Gražina ir Remigijus sako, kad po truputį pensijai ruošiasi. Skaičiuoja, kiek pinigų reikėtų per mėnesį, kad senatvėje galėtų ramiai gyventi.

„Kadangi mes kaime gyvename, tai, ko gero, 800 per mėnesį užtektų“, – svarstė ponia Gražina.

Pasisvečiuoti į Vilnių pora atvyko iš Akmenės rajono.

Provincijoje, manau, kad taip, užtektų tokios sumos. Tačiau mieste, kur kiekvienas švilptelėjimas kainuoja, tai ne“, – teigė Remigijus.

Tiesa, Remigijus įsitikinęs, kad valstybė senatvėje juo nepasirūpins. Netiki ir pensijų fondais.

„Tokiais dalykais netikiu. Turi pats susikaupti pensiją senatvei, juk žinote, kaip valstybė rūpinasi“, – abejonių neslėpė Remigijus. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Šiemet vidutinė senatvės pensija didėjo 60 eurų ir šiuo metu siekia apie 540 eurų per mėnesį. SEB banko užsakymu atlikta apklausa rodo, kad tokio dydžio pensija būtų patenkinti vos 6 proc. dabartinių dirbančiųjų.

„Man užtektų 1000 eurų“, – teigė gatvėje kalbinta praeivė.

„Dabar reikėtų mokėti pensininkams bent po 1000 eurų per mėnesį. Kol dirbame, uždirbame didelius pinigus, o sulaukę pensijos, gauname „š“, – porino kitas pašnekovas.

Dabar reikėtų mokėti pensininkams bent po 1000 eurų per mėnesį. Kol dirbame, uždirbame didelius pinigus, o sulaukę pensijos, gauname „š“.

 

„Šiuo metu, manau, gal užtektų 900 eurų pensijos. Bet kuo toliau, tuo daugiau viskas brangsta“, – sakė moters.

„Esant tokiai ekonominei situacijai, 1000 eurų, manau, užtektų“, – teigė jauna moteris.

Anot apklausos, didžioji dalis pageidautų, kad senatvėje jų pensija siektų 900 eurų. Tai reiškia, kad kone per pus daugiau nei vidutinė šiuo metu .

„300 mln. eurų per mėnesį, metuose yra dvylika mėnesių. Matematika čia paprasta ir atsakymas – neįmanomas variantas, nepadarant nenormalaus darbo jėgos apmokestinimo“, – komentavo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

Palyginti su pernai, gyventojų lūkesčiai dėl pensijų dydžio augo maždaug dešimtadaliu. Kiek daugiau nei penktadaliui apklaustųjų senatvėje užtektų 600–800 eurų. Maždaug trečdalis pageidautų kas mėnesį gauti 800–1000 eurų. Ir dar maždaug trečdalio pageidaujama pensija turėtų siekti daugiau nei 1000 eurų.

„Jeigu norėtume, kad senatvėje pensininkai gautų apie 50 proc. vidutinės algos, apie ką kalba prezidentas, Ingrida Šimonytė ir visa šių žmonių kompanija, tokiu atveju reikėtų, kad ilgalaikis Lietuvos užimtumas ūgteltų maždaug 70 tūkst. darbo vietų“, – aiškino A. Bartkus.

„Aš matau kitą problemą, dėl kurios atsargiau vertinčiau pensijų didėjimą, nes Lietuvos biudžeto pajamų santykis su bendru vidaus produktu (BVP) iš esmės jau ilgą laiką nesikeičia. Šiuo metu jis siekia 36,5 proc. nuo BVP ir pastaruosius dešimt metų didelio proveržio nėra“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ekonomistai sako, jog nepaisant prognozuojamo ekonomikos susitraukimo, pensijos urėtų didėti ir kitąmet.

„Manau, neturės didelio, dramatiško poveikio valstybės finansams ir tikrai galima kalbėti apie tolesnį pensijų didinimą“, – konstatavo A. Izgorodinas. 

Tačiau gyventojų pageidaujamų 900 eurų per mėnesį toli gražu nepasieks. Tai reiškia, kad norint didesnė pensijos, kaupti papildomai – būtina.

Jeigu nenorite, kad paimtų iš vaikų ir anūkų taip juos nuskurdindami, tada pasirūpinkite patys savimi, kol jums gerai sekasi.

 

„Jeigu nenorite, kad paimtų iš vaikų ir anūkų taip juos nuskurdindami, tada pasirūpinkite patys savimi, kol jums gerai sekasi. Neišleiskite visko prabangiems automobiliams, apsiribokite kokia nors „Renault Scenic“ su mechanine pavarų dėže“, – kategoriškas buvo A. Bartkus.

Antroje ir trečioje pakopose gyventojai yra sukaupę maždaug dešimtadalį šalies BVP, tačiau, anot ekspertų, tai gerokai per mažai norint reikšmingai didesnių išmokų.

„Pati kaupiu. Dalyvavau ir antros pakopos pensijos kaupime, bet šiais metais sustabdžiau. Patys matote, kokia situacija“, – atviravo užkalbinta moteris.

Iš naujai šiemet į antrą pakopą įtrauktų 68 tūkst. gyventojų kaupti jau atsisakė kone pusė. Apsispręsti būtina iki liepos. Šiuo metu antros pakopos pensijų kaupime dalyvauja maždaug 1,5 mln. žmonių.

