Iš viso į Kauną su paroda atvyko 23 išskirtiniai ir naujausius pasiekimus robotikoje atspindintys robotai iš Japonijos, JAV, Pietų Korėjos, Didžiosios Britanijos ir Rusijos. Tarp jų – emocijas reikšti mokantis humanoidas Metju, draugiškasis ir su žmonėmis bendrauti gebantis humanoidas Peperis, itin realistiškai atrodantis robotas-voras tiesiai iš Gineso rekordų knygos, pirmasis pasaulyje robotas-žuvis ir daugelis kitų.

Parodos organizatorių atstovė Anna Kudryashova teigia, kad „Robotų miete“ siekiama supažindinti plačiąją visuomenę su technologijomis, kurios paprastai yra prieinamos tik profesionalų ir inžinierių bendruomenei, o kartu įkvėpti naujas kartas nebijoti eksperimentuoti, įgyvendinti net ir beprotiškiausias idėjas.

„Norime suteikti galimybę žmonėms pamatyti bent nedidelę dalelę sparčiai besivystančio robotikos pasaulio ir parodyti, kad žmonių galimybės kurti ir vystyti naujas technologijas yra išties beribės. Kiekvienais metais dalyvaujame svarbiausiuose technologijų renginiuose visame pasaulyje – nuo Los Andželo iki Pekino, kuriose semiamės idėjų savo parodoms ir ekspozicijoms. Neretai būname pirmieji ar net vieninteliai, įgyjantys ir plačiajai visuomenei pristatantys tam tikrus robotus ar technologijas. Tai leidžia mūsų parodų lankytojams patirti šį tą naujo ir unikalaus“, – sakė parodos organizatorių atstovė Anna Kudryashova.

„Akropolio“ nuotr.

„Robotų miesto“ lankytojai taip pat kviečiami sudalyvauti ypatinguose eksperimentuose ir pasirodymuose – stebėti robotų-aktorių pasirodymus ar šokti su jais, išgirsti Tesla žaibų muziką, valdyti hologramas, išbandyti daiktų valdymo mintimis prietaisą, pasinerti į virtualų pasaulį ir kurti jį patys. Parodos metu taip pat vyks specialūs užsiėmimai, kuriuose lankytojai galės pamėginti robotą sukonstruoti patys ir parsinešti jį namo. Užsukusių į parodą laukia ir kitos pramogos – galimybė piešti 3D pieštuku ar pasigaminti kosminį balioną. Be to, lankytojai galės susipažinti ir su praktiškais namų ūkio darbus atlikti padedančiais robotais.

Galimybė pabendrauti su robotais, išvysti roboakrobatikos pasirodymus ir tarptautinį pripažinimą pelniusias technologijas pasitaiko ne kasdien.

„Žvilgtelėti į ateitį kviečiame įvairaus amžiaus smalsuolius, o ypač – mažuosius, kuriems ekspozicija ir siūlomi interaktyvūs užsiėmimai suteiks išties daug įspūdžių. Galimybė pabendrauti su robotais, išvysti roboakrobatikos pasirodymus ir tarptautinį pripažinimą pelniusias technologijas pasitaiko ne kasdien – todėl neabejojame, kad „Robotų miestas“ taps dar viena priežastimi kauniečiams ir miesto svečiams aplankyti mūsų prekybos ir pramogų centrą“, – sakė Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Levenauskienė.

Tarptautinė „Robotų miesto“ paroda jau yra apkeliavusi tokius Europos miestus kaip Talinas, Ryga, Praha, Bratislava, Milanas ir Paduja. Iš viso 15 didžiųjų Europos miestų surengtose parodose apsilankė per 3,5 mln. lankytojų. Kauno „Akropolio“ lankytojų „Robotų miesto“ paroda laukia II a. prie „Denim dream“ parduotuvės (Griunvaldo alėja).

„Akropolio“ nuotr.

Lankytojų saugumo užtikrinimui, prekybos centre dėmesingai laikomasi visų specialistų nurodymų, dezinfekuojami visi dažniausiai liečiami paviršiai, reguliariai vėdinamos patalpos. Lankytojams sudarytos sąlygos dezinfekuotis rankas naudojantis prekybos centro teikiamomis priemonėmis.

Per paskutinį dešimtmetį dirbtinio intelekto vystymasis itin suintensyvėjo – vienas po kito pristatomi ir tobulinami humanoidai, bepiločiai automobiliai, į darbo procesus robotai įsilieja tiek pramonėje, tiek paslaugų centruose, aptarnavimo sferoje

Kas lems tolimesnius pokyčius ir ar Europa pasiruošusi tapti dirbtinio intelekto vystymo lydere, rugsėjo 20 dieną bus diskutuojama didžiausiame modernių technologijų ir verslumo renginyje Baltijos šalyse #SWITCH.

