„(...) šiandien priėmiau sprendimą trauktis ir iš Darbo partijos. Šį sprendimą lėmė ne tik tai, kad nebesieju savo karjeros su politine veikla, bet ir tai, kad pernelyg išsiskiria mano ir partijos tarybos pozicijos svarbiausiais klausimais“, – feisbuke rašė parlamentarė.

„Paskutinis lašas buvo sprendimas dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose tebevykstant tyrimui, kurio detalės partijai vis dar nėra žinomos, ir jos po truputį aiškės tikriausiai tik jau prasidėjus kampanijai. Mano manymu, mes turėjome sustoti, viską išsiaiškinti ir tik tada priimti geriausius, rezultatais pagrįstus sprendimus“, – teigė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Politikė teigė, kad daugiau nei prieš metus frakcijos kolegoms pranešė, kad šiemet neketina dalyvauti nė vienuose rinkimuose.

„Ketinu garbingai užbaigti šią Seimo kadenciją, o nuo rudens norėčiau judėti jau naujomis kryptimis“, – rašė ji.

33-ių I. Kačinskaitė-Urbonienė Darbo partijai priklausė nuo 2010 metų, ėjo pirmininko pavaduotojos pareigas, du kartus buvo išrinkta į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.

Į Seimą 2020 metų rinkimuose politikė pateko pagal Darbo partijos sąrašą.

„Mano supratimu, tas pasakymas yra labai skubotas, visiškai neapgalvotas, kiršinantis visuomenę ir vėl bandantis vieną tautinę mažumą paversti kaltais dėl visko, kas vyksta aplinkui. Man atrodo, tai didžiulė klaida iš ministro pusės“, – Eltai teigė Seimo Švietimo komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, pridurdama, kad tam reikalingos diskusijos su ekspertais ir tautinėmis bendruomenėmis.

Visgi, „darbietė“ sutinka su G. Jakšto išsakytais argumentais, kad rusų tautinės mažumos mokyklose fiksuojami prastesni rezultatai. Tačiau, anot jos, reikia gilintis į šių problemų priežastis.

Tas pasakymas yra labai skubotas, visiškai neapgalvotas, kiršinantis visuomenę ir vėl bandantis vieną tautinę mažumą paversti kaltais dėl visko, kas vyksta aplinkui.

„Reikėtų aptarti dėl ko kyla tas noras uždarinėti. Jeigu tai yra dėl nekokybiško švietimo, galbūt ne čia reikėtų ieškoti sprendimų, o jeigu kyla klausimų dėl patriotiškumo, tai visokių apraiškų yra tarp įvairių tautybių žmonių, nepriklausomai, ar jie rusai, ar lenkai, ar netgi lietuviai“, – sakė ji.

„Mes matome eilę metų, kad lietuvių kalbos egzaminai yra prasčiau laikomi rusakalbių mokyklose. Kokios yra to priežastys, ar pedagogų parengimas, ar jų kvalifikacijos kėlimas?“, – svarstė I. Kačinskaitė-Urbonienė.

V. Mitalas: matyt, kad ministras nebuvo pasiruošęs šios situacijos komentuoti

Tokiais G. Jakšto pasisakymais stebisi ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. Anot jo, ministro pozicija yra nenuosekli.

„Iki galo nesupratau, nes ministras pasako, kad jau eis uždarinės mokyklas, po to, kad nėra tam teisinio pagrindo. Matyt, kad ministras nebuvo pasiruošęs šios situacijos komentuoti“, – aiškino „laisvietis"

Jis taip pat sutinka, kad reikia spręsti prastos integracijos problemą, tačiau tą siūlo daryti parengiant ilgalaikį planą.

„Problema dėl geresnės integracijos yra tikrai matoma, bet sprendimus reikia daryti parengus ilgalaikį planą, kuris apima visų mokomųjų kalbų mokyklas bei į plano rengimą įtraukiant savivaldybes bei švietimo specialistus“, – tikino V. Mitalas.

„Atskirose savivaldybėse ta situacija yra labai skirtinga. Mes turime būti tikslūs ir labai aiškiai suprasti kokią problemą ir kokiais būdais sprendžiame. Visgi, tai yra tema, kuriai reikia ilgalaikio, solidaus, duomenimis pagrįsto plano, o ne reakcingų pareiškimų ar iniciatyvų“, – pridūrė jis.

J. Šiugždinienė aiškios nuomonės neatskleidžia

Savo ruožtu, buvusi švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė aiškios pozicijos, ar reikia uždaryti rusų tautinės mažumos mokyklas neatskleidžia. Tačiau, parlamentarė tikina, kad Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose valstybinės kalbos mokymui skiriama nepakankamai dėmesio.

