Vis dar paslaptingas procesas

Pastaruosius 25-erius metus mokslininkai tyrė žmones ir gyvūnus, stebėjo jų organizmo galimybes, miego įpročius ir poveikį fizinei bei psichinei sveikatai. Nors tyrimo procesai nėra nutrūkę, kai kurios išvados jau pasiekia dienos šviesą. Kviečiame susipažinti su 20 įdomių faktų ir pasitikrinti, ar juos žinote.

1. Ilgiausias laikotarpis be miego

Ilgiausias bemiegio laikotarpio rekordas – 18 dienų, 21 valanda ir 40 minučių. Išdidus rekordo savininkas galiausiai pripažino, kad laikotarpio pabaigoje jį pradėjo kankinti daugybė šalutinių reiškinių: haliucinacijos, paranoja, suprastėjęs regėjimas, atminties ir dėmesio sutelkimo problemos. Tad šis rekordas tikrai nepatenka į sąrašą tų, kuriuos norėtųsi pagerinti.

2. Ar jie iš tikrųjų miega?

Ar Jums kartais atrodo, kad kas nors tik apsimeta, jog miega? Pavyzdžiui, jūsų antroji pusė, kai paklausiate, ar jau išnešė šiukšles? Deja, be medicininių instrumentų niekada negalėsite tiksliai atsakyti, nes neužtenka tik pažvelgti į žmogų, kad pasakytum, ar jis iš tikrųjų miega.  Žmonės miega labai įvairiai, kai kurie netgi sugeba nusnūsti atmerktomis akimis!

3. Kaip greitai užmiegate?

Jeigu atsigulę į lovą užmiegate greičiau nei per 5 minutes, tai greičiausiai reiškia, kad miegate per mažai ir esate pervargęs. Idealiausias laikotarpis tarp to, kada jūs atsigulate ir užmiegate, yra 10–15 minučių. Tai reiškia, kad jūs jau esate pakankamai pavargęs, kad užmigtumėte, bet nepervargęs.

4. Kada mes sapnuojame?

Anksčiau buvo manoma, kad sapnuojame tik greitų akių judesių (REM) arba neramaus miego fazėje, nes tuo metu esame įmigę giliausiai. Tačiau buvo įrodyta, kad sapnuojame ir kitų miego fazių metu, gal tik ne taip dažnai. Todėl tikrai nesuklysime teigdami, jog sapnuojame nuo pat tos akimirkos, kai užmerkiame akis, iki kol prabundame. Nieko keista, kodėl kartais ryte jaučiamės tokie pavargę!

5. Kaip mes sapnuojame?

Nors ir sapnuojame visose miego fazėse, tačiau sapnai jų metu yra skirtingi. Greitų akių judesių (REM) fazėje mus aplanko keisti sapnai, susiduriame su netikėtomis aplinkybėmis, kurios gali būti ypač malonios arba atvirkščiai – labai atgrasios. Kitose miego fazėse sapnai yra nuobodesni ir dažnai kartojasi.

6. Kaip mes judame miegodami?

Mokslininkai tyrimų metu pastebėjo, kad akių judesiai neramaus miego fazėje sutampa su judesiais sapnuose. Tai tik patvirtina faktą, kad sapnavimas iš tiesų yra artimas filmo žiūrėjimui.

7. Kas miega stovėdami?

Kaip miegoti jums patogiausia: ant nugaros, šono ar pilvo? O galbūt visą naktį prasivartote nuo vieno šono ant kito? Be kokiu atveju žmonėms būdingas miego pozų keitimas nėra toks „smagus“ kaip dramblių: šie greitų akių judesių fazės metu atsigula, tačiau visų kitų fazių metu pramiega stovėdami.

8. Kodėl mes sapnuojame?

Yra dvi viena kitai visiškai prieštaraujančios teorijos apie tai, kodėl mes sapnuojame. Kai kurie mokslininkai teigia, kad sapnuodami vėl prisimename tam tikras patirtis ir prisiminimus, paslėptus ilgalaikėje atmintyje, taigi, sapnuojame dalykus, kuriuos norime prisiminti. Kiti mokslininkai yra įsitikinę, jog sapnuojame tai, ką norime pamiršti, ir sapnai yra tarsi nemalonių prisiminimų, kurie per daug apkrautų mūsų smegenis, filtras.