Galvoti ne tik apie rytojų, bet ir kelis dešimtmečius į priekį vis paskatina valdžia.

„Jaučiame, kad tas automatinis, ypač pakartotinis, įtraukimas, kai jau žmonės vieną kartą išreiškė valią ir atsisakė kaupimo II pensijų pakopoje, turbūt labiausiai ir erzina kaupiančiuosius“, – teigė „Goindex“ valdybos narys ir investicijų vadovas Marijus Kalesinskas.

„Galbūt anksčiau dar galvojau, kad reikėtų dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, bet kai dabar keičiasi įstatymai, nebėra pasitikėjimo“, – atviravo gatvėje užkalbinta pašnekovė.

Aštrėjant gyventojų susierzinimui, parlamentarai jau siūlo visą puokštę būdų, kaip tobulinti II pakopos pensijų kaupimo sistemą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Šiandien yra taip, kad daug žmonių galbūt norėtų pasitraukti iš kaupimo, o čia tas pats, kas išstoti iš Sovietų Sąjungos. Trūksta lankstumo.

 

„Turbūt reikia daryti reguliarius „langus“, kada žmonės galėtų sustabdyti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime“, – tokia buvo Seimo nario Lino Kukuraičio nuomonė.

„Negalime daugumos Seime įtikinti, kad ne tuo keliu patraukėme, kaip dainoje dainuojama,“ – sakė Seimo narys Algirdas Sysas.

Šiuo metu II pakopoje kaupiantys papildomai prie pensijos, tikimasi, prisidės 30 proc. nuo buvusių pajamų. Tiesa, daliai tai reikš tik kelias dešimtis papildomų eurų.

„Buvo planuojama, kad įmokos sieks 5–6 proc. nuo atlyginimo. Jei tokius procentus būtume taikę nuo pačios pradžios, šiandien sukauptos įmokos būtų milžiniškos“, – sakė ekonomistas Marius Dubnikovas.

Lietuvos bankas tikina, kad automatinis gyventojų įtraukimas į sistemą taip pat būtinas.

„Tiek Lietuvos, tiek kitų šalių patirtis rodo, kuomet pasirinkimas apverčiamas, žmogus tik aktyviu veiksmu yra įtraukiamas į sistemą, tuomet dalyvavimas joje reikšmingai krenta“, – konstatavo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

S. Krėpšta tikina, kad gyventojų susierzinimas sumažėtų, jei tie, kurie atsisakė kaupti, į sistemą būtų pakartotinai įtraukiami rečiau. Dabar tai daroma kas trejus metus, kol žmogui sukanka 40 metų. Lengvinti išėjimų iš kaupimo fondų sąlygų Lietuvos bankas taip pat nerekomenduoja.

„Mes tikrai nesiūlome atidaryti „langų“ išėjimui. Kuomet lėktuvas skrenda pro turbulencijos zoną, nėra pats geriausias būdas spręsti problemas atveriant langus ir duris“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Anot Lietuvos banko, būtų galima kalbėti apie ilgesnes atostogas nuo įmokų, kurias šiuo metu galima stabdyti tik metams. Apie galimybę išsiimti visus sukauptus pinigus, kaip tai leido, pavyzdžiui, Estija, anot ekspertų, esą nė neverta svarstyti.

„Jeigu, pavyzdžiui, būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema, kai tas žmogus vėliau neturi lėšų ir tiesia ranką valstybei, prašydamas padengti jam gyvenimo išlaidas“, – sakė M. Dubnikovas.

Jei būtų leidžiama pasiimti visas lėšas iš karto, tai galėtume pamatyti nusipirktą raudoną kabrioletą, apie kurį seniai buvo svajojama. Tačiau vėliau susidurtume su problema.

 

„Čia mūsų pinigėliai ir mes žinosime, kaip su jais elgtis – ar, kaip laikraščiuose rašo, raudoną kabrioletą pirksime, ar kažkur kitur panaudosime“, – išsakė savo nuomonę praeivė.

„Suprasdamas kaupiančiuosius, sakyčiau, verta svarstyti atskiras išimtis. Būna, kad žmogus suserga kažkokia sunkia liga, o jam dar tik 40–50 metų. Jis turi nemažas santaupas II pensijų kaupimo pakopoje ir, tarkim, jam labai reikia pinigų operacijai ar gydymui“, – teigė M. Kalesinskas.

Tiesa, Lietuvos bankas visgi siūlo susieti mėnesinių išmokų ribas su būsimos senatvės pensijos dydžiu. Tokiu atveju sukauptą sumą išėjus į pensiją būtų galima pasiimti iš karto.

„Jeigu žmogaus pensija iš „Sodros“ yra, tarkim, 500 eurų, ir jam periodinė išmoka gaunasi tik kokie 5–10 eurų, tai reikšmingai jo situacijos nekeičia“, – svarstė M. Kalesinskas. 

Gyventojai šiuo metu II pakopoje yra sukaupę beveik 6 milijardus eurų. Kaupiantys pernai patyrė seniai nematytą nuosmukį. Fondų grąža smuko beveik 14 proc.