-
Nėščiųjų patikros metu išaiškinti 63 sifilio atvejai
Pagal apskritis užsikrėtusios sifiliu nėščiosios pasiskirstė atitinkamai: 21 – iš Vilniaus, po 12 – iš Kauno ir Šiaulių, po 5 – Klaipėdos ir Telšių, 3 – Marijampolės, 2 – Alytaus ir Utenos bei 1 – iš Tauragės apskrities. Pagal gyvenamąją vietą dauguma (65,1 proc.) nėščiųjų, kurioms diagnozuotas sifilis, buvo miesto gyventojos, likusios – kaimo.
Užsikrėtusių nėščiųjų amžiaus vidurkis siekė 28 metus. Aiškinantis, nuo ko nėščiosios moterys galėjo užsikrėsti sifiliu, keturios iš dešimties (41,3 proc.) tariamu infekcijos šaltiniu nurodė sutuoktinį/sugyventinį arba nuolatinį lytinį partnerį, 12,7 proc. – pažįstamą arba atsitiktinį asmenį, tačiau didžioji dalis (46,0 proc.) nežinojo, nuo ko užsikrėtė. Nustačius sifilį, nėščiosios yra gydomos.
Lietuvoje, kaip ir visose Europos šalyse, siekiant sifilio perdavimo iš motinos vaikui prevencijos, visos nėščiosios dėl sifilio tiriamos nemokamai. Tyrimas atliekami pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą.
Sifilio infekcija perduodama iš motinos vaikui
Sifiliu serganti nėščioji užkrečia vaisių per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Nėščiosios, sergančios sifiliu, 70–100 proc. pagimdo užkrėstą naujagimį. Įgimtas sifilis skiriamas į ankstyvąjį ir vėlyvąjį. Ankstyvojo įgimto sifilio savitų klinikinių požymių atsiranda per pirmuosius 4–5 mėnesius po gimimo. Tai sunki sifilinė sloga, trukdanti naujagimiui žįsti ir kvėpuoti, karščiavimas, specifinis bėrimas (dažnai ant padų ir delnų), lūpų pabrinkimas ir radialiniai įplyšimai, kurie gyja randais (vad. Parrot žymės), intersticinis hepatitas, tariamieji paralyžiai ir kt. sunkūs susirgimai.
Vėlyvasis sifilis diagnozuojamas vyresniems nei 2 metų vaikams, kai atsiranda savitųjų požymių: balno išvaizdos nosis, taip vadinama Hutchinsono triada – parenchiminis keratitas, distrofiniai viršutiniai dantys, kurtumas; kaukolės deformacijos, pvz., trumpas viršutinis žandikaulis ir kt. požymiai. Negydyto sifilio infekcija maždaug trečdaliui nėščiųjų sukelia savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą arba vaisiaus žūtį.
Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus, ULAC duomenimis, užregistruoti keturi įgimto sifilio atvejai, iš kurių trys nustatyti 2015 m. ir vienas – 2017 metais. Nors pastaraisiais metais įgimto sifilio atvejų Lietuvoje neregistruota, Europoje stebimas sergamumo įgimtu sifiliu padidėjimas. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl. ECDC) duomenimis, 2018 m. ES/EEE šalyse nustatyta 60 patvirtintų įgimto sifilio atvejų, iš kurių daugiausiai Bulgarijoje (25).
Bendras sergamumas sifiliu Lietuvoje sumažėjo
Pasak ULAC medikų, vertinant bendras sergamumo sifiliu tendencijas, būtina pažymėti, jog bendras Lietuvos gyventojų sergamumas sifiliu per pastaruosius penkerius metus sumažėjo per pusę (56,7 proc.), o moterų sergamumo rodiklis sumažėjo beveik tris kartus. ULAC gydytojų epidemiologų teigimu, tai rodo, kad lytiškai plintančių infekcijų prevencinės žinutės pasiekia atitinkamas tikslines grupes.
Priminsime, kad 2013 m. Lietuvos sergamumo sifiliu rodiklis buvo vienas aukščiausių iš ES/EEE šalių – antroje vietoje po Maltos.