„Lietuvoje dar nepriklausomybės pradžioje patvirtintas labai liberalus modelis, leidžiantis pačioms bendruomenėms kartu su savivaldybėmis apsispręsti, kokia apimtimi bus mokoma valstybine kalba. Kai kuriose savivaldybėse, mano nuomone, šiandien nepakankamai dėmesio skiriama valstybinės kalbos mokymui“, – Eltai komentavo J. Šiugždinienė.

„Šiuo atveju ypač svarbus ikimokyklinis ugdymas, kuomet yra paklojami kalbos pagrindai. Šiame lygmenyje labiausiai reikėtų stiprinti ir plėsti valstybinės kalbos mokymą“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas trečiadienį Eltai teigė ieškantis teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

„Vertiname ir tariamės dabar su komanda, ar įmanomi kažkokie keliai, kad galėtume palaipsniui atsisakyti rusiškų tautinių mažumų mokyklų. Vertiname teisinę bazę, ar bus tai išvis įmanoma padaryti“, – Eltai teigė G. Jakštas.

Viešojoje erdvėje prie diskusijų, ar Lietuvoje turėtų likti rusų tautinės mažumos mokyklos ir ar jose mokomoji kalba gali būti rusų, grįžta po to, kai pora paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudė bendramokslį pneumatiniu ginklu.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje.

Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. visuose Latvijos vaikų darželiuose, taip pat pirmoje, ketvirtoje ir septintoje klasėse pereita prie visų dalykų mokymo latvių kalba. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. prie mokymo latvių kalba pereis antros, penktos ir aštuntos klasės, o nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. – trečios, šeštos ir devintos klasės.

Estija 2023 metais taip pat pradeda rusakalbių mokyklų reformą. Pirmiausia 2024–2025 mokslo metais prie mokymo estų kalba pereis vaikų darželiai ir pirmos bei ketvirtos bendrojo lavinimo mokyklų klasės. Visiškai pereiti prie mokymo estų kalba planuojama 2029 m.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.

Seimo narė registravo pataisą, kad likus penkioms darbo dienoms iki civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pabaigos ir transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros galiojimo termino pabaigos „Regitra“ apie tai praneštų savininkui elektroniniu paštu arba SMS žinute.

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo, kad tokia tvarka įsigaliotų nuo kitų metų sausio.

Anot jos, pasitaiko atvejų, kai vairuotojai užmiršta laiku pratęsti automobilių draudimo sutartį arba atlikti techninę apžiūrą, dėl to iškyla grėsmė ne tik gauti baudą, bet ir patirti rimtų finansinių nuostolių tokia transporto priemone patekus į eismo įvykį.

Seimo narė pažymi, kad šiuo metu „Regitra“ informuoja savininką, jei pasibaigus privalomo draudimo ar techninės apžiūros galiojimui sustabdomas transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme, tad galėtų apie tai perspėti ir iš anksto.

„Tai atliktų prevencinę funkciją bei padėtų išvengti situacijų, kai vairuotojas apie pasibaigusį privalomąjį draudimą ar techninę apžiūrą sužino tik po to, kai nebegali dalyvauti eisme“, – sako parlamentarė aiškinamajame rašte.

Pasak parlamentarės, „Regitra“ jau dabar gauna informaciją, susijusią su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad informuoti apie sutarties termino pabaigą galėtų ne tada, kai jis pasibaigia, o iš anksto prieš penkias darbo dienas.

Tačiau tokią iniciatyvą kritikuoja opozicinė Darbo partijos frakcija. Nors šios politinės jėgos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė sako palaikanti bendrą valdančiųjų pasirinktą kryptį didinti pensininkų pajamas, tačiau ji pridūrė neatmetanti, kad „darbiečiai“ siūlys apsvarstyti galimybę bent trumpam atidėti balsavimą dėl šio klausimo priėmimo. Pasak jos, siūlymas praktiškai suvienodinti mokamą bazinę pensiją, nepriklausomai nuo to, ar buvo dirbama 15 ar 30 metų, yra neteisingas.

Tuo metu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžia, kad stažo įtaka tiems, kurie yra pasiekę būtinąją 32 metų ribą, ir toliau išliks. Tačiau jis aiškina, kad dar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdymo laikotarpiu vykdytos pensijų reformos metu buvo apsispręsta dalį pensijų išmokų perkelti iš „Sodros“ į valstybės biudžetą. Pasak jo, bazinė dalis yra skirta minimalių pensininkų pajamų užtikrinimui, tačiau ilguoju laikotarpiu individualiosios dalies įtaka tik didės. Šiuo metu iš „Sodros“ biudžeto mokama individuali pensijų dalis sudaro maždaug 40 proc. visos pensijos dydžio.

