„Pastaraisiais mėnesiais ne visi visuomet entuziastingai vertino šią idėją, bet nusprendžiau, kad mes tai padarysime... Nėra pagrįstų argumentų to nedaryti“, – parlamente sakė H. Seehoferis.

Liepos viduryje mažiausiai 180 žmonių žuvo, kai stiprūs potvyniai dvi dienas siaubė vakarinę Vokietijos dalį. Paskui kilo klausimų, ar buvo padaryta pakankamai, kad gyventojai būtų įspėti apie artėjusią nelaimę.

Maždaug 70 žmonių tebėra dingę, vandens srautams užplūdus ištisus miestus ir kaimus, naikinant tiltus, kelius ir geležinkelius, taip pat būstus.

Vyriausybės atstovė Martina Fietz (Martina Fic) praėjusią savaitę pareiškė, kad šalies įspėjimo apie orus sistema ir mobiliojo telefono programėlė „Nina“ „veikia“. Vis tik M. Fietz pripažino, jog „mūsų patirtis, įgyta įvykus šiai nelaimei, rodo, kad turime dėti didesnes ir geresnes pastangas“.

Vokietijos civilinės saugos agentūros (BBK) prezidentas Arminas Schusteris (Arminas Šusteris) savo ruožtu paragino vėl įrengti sirenas daugiau vietovių.

Pasak jo, BBK svarsto galimybę įdiegti mobiliųjų telefonų įspėjimus, tačiau pirmiausia reikės aptarti „keletą klausimų“, įskaitant išlaidas ir duomenų apsaugos problemas.

Įspėjimai būtų siunčiami pasitelkiant „Cell Broadcast“ technologiją, leidžiančią vietos valdžios institucijoms vienu metu siųsti pranešimus daugybei mobiliųjų telefonų vartotojų tam tikroje vietovėje.

Šie įspėjimai yra panašūs į SMS žinutes, bet juos galima siųsti ir gauti anonimiškai; jie taip pat veikia, kuomet tinklai yra perkrauti.

Ši technologija nėra plačiai naudojama Europoje, bet yra paplitusi JAV ir Japonijoje.

H. Seehoferis pirmadienį paragino derinti analoginius ir skaitmeninius įspėjimus.

„Įspėjamoji programa nenaudinga, jei naktį miegi ir jos negirdi. Tuo metu sirena savaime nėra naudinga, nes ji žmonėms nepasako, ką jie turėtų daryti“, – pažymėjo ministras.

71-erių H. Seehoferis praėjusią savaitę, be kita ko, dalyvavo vyriausybės posėdyje. Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) politikas balandžio 14 dieną buvo pirmą kartą paskiepytas nuo COVID-19. Jam suleista „Biontech“/“Pfizer“ preparato dozė.

Balandžio pradžioje laikraštis „Bild“ rašė, kad H. Seehoferis atmetė sveikatos reikalų ministro Jenso Spaho raginimą vyresniems kabineto nariams pasiskiepyti „AstraZeneca“ vakcina. „Aš nesileisiu proteguojamas“, - sakė jis tada.

„Bavarijos ir Saksonijos žemės šiandien paprašė vyriausybės klasifikuoti Tirolį ir Čekijos pasienio regionus kaip viruso mutacijos zonas, taip pat įgyvendinti pasienio kontrolę“, – laikraščiui „Sueddeutsche“ sakė H. Seehoferis.

„Dėl to sutarta su [Vokietijos] kanclere ir vicekancleriu“, – pažymėjo ministras ir pridūrė, kad nauji suvaržymai įsigalios sekmadienį.

Tai jis pareiškė po trečiadienio vakarą įvykusios atakos, kai numanomų kraštutinių dešiniųjų įsitikinimų šaulys kaljano bare ir kavinėje Vokietijos Hanau mieste nušovė devynis žmones, o paskui tikriausiai nužudė savo motiną ir nusižudė.

„Grėsmė saugumui, kurią kelia dešiniojo sparno ekstremizmas, antisemitizmas ir rasizmas, yra labai didelė“, – per spaudos konferenciją Berlyne sakė ministras H. Seehoferis.

Jis taip pat paskelbė, kad mečetėse, geležinkelio stotyse, oro uostuose ir pasienyje dirbs didesnės policijos pajėgos.

Pasak H. Seehoferio, dešiniojo sparno ekstremizmas yra „didžiausia saugumo grėsmė iškilusi Vokietijai“, pastaraisiais mėnesiais už savęs palikusi „kraujo klaną“.