Europa – etikos normų ir „protų nutekėjimo“ tvirtovė

Kaip sako vienas iš būsimos diskusijos dalyvių, Vokietijos Dirbtinio intelekto tyrimų centro profesorius dr. Paulas Lukowiczius, Europa kur kas daugiau dėmesio skiria etikos problemoms ir socialinei dirbtinio intelekto reikšmei. „Viena vertus, tai puiku – galime vystyti unikalius produktus ir prekės ženklus, o, lyginant su kitomis rinkomis, tai yra stiprus pardavimo argumentas. Kita vertus, labai svarbu užtikrinti, kad dėl reguliavimo atsirandančios kliūtys šios pažangos nesustabdytų. Duomenų apsauga yra viena iš aktualijų, o šioje srityje Europoje vyksta be galo daug unikalių pokyčių“, – svarsto dr. P. Lukowiczius.

Turime išsilavinusią ir pakankamai kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau ir tiems, kurie įgūdžių turi mažiau, jaudintis taip pat nevertėtų.

Kitas pranešėjas Lenardas Koschwitzas, „Allied for Startups“ startuolių asociacijų tinklo direktorius Europos reikalams pabrėžia, kad Europoje galiojantys principai ir normos nėra per daug griežti, ir startuoliams gana paprasta prie jų prisitaikyti. Prie to prisideda ir laisvėjantis duomenų judėjimas bei galimybė net ir mažam ar vidutiniam verslui turėti puikias sąlygas verslui kurti ir plėtoti.

Tiesa, kaip teigia L. Koschwitzas, vienas didžiausių iššūkių dirbtinio intelekto vystymui Europoje yra vadinamasis protų nutekėjimas. „Turime išskirtinai stiprų mokslinių tyrimų centrą, o įteikiamų daktaro diplomų skaičiai Europoje įspūdingi. Deja, šie mokslininkai nelieka Europoje, o darbai, kuriuos randa likusieji, yra mažiau jiems įdomūs. Didžiausias iššūkis – sulaikyti šį potencialą kartu su jo žiniomis ir idėjomis bei transformuoti juos į augimą didesnėse kompanijose Europoje“, – sako L. Koschwitzas.

Kinijos scenarijus – ne Europai

Pastaraisiais metais žiniasklaidoje vis pasirodant straipsnių apie tai, kad daugiau nei 90 procentų šiandienių darbo vietų sėkmingai gali dirbti ir robotai, nerimas apėmė ne vieną. Pigios darbo jėgos Kinijos sostinėje jau yra atidarytas ir banko padalinys, kuriame funkcijas atlieka išimtinai tik robotai, o kai kurios įmonės šioje šalyje dėl robotizacijos atleidžia dešimtis tūkstančių darbuotojų. Ar Europoje per artimiausią dešimtmetį taip pat atsiras milžiniški skaičiai bedarbių?

L. Koschwitzas sako, kad mums vis dėlto turėtų rūpėti ne tai, kokiuose darbuose žmogų pakeis robotai, o tai, kaip žmogus, dirbdamas su robotais, gerins darbo kokybę ir produktyvumą: „Turime išsilavinusią ir pakankamai kvalifikuotą darbo jėgą, tačiau ir tiems, kurie įgūdžių turi mažiau, jaudintis taip pat nevertėtų. Dirbtinis intelektas pakeis žmones ne darbo vietose, o individualiose užduotyse – rutininėse, pasikartojančiose arba paremtose labai aiškia rezultato vizija.“

Dr. Paulas Lukowiczius nusiteikęs ne mažiau optimistiškai: „Mažai uždirbantys žemos kvalifikacijos darbai Europoje tampa vis dažnesne retenybe, todėl toks scenarijus nėra teisingas. Aš tikiu, kad dirbtinis intelektas yra ta technologija, kuri kuriama ne žmonėms pakeisti, o sustiprinti jų pajėgumus ir juos įgalinti daryti daug daugiau. Jei darbuotoją su žema kvalifikacija išmokysi dirbti išvien su dirbtiniu intelektu, sukursi darbuotoją, kuris atliks gana sudėtingą darbą.“

Lietuva nebijo eksperimentų

Paklaustas, kaip tarp dirbtinį intelektą vystančių šalių mato Lietuvą, L. Koschwitzas pagyrų negailėjo: „Lietuva yra puiki vieta dirbtiniam intelektui ir tokioms technologijoms kaip „blockchain“. Labai džiaugiuosi, turėdamas galimybę čia atvykti ir pamatyti daugiau.“ Kaip teigė „Allied for Startups“ atstovas, Lietuvą galima vadinti pavyzdžiu, kaip reikia eksperimentuoti ieškant naujų sprendimų. „Valia eksperimentuoti, lietuvių gebėjimas atvirai priimti technologijas, prisitaikyti prie šiandienos iššūkių ir ieškoti, kaip patobulinti tai, kas jau sukurta – jūsų šalies stiprybė“, – kalba L. Koschwitzas.

Rugsėjo 20 d. „Litexpo“ 15 val. prasidėsiančioje diskusijoje „Ar Europa gali tapti dirbtinio intelekto vystymo lyderė“ dalyvaus ne tik dr. Paulas Lukowiczius, Lenardas Koschwitzas, bet ir ekonomistas bei duomenų strategas „Microsoft“ Europos ir vyriausybiniams reikalams Briuselyje dr. Thomas Roca.