„Nesinori, kad žmonės girdėtų tą akcentą, kad stažo įtaka yra eliminuojama. Ne, ji nėra eliminuojama. Bendrojoje pensijų formulėje spartesnis individualios dalies indeksavimas rodo, kad siekiame didinti stažo įtaką“, – Eltai teigė M. Lingė.

I. Kačinskaitė-Urbonienė: toks siūlymas nėra teisingas

Vis tik „darbietė“ I. Kačinskaitė-Urbonienė nėra įtikinta valdančiųjų argumentu, kad stažo įtaka ir toliau išliks individualiojoje pensijų dalyje. Nors ji pabrėžia pritarianti, kad pensininkų skurdo mažinimas yra svarbus tikslas, tačiau iki pensijos gavimo sukaupto stažo įtakos eliminavimas, jos vertinimu, yra neteisingas ilgiau dirbusių žmonių atžvilgiu.

„Nelabai yra didelio skirtumo, ar žmogus išdirbo 15 ar 30 metų, jų pensijos praktiškai susilygina. Bazinės pensijos pakilimas duoda tokį efektą, kad, pavyzdžiui, jeigu žmogus didžiąją dalį gyvenimo gavo minimalią algą ir vienas žmogus išdirbo 15 metų, kitas 30 metų, tai jų pensijos skirtumas bus iki 30 eurų. Mūsų manymu, tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo ilgiau ir prisidėjo savo mokesčiais prie viso fondo sukaupimo žymiai daugiau“, – tvirtino ji.

Darbo partijos frakcijos parlamentarė sutinka, kad spartesnis pensijų indeksavimas proporcingai padidins būtinąjį stažą sukaupusių asmenų pensijas. Tačiau problema, pasak jos, kyla tuomet, kai nebelieka skirtumo tarp minimalųjį penkiolikos metų stažą turinčių, tačiau būtinojo stažo nepasiekusių asmenų pensijų skirtumo.

„Kai mes kalbame apie žmones, kurie yra socialiai jautriausiose grupėse, tie, kurie mažiausiai dirbo, jų darbo užmokestis nebuvo didesnis, tada ir pensija maža. Tarp tų iki 32 metų išdirbusių žmonių pensija iš principo labai išsilygina. Nebe taip svarbu, ar tu dirbai 15, 20 ar 30 metų. Manome, kad tai yra neteisinga tų žmonių atžvilgiu, kurie dirbo, tarkime, dvigubai ilgiau. Čia to stažo prasmė šiek tiek ir dingsta“, – aiškino I. Kačinskaitė-Urbonienė.

M. Lingė: jeigu valstybė sudarė galimybes nesukaupti būtinojo stažo – už tai bausti neturėtume

Tačiau valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas M. Lingė atkerta, kad bazinė pensija ir yra skirta minimalioms pensininkų pajamoms užtikrinti, o esminis pensijų diferencijavimas išryškėja per individualią pensijos dalį, mokamą iš „Sodros“ lėšų.

„Pensija turi dvi dalis. Viena, bendroji dalis, kuri nėra pagrįsta draudiminėmis įmokomis. Ji yra mokama iš valstybės, visų mokesčių mokėtojų biudžeto dalies. Kalbama apie didesnį universalumą, kada jau nebėra paremta žmogaus mokėtomis įmokomis. Bendroji dalis, kaip bazė, universalus dydis turi būti suvienodintas, nes jis nėra paremtas „Sodrai“ mokėtomis įmokomis. Individualioji dalis, kuri yra mokama iš „Sodros“, tai vienareikšmiškai jos dydis priklauso nuo mokėtų įmokų, stažo. Lūkesčiai yra, kad bendrosios dalies svoris turėtų mažėti, o individualiosios dalies svoris vis labiau augti“, – aiškino konservatorius.

Pasak parlamentaro, jau ir dabar valstybė tiems asmenims, kurių pensija sudarydavo mažesnę, nei minimaliems poreikiams patenkinti reikalingą sumą, šiuo metu sudarančią 260 eurų, mokėdavo papildomas išmokas. Jo teigimu, inicijuojamais pakeitimais tiesiog supaprastinama išmokų mokėjimo tvarka.

