Remiantis Higienos instituto turimais išankstiniais duomenims, 2023 metais 100 tūkst. gyventojų teko 19,6 savižudybių, 2022 metais šis skaičius siekė – 18,6.

2014 metais 100 tūkst. gyventojų teko 31,71 savižudybė, 2019-aisiais – 23,5.

Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 52,2 proc. visų žmonių, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos – 6,1 procento.

Iš viso pernai mirė 20,5 tūkst. vyrų ir 22,4 tūkst. moterų, t. y. 4,8 tūkst. žmonių mažiau negu 2021 metais, kuomet mirtingumas nuo COVID-19 buvo didesnis.

2022 metais 21,6 proc. mirusių asmenų buvo jaunesni nei 65 metų, beveik pusė (45,8 proc.) mirė būdami 65–84 metų, trečdalis (32,6 proc.) – 85 metų ir vyresni.

Keturios pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.

Nuo išorinių mirties priežasčių mirė 5,4 proc. visų žmonių.

Vyrai dažniau miršta nuo išorinių priežasčių

Pernai dažniausios vyrų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (46 proc.), piktybiniai navikai (20,9 proc.), išorinės mirties priežastys (8,1 proc.), COVID-19 liga (6,2 proc.), virškinimo sistemos ligos (5,6 proc.).

Nuo piktybinių navikų mirė 4,2 tūkst. vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 20,1 proc., priešinės liaukos – 11,7 proc., skrandžio – 7,6 proc. mirusiųjų nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių.

Nuo COVID-19 ligos mirė 1,2 tūkst.  vyrų – 2,6 karto mažiau nei 2021 metais. 85 proc. jų buvo vyresni nei 65 metų.

Palyginti su moterimis, vyrai dažniau miršta nuo išorinių priežasčių. Iš 1,6 tūkst. dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 25,7 proc. – dėl savižudybių. 66,2 proc. mirusiųjų buvo iki 65 metų.

Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1,1 tūkst. vyrų: 43,5 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 27,8 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos.

Iš navikų moterys dažniausiai miršta dėl krūties vėžio

Dažniausios moterų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (58,4 proc.), piktybiniai navikai (16,1 proc.), COVID-19 liga (6 proc.), virškinimo sistemos ligos (4,7 proc.) ir išorinės mirties priežastys (3 proc.).

Tarp kraujotakos sistemos ligų vyravo išeminės širdies ligos (58,4 proc. visų moterų mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų), smegenų kraujagyslių ligos (26,3 proc.) ir hipertenzinės ligos (9,3 proc.).

Dažniausios mirties priežastys tarp 3,6 tūkst. atvejų nuo piktybinių navikų mirusių moterų – krūties (15,3 proc.), storosios žarnos (8,1 proc.), kasos (7,8 proc.), bei trachėjos, bronchų ir plaučių (7,3 proc.) piktybinių navikai.

Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – COVID-19 liga. Nuo jos mirė 1,3 tūkst. moterys, 93,3 proc. – vyresnės nei 65 metų.

Ketvirtoji pagrindinė moterų mirties priežastis – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirusių per tūkstančio moterų dažniausios mirties priežastys – kepenų cirozė ir fibrozė (21,0 proc.) bei skrandžio, dvylikapirštės žarnos ir gastrojejuninės opos (15,1 proc.).

Dėl išorinių mirties priežasčių mirusių 678 moterų didžiausia dalis (69,3 proc.) mirė dėl nelaimingų atsitikimų, nusižudė – 14,9 proc. Daugiau nei trečdalis (38,3 proc.) moterų mirė nesulaukusios 65 metų amžiaus.

Vaikų miršta mažiau

Pernai mirė 9,1 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų (16–64 metų), iš kurių 70,6 proc. – vyrai, 29,4 proc. – moterys.

Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).

Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc., nuo virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 procento.

Nuo 2014 metų pastebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2022 metais mirė 58 nepilnamečiai (35 berniukai ir 23 mergaitės), 57 proc. mažiau nei 2014 metais. Dažniausios šio amžiaus vaikų mirties priežastys – išorinės (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 22 vaikai – 16 berniukų ir šešios mergaitės. Tai keturiais vaikais mažiau nei 2021 metais.