9. O trečioji teorija?

Dar kiti mokslininkai mano, kad sapnai iš tiesų neturi jokio tikslo. Bet kaip tai nuobodu! Remiantis šia teorija, sapnai yra tiesiog dviejų evoliucijos fenomenų – miego ir sąmonės – šalutinis efektas.

10. Didžiausia mokslininkų mįslė

1998 metais atliktas eksperimentas įrodė, jog žmogaus vidinis laikrodis, kuris praneša, kada laikas miegoti ir laikas keltis, gali būti paveiktas nukreipus ryškią šviesą į vidinę žmogaus kelių pusę. Mokslininkai iki dabar negali to paaiškinti.

11. Apgauti miegą

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija išrado sistemą, kuri taip paveikdavo karių vidinį laikrodį, kad šie galėdavo išbūti nemiegoję 36 valandas. Dėvėdami specialius optinius akinius, skleidžiančius į saulės panašią šviesą, jie įtikindavo smegenis, kad ką tik prabudo.

12. Neišsimiegojimo pasekmės

Daugelis žmonijos istorijoje įvykusių tragedijų buvo sukeltos miego trūkumo ir kitų su juo susijusių priežasčių. Manoma, kad miego trūkumas prisidėjo ir prie tokių nelaimių kaip erdvėlaivio „Challenger“ sprogimas ar avarija Černobylio atominėje elektrinėje.

13. Vidinis žadintuvas ar stresas?

Kai kuriems žmonėms žadintuvas visiškai nereikalingas – jie tiesiog pasako sau, kada ryte jiems reikia keltis, ir prabunda būtent tuo metu! Svarstote, kaip tai įmanoma? Viskas priklauso nuo hormono adrenokortikotropino, kurį gamintis paskatina stresas. Taigi dėl šių nubudimų „kaltas“ ne tobulas vidinis laikrodis, o pasąmonėje glūdintis įsitikinimas, kad nubusdami patirsime stresą.

14. Šviesa – miego priešas

Gerai žinoma, kad žymiai lengviau užmigti ir miegoti visiškoje tamsoje, tačiau galbūt nežinojote, kad jūsų miegą sutrikdyti gali net menkiausias šviesos šaltinis, pavyzdžiui, elektroninio žadintuvo skleidžiama švieselė. Būtent šviesa įjungia jungiklį mūsų smegenyse ir praneša, kad laikas keltis.

15. Kas miega ilgiausiai?

Žmonės pramiega trečdalį savo gyvenimo. Daug? Taip, daug, bet vis tiek nė iš tolo neprilygstate koaloms, kurios pramiega net 22 valandas per parą. Dabar jau žinote, kuo norėtumėte gimti kitame gyvenime!

16. Ar įmanoma miegoti „viena akimi“?

Antys taip miega iš tiesų! Joms miegant ilsisi tik vienas smegenų pusrutulis, kitas tuo metu yra žvalus – tai vienintelis būdas joms apsiginti nuo plėšrūnų.

17. Ar mes tikrai miegame vis mažiau?

Šaltiniai iš tų laikų, kai dar nebuvo elektros, atskleidžia, kad suaugusieji miegodavo po 9–10 valandų kasnakt. Žinoma, viskas dar priklausydavo nuo metų laiko ir dienos trukmės. Tačiau akivaizdu, kad vystantis technologijoms, miego trukmė proporcingai mažėja.

18. Ar miegas – vis dar paslaptis?

Miegas vis dar yra mokslinių tyrimų objektas. Didžioji dalis informacijos, kurią jau žinome apie miegą, buvo išsiaiškinta tik per pastaruosius 25 metus.

19. Ką reiškia papildoma miego valanda?

Rudenį tradiciškai sukame savo laikrodžius valanda atgal ir tą naktį būname apdovanoti papildoma miego valanda. Kanadoje mokslininkai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad tą dieną avarijų keliuose skaičius žymiai mažesnis, nei kitomis metų dienomis.

20. Kas labiausiai trikdo miegą?

Stresas? Rūpesčiai? Nepatogus čiužinys? Ne – mokslininkai teigia, kad miego trukumą sukelia internetas ir faktas, jog jis veikia 24 valandas, 7 dienas per savaitę. Internetas telefone prie lovos – pats didžiausias šiuolaikinio žmogaus trikdis. Pabandykite nueiti miegoti telefoną išjungę ir palikę kitame kambaryje ir stebėkite savo pojūčius. Greičiausiai būsite nustebinti.