Vokietija jau ėmėsi tam tikrų priemonių kovoti su dešiniojo sparno ekstremizmu, šalį pernai sukrėtus virtinei smurtinių incidentų.

Birželį migrantus rėmęs vietos politikas Walteris Lubcke (Valteris Liubkė) buvo nušautas savo namuose Heseno žemėje, o spalį rytiniame Halės mieste per ataką prieš sinagogą žuvo du žmonės.

Abiejų atakų įtariamieji turi sąsajų su ultradešiniaisiais.

H. Seehoferis sako neraginantis įdarbinti daugiau policijos pareigūnų ar priimti griežtesnių įstatymų ir tvirtina, kad reikia „geriau išnaudoti mums jau prieinamas priemones“.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi teisingumo ministrė Christine Lambrecht (Kristin Lambrecht) sakė, kad vyriausybė detaliai išnagrinės, kaip šaunamieji ginklai gali atsidurti „ekstremistų“ rankose.

Tačiau tiek H. Seehoferis, tiek Ch. Lambrecht pabrėžė, kad yra labai sudėtinga aptikti užpuolikus, kurie veikia vieni – kaip, regis, ir pagrindinis šaudynių Hanau įtariamasis.

„Nepaisant visų mūsų pastangų, negalime užkirsti kelio tokiems siaubingiems nusikaltimams“, – sakė H. Seehoferis.

Tuo metu federalinės policijos viršininkas Holgeris Muenchas (Holgeris Miunchas) perspėjo, kad „apie pusė“ asmenų, kurie įvykdo tokias atakas, anksčiau nebūdavo atsidūrę pareigūnų akiratyje.

„Jie visi yra pavojingi, bet kraštutinės dešinės ekstremizmas šiuo metu man kelia didžiausią nerimą“, - laikraščiui „Neue Zuercher Zeitung“ sakė H. Seehoferis. Pasak ministro, Vokietijos tarnybos pernai atskleidė ir neleido įvykdyti daugiau nei tuzino ekstremistų išpuolių.

H. Seehoferis kaip pavyzdį paminėjo kraštutinės dešinės Nacionalinę Vokietijos demokratinę partiją (NPD), kuriai prieš metus buvo nutrauktas valstybės finansavimas. Radikalių pažiūrų partija ne kartą viešai pagerbė nacių lyderius.

Tiesa, ši partija neturi savo narių federaliniame parlamente, pozicijas kraštutinėje dešinėje stiprinant partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Vokietijos vidaus žvalgybos tarnybos vadovas Thomas Haldenwangas kovą tikino, kad jo vadovaujama organizacija stebi AfD ir tiria galimus partijos ryšius su ekstremistinėmis grupuotėmis.

Kai kurios ES narės būgštavo, kad šiuo planu būtų pasikėsinta į jų suverenią teisę kontroliuoti valstybines sienas, o kitos nerimavo dėl šių pajėgų, kurių koncepciją Europos Komisija pristatė rugsėjį, finansavimo.

Kaip žurnalistams sakė Austrijos vidaus reikalų ministras Herbertas Kicklis (Herbertas Kiklis), EK siūlymas iki 2020-ųjų suformuoti 10 tūkst. pasieniečių pajėgas „iš tikrųjų viršija dabartines galimybes“.

„Būtent todėl dabar svarstome atitinkamą kompromisą“, – nedetalizuodamas pareiškė VRM vadovas.

„Nieko nelaimėsime, jei užrašysime ant popieriaus „10 000“, o (pajėgos) iš tikrųjų neatsiras, todėl terminai yra pratęsiami“, – pridūrė jis.

Pasak H. Kicklio, kaip alternatyvą Bendrija šiuo metu svarsto pajėgų „laipsnišką telkimą“, kai bus patvirtintas 2021–2027 metų ES biudžetas.

Dabartinė ES pirmininkė Austrija ketvirtadienį surengė Briuselyje ES vidaus reikalų ministrų pasitarimą, per kurį aptariami planai migracijai į bloką pažaboti.

„Turėsime aptarti, kiek postų įmanoma sukurti iki 2020-ųjų. Neturime dalinti šiuo klausimu jokių utopinių pažadų“, – teigė Vokietijos VRM vadovas Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis).

„Nerealistiška“

Vienas nežinomu norėjęs likti ES diplomatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „gana teisinga būtų pasakyti“, jog Bendrija atsisakė plano siekti dislokuoti 10 tūkst. pasieniečių.

„Dabar tai yra nerealistiška“, – teigė jis.