Pernai mirė 67 kūdikiai – šešiais mažiau nei ankstesniais metais. Iš viso mirė 37 berniukai ir 30 mergaičių. Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).

Padidinta tarša nustatyta Širvėnos ežere Biržų rajone, prie centrinio paplūdimio, Radviliškio rajone esančiame Arimaičių ežere, Šiaulių rajone – Pašvinio ežere ir Neries upėje esančioje Žirmūnų paplūdimio maudykloje Vilniuje.

Higienos instituto duomenimis, birželio 19 dieną Širvėnos ežero centrinio paplūdimio maudykloje nustatytas 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens.

Birželio 20 dieną Arimaičių ežero maudykloje aptiktas 1,1 karto didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml vandens, Pašvinio ežero maudykloje – 1,7 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kiekis 100 ml vandens, Neries upės Žirmūnų paplūdimio maudykloje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius leistiną kiekį viršijo 1,5 karto, žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius – 1,4 karto.

Birželio 22 dieną pakartotinai patikrinus Neries upės vandenį Žirmūnų maudykloje žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius nustatytą vertę viršijo 2,2 karto.

Birželio 26 dieną pakartotinai atlikus tyrimus Širvėnos ežero, birželio 27 dieną – Arimaičių ežero ir Pašvinio ežero maudyklose, birželio 28 dieną – Neries upės Žirmūnų paplūdimio maudykloje, paaiškėjo, kad visur vandens kokybė jau atitiko higienos normos reikalavimus.

Birželio mėnesio antrojoje pusėje gauta informacija apie vandens kokybę iš 112 maudyklų, iš viso tiriama 121 maudykla.

Kol kas nesulaukta tyrimų rezultatų iš Pasvalio, Raseinių, Rokiškio ir Širvintų rajonų bei Elektrėnų miesto maudyklų.

Birželio 22 dieną ištyrus 110 rekreacinių zonų vandens kokybę, rastas didesnis nei leidžia higienos norma žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius Neries upėje Vilniuje, prie Vingio parko poilsio zonos.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

Jo duomenimis, mikrobiologinių parametrų neatitiko vanduo Kauno marių I paplūdimio maudykloje bei Varėnos rajono Glūko ežero maudykloje.

„Birželio 6 dieną Kauno marių I paplūdimio maudykloje nustatytas 3,2 karto didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 mililitrų vandens, birželio 8 dieną Varėnos rajono Glūko ežero maudykloje – 1,2 karto didesnis žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 mililitrų vandens“, – nurodoma komentare.

Pasak instituto, Kauno marių I paplūdimio maudykloje birželio 9 dieną atlikus pakartotinus tyrimus vandens kokybė higienos normas jau atitiko.

Savo ruožtu trečiadienį pakartotinai paimtas vandens mėginys iš Glūko ežero maudyklos. Anot instituto, šių rezultatų dar laukiama.

Institutas taip pat informavo, kad gavus informaciją apie 92 rekreacijai skirtų zonų vandens kokybę, birželio 8 dieną mikrobiologinė tarša nustatyta Ukmergės rajono Veprių ežere, Šventosios upėje ties Šventupiu ir ties Vepriais.

Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal du mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles.

„Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 mililitrų vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 mililitrų vandens“, – nurodo Higienos institutas.

Nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys praėjus septynioms dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos.

Anot instituto, maudyklų vandens tyrimų rezultatų nėra gauta iš Raseinių, Vilkaviškio, Pakruojo, Šilalės, Molėtų, Širvintų rajonų.

Patalpų pardavėjas Turto bankas BNS Plius informavo, jog pirmajame aukcione dalyvavo 6 dalyviai.

„Šis unikalioje vietoje esantis objektas, kaip ir tikėjomės, sulaukė išskirtinio investuotojų dėmesio, surengta daugiau nei dvi dešimtys apžiūrų. Objektu domėjosi vystytojai, statybų kompanijos, verslininkai ieškantys patalpų savo veiklai. Aukcione dalyvavo 6 besivaržantieji“, – BNS Plius komentavo Turto banko Pardavimų departamento direktorė Guoda Gurauskaitė.

