojų 200 m distancijos pusfinalį prasibrovė lietuvė Rūta Dagytė. Ji ketvirtajame atrankos plaukime finišavo septinta (50,29 sek.). Į pusfinalį R. Dagytė pateko kaip viena iš trijų greičiausių septintąsias vietas užėmusių kanojininkių.

Šiame plaukime nugalėjo rusė Olesija Romansenko (45,31 sek.).

Tiek sportininkai, tiek federacijų atstovai šiuo metu sprendžia susidariusią situaciją. Nors nuomonės išsiskyrė, kaltinimais nesišvaistoma.

„Vyko treniruotė ir po tam tikros atkarpos Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas priplaukė prie katerio pasitikrinti, kokia yra laktato koncentracija kraujyje. Mes su Ilja sportuojame kartu ir priplaukėme šalia atsigerti. Tai vyko ketvirtajame takelyje, kuris pagal taisykles turi būti laisvas. Taip pat visa distancija nuo 500 m iki finišo buvo laisva. Pamatę irkluotojus, visi pradėjo šaukti, kad stabdytų, bet jie to padaryti nespėjo ir jie trenkėsi į mūsų valtį. “, - situaciją naujienų agentūrai ELTA paaiškino H. Žustautas.

Panašiai kalbėjo ir baidarininkas R. Nekriošius, kuris su A. Olijniku incidento išvengė.

„Mes sustojome žinodami, kad tas takelis visada būna laisvas. Labai keista, kad „akademistai“ nepamatė, jog mes sustojome ir irklavo šiame take. Mums šiek tiek pasisekė, kad mes buvome kitame katerio šone negu kanoja, todėl mūsų nekliudė“, - pridūrė R. Nekriošius.

Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis pabrėžė, kad kanojininkai neturėjo teisės skersai sustoti viduryje trasos.

„Yra trasos taisyklės, kurios pakabintos ant irklavimo centro sienos. Ten parašytos visos taisyklės ir kuriuose takeliuose reikia irkluoti. Mano sportininkai buvo savo trasoje, o kanojininkai stovėjo skersai distancijos. Nesvarbu, ar takelis laisvas, ar ne, jie stovėjo skersai trasos. Ketvirtas takelis laisvas būna varžybų metu. Treniruotėse laisvų takelių nėra. Juk autostradoje kai sustoji skersai, koks skirtumas, ar laisva juosta, ar ne. O mūsų irkluotojai irklavo nugara, nematė, kas yra už jų. Pats buvau įvykio vietoje ir mačiau, kaip atrodo valtys. - Eltai sakė D. Pavilionis. - Dabar reikia remontuotis valtis ir viskas, o mes - federacijos - tarpusavyje išsispręsime. Mes draugiškai gyvename viena šalia kitos, gerbiame vieni kitus ir kompromisą visada atrandame“.

Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo (BKI) prezidentas Romualdas Petrukanecas taip pat kriminalo neieško, tik apgailestavo dėl prarasto laiko ruošiantis planetos pirmenybėms.

„Esame apmąstymuose, ką reikia daryti, nes iš esmės kalti yra ir vieni, ir kiti. Vieni toje vietoje neturėjo būti, o kiti irgi netinkamoje vietoje stovėjo. Dabar vertiname nuostolius ir ieškome, kaip valtis galima sutaisyti, - teigė BKI prezidentas - Pasiruošimo planų nekoreguosime. Tik dėl inventoriaus yra sudėtinga. Tai jau antra H. Žustauto ir I. Davidovskio valtis, kuri sudužo šiemet. Pirma šiuo metu yra remontuojama. Bandome derintis su abiejų valčių gamintojais ir žiūrėsime, kuri greičiau bus suremontuota arba gausime kitą kanoją. Tada ir tęsime pasiruošimą“.

Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas vyks rugpjūčio 21-25 dienomis Vengrijoje.

23-ejų metų mūsų šalies sportininkas vienviečių baidarių 200 m distancijos finale finišavo per 39,506 sek. Iki trečiosios vietos jam pritrūko 0,155 sek.

Visiems ketvirtadienį vykusių baidarių ir kanojų irklavimo finalų dalyviams teko kovoti ne tik su varžovais, bet ir galingu vėju, jo sukeltomis bangomis, vis prapliumpančiu lietumi, todėl sportininkų rezultatai labai skyrėsi nuo išvakarėse vykusių atrankos ir pusfinalio plaukimų.

„Labai smarkiai pasikeitė oro sąlygos, vėjas pūtė tai iš vienos, tai iš kitos pusės. Buvo daug sunkiau visiems sportininkams. Šiandien man nepavyko savęs realizuoti, irklavau net 4 sek. lėčiau nei vakar. Apmaudu, kad iki prizinės vietos trūko mažiau ne dviejų dešimtųjų sekundės. Man teko lyg ir ne pats blogiausias takelis, tačiau pritrūko jėgų. Po dviejų vakarykščių startų gerai pailsėjau, išsimiegojau normaliai. Gal šiuo metu tiesiog esu silpnesnis“, –po finišo nesėkmės priežasčių bandė ieškoti vienas Lietuvos rinktinės lyderių, šiemet iškovojęs bronzą jau dviejuose pasaulio taurės etapuose.

