Atsiveria daugiau galimybių

Besimokydama mokykloje I. Kudirkaitė žinojo, kad būtinai sieks aukštojo išsilavinimo – stos į universitetą. Neabejojo ir dėl specialybės – traukė odontologija.

„Nuo mažens iš plastilino lipdydavau dantis ir juos gręždavau, taisydavau. Mėgau lankytis pas odontologus – man patiko net to kabineto kvapas. Vis dėlto įstojau į LSMU Odontologijos fakultetą studijuoti burnos higienos. Tai galima studijuoti ir kolegijoje, tačiau aš norėjau mokytis universitete. Neabejojau, kad aukštojoje mokykloje gausiu ir daugiau bendrųjų žinių apie gyvenimą ir mokslą, ir tuo, kad baigusiam universitetą žmogui atsiveria daugiau galimybių, jis gali siekti aukštesnių tikslų“, – įsitikinusi I. Kudirkaitė.

Mergina prisipažįsta, kad prieš dešimt metų stodama į universitetą apie palyginti naujas burnos higienos studijas žinojo nedaug.

„Pradėjusi studijuoti, gilintis į burnos higieną, supratau, kad esu ten, kur labiausiai norėčiau būti. Ši specialybė yra labai konkreti, tačiau, studijuojant burnos higieną LSMU, studentai gauna daug bendrų medicinos žinių. Man labai patiko tai, kad mes išsamiai susipažinome su žmogaus kūnu. Per anatomijos užsiėmimus galėjome matyti žmogaus organus iš arti ir juos pačiupinėti, stebėjome operacijas. Taip įgijome ir bendrą suvokimą apie mediciną“, – studijų procesą prisimena burnos higienistė.

I. Kudirkaitei įspūdį paliko ir daugiatautė studijų aplinka. „Universitete su užsienio studentais bendraudavome ne tik per įvairius renginius. Jų buvo ir mano draugų rate. Tai praplėtė mano pažiūras“, – pastebi mergina.

Studijuodama universitete ji įgijo ir tarptautinės patirties. Ieva tapo viena pirmųjų šios specialybės studenčių, pagal mainų programą „Erasmus“ išvažiavusių į užsienio universitetą.

„Studijuodamos trečiame kurse su drauge išvykome į Turku universitetą Suomijoje. Keturis mėnesius ten sėmėmės patirties. Grįžusios visiems sakėme: jei tik yra galimybė studijų metais pasimokyti užsienyje, pasinaudokite ja. Tai labai praturtina. Pamatai ne tik tai, kaip žmonės mokosi kitokiame universitete, kaip ir kokios paskaitos bei praktiniai užsiėmimai ten vyksta, bet ir susipažįsti su kitos šalies žmonėmis, su jais bendrauji“, – pasakoja Ieva, šią patirtį apibūdinusi kaip smagią, įsimintiną, naudingą.

Įgijo patirties Londone

Baigusi bakalauro studijų programą, I. Kudirkaitė išvyko dirbti į Londoną. „Baigusi studijas svarsčiau, nuo ko galėčiau pradėti savo darbo karjerą. Sužinojau, kad Jungtinėje Karalystėje vyksta OPRO projektas. Keliavome po įvairias Anglijos mokyklas, nuimdamos atspaudus apsauginėms kapoms gaminti. Ten labai populiarūs sporto būreliai, o apsauginėmis kapomis nuo traumų apsaugomi vaikų dantys. Tai buvo labai įdomi patirtis. Kiekvieną dieną vykdavome vis į kitą miestą. Taip aplankėme keliolika Anglijos miestų – Liverpulį, Mančesterį, Blakpulą ir kitus“, – vardija mergina.

Pasibaigus projektui, Ieva pasiliko Londone. „Man pasisekė – per dvi savaites susiradau burnos higienistės darbą privačioje odontologijos klinikoje prabangiame Londono Mill Hill rajone. Labai gerai prisimenu savo pirmąjį pacientą. Jis skundėsi, kad skauda lyg ir dantį, lyg ir dantenas. O buvo dantis dėl ištirpusio kaulo tapęs paslankus ir prasidėjęs uždegimas. Atlikau tam žmogui burnos higienos procedūrą, ir jis po poros savaičių atėjo kupinas dėkingumo. Sako: man nieko nebeskauda, aš galiu kramtyti! – teigiamas paciento emocijas prisimena I.Kudirkaitė. – Kai pamatai, kokie gali būti tavo darbo rezultatai, apima didžiulis pasitenkinimas. Supranti, kad atlieki gerą, prasmingą darbą.“

Pasitenkinimą darbu didino ir tai, kad Ievos, kaip ir jos kolegių burnos higienisčių, darbą aukštai vertino klinikos vadovai. „Galbūt dėl to aš ir grįžau į Lietuvą tokia kupina pasitikėjimo ir supratimo, koks turi būti burnos higienistas. Šį darbą klinikoje mes atliekame trise. Klinikos savininkai pabrėždavo: visi pacientai pirmiausia turi patekti pas jus, jūs turite turėti daugiausia darbo. Siekiamybė – kuo mažiau gydymo ir kuo daugiau profilaktikos“, – Ievos įsitikinimu, tuo reikėtų vadovautis visose sveikatos apsaugos srityse.