Kas laimėjo aukcioną, kol kas neskelbiama – naujas savininkas Registrų centre paprastai įregistruojamas po to, kai šalys pasirašo sutartį ir pirkėjas perveda pinigus. Tam numatyta atitinkamai 30 ir 10 dienų.

Aukcione už 2,975 mln. eurų pradinę kainą buvo parduodami Didžioji g. 22 esantys trys pastatai, kiemo statiniai ir 19 arų žemės sklypas. Už objektą gautos lėšos bus skirtos valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo projektų finansavimui.

Vieno iškiliausių Vilniaus universiteto profesorių, medicinos daktaro Jozefo Franko veiklą menantį pastatą Didžioji g. 22 Turto bankas valdo nuo 2019 metų lapkričio. Pastate iki šiol buvo įsikūręs Higienos institutas, kuris šiomis dienomis kraustosi į naujas patalpas Studentų gatvėje.

Atsižvelgdamas į pastato amžių ir vietą, Turto bankas Kultūros paveldo departamento paprašė įvertinti, ar parduodamas pastatų kompleksas gali turėti nekilnojamųjų kultūros vertybių savybių ir gali būti pripažintas tokia vertybe.

Planuojama, kad prie Higienos instituto (HI) bus prijungtas Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, Valstybinis psichikos sveikatos centras, o prie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC).

Vykdant pokyčius, pirmiausia peržiūrėtos institucijų vykdytos funkcijos, identifikuoti besidubliuojančios, neveiksmingai vykdomos ar nebūdingos visuomenės sveikatos priežiūros sistemai veiklos. Nustatytos aiškios įstaigų kompetencijos, atsisakant sveikatos sistemos prioritetų neįgyvendinančių, neaktualių, pridėtinės vertės sveikatos sektoriui nekuriančių funkcijų. Sujungus įstaigas, tikimasi, kad padidės ir specialistų bendradarbiavimas, dalijimasis informacija, bus greičiau priimami aktualūs sprendimai. Be to, atsiras galimybė padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimus, o tai padės pritraukti aukštesnės kvalifikacijos specialistus, sumažins jų kaitą, pažymi SAM.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad didesnės institucijos turi pranašumų ir įgyvendindamos projektus bei naudodamos investicijas – įgyvendinami aukštesnės kokybės ir didesnės apimties projektai, turintys didesnį biudžetą, platesnį specialistų ratą, bendras informacines bazes.

Daugumai pertvarkomų institucijų darbuotojų ir vadovų artimiausiu metu bus pasiūlyta nuo liepos 1 d. toliau dirbti SAM pavaldžiose įstaigose – HI arba NVSC.

Duomenys tik blogėjo

Fizinio aktyvumo stygių savo tyrimuose fiksuoja ir Lietuvos sporto universiteto mokslininkai.

Vaikų fizinio pajėgumo rezultatai per pastaruosius 20 metų blogėjo visose kategorijose. Ypač prastą padėtį rodo ištvermės rodikliai, nusakantys širdies ir kraujagyslių sistemos pajėgumą.

Vadinasi, ateityje didės širdies ir kraujagyslių ligų, nuo kurių mirštamumas ir šiuo metu yra didžiausias.

Vaikus miniu pirmiausia, tačiau tai tik vienas signalas, kad turime rimtų problemų. Ne ką geresnė situacija ir jaunimo, darbingų asmenų bei senjorų grupėse.

Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.

Prieš kelerius metus Higienos institutas darė didelės imties (apklausta beveik 25 tūkst. asmenų) tyrimą, kuris parodė, kad suaugusiųjų, kurie užsiima energinga fizine veikla bent po 30 minučių penkias dienas per savaitę ar dažniau, tėra 40,5 proc.

Kitaip tariant, vos du iš penkių tėvų ir senelių yra minimaliai fiziškai aktyvūs. Ir čia nekalbame apie rekomenduojamą aktyvumą – tik apie minimalų, būtiną sveikam gyvenimui.