„Buvo priemokos – kita kišenė valstybėje, iš kurios imdavo, kiek ten trūksta iki tų 260 eurų. Bet tai yra ir brangu, ir nepatogus administravimas kiekvienu atveju. Dabar kai kurie, kurie gauna labai mažas pensijas, tokio didelio šuolio ir nepajaus. Nes jie gaudavo per priemokas, dabar gaus oficialią dalį, bet ta formulė rodys, kad jie gauna iš tos bazinės dalies“, – tikino jis.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pabrėžia, kad tai, jog asmenys nesukaupė būtinojo 32 metų stažo, galėjo nulemti skirtingos priežastys. Todėl politikas daro išvadą, kad negalima bausti žmonių už tai, jog valstybė sudarė sąlygas nesukaupti reikiamos darbo patirties.

Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau.

„Turime užtikrinti tam tikrą bazę žmonėms pragyventi oriau. Negaliu vartoti žodžio, kad jau užtikrinti orias pragyvenimo sąlygas, nes yra didelė dalis žmonių, apie 70 tūkst. tokių, kurių pensijos nesiekia 260 eurų. To minimalaus vartojimo poreikio. Buvo padaryta analizė, kad tai sudaro du trečdaliai moterų. Matyt, labai įvairios aplinkybės vertė, kas vaikus augino, kas prižiūrėjo sergančius artimuosius, kas užsiėmė kitomis veiklomis. Jeigu tuo metu valstybė sudarė tokias galimybes, tai mes tų žmonių ir neturėtume bausti, kad negalėtume užtikrinti jiems minimalių pragyvenimo standartų“, – teigė M. Lingė.

A. Sysas įspėja apie neigiamus padarinius

Valdančiųjų iniciatyvai kritikos negailėjo ir opozicinės Socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Algirdas Sysas. Tačiau jis „darbiečių“ idėjos atidėti balsavimą dėl šio klausimo nepalaikė, kadangi, jo nuomone, laikas siūlymų registravimui jau praėjo, o dabar reikėtų apsispręsti dėl bendros pasirinktos krypties pensijų klausimu.

Pasak socialdemokrato, pensijos yra gana mažos ir turintiems, ir neturintiems būtinojo stažo. Todėl parlamentaras siūlė pensijas didinti proporcingai nuo sumokamų įmokų. Vis tik, jo vertinimu, mažiausias pensijas gaunantiems asmenims jos didinamos neproporcingai, lyginant su didžiausias įmokas mokėjusiais gyventojais.

„Nuo sumokėtų įmokų pensija nėra tokia, kokia turėtų būti. Jeigu mes vis lyginame su buvusiu darbo užmokesčiu tą pakeitimo normą, kuri dabar yra 45 proc., tai tie, kas gauna minimumą, pakeitimo norma yra turbūt 60–70 proc., o kas nemokėjo įmokų ir neturi stažo, tai turbūt ir 150 proc. O tiems, kas gaudavo didesnius atlyginimus, sakykime, tris vidutinius, tai jų pakeitimo norma yra apie 30 procentų“, – aiškino A. Sysas.

Socialdemokrato teigimu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva gali atvesti prie neigiamų padarinių, kurios šalies gyventojus apskritai gali demotyvuoti kaupti didesnį stažą.

„Reikia didinti žmonių suinteresuotumą, kurie gauna didesnius atlyginimus, kad jie mokėtų įmokas, nes tai gali atvesti prie labai blogos situacijos. Jeigu tie žmonės matys, kad jų mokamos įmokos neturi įtakos gaunamai pensijai, tai praloš visi. Ir tie, kuriems bus padidintos, tarp mažiausiai gaunančiųjų“, – mano jis.

„Ateis geras dėdė, koks nors politikas Algirdas Sysas, Kukuraitis ar Monika Navickienė ir sakys: „o, šitie gauna labai mažai. Duokime jiems daugiau". Jeigu tai yra draudiminė sistema, tai taip neturėtų būti“, – įsitikinęs A. Sysas.

Svarstymo metu ministerijos iniciatyva susilaukė visų frakcijų palaikymo

ELTA primena, kad Seimas praėjusį antradienį po svarstymo pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoms pataisoms. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriose įtvirtinama nuostata, kad bendrosios pensijos dalies paskirtis – užtikrinti minimalias senjorų pajamas, svarstymo metu palaikė 115 parlamentarų, niekas nebalsavo prieš, dar vienas Seimo narys susilaikė.

„Bendroji socialinio draudimo pensijos dalis skirta pagal šį įstatymą paskirtų socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ir senatvės pensijų gavėjų minimalioms pajamoms užtikrinti“, – rašoma įstatymo projekte.

Papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimo mechanizmas būtų pritaikomas, jeigu konkrečiais metais būtų tenkinama bent viena iš šių sąlygų. Pirma, jeigu indeksavimo metais 65 metų ir vyresnių šalies gyventojų skurdo rizikos dydis bus didesnis negu 25 proc. Arba, antra, prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 procentų.

Pataisas inicijavusi ministrė Monika Navickienė aiškina, kad šiais pakeitimais siekiama užtikrinti, jog tiek bazine, tiek individualiąja dalimi būtų vykdomos tos funkcijos, kurioms jos ir buvo sukurtos. Bazinė pensija yra skirta būtent minimalių pajamų užtikrinimui, tvirtina ministrė.

„Bendrosios pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto ir jos paskirtis yra užtikrinti bent minimalias pensijų garantijas. O individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo asmens sumokėtų įmokų, todėl būtina didinti ir stiprinti sumokėtų įmokų reikšmę bendrai pensijai“, – Seime teigė M. Navickienė.

Tuo metu individuali pensijos dalis, pasak ministrės, bus priklausoma nuo asmens sumokėtų įmokų dydžio ir stažo.

„Mes siūlome spartesnį, nei šiuo metu galiojantį, pensijos indeksavimą. Planuojame, kad nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo indeksavimo formulė. Taip pat didžiausią poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję žmonės, turėję didesnes pajamas bei ilgesnį stažą. Ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys asmenys“, – tikino M. Navickienė.

Priėmus ministerijos inicijuojamas pataisas, vidutinė senatvės pensija 2022 m., turint būtinąjį stažą, didėtų 10,9 proc. – nuo 441 Eur 2021 m. iki 489 Eur. Ministerijos skaičiavimais, skurdo rizikos lygis 65 metų ir vyresnių asmenų grupėje priėmus šiuos pakeitimus mažėtų 1,4 proc.

Siūloma nustatyti, kad stojant į aukštąją mokyklą būtų privalomas tik lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas, o būsimasis studentas galėtų pasirinkti ne daugiau kaip du su studijų kryptimi susijusius valstybinius brandos egzaminus.

Anot projekto iniciatorės Darbo partijos frakcijos narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės, šis siūlymas išties padėtų būsimiems humanitarinės krypties studentams, kurie turi išlaikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu.

„Šiuo metu abiturientas, norėdamas studijuoti aukštojo mokslo įstaigoje, privalo laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą. Išimtys daromos tik studijuosiantiems menus. Ne paslaptis, kad humanitarinės krypties jaunuoliams tai kelia daug streso ir net gali užkirsti kelią studijuoti norimą specialybę. Abiturientas, planuojantis studijuoti, pavyzdžiui, anglų kalbą, turi išlaikyti matematikos egzaminą, nors tam nėra jokio pagrindimo“, – teigia I. Kačinskaitė-Urbonienė.

Ne paslaptis, kad humanitarinės krypties jaunuoliams tai kelia daug streso ir net gali užkirsti kelią studijuoti norimą specialybę.

Siekiant gerinti studijų kokybę bei kelti studentų motyvaciją, taip pat siūloma nustatyti, kad vienas iš mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijų būtų studentų nuomonės apie studijų kokybę aukštojoje mokykloje įvertinimas.

„Valstybės kontrolė nustatė, kad studentų nuomonė dėl studijų kokybės yra nepakankamai girdima, studentams trūksta grįžtamojo ryšio. Todėl siūlome, kad valstybės biudžeto skatinamo finansavimo lėšos būtų skiriamos pagal studijų veiklos pasiekimų vertinimo kriterijus“, – sako Seimo narė.

Siūloma vertinti mokslo ir studijų institucijų studijų veiklos pasiekimus pagal studijų rezultatyvumą, tarptautiškumą, studentų įdarbinimą mokslo, meno ir studijų veiklose, absolventų karjeros sėkmingumą, studijų prieinamumą, mokslo ir studijų institucijų lėšas, gautas iš ūkio subjektų, nevyriausybinių organizacijų ir fizinių asmenų už užsakymus studijoms ir pagal paramos sutartis studijų veiklai vykdyti bei pagal studentų nuomonės apie studijų kokybę aukštojoje mokykloje įvertinimą.

Šį antradienio vakarą, 20 val., per LNK, „Bus visko“ laidoje – jaukus interviu apie tai, kaip tradicinės šeimos vaidmenimis apsikeitusi pora surado tobulą modelį, leidžiantį jiems būti pilnaverčiais partneriais.