Rugsėjį Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude‘as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) paskelbė planus ES sienų apsaugai pasitelkti 10 tūkst. pareigūnų – gerokai išplėsti dabartines 1,3 tūkst. pareigūnų pajėgas.

Tačiau kelios ES narės tam nepritarė.

Pavyzdžiui, Lenkija pareiškė, kad dėl išaugusių išlaidų pajėgoms finansuoti gali sumažėti lėšų kelių ir kitiems infrastruktūros projektams.

Tokios šalys kaip Italija, Graikija ir Ispanija išsakė būgštavimų, kad iš kitų valstybių atvykę pasieniečiai pakenks jų nacionaliniam suverenumui, jei bus dislokuoti užklupus kokiai nors krizei.

Pasienio pajėgų sustiprinimas buvo vienas svarbiausių ES planų siekiant sustiprinti savo ilgas jūros ir sausumos sienas kovojant su migrantų, bėgančių nuo karo ir skurdo Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, antplūdžiu.

Maža tikimybė, kad ES susitars dėl šių planų rėžia akį atsižvelgiant į tai, kad ES narės laiko lengvesne užduotimi stiprinti sienas nei susitarti, kaip skirstyti į Europą plūstančius migrantus ir pabėgėlius.

Bendrija siekia geriau pasiruošti potencialiems naujiems migrantų srautams, kurie išseko po 2015-ųjų piko dėl bloko bendradarbiavimo su Turkija ir Libija.

Šis antplūdis, vadinamas Europos rimčiausia migracine krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, padidino susiskaldymą visoje ES, ypač kalbant apie planus perskirstyti dešimtis tūkstančių prieglobsčio prašytojų tarp Bendrijos valstybių narių.

Kadaise H. Seehoferis buvo svarbiausias Vokietijos kanclerės Angelos Merkel sąjungininkas, tačiau šiuo metu politikas yra įsivėlęs su kanclere į ginčą dėl jos migracijos politikos.

Praėjusią savaitę ministras grasino nuvaryti prieglobsčio prašytojus nuo Vokietijos sienos, nebent kanclerė pasieks priimtiną susitarimą su ES partnerėmis. H. Seehoferio požiūris sukėlė abejonių dėl A. Merkel koalicijos ir pačios kanclerės politinės ateities.

Vėlai sekmadienį kanclerės Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) patvirtino rezoliuciją, palaikančią A. Merkel poziciją dėl imigracijos.

H. Seehoferio teigimu, jis pasisiūlė atsistatydinti, kad būtų išvengta CSU ir CDU sąjungos subyrėjimo. Be kita ko, savo sprendimą politikas taip pat aiškino tuo, kad nesulaukia paramos dėl savo požiūrio.

Tai gali reikšti, kad A. Merkel nepavyko sumažinti įtampos su jos koalicijos partneriais.

Šaltiniai naujienų agentūrai AFP pranešė, jog H. Seehoferis skundėsi partijos lyderiams Miunchene, kad jis šeštadienį su kanclere užmezgė „poveikio neturėjusį pokalbį“ dėl savo ketinimų neįleisti į šalį kitose ES valstybėse registruotų prieglobsčio prašytojų.

CSU pastarosiomis savaitėmis spaudė A. Merkel, kad ši sugriežtintų imigracijos ir prieglobsčio suteikimo politiką.

Konservatyvioji partija sekmadienį susirinko Miunchene, kad apsvarstytų poziciją dėl ES viršūnių susitikime šią savaitę pasiekto susitarimo.

Jame sutarta dėl naujų priemonių sumažinti imigraciją į ES šalis ir taip vadinamą prieglobsčio prašytojų „antrinę migraciją“ pačios bendrijos viduje.

Nuo 2005 metų Vokietijos kanclere dirbanti A. Merkel prieš viršūnių susitikimą perspėjo, kad migracijos klausimas gali spręsti pačios ES ateitį.

Anksčiau sekmadienį kanclerė transliuotojui ZDF sakė, kad padarys „viską, kas įmanoma, kad būtų pasiekti rezultatai, pagal kuriuos galėsime prisiimti atsakomybę už savo šalį“.

A. Merkel pridūrė, kad kiekvienas supranta, jog situacija tarp jos vadovaujamos CDU ir CSU yra sudėtinga.

CSU lyderis, vidaus reikalų ministras H. Seehoferis atmetė A. Merkel argumentus, kad ES sutartos priemonės „turės tą patį efektą“, kaip jo reikalavimas neįleisti į šalį kitose bendrijos šalyse registruotų imigrantų.

