Antrojoje lygoje su dar 15 šalių besivaržanti Lietuvos komanda po pirmos dienos įskaitoje užima aštuntą vietą (šiandien įveikta 12 rungčių iš 37 – aut. past.).

Po 10 mėnesių pertraukos į tarptautines varžybas sugrįžusi Modesta Justė Morauskaitė 400 m sprinte užfiksavo geriausią Lietuvos sezono rezultatą (51,61 sek.) ir užėmė antrą vietą. „Esu be proto laiminga savo pirmuoju 400 m sezono startu. Šitame stadione man tikrai yra patys geriausi prisiminimai, nes pernai čia dalyvavau auksinio turo varžybose ir patyriau bėgimo takelio žavesį bei malonumą“, – po varžybų sakė Modesta.

15 taškų komandai iškovojusi lengvaatletė neslėpė, jog grįžti buvo sunku, nes per labai trumpą laiką teko pasiruošti šiam vasaros sezonui. „Šiandien nesitikėjau jokio auksinio rezultato ir norėjau mėgautis varžybomis bei subėgti taip, kaip ruošiausi“, – teigė sportininkė.

Po finišo sprinterė atskirai dėkojo treneriui iš Ispanijos Rafaeliui Blanquerui Alcantudui: „Labai didelis ačiū treneriui, kuris sugebėjo mane grąžinti į bėgimo takelį ir geriausią formą.“ 400 m rungtį laimėjo asmeninį rekordą pagerinusi rumunė Andrea Miklos (50,67 sek.).

Antrą vietą iškovojo ir geriausia Lietuvos disko metikė Ieva Zarankaitė. Nors pastaroji buvo gana toli nuo sau įprastų rezultatų (57.71 m), komandai iškovota net 15 taškų iš 16 galimų. „Net nežinau, kas lėmė tokį rezultatą, turbūt, viskas susidėjo į vieną. Oras gana karštas, nors ir ledukai padėjo atsigaivinti, stadionas uždaras sukuria šiltnamio atmosferą“, – pasakojo I. Zarankaitė.

Sportininkė išskyrė ir didelį dalyvių skaičių: „Daug laukimo, jaučiausi šiek tiek mieganti ir niekaip nepavyko atsibusti ir suaštrėti.“

Su kiekvienu metimu rezultatą gerinusi diskininkė neslėpė, jog tikėjosi ne to: „Ne to čia važiavau, visgi, galiu pasidžiaugti komandai uždirbtais taškais. Bet kokiu atveju, čia atvykau su aukštesniais tikslais.“ Disko metimo rungtyje nugalėjo danė Lisa Brix Pedersen (59.20 m).

Aukštą penktą vietą rutulio stūmimo sektoriuje iškovojo neseniai iš JAV grįžusi Urtė Bačianskaitė (14.81 m). Rungtį laimėjo vengrė Anita Marton (17.74 m). Septintą vietą 400 m bėgime užėmęs Tomas Keršulis užfiksavo geriausią savo rezultatą stadione (46,36 sek.), o pirmas buvo vengras Attila Molnaras (45,30 sek.).

Aštuntą vietą iškovojo ir devynis taškus komandai atnešė Simas Bertašius, kuris 800 m įveikė per 1 min. 49,55 sek. (geriausias Lietuvos sezono rezultatas). Rungtyje nugalėjo kroatas Marino Bloudekas (1 min. 47,11 sek.). Simas rytoj startuos savo pagrindinėje, 1500 m rungtyje.

Devintas vietas šiandien iškovojo geriausią Lietuvos sezono rezultatą užfiksavusi Eva Misiūnaitė (100 m – 11,68 sek.) ir kūjo metikė Agnė Lukoševičiūtė (60.73 m). Merginų rungtyse atitinkamai nugalėjo nyderlandė Patrizia Van Der Weken (11,24 sek.) ir rumunė Bianca Florentina Ghelber (72.97 m).

Vienuoliktas vietas iškovojo net 3 Lietuvos atstovai. Trišuolyje Gustas Griška nušoko 14.92 m, o nugalėjo ukrainietis Vladyslavas Shepelievas (16.67 m). 3000 m kliūtiniame bėgime Giedrius Valinčius distanciją įveikė per 9 min. 05,05 sek., nugalėjo vengras Istvanas Palkovitsas (8 min. 43,82 sek.). 19-metis Nikodemas Laurynas šuolio su kartimi rungtyje įveikė 4.70 m aukštį, o pirmą vietą pasidalino kroatas Ivanas Horvatas ir ukrainietis Vladyslavas Malykhinas (5.40 m).

5000 m bėgime Lina Kiriliuk užėmė dvyliktą vietą (17 min. 12,49 sek.) ir komandai uždirbo penkis taškus. Rungtyje triumfavo konkurencijos nesulaukusi latvė Agate Caune (15 min. 15,21 sek.). 100 m vyrų sprinte tryliktas liko Kristupas Seikauskas, kuris distanciją įveikė per 10,72 sek. ir nugalėtojui slovakui Janui Volko nusileido 0,48 sek.