Miestuose – prasčiau

Situacija dar prastesnė didesniuose miestuose.

Pavyzdžiui, Vilniuje minimaliai fiziškai aktyvių suaugusiųjų tėra 29,4 proc., Kaune – 33,9 proc., o Klaipėdoje – 35,2 proc. Tai duomenys, kurie užfiksuoti iki pandemijos.

Akivaizdu, kad judėjimo ribojimai 2020–2021 m. šiuos rodiklius tik dar labiau pablogino, ir kardiologų skelbiamas aliarmas apie užslėptas ir netrukus sprogsiančias problemas yra visiškai pagrįstas.

Ar turime galimybių išvengti šios sofos sėslumo katastrofos?

Problema – ne tik Lietuvos. Pasaulio sveikatos organizacija dar 2017 m. yra pateikusi įvairių rekomendacijų, kaip didinti fizinį aktyvumą.

Pirma priemonių grupė – sąmoningas apsisprendimas šeimose visiems kartu ieškoti sveiko gyvenimo pasirinkimų.

Pavyzdžiui, visiems kartu nuspręsti ir pradėti reguliariai eiti į lauką, atrasti ir pamėgti jei ne aktyvų sportą, tai bent išvykas į gamtą, netradicines erdves, renginius.

Buvimas kartu turi tapti ir paskata keisti maitinimosi įpročius – atsisakyti greito, nesveiko maisto, mokytis maistą gamintis patiems, naudoti ekologiškus produktus, didinti vaisių ir daržovių dalį.

Antsvoris – tikra bėda

Sveikatos specialistai siūlo visiems kartu nusistatyti tam tikrus lengvai pamatuojamus, tačiau svarbius tikslus.

Pavyzdžiui, fiksuoti, kiek kilometrų šeima kartu nuėjo per savaitę. Arba stebėti, kiek kartų per savaitę buvo valgomos daržovės, kiek kartų neatsilaikyta pagundai ir užsisakytas greitas maistas.

Tokiems savistabos pratimams jau dabar galima rasti daugybę sveiko gyvenimo programėlių išmaniuosiuose įrenginiuose. Jos atkreips dėmesį ir primins daugybę dalykų – paklaus, kodėl šiandien dar nenuėjote rekomenduojamų žingsnių skaičiaus ar kiek kaloringą maistą valgėte pietums ar naktipiečiams.

Ir, žinoma, sėkmingai pasiekę suplanuotus tikslus, visi turite gauti dovanų – išmaniuosiuose įrenginiuose apdovanojimai virtualūs, tačiau gyvai šeimoje tikrai galite sutarti dėl labai apčiuopiamų prizų.

Lietuvoje kas ketvirtas vaikas jau turi antsvorio, dalis jų jau laikomi nutukusiais.

Tai iššūkis kiekvienam piliečiui, kiekvienai šeimai, vietos bendruomenei. Daug ir nesveikai maitinantis keliama maisto pramonė, tačiau gerokai daugiau nukenčia patys piliečiai, šeimos, bendruomenės.

Nesveikas gyvenimo būdas ne tik trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Gerokai svarbiau, kad tai mažina bendrą pasitenkinimą gyvenimu.

Pamirštame, kad pakilus nuo sofos ir išėjus pro duris mūsų laukia įdomus, įtraukiantis, džiaugsmą, o ne erzelį siūlantis pasaulis.

Šias išvadas institutas ketvirtadienį pateikė išanalizavęs Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius ir jų pokytį per praėjusius ir paskutinius penkerius metus.

Pasak instituto, 2019-aisiais pėsčiųjų mirtingumas dėl transporto įvykių 100 tūkstančių gyventojų mažėjo labiausiai – 25,7 procento. Iš viso pernai žuvo 63 pėstieji, 2018-aisiais jų žuvo 85, 2017-aisiais – 91. Per penkerius metus pėsčiųjų mirtingumas eismo įvykiuose sumažėjo 41,5 procento.