Po metų Londone mergina nusprendė grįžti į Lietuvą – įgytą patirtį ir klinikinius įgūdžius panaudoti gerinant savo šalies gyventojų burnos sveikatą.

Iš pradžių ji iš Kauno važinėjo dirbti į Alytų. Ievą nustebino, kad ten dažnas jos pacientas nežinojo, nei kas tas burnos higienistas, nei kokią procedūrą jis atlieka ar kam ji reikalinga. Vis dėlto I. Kudirkaitė pastebi, kad dabar visuomenės požiūris į šias procedūras keičiasi. Atsiranda vis mažiau svarstančių, kas ta burnos higiena ir kam ji reikalinga, ir vis daugiau tokių, kurie tiksliai vykdo specialistų rekomendacijas.

Vis paklausesnė specialybė

Kai pamatai, kokie gali būti tavo darbo rezultatai, apima didžiulis pasitenkinimas. Supranti, kad atlieki gerą, prasmingą darbą.

Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojų burnos sveikatos būklė yra prastesnė nei vidutiniškai ES šalyse. Daugiau kaip 50 proc. lietuvių savo dantų ir dantenų būklę vertina kaip vidutinišką, blogą ir labai blogą, 80 proc. Lietuvos vaikų dantys yra pažeisti ėduonies.

„Tarp vyresnių žmonių dantų ėduonies atvejų kiek mažiau, tačiau situacija dar nėra tokia, kokios norėtume. Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintoje Nacionalinės burnos sveikatos programoje plačiai apibrėžiami uždaviniai siekiant gerinti Lietuvos gyventojų burnos sveikatą“, – pasak I. Kudirkaitės, visa tai rodo, kad darbo nei burnos higienistams, nei odontologams Lietuvoje nepritrūks.

„Jau dabar ši specialybė paklausi, bet ateityje ji taps dar paklausesnė. Visos mano bendrakursės, norėjusios dirbti burnos higienistėmis, dirba šį darbą. Tačiau baigus burnos higienos studijas galima siekti ir kitų tikslų. Aš ir dabar, būdama 28-erių, mąstau, kuria kryptimi gyvenime norėčiau eiti. Steigti savo kliniką, studijuoti doktorantūroje, vėliau – užsiimti moksline veikla? O galbūt visiškai keisti kryptį: pasukti į politiką?“ – svarsto pašnekovė.

Prieš ketverius metus Ieva įsteigė savo įmonę, nuo to laiko nuomojasi kabinetą ir dirba savarankiškai. Prieš porą metų tame pačiame universitete ji baigė visuomenės sveikatos vadybos magistro studijas.

„Dabar man atsiveria keliai į platesnį veiklų ratą. Studijuodama magistrantūroje įgijau ir vadybos žinių. Jos pravers, jei ateityje nuspręsiu steigti savo kliniką“, – įsitikinusi I.Kudirkaitė.

Keičiasi požiūris į burnos sveikatą

Paklausta, koks yra geras odontologas ar burnos higienistas, pašnekovė susimąsto. „Nesvarbu, ar tu odontologas, ar burnos higienistas, svarbiausia yra žmoniškumas, rūpestingumas ir sugebėjimas bendrauti. Mūsų darbe labai svarbus sugebėjimas išklausyti ir suprasti pacientą. Praktiniai įgūdžiai svarbūs, tačiau jie įgyjami. Mes dirbame profilaktinį darbą – profesionaliai atlikdamos burnos higienos procedūrą, padedame išvengti odontologinių ligų. Pašalindamos apnašas ir akmenis, sumažiname blogųjų bakterijų kiekį, taip pat riziką dantų ir dantenų problemoms atsirasti. Be to, mes turime šviesti visuomenę, kaip tinkamai rūpintis savo dantimis ir bendra burnos sveikata. Jei nerasime bendros kalbos su pacientu, jis mūsų neišgirs“, – įsitikinusi sėkmingai dirbanti specialistė.

Anot jos, burnos higienistų profesinės žinios ir bendravimo įgūdžiai padeda keisti pacientų požiūrį į burnos sveikatą. „Labai malonu, kai žmogus įsiklauso į rekomendacijas, kai pamatai, kad, iki tol nesirūpinęs burnos higiena, po keleto vizitų pas mane pradeda ja rūpintis. Taip keičiasi žmonių požiūris į odontologinių ligų profilaktiką“, – pokyčius pastebi Ieva.

Pasak I. Kudirkaitės, burnos higienistai yra tapę lygiaverčiais odontologijos klinikų specialistų komandos nariais. „Odontologai ir burnos higienistai papildo vieni kitus. Jei pacientas pirmiausia ateis pas odontologą, šis, matydamas dantenų uždegimą, nusiųs pacientą pas burnos higienistą. Vėliau tai palengvins darbą ir pačiam odontologui, nes sumažės bakterijų, mažiau kraujuos, bus geresni gydymo rezultatai. O jei pacientas lankysis pas burnos higienistą, šis, matydamas ėduonį ar sąkandžio problemą, nusiųs pas odontologą ar ortodontą“, – pabrėžia bendradarbiavimo svarbą jauna profesionalė.