Po pirmos dienos Lietuva turi 104 taškus ir vos vienu atsilieka nuo Danijos. Po šiandienos užtikrintai pirmauja Vengrija (159 taškai), o paskutinėje, šešioliktoje vietoje rikiuojasi Liuksemburgas (59 taškai). Rytoj lietuviai startuos 17:15 val., o varžybas tiesiogiai transliuos LRT Plius ir lrt.lt

Vyrai ir moterys varžysis dešimtyje rungčių, o iš viso tikimasi sulaukti apie 300 dalyvių, tarp kurių ir kovo pradžioje Stambule (Turkija) vyksiančio Europos uždarų patalpų čempionato normatyvą įvykdžiusi šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė bei daugkartinė rutulio stūmimo ir disko metimo Lietuvos čempionė Ieva Zarankaitė.

Prieš artėjančias varžybas nacionalinė čempionė J. Petrokaitė pasakojo, jog pasiruošimas sezonui vyko įprastai, o dar spalio mėnesį Druskininkuose vykusioje pasiruošimo stovykloje daug dėmesio buvo skirta fiziniam pasirengimui.

Lengvaatletė teigė, jog dabartinė forma yra nebloga, o per treniruotes vykdomuose testuose fiksuojami asmeniniai pasiekimai. Visgi, J. Petrokaitė neslėpė, jog neseniai išgyveno sunkesnį periodą: „Prieš 3 savaites turėjau duobelę, kai nesinorėjo treniruotis ir trūko motyvacijos, tačiau šis laikotarpis praėjo ir dabartine savijauta esu patenkinta.“

„Su treneriu Eugenijumi Petroku žiemos sezono per daug neakcentuojame ir labiau koncentruojamės į vasarą, tačiau startas LLAF taurės varžybose yra vienas pagrindinių uždarose patalpose“, – pasakojo J. Petrokaitė.

Rutulio stūmimo rungtyje dalyvausianti I. Zarankaitė džiaugėsi pasiekta forma ir šiame sezone tikisi aukščiausių rezultatų karjeroje: „Turėjau puikią pasiruošimo stovyklą Oklahomoje (JAV), per kurią treniravausi tiek disko metimo, tiek ir rutulio stūmimo rungtyse.“

„Jaučiuosi stipri, greita ir neperdegus, todėl su nekantrumu laukiu LLAF taurės varžybų bei vasario mėnesį vyksiančio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato“, – sakė I. Zarankaitė.

Artimiausias Ievos tikslas tarptautinėse varžybose – sėkmingas pasirodymas Europos metimų taurėje, kuri vyks kovo mėnesį Leirijoje (Portugalija).

Be jau paminėtų sportininkų varžybose planuoja startuoti ir Europos čempionato dalyvė, trišuolininkė Aina Grikšaitė, nacionalinis rekordininkas Simas Bertašius (startuos 3000 m bėgimo rungtyje), šeštadienį Čekijoje sezoną atidaręs sprinteris Gediminas Truskauskas (60 m – 6,75 sek.), olimpietė, šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė (dar vakar startavo varžybose Vokietijoje ir įveikė 1.87 m aukštį) ir kiti. Rutulio stūmimo rungtyje pasirodys 2022 metų gegužę pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynėse aukso medalį iškovojęs Vytenis Ivaškevičius. Taip pat varžybose startuos ir Ukrainos atstovai, kurie stovyklauja Panevėžyje bei keletas lengvaatlečių iš Latvijos.

Varžybų pradžia – 13.00 val. (Lengvosios atletikos maniežas, Žemaitės g. 6, Vilnius).

Disko metikė Ieva Zarankaitė dar nuo mokyklos laikų turi įprotį susirašyti didžiausius metų tikslus ir juos įgyvendinti. Paklausta, kokie jos šių metų tikslai, sportininkė atsako: „Esu organizuotas žmogus, todėl mėgstu matyti bendrą vaizdą: ar tai būtų namų darbai, egzaminai, varžybos, ar kita veikla. Kasmet susirašau tikslus, nes tikiu pasąmonės galia. Juos matydama kiekvieną dieną savotiškai programuoju savo mąstymą. Pernai baigusi magistro studijas Amerikoje nusprendžiau metus skirti tik sportui. Šio sezono tikslai buvo tikrai dideli: diską mesti toliau nei 60 metrų, iškovoti kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, o Europos čempionate patekti į finalą.“

Tačiau koronaviruso pandemija ir karantinas pakoregavo talentingos disko metikės planus. Naujasis jos šių metų sezono tikslas – per visas varžybas stabiliai diską mesti toliau nei 60 metrų ir apginti pernai iškovotą Lietuvos čempionės titulą.

I. Zarankaitė kilusi iš sportinės šeimos. Jos mama Vita Zarankienė – buvusi lengvaatletė, ji baigė Panevėžio internatinę sporto mokyklą ir mėtė diską. Ją treniravo olimpinių čempionų Romo Ubarto ir Virgilijaus Aleknos treneriai, dabar jau šviesaus atminimo Jonas Barauskas (Panevėžyje) ir Rimantas Kalibatas (Vilniuje).

Pernai V. Zarankienė dalyvavo pasaulio meistrų čempionate Torunėje (Lenkija) ir savo amžiaus grupėje pelnė bronzos medalį. Ji Utenos daugiafunkcio sporto centro direktoriaus pavaduotoja ir lengvosios atletikos trenerė, treniruoja ir dvi savo dukras Ievą bei Eglę, kurios mėto diską ir stumdo rutulį.