Nežiūrint pastaraisiais metais stebimų bendrųjų mažėjančių sergamumo sifiliu tendencijų Lietuvoje, būtina išlaikyti prevencinį budrumą, nes Europoje sergamumas sifiliu yra didesnis nei Lietuvoje.
Sifilis – tai lytiškai plintanti infekcija (LPI), kuria užsikrečiama visų rūšių (vaginalinių, analinių ir oralinių) lytinių santykių metu. Sifilis plinta per užkrėstą kraują. Sifilio sukėlėjas į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra sifilio bėrimų.
Siekiant mažinti užsikrėtimo sifiliu riziką, rekomenduojama vengti atsitiktinių lytinių santykių ir partnerių kaitos bei visų rūšių lytinių santykių metu, ypač su atsitiktiniais partneriais naudoti apsaugos priemones – prezervatyvus.
Dažniausiai užduodamus klausimus (DUK) apie įgimtą sifilį galima rasti ULAC interneto svetainėje čia.
-
Lietuvoje – septyni įgimto sifilio atvejai 3
Nėščiųjų, kurioms nustatytas sifilis, amžiaus vidurkis siekė 26,7 m., tarp kurių trys nepilnametės. Pagal gyvenamąją vietą, šešios iš dešimties gyveno mieste, likusios – kaime bei dauguma turėjo pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Nėščiųjų, kurioms diagnozuotas sifilis, per penkerius metus Lietuvoje sumažėjo tris kartus – nuo 22 atvejų 2013 metais iki 9 atvejų 2017 metais.
Per penkerius metus (2013–2017 m.) Lietuvoje įgimto sifilio diagnozė nustatyta keturiems berniukams ir trims mergaitėms. ES/EEE šalyse įgimto sifilio atvejų skaičius minėtu laikotarpiu turėjo mažėjimo tendencijas – atitinkamai nuo 71 (2013 m.) iki 36 ligos atvejų 2017 metais.
Nustačius sifilio diagnozę, nėščiajai skiriamas gydymas, kuris praktiškai eliminuoja įgimto sifilio riziką, t.y. nuo sifilio išgydytos nėščiosios dažniausiai gimdo sveikus vaikus, rašoma pranešime.
Negydyto sifilio infekcija maždaug trečdaliui nėščiųjų gali sukelti savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą ir kitas komplikacijas. Nėščiosios, sergančios sifiliu, 70–100 proc. pagimdo užkrėstą naujagimį. Toks naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų pabrinkimą ir kitus sunkius pažeidimus. Ankstyvojo įgimto sifilio klinikiniai požymiai: sifilinė sloga, trukdanti naujagimiui žįsti ir kvėpuoti, karščiavimas, specifinis bėrimas (dažnai ant padų ir delnų), lūpų pabrinkimas ir radialiniai įplyšimai, kurie gyja randais (vad. Parrot žymės), hepatitas, tariamieji paralyžiai ir kt. sunkūs susirgimai. Vėlyvasis sifilis diagnozuojamas vyresniems nei dvejų metų vaikams, kai atsiranda savitųjų požymių: balno išvaizdos nosis, taip vadinama Hutchinsono triada – ragenos uždegimas, distrofiniai viršutiniai dantys, kurtumas; kaukolės deformacijos, pvz., trumpas viršutinis žandikaulis ir kt. požymiai.
Sifilis – lytiškai plintanti infekcija, kuri į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos). Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą bei sifilio sukėlėjas gali patekti iš gimdymo takų, o maitinančios krūtimi motinos sifilio sukėlėją gali perduoti tik tais atvejais, jei ant krūtų yra sifilio bėrimų.
Siekiant išvengti įgimto sifilio, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, visoms nėščiosioms siūloma nemokamai atlikti tyrimą dėl sifilio. Nėščiąsias dėl sifilio rekomenduojama tirti du kartus – pirmą ir trečią nėštumo trimestrais. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Daugiausia (24) sifilio atvejų tiriant nėščiąsias Lietuvoje užregistruota 2015 metais bei tais metais diagnozuota daugiausia – trys – įgimto sifilio atvejai vaikams.
Nėščiųjų ištyrimas dėl sifilio – tai Pasaulio sveikatos organizacijos sifilio eliminavimo strategijos viena iš esminių priemonių.
