Kaip BNS nurodė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė, taryba patenkino teismo pirmininko Arūno Purvainio kreipimąsi.

„Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms“, – BNS perduotame komentare sakė A. Purvainis.

V. Jegorovienė prašė Teisėjų tarybos jos įgaliojimų stabdymo klausimą nagrinėti uždarame posėdyje „siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumą, apsaugoti informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą bei kitą informaciją, kurios apsaugą reglamentuoja įstatymai“.

Teisėjų taryba pirmininkės Sigitos Rudėnaitės siūlymu tenkino šį prašymą.

Kauno apylinkės teismo pirmininkas A. Purvainis tarybos prašė stabdyti teisėjos įgaliojimus, nes šiai V. Jegorovienei už drausmės pažeidimus skirti du papeikimai, šiuo metu iškelta trečia drausmės byla.

Tai yra sveikintinas sprendimas, kuris yra būtinas norint užtikrinti teisę į teisingą teismą ir pagarbą žmogaus teisėms.

A. Purvainis prašymą Teisėjų tarybai surengti neeilinį posėdį pateikė kovo 7 dieną.

Kaip anksčiau BNS nurodė A. Purvainis, prašymą jis teikė atsižvelgdamas į tai, kad V. Jegorovienės elgesys po lapkričio 10 dieną iškeltos trečios drausmės bylos „ne tik nepasikeitė ir negerėjo, tačiau tik dar blogėjo ir blogėja“.

Teismo vadovo teigimu, dėl V. Jegorovienės veiklos nuolat gaunami procesų šalių, jų gynėjų, posėdžių sekretorių, kitų institucijų, notarų skundai.

Kovo pradžioje Teisėjų tarybos prašymu prezidentas buvo sustabdęs Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjo Dainiaus Grizicko įgaliojimus dėl aplaidžiai atliekamo darbo ir kitų darbo trūkumų. Netrukus po to teisėjas pasiprašė savo noru atleidžiamas iš tarnybos.

Taip pat siūloma įtvirtinti pakaitinio teisėjo institutą – dvejiems metams į laikinai laisvas apylinkės teismo teisėjo pareigas galėtų būti skiriamas reikalavimus atitinkantis asmuo. Tai būtų aktualu teisėjams išėjus, pavyzdžiui, vaiko priežiūros atostogų.

„Galima tam tikra analogija su pakaitinio valstybės tarnautojo pozicija. Teisėjas nėra valstybės tarnautojas, bet čia yra tam tikra analogija“, – BNS sakė prezidentės vyriausiojo patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Pasak jos, pakaitinio teisėjo institutas užtikrintų spartesnį bylų nagrinėjimą ir tolygų teisėjų darbo krūvį, nes dabar teisėjui išėjus ilgalaikių atostogų, jam tenkantis bylų krūvis yra paskirstomas kitiems to teismo teisėjams ir bendri bylų nagrinėjimo terminai lėtėja.

Šalies vadovė tikisi, kad jos Seimui teikiamos Teismų įstatymo pataisos taip pat prisidės prie aukštos kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos teisėjų korpuso formavimo bei padidins teisėjų atrankos procedūrų skaidrumą, sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Siūlomais pakeitimais, be kita ko, siekiama pašalinti teisės spragą, numatant galimybę tam tikrais atvejais sustabdyti teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, įgaliojimus. Dabar įstatymai neleidžia laikinai sustabdyti teisėjo įgaliojimų iškėlus jam drausmės bylą, net jeigu teisėjo veiksmai, dėl kurių jam iškeliama drausmės byla, yra nesuderinami profesine prasme su teisėjo darbu. 

„Tai nebūtų daroma visais atvejais, kai iškeliama drausmės byla, tai būtų naudojama, kai akivaizdu, kad teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, dėl iškilusių faktų pobūdžio negali eiti pareigų“, – aiškino R. Svetikaitė.

Įstatymo pataisomis taip pat siūloma didinti pagrindinės teisėjų savivaldos institucijos – Teisėjų tarybos – vaidmenį formuojant teisėjų korpusą. Numatoma, kad tris narius teisėjus į Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją skirtų Teisėjų taryba, o likusius keturis narius visuomenės atstovus – prezidentas. Pagal jau dešimtmetį galiojantį teisinį reguliavimą šią komisiją formuoja šalies vadovas.

„Tai sustiprins teismų sistemos savarankiškumą, nepriklausomumą bei padidins pačių teisėjų atsakomybę (...). Suteikti daugiau galių teisėjų savivaldai rekomenduoja ir Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupė“, – aiškina Prezidentūra.

Siekiant tobulinti Teisėjų tarybos veiklos efektyvumą, taip pat siūloma mažinti jos narių skaičių iki 17. Šiuo metu Teisėjų taryba turi 23 narius – tai yra vienas didžiausių skaičių lyginant su Europoje veikiančiomis atitinkamomis teismų savivaldos institucijomis.

Be to, siūloma įvesti asmens kompetencijų vertinimo modelį, kuriuo bus nustatomas asmens tinkamumas teisėjo pareigoms ir sprendžiamas teisėjų karjeros klausimas. Taip pat numatoma įtvirtinti pretendentų į teisėjus egzamino galiojimo laiką – 5 metus.

„Ši nuostata padės užtikrinti tik aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, nes su laiku pretendento įgytos žinios užsimiršta, pasensta ir gali neatitikti teisinės aplinkos realijų“, – sakoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

Pataisų rengimą inicijavo Teisėjų taryba. Joms parengti buvo sudaryta darbo grupė iš teismų sistemos, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių deleguotų atstovų.