Anksčiau sportavo ir Ievos su Egle sesuo Ugnė, kuri iki šeštos klasės lankė plaukimo treniruotes, bet vėliau nutolo nuo sporto ir pasirinko muziką. Šiemet ji baigė bakalauro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

– Jau pernai diską planavote mesti toliau nei 60 metrų, tačiau tą padarėte šiemet ir pagerinote mamos rekordą. Karantino sąlygomis radote puikią išeitį intensyviai treniruotis – tėtis išliejo disko metimo sektorių, kuriame kartu su Egle treniravotės. Kam kilo mintis įrengti namų sektorių? – žurnalas „Olimpinė Panorama“  paklausė I. Zarankaitės.

– Kai kovo mėnesį Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, mudvi su mama buvome treniruočių stovykloje Portugalijoje ir rengiamės tada dar neatšauktam šių metų sezonui. Bet kasdien padėtis keitėsi ir blogėjo.

Kai ten buvo uždarytos sporto bazės, iš karto nusprendėme grįžti namo. Kelionės metu ir kilo mintis namie įsirengti sektorių, nes jautėme, jog karantinas gali užtrukti, nenorėjome prarasti puikios sportinės formos. Grįžusios izoliavomės kaimo namelyje, o tuo metu tėtis su kaimynu mums įrengė namų sporto bazę.

– Sakoma, kad apetitas kyla bevalgant. Gal šiemet bandysite įvykdyti ir olimpinį normatyvą?

– Apetitas tikrai ateina bevalgant. Daug metų svajojau apie 60 metrų, o šiemet pagaliau tą ribą įveikiau. Olimpinis normatyvas gana aukštas (63 m 50 cm), bet įveikiamas. Šį sezoną norėtųsi mesti kuo arčiau olimpinio normatyvo.

– 2019-ieji jums buvo sėkmingi: baigėte magistro studijas Floridos valstybiniame universitete, kuriame mokėtės sporto vadybos, universiadoje pelnėte bronzos medalį, per Lietuvos čempionatą laimėjote du aukso medalius disko metimo ir rutulio stūmimo sektoriuose. Mokslai baigti, vadinasi, rūpesčių mažiau ir daugiau laiko sportui?

– Metai tikrai buvo sėkmingi, bet kartu ir sunkūs. Mokslus derinau ne tik su sportu, bet ir su trenerio asistentės darbu, todėl pagrindinis sezono pasirengimas vyko grįžus į Lietuvą. Tada šimtu procentų atsidaviau sportui ir pavyko pasiekti svarių rezultatų bei pergalių.

Smagu, kai šimtaprocentinis atsidavimas vienam tikslui duoda vaisių, todėl tikslas lieka tas pats – olimpinės žaidynės.

– Ar ir toliau specializuositės dviejose rungtyse, ar pasirinksite vieną?

– Esu disko metikė. Rutulį stumdau tik kartą per savaitę, kad pakeisčiau aplinką ir pailsėčiau nuo savo pagrindinės rungties. 2019 m. nusprendžiau pakeisti rutulio stūmimo techniką. Man mokymosi procesas patiko ir davė puikių rezultatų.

Kadangi abiejų įrankių metimo technika panaši, nuolat stiprinu visas metimo pozicijas ir tai man padeda gerinti abiejų rungčių rezultatus. Ir toliau būsiu disko metikė, bet kartais pastumdysiu ir rutulį.

– Prasitarėte, kad studijuodama Floridoje dar dirbote trenerio asistente. Gal ketinate žengti mamos pėdomis?

– Studijuodama turėjau galimybę būti trenerio asistente. Išmokau daug, nes kai buvau tik sportininkė, atstovaujanti universitetui, rūpinausi tik savo sveikata bei rezultatais. Tapusi trenerio asistente, turėjau rūpintis ir treniruoti sportininkus, atlikti daug įvairios veiklos – nuo įrangos užsakymo, varžybų programos planavimo ir įgyvendinimo iki kelionių su sportininkais po Ameriką. Man tai patiko.

– Per svarbiausius metų startus, pradedant 2011 m. Europos jaunimo olimpiniu festivaliu Trabzone, jus dažnai lydi ketvirtosios vietos. Ar nekausto psichologinė baimė?

– Per savo karjerą esu užėmusi daug ne tik ketvirtų, bet ir devintų, tryliktų vietų. Tai yra pačios skaudžiausios vietos, nes skiria nuo medalio, finalo ar nuo atrankos, kuri suteikia dar vieną galimybę pakovoti.

Universitete turėjau galimybę bendrauti su daug patirties turinčiais treneriais, prityrusiais profesionaliais sportininkais ir psichologais. Jie man padėjo suprasti psichologijos svarbą sporte, mokė kontroliuoti savo mintis ne tik per varžybas, bet ir treniruotėse. Psichologinės baimės nebeliko, liko tik sunkios psichologinės treniruotės.

– Per treniruotes, varžybas, namie būnate kartu su mama. Kaip sutariate?