Tačiau būta ir sudėtingų akimirkų, motinystės atostogas į darbą iškeitusi Ieva prisimena: „Kaip tik prasidėjo rinkimų kampanija į Europos Parlamentą, aš labai daug važinėjau į užsienį. Būdavo toks laikotarpis, kai mane pasiimdavo 7 val. ryto, o grąžindavo 9 val. vakare. Tris savaites savo vaikus matydavau tik miegančius. Prisipažinsiu, tai buvo pats skaudžiausias periodas. Aš atsisėsdavau prie lovytės ir tiesiog tyliai verkdavau“.

Sprendimas gyventi kitaip nei dauguma šeimų turėjo savo kainą ir dėl aplinkinių reakcijų. Ir nors šiandien pora į tai išmoko nekreipti dėmesio, pati pradžia buvo nemaloni. Mat išgirdę, kad moteris dirba, o vyras namuose augina vaikus, aplinkiniai nesikuklindavo ir šią situaciją palydėti replikomis.

Simonas prisimena – ne kartą sulaukęs itin kandžių komentarų. „Vadino boba, namų šeimininke, bet skaudžiausia buvo, kai rašė, kad aš neva išlaikytinis ir savo šeimai neatnešu jokių pinigų. Man buvo labai skausminga kaip vyrui, nes aš niekada negyvenau iš savo žmonos. Visą laiką turėjau firmą, kurioje gaudavau dividendus, visą laiką turėdavau įvairių projektų. Šiuo metu visiškai gyvenu iš „Instagram“ ir negalėčiau sakyti, kad Seime žmonės uždirba daugiau nei aš“.

Šiandien Simonas be galo populiarus socialiniuose tinkluose ir už jų ribų – dalyvauja konferencijose, skaito paskaitas ir yra tikras įkvėpimas. Nors Simonas daug simpatijų ir palaikymo sulaukia iš mamų, deja, bet ne visiems tėčiams jis patikdavo, dažnai sulaukdavo ir piktesnių laiškų. Tačiau vyras supranta jų kilmės priežastis, o kalbėdamas apie savo pasirinktą vaidmenį šeimoje yra dėkingas sudėtingai vaikystei.

„Kažką gražaus įdedu ar parašau apie vaikus, o moterys ima taginti savo vyrus komentaruose. Ir aš galvoju – kad tai yra didelis pažeminimas vyrui, todėl prašydavau to nebedaryti. Nes mes visi gi skirtingi. Aš užaugau be tėčio, todėl susiformavau visiškai kitokį požiūrį į tėvystę. Bet jeigu būčiau turėjęs tėtį, kuris nuolatos dirba, gal aš būčiau kitaip elgęsis. Todėl kartais galvoju – esu apdovanotas, kad mano tėvai išsiskyrę, ir kad galėjau pakeisti tą požiūrį“, – šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“ kalbės žmoną į darbą išleidęs ir vaikus prižiūrintis S. Urbonas.

Projektui po pateikimo nepritarta, nes už balsavo tik 15 Seimo narių, prieš buvo 41, susilaikė  37 parlamentarai. Seimas nesutiko, kad jis būtų tobulinamas, ir nutarė projektą atmesti.

Pagal siūlytą  įstatymo projektą, savivaldybėje, kurioje tautinė bendrija sudaro ne mažiau nei 15 procentų bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, asmuo turėtų teisę kreiptis žodžiu arba raštu tos tautinės bendrijos kalba į šioje savivaldybėje esančius savivaldos viešojo administravimo subjektus. Taip pat būtų sudaryta galimybė asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose, greta pagrindinio užrašo valstybine kalba, asmens vardą ir pavardę užrašyti tos tautinės bendrijos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis.

Projekte įrašyta, kad tautinei bendrijai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės bendrijos kalba arba tautinės bendrijos kalbos bendrojo ugdymo ar (ir) neformaliojo švietimo mokyklose pagal švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką.

Atmestame įstatymo projekte buvo reglamentuota teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus tautinės mažumos kalba. Pagal siūlomą projektą, savivaldybėje, kurioje gyvenanti tautinė bendrija sudaro ne mažiau nei 15 proc. nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esantys tradiciniai gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimai, greta valstybinės kalbos atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu gali būti užrašomi ir tos tautinės bendrijos kalba.

Švietimo įstatyme siūloma numatyti, kad higienos normas ir teisės aktų nustatytus mokinių sveikatos reikalavimus turi atitikti ne tik fizinis, bet ir nuotolinis mokymas.

Už tai reglamentuojančius Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriuos Seimui pateikė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, antradienį po pateikimo balsavo 105 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 18 parlamentarų susilaikė. Dabar projektas keliaus į Švietimo ir mokslo komitetą.