Jeigu jis iš tiesų įsakytų pasieniečiams pradėti taikyti tokią tvarką, A. Merkel tektų ministrą atleisti, o tai tikriausiai sužlugdytų valdančiąją koaliciją.

Vokietijos kanclerei Angelai Merkel jos konservatorių koalicijos partnerė pateikė ultimatumą per dvi savaites rasti Europos lygio sprendinį, turintį sustabdyti prieglobsčio ieškotojų antplūdį arba neįsileisti jų į šalį.

Įtampa tarp ES šalių išaugo, šį mėnesį Italijai atsisakius priimti laivą su 630 išgelbėtų pabėgėlių.

Maltai taip pat neleidus laivui prisišvartuoti savo uoste, tarp ES šalių kilo aršus ginčas, kol Ispanija pagaliau sutiko priimti atvykėlius.

Europos Komisijos (EK) atstovas spaudai Margaritis Schinas išreiškė viltį, kad kolektyvinį šios problemos sprendinį pavyks surasti ES viršūnių susitikime birželio 28 ir 29 dienomis.

„Komisija pritaria nuomonei, kad šią problemą galima išspręsti tik europiniu sprendiniu ir europiniu susitarimu“, – sakė jis spaudos konferencijoje.

„Esame įsitikinę, kad svarstome visus elementus, kurie galėtų palengvinti susitarimo priėmimą Europos Taryboje“, – pridūrė jis.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis (Horstas Zėhoferis), kuris vadovauja Krikščionių socialinei sąjungai (CSU) – A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) sąjungininkei pietinėje Bavarijos žemėje, perspėjo kanclerę, kad duos nurodymą pasienio policijai nebeįsileisti migrantų.

ES šalys jau dvejus metus bando susitarti, kaip pakeisti prieglobsčio suteikimo taisykles Bendrijoje, ir tikisi rasti atsakymą į šį klausimą artėjančiame viršūnių susitikime.

Pagrindinis nesutarimų objektas yra vadinamosios Dublino taisyklės, numatančios, kad migrantai turi prašyti prieglobsčio toje ES šalyje, į kurią atvyko pirmiausia. Todėl didžiausia migrantų našta tenka Italijai ir Graikijai, į kurias pirmiausia patenka didžioji dalis atvykėlių.

EK siūlo įvesti kvotų sistemą, kuri leistų paskirstyti prieglobsčio prašytojus po Bendrijos šalis. Tačiau Lenkija ir Vengrija priešinasi šiam siūlymui.

Prieš savaitę žlugus deryboms dėl vyriausybės formavimo su verslui palankia Laisvųjų demokratų partija (FDP) ir kairiosios pakraipos žaliaisiais, A. Merkel stengėsi išvengti pirmalaikių rinkimų.

Socialdemokratų partija (SPD) po nuviliančių rezultatų per rugsėjo mėnesį įvykusius visuotinius rinkimus žadėjo trauktis į opoziciją, bet penktadienį partijos lyderis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) visiškai pakeitė savo poziciją ir sakė, kad yra pasirengęs deryboms su A. Merkel bloku.

„Konservatorių ir SPD aljansas yra geriausia galimybė Vokietijai, bet kuriuo atveju, geresnė už „Jamaiką“, naujus rinkimus ar mažumos vyriausybę“, – laikraščiui „Bild am Sonntag“ sakė CSU lyderis H. Seehoferis.

Žlugęs trišalis CDU/CSU, žaliųjų ir FDP aljansas buvo pramintas „Jamaika“, mat šių partijų spalvos atitinka tos Karibų valstybės vėliavos spalvas: juoda – konservatorių CDU/CSU, geltona – FDP ir žalia – Žaliųjų partijos. Tokios sudėties koalicijos jau buvo išbandytos atskirų Vokietijos žemių vyriausybėse, tačiau federaliniu mastu tokia koalicija niekada nebuvo sukurta.

A. Merkel, kuri atmetė mintį pakartoti rinkimus, šeštadienį sakė, kad nori „labai greitai“ suformuoti vyriausybę.

Derybos su SPD turėtų būti grindžiamos „abipuse pagarba ir kompromisu“, pridūrė ji.

Kanclerė veteranė, kuri dirbtų jau ketvirtą kadenciją, sekmadienį vakare susitiks su savo partijos CDU vadovais ir aptars kelią į priekį.

Persilaužimas galėtų įvykti ketvirtadienį, kai Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) surengs A. Merkel, H. Seehoferio ir M. Schulzo derybas.