– Sutariame puikai. Aišku, būna ilgų diskusijų, pratimų ieškojimų, varžybų stebėjimų, bandymų kažką keisti, tobulinti, bet visa tai veda vieno tikslo link. Būna, kad net per vakarienę mama pašoka nuo kėdės ir pradeda šnekėti, rodyti, ką blogai dariau per treniruotę.

– Savo karjerą kartu su seserimis pradėjote nuo plaukimo, kuris jums sekėsi geriausiai – įvykdėte sporto meistro normą, tapote Lietuvos suaugusiųjų čempione ir prizininke. Kada jūsų gyvenime atsirado lengvoji atletika?

– Nuo mažens mama mus vesdavosi į lengvosios atletikos treniruotes, veždavosi į varžybas. Visa tai ir užsifiksavo pasąmonėje, nors man plaukimas labai patiko. Kai lankiau šeštą klasę, mama pradėjo kalbinti pabandyti mesti diską.

Užsikabinau per pirmąsias disko metimo varžybas, kuriose užėmiau antrą vietą – tiesa, iš dviejų dalyvavusių sportininkių. Nuo tada pradėjau derinti dvi sporto šakas: plaukimas – rudenį ir žiemą, diskas ir rutulys – pavasarį bei vasarą. Kai baigiau mokyklą, teko pasirinkti vieną sporto šaką. Savo pasirinkimu dabar džiaugiuosi, bet kartais vis dar pasvajoju ir apie plaukimo varžybas.

– Kuri pergalė suteikė daugiausiai džiaugsmo ir motyvacijos?

– Pernai laimėtas bronzos medalis pasaulinėje studentų universiadoje. Iki pat varžybų pabaigos meldžiausi, kad tik paskutiniu bandymu manęs kas nors neaplenktų ir nelikčiau ketvirta. Kai kitos varžovės toliau už mane nenumetė, negalėjau patikėti, kad pagaliau iškovojau medalį. Tai suteikė daug džiaugsmo ir motyvacijos sportuoti toliau, nebijoti svajoti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

– Kiek kartų per savaitę treniruojatės, kokiose tarptautinėse varžybose šiemet planuojate dalyvauti?

– Šiuo metu treniruojuosi dešimt kartų per savaitę po maždaug 2–3 valandas. Keturias treniruotes praleidžiu štanginėje ir šešias – stadione. Šiemet nusprendėme varžytis tik Lietuvoje, todėl pagrindinės varžybos bus rugpjūčio 7–8 d. vyksiantis Lietuvos čempionatas, 14–15 d. Baltijos šalių komandinis čempionatas ir 22 d. – Lietuvos lengvosios atletikos federacijos taurės atviros varžybos.

– Kokius tikslus kelsite prieš Lietuvos čempionatą?

– Lietuvos čempionatas šiemet man bus svarbiausios varžybos, todėl tikslai irgi aukščiausi. Norėčiau dar labiau priartėti prie olimpinio normatyvo ir, žinoma, apginti čempionės vardą.

– Jūsų tėtis Arūnas Zaranka – gerai žinomas Utenos fotografas. Tikriausiai turite sukaupusi savo nuotraukų archyvą?

– Nuotraukų ir įvairių vaizdajuosčių tikrai esu nemažai sukaupusi. Kartais pasižiūriu į tas nuotraukas ir atrodo, kad prisimenu kiekvieną akimirką, kiekvieną emociją.

– Koks jūsų laisvalaikis, ką per jį veikiate?

– Sezono metu laisvalaikio nedaug. Sekmadienis – šventa diena, kuriai atėjus norisi patinginiauti, pagulinėti ir apie nieką daug negalvoti. Kai yra galimybė kažką nuveikti, kažkur nukeliauti, privalau saugotis, nes neatsargus žingsnis ar judesys gali virsti trauma.

Stengiuosi susitikti su draugais ir ramiai praleisti laiką žaisdama stalo žaidimus. Kai baigiasi vasaros sezonas, laisvalaikis tampa aktyvesnis. Mėgstu važinėti dviračiais, riedučiais, eiti į žygius, žaisti tinklinį, badmintoną, mėgstu plaukioti.

– Jūsų sesuo Eglė pernai buvo išrinkta į Utenos savivaldybės tarybą ir tapo jauniausia savivaldybės nare Lietuvoje. Nesirengiate žengti jos pėdomis?

– Šiuo metu visą dėmesį esu sutelkusi į sportą, o ateitis parodys tolesnį kelią.

– Kaip manote, ar kitąmet Tokijuje bus tolimi disko metikių skrydžiai? Jeigu pati iškovosite kelialapį, kokius tikslus ten nuvykusi kelsite?

– Sunku spėti rezultatus. Tikiuosi, kad metimai bus tolimi. Nuostabu stebėti toli skriejantį diską. Jei pavyks iškovoti kelialapį, tikslus kelsiu pačius aukščiausius.

Svarbiausiose Lietuvoje komercinėse lengvosios atletikos varžybose sportininkai kovojo dėl beveik 7 tūkst. eurų prizinio fondo, o didžiausią pyrago dalį atsipjovė Andrius Gudžius ir Ieva Zarankaitė, laimėję po 700 eurų.