Sportininkas teigė, kad retai tenka varžytis tokiomis sąlygomis: „Minske su tokiu oru susiduriu ne pirmą kartą, o kituose kanaluose labai retai. Šiandien net galvojome, kad perkels varžybas. Po to vėjas lyg ir nurimo, bet išplaukus į startą, vėl pakilo“.

Prieš startą pristatant varžybų dalyvius nuskambėjus A. Sejos pavardei tribūnos suošė, ėmė aidėti garsus skandavimas „Lietuva!“, nustelbęs net vėją.

„Bandžiau nekreipti dėmesio, bet nepavyko, puikiai girdėjau tą „Lietuva“, –šypsojosi atletas.

Palaikyti jo į Minską atvažiavo būrelis artimųjų, draugų.

„Mačiau juos tribūnose“, – sakė A. Seja.

Nugalėjo prancūzas Maxime'as Baumont'as (38,976 sek.), sidabro medalį iškovojo vengras Balazsas Birkas (39,149 sek.), o bronzos - baltarusis Dzmitrijus Traciakovas (39,351 sek.).

A. Seja pusfinalyje pasiekė Europos žaidynių rekordą (34,303 sek.).

Vienviečių kanojų 200 m finale pirmųjų Europos žaidynių čempionas Henrikas Žustautas finišavo devintas (46,073 sek.). Nesėkmingai startavęs 24-erių metų lietuvis dar bandė vytis varžovus, tačiau galiausiai finale liko paskutinis.

„Irklavau beveik 8 sek. lėčiau, nei vakar. Buvo ne mano diena. Atsimušiau į starto plūdurą, trukdė galingas vėjas, varžovai šiandien stipresni buvo. Toks jau sportas. Gaila kad taip man nutiko per rimtas varžybas“, – krimtosi kanojininkas, į finalą prasibrovęs tiesiai iš atrankos varžybų.

Pirmąją vietą užėmė baltarusis Arciomas Kozyris (42,835 sek.), antrąją – italas Nicolae Craciunas (43,353 sek.), trečiąją – ispanas Alfonso Benavidesas (44,255 sek.).

„Šiandien labai svarbus buvo takelis. Pirmąsias tris vietas užėmė aštuntuoju, devintuoju ir septintuoju irklavę sportininkai. Jiems vėją kiek užstojo tribūnos. Fiziškai visi lygūs, o šįkart atsilikimas buvo milžiniškas. Vienas favoritų gruzinas, plaukęs penktuoju taku, liko ketvirtas, o vos į finalą patekęs italas iškovojo bronzą. Aš bandžiau vytis visus apie 70 m, bet vėjas tokiais gūsiais užpūsdavo, kad atsimušdavau lyg į sieną. Paskutinius 20 ar 30 m vos atirklavau, nes vėjas užsuko valtį. Nuo bangų ji buvo pilna vandens, tačiau negali nieko kaltinti. Minske prieš tai kelias dienas vėjas pūtė iš dešinės. Jei toks būtų buvęs ir šiandien, gal man būtų pasisekę“, – aiškino trečiuoju taku lenktyniavęs H. Žustautas.

Europos žaidynėse jis kartu su Ilja Davidovskiu dar startavo ir dviviečių baidarių 1000 m varžybose. Jose pateko į pusfinalį. Būtent ši rungtis H. Žustautui dabar yra pagrindinė, nes vienviečių kanojų 200 m lenktynės pašalintos iš olimpinių žaidynių programos, todėl 200 m nuotoliui H. Žustautas per treniruotes neskiria dėmesio, bet jos ir neatsisako.

„Šiemet gal dar irkluosiu 200 m Lietuvos čempionate, bandysiu patekti į pasaulio čempionatą, tačiau ją irkluosiu tik tada, jei tai netrukdys kilometro distancijai. Smagu lenktyniauti 200 m nuotolyje, tad kodėl gi nepabandžius iškovoti medalių“, – kalbėjo H. Žustautas.

Rugpjūčio pabaigoje Vengrijoje vyksiantis pasaulio čempionatas – svarbiausios šio sezono varžybos Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojams, nes ten olimpinėse distancijose vyks ir kova dėl kelialapių į 2020 metų Tokijo olimpines žaidynes.

Europos čempionato šiemet nebus, jam prilygintos žaidynės Minske.

Europos žaidynių baidarių ir kanojų irklavimo varžybose lietuvių buvo ne tik vandens takeliuose ir tribūnose, čia teisėjavo Aleksandras Alekrinskis ir Vytautas Vaičikonis.