Daugiau informacijos apie sifilio tendencijas tarp nėščiųjų Lietuvoje galima rasti naujausiame Lietuvos akušerijos ir ginekologijos žurnale Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikių parengtoje publikacijoje "Sifilis tarp nėščiųjų – epidemiologinės situacijos apžvalga Lietuvoje, 2013–2017 m.". Plačiau čia .
-
Pernai Lietuvoje nustatyti trys įgimto sifilio atvejai
Per pastarųjų penkerių metų (2011–2015) laikotarpį iš viso Lietuvoje nustatyti septyni įgimto sifilio atvejai. 2015 metais užregistruotas 281 susirgimas sifiliu.
Siekiant išvengti įgimto sifilio, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, visoms nėščiosioms siūloma nemokamai atlikti sifilio tyrimą. Nėščiąsias rekomenduojama dėl sifilio tirti du kartus – iki 12 nėštumo savaitės ir 29–40 nėštumo savaitę. Tyrimų išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Nėščiųjų patikros dėl sifilio metu, kasmet vidutiniškai nustatoma apie 20 sifiliu užsikrėtusių nėščiųjų. Per pastarąjį penkmetį sifilis diagnozuotas 105 nėščiosioms, iš kurių daugiausiai – 26 – nustatyta praėjusiais metais (2014 m. – 16, 2013 m. – 22).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2014 metais Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės (ES/EEE) šalyse užregistruoti – 69 įgimto sifilio atvejai. Bendras ES/EEE šalių sergamumo įgimtu sifiliu rodiklis buvo 2,3 atvejai 100 tūkst. gyvų gimusiųjų, kai tuo tarpu Lietuvoje jis aukštesnis ir siekė 3,2. Daugiausiai įgimto sifilio atvejų nustatyta Bulgarijoje (24), Lenkijoje (17), Portugalijoje (10), Rumunijoje (7) ir Ispanijoje (6). Kitose ES/EEE šalyse išaiškinti pavieniai atvejai.
Sifiliu serganti nėščioji užkrečia vaisių per placentą nuo 12 nėštumo savaitės. Infekcija gali patekti ir iš gimdymo takų, maitinančios motinos sifilio sukėlėją gali perduoti tik tais atvejais, jei ant krūtų yra sifilio bėrimų. Negydyto sifilio infekcija maždaug trečdaliui nėščiųjų gali sukelia abortus, negyvagimio gimimą ar priešlaikinį gimdymą. Nėščiosios, sergančios sifiliu, 70–100 proc. pagimdo užkrėstą naujagimį. Toks naujagimis būna hipotrofiškas, gali turėti kvėpavimo sutrikimų, smegenų pabrinkimą ir kitus sunkius pažeidimus. Vėlyvo įgimto sifilio požymiai: „balno nosis“, radialiniai įplyšimai apie burną, kurie gyja randais (Parrot randai), dantų, sąnarių pažeidimai ir kiti požymiai.
Sifilis – lytiškai plintanti infekcija (LPI), kuria užsikrečiama visų rūšių (vagininių, analinių ir oralinių) lytinių santykių metu. Sifilis plinta per užkrėstą kraują ar jo produktus. Infekcijos šaltinis yra užsikrėtęs sifiliu žmogus. Sifilio sukėlėjas į organizmą patenka per gleivines (lyties organų, burnos, tiesiosios žarnos) ar odos smulkius pažeidimus (įtrūkimus) lytinių santykių metu, kai infekuoto asmens odos paviršiuje ar gleivinėje yra sifilio bėrimų.
Pasaulio sveikatos organizacijos įgimto sifilio eliminavimo strategija siekiama, kad visos šalys imtųsi prevencijos priemonių siekiant užkirsti kelią sifilio perdavimui iš motinos vaikui.
Daugiau informacijos apie įgimtą sifilį galima rasti „Įgimto sifilio prevencijos metodinėse rekomendacijose“.
Lentelė. Sifilio ir įgimto sifilio atvejai, užregistruoti Lietuvoje 2011–2015 metais*
* Šaltinis: ULAC, 2016 m.