Moterų disko metimo rungtyje I.Zarankaitė ketvirtą kartą šiemet pagerino asmeninį rekordą – paskutiniu bandymu įrankį ji numetė 61,88 m. Vitos Zarankienės auklėtinė dar labiau priartėjo prie Tokijo olimpinių žaidynių normatyvo, kuris lygus 63,50 m.

Vyrų disko metime ir toliau stabiliai aukštus rezultatus demonstruoja A.Gudžius. Vaclovo Kidyko auklėtinis diską švystelėjo 67,88 m, nors prisipažįsta, kad varžybų išvakarėse įrankį nuskraidino už 69 metrų ribos.

Į „Vingio“ stadioną sugužėję aistruoliai išvydo dramatišką finišą moterų 400 m rungtyje. Modesta Morauskaitė distanciją įveikė per 53,01 sek. ir vos 0,13 sek. pranoko Agnę Šerkšnienę.

Lengvaatletė pagrindinę varžovę šalia pajuto įpusėjusi distanciją, o šalia viena kitos merginos bėgo kone visą finišo tiesiąją.

Tarp ryškiausių varžybų žvaigždžių buvo Europos iki 23 metų čempionė ir kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes turinti Diana Zagainova. Tiesa, šįkart ji dalyvavo ne trišuolio, bet šuolių į tolį rungtyje.

Tarp šuolių į tolį varžybų prizininkių ji nepateko, tačiau pasiekė asmeninį rekordą – 6,04 m.

Įspūdingą rezultatą „Vingio“ stadione užfiksavo jamaikietis Ashinija Miller, rutulį nustūmęs net 20,07 m. Beje, šį sportininką treniruoja A.Gudžiaus treneris V.Kidykas.

„Cosma“ taurės varžybos pajėgiausiems šalies lengvaatlečiams buvo paskutinis startas prieš rugpjūčio 7-8 dienomis Palangoje vyksiantį Lietuvos čempionatą.

Rezultatai:

Vyrai.

100 m. Gediminas Truskauskas (Vilnius) 10.48/2.4

400 m. Ilja Petrušenko (LAT) 47.66. Antrą vietą užėmęs Benediktas Mickus (Klaipėda) pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą (48.21)

1500 m. Simas Bertašius (Vilnius) 3:47.76 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečia pergalė COSMA taurės varžybose)

Aukštis. Adrijus Glebauskas (Kaunas) 2.16 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas, trečia pergalė COSMA taurės varžybose)

Tolis. Artūras Raklevičius (Vilnius) 7.35/3.3. Geriausią Lietuvos sezono rezultatą (su leistinu vėjo greičiu) pasiekė Tomas Lotužis (Vilnius) – 7.17/0.3 m.

Rutulys. Ashinija Miller (JAM) 20.07. Antrą vietą užėmęs Šarūnas Banevičius (Klaipėda, Klaipėdos r.) pasiekė geriausią Lietuvos sezono rezultatą (17.30).

Diskas. Andrius Gudžius (Kaunas) 67.88 Be konkurencijos dalyvavusio Mykolo Aleknos (Vilnius) rezultatas metant 1.75 kg diską geresnis už Lietuvos 17-mečių rekordą (61.38).

Ietis. Edis Matusevičius (Vilnius) 74.42

Moterys.

100 m. Karolina Deliautaitė (Kaunas) 11.85/-0.7 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)

400 m. Modesta Justė Morauskaitė (Vilnius) 53.01 (geriausias Lietuvos sezono rezultatas)

Tolis. Luka Garšvaitė (Kaunas) 6.37/3.5. Pučiant leistinam vėjui ji pagerino asmeninį rekordą ir geriausią Lietuvos sezono rezultatą – 6.28/-0.4 m

Rutulys. Ieva Zarankaitė (Utena) 16.08

Diskas. Ieva Zarankaitė (Utena) 61.88 (asmeninis rekordas, geriausias Lietuvos sezono rezultatas, visose penkiose šio sezono varžybose gerino arba kartojo asmeninį rekordą)

Ietis. Liveta Jasiūnaitė (Kaunas) 56.41

Geriausius rezultatus „Cosma“ taurės varžybose pasiekusių sportininkų penketukas:

1. Andrius Gudžius – 1205 taškai (disko metimas – 67,88 m)

2. Ashinija Miller – 1125 tšk. (rutulio stūmimas – 20,07 m)

3. Ieva Zarankaitė – 1106 tšk. (disko metimas – 61,88 m)

4. Modesta Morauskaitė – 1088 tšk. (400 m – 53,01 sek.)

5. Agnė Šerkšnienė – 1083 tšk. (400 m – 53,14 sek.)

Nepaisant 30 laipsnių siekusios oro temperatūros, metikai su išbandymu susidorojo sėkmingai – Andrius Gudžius pasiekė devintą sezono rezultatą pasaulyje, o Ieva Zarankaitė pagerino asmeninį rekordą.

Vyrų disko metimo varžybose Europos ir planetos čempionas A.Gudžius įrankį numetė 65,81 m. Šis rezultatas vos 19 cm nusileidžia olimpiniam normatyvui, kurį lietuvis įvykdė dar pernai.