Jeigu Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, švietimo aprūpinimo standartai būtų taikomi ne tik mokyklos materialiajai, bet ir skaitmeninei aplinkai, būtų vertinama ne tik vadovėlių, bet visų mokymo priemonių kokybė ir atitiktis teisės aktams, o švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtintų skaitmeninių mokymosi priemonių ir išteklių katalogą.

I. Kačinskaitė-Urbonienė siūlo įvesti naują sąvoką „mokymosi priemonės“ ir nustatyti, kad tai yra mokymui(si) ir ugdymui(si) naudojamos spausdintos ar skaitmeninės mokymo priemonės ir ištekliai, užduočių rinkiniai, daiktai, medžiagos ir įranga, įteisinti mokymo lėšų naudojimą skaitmeninio ugdymo plėtrai, skaitmeninių mokymo(si) priemonių ir išteklių įsigijimui.

Įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad visi Lietuvos vaikai, tėvų pageidavimu, turi turėti galimybę gauti ikimokyklinį ugdymą įstaigose nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.

Įstatymo pakeitimu taip pat siūloma įteisinti lankstesnę priėmimo į pirmą klasę sistemą. Galiojančiame Švietimo įstatyme nustatyta, kad vaikas pradedamas ugdyti pagal pradinio ugdymo programą, kai jam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, ir nenumatytos galimybės atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir galimybes.

Šiuo metu Švietimo įstatyme nekalbama apie nuotolinį mokymą(si), skaitmeninę aplinką.

Seimo neįtikino Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės argumentai, kad  rezoliucijos projektas skamba pagarbiai, korektiškai. Už įtraukimą šio projekto į darbotvarkę balsavo 46 Seimo nariai, 44 buvo prieš,  25  parlamentarai susilaikė.

Pasak „darbiečių“, didėjant įtampai visuomenėje dėl abejonių, kokiomis vertybėmis vadovaujasi šis Seimas, šiuo projektu siekiama išreikšti palaikymą tradicinei šeimai, „Šeimos gynimo maršui 2021“ kaip taikiai pilietinei iniciatyvai ir dar kartą patvirtinti, kad Seimas dės visas pastangas tvarios šeimos politikos formavimui.

Rezoliucijos projekte raginama palaikyti „Didįjį šeimos gynimo maršą 2021“ kaip gražią ir taikią piliečių iniciatyvą, skirtą tradicinės šeimos stiprinimui.

Tautos atstovams Seime siūloma kviesti „visus Lietuvos piliečius, politines partijas, tautines, patriotines, visuomenines organizacijas, savivaldybes, kaimo bendruomenes bei visus geros valios žmones susivienyti bendram tikslui ir kartu, savo pavyzdžiu rodyti, kad stipri šeima yra stiprios valstybės pagrindas“.

Taip pat Seimas raginamas formuoti tokią valstybės politiką, kuri visapusiškai stiprintų tradicinės šeimos pamatus, o kartu gintų išsiskyrusių porų, vienišų tėvų, globojamų, įvaikintų vaikų, augančių ne su savo biologiniais tėvais.

ELTA primena, kad iš antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas   Seimo nario Petro Gražulio inicijuotas rezoliucijos projektas dėl „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“.

Pasiūlymus „Didžiojo šeimos gynimo maršą“ palaikančiam  rezoliucijos projektui įregistravusi parlamentarė siūlo Seimui kviesti visus „savo pavyzdžiu rodyti, kad stipri šeima yra stiprios valstybės pagrindas“.

„Svarbu pasakyti, už kokias vertybes pasisako Seimas – Tautos atstovybė“, – komentuodama savo pasiūlymus Eltai sakė parlamentarė.

Ji siūlo Seimui įsipareigoti „formuoti tokią valstybės politiką, kuri visapusiškai stiprina tradicinės šeimos pamatus, o kartu gina silpnesnėse pozicijose atsidūrusius asmenis – tuos, kurių gyvenimas pilnoje šeimoje nesusiklostė“.

Savo pasiūlyme parlamentarė siūlo atsižvelgti į „viešojoje erdvėje didėjantį seksualinių mažumų reikalavimą jų teises prilyginti heteroseksualių porų teisėms, visuomenėje tvyrančias baimes dėl kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos institutą kaip vyro ir moters sąjungą“.

Svarbu pasakyti, už kokias vertybes pasisako Seimas – Tautos atstovybė.