Vertinant bendrus savižudybių skaičius, pernai registruotos 657 savižudybės, 2018-aisiais jų buvo 683, 2017-aisiais – 748. Per pastaruosius penkerius metus tokių mirčių sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o bandymų žudytis – 40 procentų.

Dažniausios mirties priežastys Lietuvoje pernai išliko tos pačios, kaip ir daugelį metų: kraujotakos sistemos ligos (mirė 20 901 gyventojas arba beveik 54 proc. visų mirusiųjų), piktybiniai navikai (21 proc. mirusiųjų arba 8042). Institutas pažymi, kad mirtingumas nuo piktybinių navikų pernai išaugo beveik 2 procentais.

Trečioje vietoje – įvairios išorinės mirties priežastys (2 395 mirusieji, arba kiek daugiau nei 6 proc.). Iš viso pernai Lietuvoje mirė  38 281 asmuo.

Tai pat, anot Higienos instituto, per penkerius metus Lietuvoje vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo 2,7 proc., o mirtingumas dėl  išorinių priežasčių – 22,4 procento.

Iš neigiamų tendencijų, institutas pastebi, jog  nuo 2016 metų mažėjo vienų metų amžiaus vaikų skiepijimas DTP3 (difterijos, stabligės, kokliušo), poliomelito ir B tipo Haemophilus influenzae vakcina sumažėjo nuo 94,1 iki 92,1 procento, beveik 8 proc. išaugo ir hospitalizacijų dėl diabeto, kurių buvo galima išvengti. Pernai taip pat daugiau nei 8 proc. didėjo ir sergamumas II tipo cukriniu diabetu.

„Tiek mes, tiek Statistikos departamentas nesakome, kad mirčių padidėjimas būtų reikšmingas“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje sakė Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Sandra Mekšriūnaitė.

Anot jos, detaliai apie mirčių priežastis ir jų pasikeitimą būtų galima spręsti tik kitąmet, kai duomenys bus išanalizuoti, šiemet tai daryti būtų netikslu.

S. Mekšriūnaitė pabrėžė, kad kalbant apie mirčių skaičių ir priežastis, netikslu daryti išvadas lyginant dviejų metų duomenis – šių ir praėjusių.

„Mirtis reikėtų lyginti su trejų-penkerių metų vidurkiais, kad būtų galima daryti išvadas“, – teigė specialistė.

Ji tvirtino, kad šiuo metu fiksuojamas mirčių pokytis, palyginti su praėjusiais metais, „yra labai panašus į natūralų svyravimą“.

S. Mekšriūnaitė pranešė, kad Registrų centras jau pradėjo teikti informaciją apie mirčių priežastis, todėl su tuo susiję statistiniai duomenys pamažu jau skelbiami.

Frakcijos posėdyje dalyvavęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas sakė, kad 24-ose Europos šalyse lygintas pastarųjų ketverių metų mirtingumas ir visur fiksuotas išaugęs mirtingumas, ir jis tiesiogiai arba netiesiogiai siejamas su COVID-19.

Konservatorius Antanas Matulas teigė, kad statistika rodo, jog šiemet pradėjus plisti koronavirusui ir Lietuvoje išaugo gyventojų mirtingumas.

„Jeigu mes žinotume bent kelių mėnesių mirčių statistiką, mes galbūt galėtume imtis priemonių ir koreguoti pacientų priėmimą – vis dėlto dėl ko miršta, ar nepatekę į ligonines, ar negavę laiku konsultacijos, ekstra pagalbos? (...) Sakote palaukime kitų metų, kai dar numirs 500 žmonių daugiau, tada jūs padarysite analizę“, – kalbėjo Seimo narys.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet per 32 savaites Lietuvoje mirė 24 tūkst. 131 žmogus. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, tai yra 167 mirtimis mažiau, tačiau imant 12–32 savaičių mirčių statistiką, kai šalyje prasidėjo koronaviruso plitimas, šiemet mirė 869 asmenimis daugiau. 2018 metais per pirmąsias 32 metų savaites registruota daugiau kaip 25 tūkst. mirčių.