„Ar karštis varžybose netrukdė? Blogam šokėjui ir grindys nelygios. Yra toks, koks yra tas sezono atidarymas – 65 metrai. Neblogai, geriau pradėti nuo mažiau ir po to pridėti, nei pradėti nuo daug ir važiuoti žemyn“, – trumpai pasirodymą pakomentavo A.Gudžius.

Vaclovo Kidyko auklėtinis startą Birštone lygino kone su olimpinių žaidynių kvalifikacija – įprastai tiek įvairūs čempionatai, tiek komercinės varžybos vyksta vakare, tuo tarpu dabar diskininkai varžėsi anksti, vidudienį.

Moterų disko metimo rungtyje aukščiausią rezultatą karjeroje pasiekė I.Zarankaitė – jos sviestas įrankis nuskrido 58,66 m. Beje, nedaug trūko, jog Utenos daugiafunkcio sporto centro auklėtinė nebūtų pasiekusi Birštono: vykstant į varžybas dukart sugedo automobiliai, kuriais važiavo sportininkė. Vis dėlto į startą lengvaatletė spėjo bei laimėjo ne tik disko metimo rungtį, bet ir rutulio stūmimą (15,71 m).

„Atvažiavome, truputį vėlavome. Apšilimo trūko, nes dar dalyvavau ir rutulio stūmime. Galvojau, kad bus arba gerai, arba blogai, nes iš viršaus mums stengėsi arba pakišti koją, arba padėti, jog nusiraminčiau“, – nusijuokė I.Zarankaitė.

Pasiekdama asmeninį rekordą, Vitos Zarankienės auklėtinė nustebino save. Pasak metikės, šiuo metu treniruočių krūviai dideli, o sportinės formos piką ji turėtų pasiekti ne anksčiau liepos vidurio.

„Į varžybas važiavome kaip į treniruotę, krūvių nestabdėme. Ruošiamės varžyboms, kurios vyks liepos viduryje, rugpjūtį, o čia buvo kaip treniruotės pobūdžio varžybos. Nieko daug nesitikėjome, nors norėjosi toli mesti. Norėjau asmeninio rekordo, bet nesitikėjau, kad galiu tą padaryti, – sakė I.Zarankaitė. – Manau, šį sezoną mesti 60 metrų tikrai yra realu. Kai jauti techniką ir varžybose pradedi gerai mesti, norisi vis daugiau. Nenoriu prisišnekėti, bet šį sezoną turėtų būti 60 metrų.“

Olimpinis normatyvas lygus 63,50 m. Tiesa, jei atranka į žaidynes baigtųsi dabar, I.Zarankaitė į jas vyktų pagal planetos reitingą.

Moterų ieties metimo rungtyje favoritės statusą pateisino Liveta Jasiūnaitė: Teresės Nekrošaitės auklėtinė įrankį numetė 58,01 m.

„Kadangi tai pirmas startas, o sezonas pasislinko pora mėnesių, tad ir aukštesni rezultatai bus ateityje, dar reikia įsivažiuoti. Savijauta nebuvo super, todėl varžybas vertinu gerai. Nesu surinkusi daug metimų iš pilno įsibėgėjimo, tad truputį sunkiau mesti. Jei būčiau įsibėgėjusi kitu būdu, metusi „iš kryžminio“, būčiau galėjusi šiandien numesti ir toliau, bet reikia žiūrėti į ateitį“, – technikos detales paaiškino L.Jasiūnaitė.

Svarbiausias metų startas ietininkei – rugpjūčio 7-8 dienomis Palangoje vyksiantis Lietuvos čempionatas. Tiesa, net jei ir toliau bus atšaukiamos tarptautinės varžybos, tikėtis didelės konkurencijos L.Jasiūnaitė gali ieties metimo tradicijomis garsėjančioje Latvijoje.

„Šiemet laukia visos miestų ir kaimelių varžybos (juokiasi – lengvoji.lt). Pagrindinis suplanuotas startas yra Lietuvos čempionatas, po to gal bus ir kokių komercinių startų. Latvijoje varžybos visada geros, jei tik jų bus, tikrai dalyvausime. Ten aukštas lygis, būtų puiki galimybė pasivaržyti“, – sakė L.Jasiūnaitė.

Kitą savaitę, birželio 29-30 dienomis, dalis Lietuvos rinktinės narių varžysis Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) čempionate. Ten dalyvauti planuoja ir A.Gudžius.

Šie du žodžiai atrodo pasako tiek mažai, bet tik pati Ieva žinojo, kad jie reiškė viską. Uteniškė dar besimokydama mokykloje prieš prasidedant mokslo metams susirašydavo savo metų didžiausius tikslus. Šis įprotis ją lydi ir iki šių dienų. Prieš sunkiausią savo gyvenime sezono pradžią Ieva turėjo aiškų planą: pabaigti magistro studijas Floridos valstijos universitete, mesti diską virš 60 metrų ir Neapolio universiadoje patekti tarp aštuonių stipriausiųjų. Iš to plano liko neįgyvendintas vienintelis tikslas.

Po iškovoto medalio Ieva buvo nusprendusi išsimiegoti ir sąmoningai neėmė savo telefono į rankas, nors puikiai žinojo, kad jis kaista nuo sveikinimų. Visgi užmigti tą naktį negalėjusi lengvaatletė įjungė telefoną ir atrašė visiems ją pasveikinusiems, o savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Paulo Coelho mintimis, kad jei kažko labai stipriai užsimanai, visa visata prie to prisideda.

