Rugpjūčio 8-osios ryte jau už Nudistų pliažo ankstyvi poilsiautojai krante rado žmogaus kūną.
Lavonas buvo pradėjęs irti, tąkart atrodė, kad mirtis jį ištiko seniau nei prieš kelias dienas.
Vyras galėjo būti apie 40 ar 50 metų amžiaus. Jis vilkėjo trumparankoviais marškinėliais, buvo su kelnėmis, vienu batu.
Rugpjūčio pradžia buvo audringa, vėjo kryptis ne kartą keitėsi, bet vėjuočiausiomis dienomis pūtė iš pietvakarių. Todėl spėliota, kad šis vyras į vandenį galėjo įkristi kažkur Klaipėdoje.
Dažniausiai pajūryje rastų negyvų asmenų duomenys anksčiau ar vėliau nustatomi. Yra buvę atvejų, kai paaiškėdavo, kad Neringos paplūdimiuose rasti kūnai būdavo jūros srovių atnešti iš Kaliningrado srities, o Giruliuose nuskendusių žmonių kūnus bangos išplaudavo prie Palangos.
Šis atvejis tapo išimtimi. Per tris mėnesius apie ieškomą vyrą žinių nei iš Lietuvos, nei Latvijos negauta.
Kūnas buvo detaliai apžiūrėtas, aprašytas, paimti mėginiai DNR testui. Tačiau sutapimų su policijos duomenų bazėje esančių asmenų duomenimis nerasta.
Miesto policijos komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė teigė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio asmens nutrauktas. Pareigūnams teko konstatuoti, kad asmens atpažinti nepavyko.
Lapkričio 3 d. savivaldybei išsiųsta ši informacija, prašant jį palaidoti valstybės lėšomis.
DNR tyrimo duomenys bus saugomi archyvuose, jeigu kada nors jie sutaps su ieškomo asmens duomenimis, mįslė bus išaiškinta. Bet gali būti, kad į klausimą, kas buvo šis vyras, niekada nebus atsakyta.
Kūnas šaldytuve guli jau daugiau nei tris mėnesius. Visi formalumai lyg ir sutvarkyti. Trūksta tik prokuroro nurodymo.
Kai tik bus sutvarkytas ir šis reikalas, kūnas iš šaldytuvo keliaus į ritualinių paslaugų įmonės šarvojimo patalpas.
Net jei lavonas bus tokios būklės, kad jo nebus galima aprengti, į valstybės skirtomis lėšomis pirktą karstą bus įdėti šarvojimo rūbai ir batai.
Tai bus pirmas po ilgo laiko neatpažintas velionis, palaidotas Lėbartų kapinėse. Jis atguls 161 kvartale, kur laidojama valstybės lėšomis.
Valstybė paprastai imasi šios naštos, kai artimieji kategoriškai atsisako laidoti savo artimąjį arba neturi tam pinigų.
„Per mano darbo čia laiką neatpažintų asmenų Lėbartų kapinėse nebuvo palaidota. Ir seniau dirbantys bendradarbiai neprisiminė tokio atvejo, vadinasi, tai atsitinka itin retai. Kaip ir visi kiti, šis vyras bus palaidotas nors ir kukliai, bet pagarbiai“, – teigė trečius metus kapinių priežiūros tarnyboje dirbanti Daiva Breivė.
