Japonija yra vienintelė iš Didžiojo septyneto (G-7) šalių, nepripažįstančių tos pačios lyties asmenų sąjungų, o jos konstitucijoje rašoma, kad „santuoka gali būti sudaroma tik abiejų lyčių abipusiu sutarimu“.
Tačiau pastaraisiais metais vietos administracijos visoje šalyje ėmėsi veiksmų pripažinti tos pačios lyties žmonių partnerystes, nors šis pripažinimas nėra susijęs su tokiomis pačiomis kaip santuokos pagal įstatymą teisėmis.
„Pastaruosius du mėnesius rinkome visuomenės nuomones ir girdėjome (tos pačios lyties asmenų porų) nuomones... kad jos nori būti pripažintos kaip partneriai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tokijo vyriausybės atstovas.
Sostinės vyriausybė planuoja kitą mėnesį paprašyti įstatymų leidėjų pritarti vieno vietos potvarkio persvarstymui. Spalį pareigūnai pradės priimti paraiškas dėl liudijimų, o lapkritį – juos išdavinėti.
Miestas galvoja pasiūlyti partnerystės liudijimą turėsiantiems žmonėms įvairių paslaugų, šiuo metu prieinamų tik susituokusiems asmenims, įskaitant galimybę kreiptis dėl miesto administruojamų butų, sakė atstovas.
Tokijo Šibujos rajono merija 2015 metais tapo pirmąja Japonijos vieta, pradėjusia išduoti tos pačios lyties asmenų poroms simboliškus „partnerystės“ pažymėjimus.
Šibujos pavyzdžiu pasekė daug kitų savivaldybių – aktyvistai sako, kad šiuo metu daugiau kaip 200 pripažįsta vienalytes partnerystes ir suteikia tokioms poroms įvairių teisių, įskaitant galimybes lankyti partnerį ligoninėje ir drauge nuomotis nekilnojamąjį turtą.
Pernai šalies šiaurėje esančio Saporo miesto teismas priėmė svarbų sprendimą, kad tos pačios lyties asmenų santuokų nepripažinimas Japonijoje yra nekonstitucinis. Aktyvistai šį verdiktą vadina svarbia pergale.
Tačiau Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) atsargiai vertina galimybę daryti kokius nors įstatymų pakeitimus nacionaliniu lygiu.
Taivanas šiuo metu yra vienintelė vieta Azijoje, kur egzistuoja santuokų lygybė. Beprecedentį žingsnį legalizuoti tos pačios lyties asmenų sąjungas sala žengė 2019-aisiais.