Susirašiau mamos patarimus ant lapuko. Nusiraminti, greitai kojomis bėgti, kad ateiti užsisukus, kad kilti nuo kojos.

Ieva prieš varžybas buvo realistė. Matė, kad jos konkurentės savo asmeniniais rezultatais stipriai lenkia ją, bet ir puikiai žinojo, kad jei ateis sėkmė, jai reikia būti pasiruošus. Gal todėl prieš varžybas ji nuvyko į stadioną, apžiūrėjo sektorių, kai jos konkurentės nesivargino to padaryti. Pasirodo, sektorius buvo daug slidesnis, nei treniruočių aikštelėje. Čia Ieva pasijuto turinti pranašumų, nes jos metimas lėtesnis ir tai labiau tinka slidžiam sektoriuje. Kvalifikacijos dieną jos sprendimas, apsilankyti sektoriuje dieną prieš, atsipirko su kaupu. Geriau sezono metu atrodžiusios konkurentės mėtė prasčiau arba išvis nesugebėjo atlikti nė vieno įskaitinio metimo. Patekimas į finalą nuėmė visą įtampą po sunkiausio periodo Ievos gyvenime.

„Amerikoje man buvo paskutiniai metai, pabaigiau magistro studijas, – prisimindama pasiruošimą svarbiausiam šio sezono startui pasakojo I. Zarankaitė. – Maža to, kad mokiausi ir sportavau, dar dirbau trenerio asistente, kad galėčiau susimokėti už studijas. Krūvis buvo išties žiaurus, nes aš negaliu bet kaip. Buvau pavyzdinga mokinė, baigiau mokslus su pagyrimu. Be to, reikėjo sportininkus suregistruoti į varžybas, juos ten nuvežti, būti su jais. Kažkiek per tą laikotarpį kentėjo pačios pasiruošimas, tačiau tas laikotarpis praėjo, grįžau į Lietuvą, pas mamą ir kai jau nereikėjo mokytis, galėjau atsidėti sportui. Pradėjau treniruotis du kartus per dieną, kad pasiekčiau likusius du planus užrašytus ant lapuko ir priklijuotus prie stalo, kad kasdien juos matyčiau“.

Ievos mama Vita Zarankienė taip pat buvusi disko metikė. Savo vyriausią dukterį su disku supažindino kai jai buvo 12 metų. Tuo metu Ieva buvo sėkminga plaukikė, spėjusi tapti ir Lietuvos čempione ir net turinti sporto meistro pažymėjimą, bet užteko, kad mama ją nuvežtų į varžybas Rokiškyje, kur jaunoji sportininkė, užėmė antrąją vietą tarp dviejų dalyvių, ir gauti medalį, kad diskas taptų jos gyvenimo dalimi. Taip Ieva rudenį ir žiemą plaukdavo, o pavasarį ir vasarą, kai leisdavo oro sąlygos, mėtydavo diską.

I. Zarankaitė pripažįsta, kad sportuojant dvi sporto šakas, lėmė tai, kad ji vis likdavo netoli savo tikslų, bet reikšmingų pergalių iškovoti nepavyko. Pasaulio jaunių čempionate liko 13-a, kai į finalą patenka 12 sportininkių. Ir tai vis kartojosi. Tai devinta iki aštuntuko, tai ketvirta iki trejetuko.

Nepaisant studijų Amerikoje, kur sportininkė klausė patarimų iš olimpiečių, Ieva prieš finalą išklausė ir ant lapuko susirašė būtent mamos pamokymus: „Susirašiau mamos patarimus ant lapuko. Nusiraminti, greitai kojomis bėgti, kad ateiti užsisukus, kad kilti nuo kojos. Visa tai skaičiau prieš startą kaip bibliją. Tai man padeda. Nes kartais iš per didelio noro pradedu spirgėti ir tada kenčia technika“.

Sektoriuje atrodžiusi rami ir susikaupusi, Ieva bet kada gali užsidegti kaip degtukas, o ypač jei kažkas bando trukdyti vykdyti jos kruopščiai sudėliotą planą. Vykdama į finalą Ieva net sustabdė į stadioną važiuojantį autobusą, supratusi, kad jo vairuotojas sugalvojo pirmiausiai nuvažiuoti į treniruočių aikštelę, o tik paskui į stadioną. Varžybos vyko vėlai vakare ir visi esantys autobuse, išskyrus vairuotoją, suprato, kad į apšilimo aikštelę važiuoti nėra jokio reikalo. Kiti sportininkai jau susitaikę, kad su italais (universiada vyksta Neapolyje, Italija) neverta ginčytis ir bus taip kaip jie sugalvojo, ramiai sėdėjo autobuse. Bet tik ne Ieva, ji vėluoti į savo gyvenimo startą nebuvo linkusi. Sugebėjo įtikinti vairuotoją pasukti tiesiai į pagrindinį San Paolo stadioną ir atvyko į jį tada, kada ir buvo suplanavusi.

Naktį po finalo negalėdama užmigti, savo telefone disko metikė rado ilgą ir gražų sveikinimą iš savo trenerio Doriano Scotto. Kaip Ieva sako, jis mane išmokė nusiraminti ir suvokti kas yra disko metimas.