Rezoliucijos projekte ji siūlo išreikšti susirūpinimą dėl kylančios visuomenės susiskaldymo vertybiniais klausimais grėsmės, galinčios negrįžtamai išjudinti tvarios valstybės pamatus, „kur šeima yra ir turi būti visuomenės ir valstybės pagrindas“.

„Nusistovėjusių visuomenės moralinių normų skalėje tradicinė šeima užima pačią aukščiausią vietą. Tai rodo ir visuomenės apklausos, kuriose daugiau nei 70 proc. visuomenės narių pasisako prieš vienos lyties asmenų sąjungos prilyginimą šeimai. Todėl pabrėžtina, kad valstybės, Tautos atstovų pareiga yra tinkamai atstovauti piliečių interesams, saugoti ir globoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos sampratą“, – sakoma dokumento projekte.

Seimo narės I. Kačinskaitės-Urbonienės pasiūlyme pažymima, kad tradicinės šeimos institutas apima santuoką, motinystę, tėvystę, vaikystę.

„Išlaikiusi daugybę istorinių, politinių, migracijos, globalizacijos išbandymų, tradicinės šeimos samprata iš esmės nepasikeitė. Tačiau daugėja išsiskyrusių porų, vienišų tėvų, globojamų, įvaikintų vaikų, augančių ne su savo biologiniais tėvais“, – sako parlamentarė, siūlanti Tautos atstovams Seime atsižvelgti  į kylančius iššūkius.

Pasak parlamentarės, pasiūlymai parengti siekiant Seimo rezoliucijos projekto aiškumo, tikslumo, atitikimo Lietuvos ir tarptautinės teisės principams, taip pat perteklinių nuostatų atsisakymo.

Seimo darbotvarkėje kol kas neatsirado Seimo Mišrios parlamentarų grupės nario  Petro Gražulio įregistruoto rezoliucijos projekto, kuriuo siūloma išreikšti palaikymą „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ idėjai, paraginti visus Lietuvos piliečius gegužės 15 dieną aktyviai dalyvauti šioje „taikioje ir teisėtoje protesto akcijoje už prigimtinę šeimą bei tautinių vertybių išsaugojimą“.

Balandžio 29 d. Seimas į plenarinių posėdžių darbotvarkę neįtraukė šio rezoliucijos projekto.

Gegužės 11 d. Laisvės frakcijai pasiūlius šis projektas buvo išbrauktas iš darbotvarkės.  Už tai balsavo 72 Seimo nariai, 37 buvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.

Kaip ELTA jau skelbė, P. Gražulio įregistruotame rezoliucijos projekte reiškiamas susirūpinimas dėl „Lietuvoje vis agresyviau skleidžiamos LGBT, genderistinės propagandos ir mažumos politinių grupių daugumai primetamų įstatymų, kuriais vis įžūliau siekiama paminti tradicines vertybes, keisti ir klastoti istoriją, kėsinamasi ištrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos, kaip vyro ir moters sąjungos, kurioje gimsta vaikai, sampratą, liberalizuoti narkotikus, primesti savo invazinę ideologiją mūsų vaikams mokyklose, įteisinti lyties keitimą ir prostituciją, leisti surogatinę motinystę ir prekybą vaikais, ratifikuoti Stambulo konvenciją, kurioje apskritai ištrinama prigimtinės lyties sąvoka“.

Rezoliucijos projekte Seimui siūloma pripažinti, kad „tautinių, tradicinės šeimos ir krikščioniškų vertybių diskreditavimas šiandien daro didžiulę žalą Lietuvos valstybei ir lietuvių tautai“.

„Jausdami atsakomybę už lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimą, kviesdami visus Lietuvos piliečius, politines partijas, tautines, patriotines, visuomenines organizacijas, savivaldybes ir kaimo bendruomenes bei visus geros valios žmones susivienyti bendram tikslui – tradicinės šeimos, tautinių bei krikščioniškų vertybių puoselėjimui ir saugojimui, įsipareigojame, kad Seime nebus ratifikuota daugumai Lietuvos žmonių nepriimtina Stambulo konvencija. Įstatymais įtvirtinsime, kad mokyklose vaikams nebūtų diegiamos LGBT proteguojamos genderistinės propagandinės programos. Įstatymais saugosime ir ginsime tradicines lietuvių tautos vertybes ir istorinę atmintį“,– sakoma rezoliucijos projekte dėl „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“.

Dokumento projekte žadama užtikrinti, kad Konstitucijoje įtvirtinta prigimtinė šeimą, vyro ir moters santuoka, kurioje gimsta ir auga vaikai, būtų neliečiama, saugoma ir globojama valstybės.