„Jis mane vadindavo kolibriu. Tuo mažu paukšteliu, kuris labai stipriai ir dažnai plazdena sparnais. Tokia sektoriuje būdavau ir aš. Užsidegu ir lekiu mest. Ir sudegu. Jis išmokė, kad reikia nusiramint, kad disko metimas yra lengvas užsiėmimas. Ir svarbiausia prieš metant nenorėti mesti toli, reikia norėti mesti techniškai tvarkingai“, – sakė I. Zarankaitė.

Finale Ievai puikiai pavyko pirmas metimas. Diską ji numetė virš 55 metrų ir tai leido atsipalaiduoti, nes užfiksuotas sėkmingas pakankamai geras rezultatas.

„Kai patekau į finalinį etapą, norėjau priartėti prie lyderių – italės ir vokietės. Puikiai pavyko penktas metimas. Gaila, kad paskutiniu metimu nepavyko dar pagerinti rezultato. Labai bijojau, kad konkurentės paskutiniu metimu permes mane, bet kai pamačiau tribūnose vėliavą man tiesiantį Adrijų Glebauską, supratau, kad laimėjau. Jausmas nerealus. Nežinojau kaip elgtis. Mačiau kaip kiti elgiasi, ką daro laimėję, bet viską pamiršau“, pasakojo disko metikė.

Apsigobusi kolegos paduota trispalve, I. Zarankaitė sušuko pergalingą šūksnį ir akyse pasirodė džiaugsmo ašaros. Po kiek laiko Ieva ašaras nusivalė, atsiėmė savo bronzinį medalį ir paleido į laisvę kolibrį. Nuo jos energijos ir džiaugsmingo spurdėjimo įsielektrino iš stadiono į sportininkų kaimelį važiuojantis autobusas. Visi, užsikrėtę nuo Ievos, plačiai šypsojosi ir sveikino pirmąjį medalį Lietuvos delegacijai iškovojusią sportininkę.

„Prieš finalą pavarčiau delegacijos knygutę. Ten sudėtos prieš tai universiadose laimėjusių sportininkų nuotraukos. Atrodė tarp jų atsidurti būtų nerealu, bet, va, aš tarp jų!” – sakė sportininkė.

Po baigtų mokslų ir iškovoto medalio Ieva planuoja metus paskirti sportui savo gimtojoje Utenoje. Ten ji turi puikias sąlygas, mamą, kuri ir toliau dalina jai patarimus, bei sesę, kuri taip pat mėto diską ir padeda jai treniruotėse.

„Turiu tikslą pabandyti prasibrauti į olimpines žaidynes. Pirmiausia, žinoma, į pasaulio čempionatą. Atrodo nerealu, bet ir universiadoje atrodė medalį iškovoti buvo nerealu“, – sakė I. Zarankaitė.

Iš šių metų tikslų Ievai liko paskutinis. Magiškas skaičius 60. Sportininkė norėtų numesti diską virš 60 metrų, nes tiek mėtė jos mama ir, kaip pati Ieva su šypsena veide sako, reikia ją pastumti į antrąją vietą. Tada bus galima ir vėl sušukti: „Planas pavyko!“.

Apdovanojimą jai lėmė penktasis mėginimas – 56 m 75 cm. Pirmuoju bandymu lietuvė diską numetė 55 m 1 cm, antruoju – 56 m 2 cm, trečiuoju – 53 m 76 cm, ketvirtuoju - 54 m 11 cm, o šeštuoju - 55 m 1 cm.

„Planas pavyko, – plačiai besišypsodama po varžybų džiaugėsi Floridos valstijos universitete studijuojanti I. Zarankaitė. – Jaučiausi gerai, viskas buvo gerai, varžybų oras buvo geras. Šiandien palijo, tai sektorius nebuvo toks slidus kaip vakar. Atvykau kovoti, kovojau iki galo, labai bijojau likti ketvirta kaip dažniausiai būna per varžybas. Pavyko viskas iki galo ir pirmas toks medalis“.

Nugalėjo italė Daisy Osakue (61 m 69 cm), antrąją vietą užėmė vokietė Claudine Vita (61 m 52 cm).

Finale kovojo 12 sportininkių.

Moterų 400 m bėgimo pusfinalyje Erika Krūminaitė liko 21-a ir nepateko į finalą. Lietuvė pirmajame pusfinalio bėgime finišavo septinta (55,01 sek.).

800 m bėgimo trečiajame pusfinalio bėgime Monika Elenska liko aštunta (2.08,98), o galutinėje įskaitoje – 22-a.

Dešimtkovininkas Domantas Dobrega po pirmosios dienos penkių rungčių užima septintąją vietą (3736 tšk.). Lietuvis 100 m bėgime buvo šeštas (11,17 sek.), šuolių į tolį rungtyje – septintas (6 m 99 cm), rutulio stūmime – devintas (11 m 16 cm), šuolių į aukštį rungtyje – šeštas (1 m 91 cm), o 400 m bėgime –ketvirtas (49,81 sek.).

Trečiadienį finaluose kovos ieties metikė Liveta Jasiūnaitė ir šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas.