Ketvirtadienį Prezidentūra pranešė parengusi Baudžiamojo kodekso pakeitimus, kuriais siūloma tobulinti nusikaltimų valstybei apibrėžimus, nustatyti proporcingas bausmes už pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pagrindus.

Pagal projektą, baudžiamoji atsakomybė būtų taikoma už tarnybos paslapties bei kitos informacijos, kuri gali būti panaudota kėsinantis į pamatines konstitucines vertybes, pagrobimą, pirkimą ar kitokį rinkimą turint tikslą perduoti užsienio valstybių žvalgybos institucijoms.

Dabar kalėjimas iki 15 metų gresia tik už valstybės paslapties pagrobimą, siekiant ją perduoti užsienio valstybei.

G. Nausėda taip pat siūlo už valstybės perversmo organizavimą ar dalyvavimą jame numatyti laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos. Šiuo metu didžiausia bausmė už šį nusikaltimą yra 20 metų kalėjimo.

Anot projekto, už kolaboravimą su okupacine valdžia turėtų būti baudžiama ne iki penkerių metų, kaip yra dabar, o iki 15 metų laisvės atėmimo, už dalyvavimą  antikonstitucinių grupių, organizacijų veikloje – nuo penkerių iki 15 metų kalėjimo. Dabar už tai gresia laisvės atėmimas nuo trijų iki dešimties metų.

Įstatymo projekto rengimą paskatino nacionalinių žvalgybos institucijų pateikta informacija dėl tęstinių Rusijos pastangų kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kuriomis siekiama destabilizuoti demokratinius procesus.

Jeigu asmuo dalyvautų ginkluotoje organizacijoje, siekiant pakeisti Lietuvos konstitucinę santvarką, pažeisti jos teritorinį vientisumą, valstybės vadovas siūlo tokiems asmenims numatyti laisvės atėmimo bausmę nuo a6tuonerių metų iki gyvos galvos, o tokių grupių organizatoriams – nuo 12 metų iki gyvos galvos.

„(...) įstatymo projekto rengimą paskatino nacionalinių žvalgybos institucijų pateikta informacija dėl tęstinių Rusijos pastangų kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kuriomis siekiama destabilizuoti demokratinius procesus“, – teigiama pranešime.

Lietuvos žvalgybos institucijų parengtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime pažymima, kad Kremlius siekia išlaikyti įtaką Lietuvoje, todėl imasi iniciatyvų pristatyti Rusiją kaip patrauklią alternatyvą Lietuvos visuomenės pasirinktai vakarietiškai orientacijai.

Prezidento nuomone, egzistuoja rizika, kad tiek prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai, tiek Lietuvoje esantys Rusijos piliečiai gali kėsintis į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei konstitucinę santvarką.

Anot jo, iš esmės analogiškas grėsmes kelia ir Baltarusija, kurios žvalgybos tarnybos aktyviai verbuoja į Lietuvą atvykstančius Baltarusijos piliečius.

„Tikimasi, kad siūlomi Baudžiamojo kodekso pakeitimai užtikrins efektyvesnę itin svarbių valstybės egzistencijai teisinių gėrių – nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos – apsaugą ir sudarys prielaidas teismams paskirti teisingas bausmes konkrečiose baudžiamosiose bylose“, – teigiama Prezidentūros pranešime.

Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas devynerius metus ir 10 mėnesius kalėti.

Stokholmo apygardos teismas nustatė, kad 42 metų Peymanas Kia (Peimanas Kija), kuris dirbo Švedijos vidaus saugumo tarnyboje SAPO ir švedų kariuomenės žvalgybos padaliniuose, ir jo 35 metų brolis Payamas (Pajamas) yra kalti dėl „šnipinėjimo sunkinančiomis aplinkybėmis“.

Broliai buvo apkaltinti tuo, kad veikdami drauge nuo 2011 metų rugsėjo 28-osios iki 2021 metų rugsėjo 20-osios perdavinėjo informaciją Rusijai.

Įkalinimas iki gyvos galvos Švedijoje paprastai reiškia bent 20–25 metus už grotų.

„Įvertinta, kad... broliai, drauge ir pasitardami, be leidimo, Rusijos ir GRU naudai įgijo, perdavė ir atskleidė informacijos“ užsienio valstybei, siekdami pakenkti Švedijos saugumui, sakoma teismo nutartyje.

Teismas nurodė, kad Peymanas Kia „buvo šio bendro nusikaltimo varomoji jėga“, o Payamo Kia vaidmuo „buvo santykinai mažesnės svarbos“.

Beveik visas teismo procesas vyko už uždarų durų, daug preliminaraus tyrimo medžiagos yra įslaptinta.

2014–2015 metais Peymanas Kia dirbo SAPO ir kariuomenei. Švedų prokurorai teigia, kad duomenys, kuriuos broliai perdavė Rusijai, buvo gauti iš kelių šaltinių SAPO.

Švedų žiniasklaida praneša, kad Peymanas Kia taip pat dirbo ginkluotųjų pajėgų užsienio gynybos žvalgybos agentūroje MUST, su vienu itin slaptu jos padaliniu, atsakingu už švedų šnipus užsienyje.

Peymanas Kia buvo areštuotas 2021 metų rugsėjį, o jo brolis – tų pačių metų lapkritį. Abu neigia padarę ką nors neteisėta, teismui sakė jų advokatai.

Payamas Kia padėjo broliui ir „išardė bei sulaužė standųjį diską, vėliau rastą šiukšliadėžėje“, kai Peymanas buvo areštuotas, sakoma kaltinamajame akte, kurį matė naujienų agentūra AP.

Šis atvejis laikomas vienu rimčiausių šnipinėjimo atvejų per Švedijos istoriją, nes broliai buvo sudarę visų SAPO darbuotojų sąrašą.

Vienas didžiausių Švedijos šnipinėjimo skandalų kilo Šaltojo karo metais, kai švedų saugumo pareigūnas Stigas Berglingas, dirbęs SAPO ir ginkluotosioms pajėgoms, pavogė ypatingai slaptus gynybos dokumentus ir perdavė juos sovietų karinės žvalgybos agentui Beirute.

1979-aisiais jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, o vėliau pabėgo iš kalėjimo. 1994-aisiais jis savanoriškai sugrįžo į Švediją, kur 2015-aisiais mirė.

Kaip pranešė teismas, 50-metis klaipėdietis teismo prašė jam paskirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismas prašymo netenkino, atsižvelgęs į nuteistojo pavojingumą visuomenei.

M. Marijošius už įvairius nusikaltimus ne kartą teistas, bausmę vyras atlieka dar nuo 2002 metų.

2006 metais Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M. Marijošius buvo nuteistas už penkių žmonių nužudymą, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis, nusikaltimus, susijusius su dviejų automobilių stovėjimo aikštelių ir laivo „Meridianas“ sprogdinimais Klaipėdoje.

Nuosprendį paskelbęs teismas pabrėžė, kad M. Marijošius buvo aktyvus nusikalstamo susivienijimo daromų nusikaltimų dalyvis, veikdamas kaip šio susivienijimo narys, klaipėdietis įvykdė 15 nusikaltimų, nužudė tris žmones, dar vieną žmogų nužudė kartu su kitais susivienijimo nariais, taip pat betarpiškai atlikdamas smurtinius veiksmus, dalyvavo dar kito žmogaus nužudyme, atlikdamas antraeilį vaidmenį.  

Šiaulių apygardos teismas šiemet rugsėjį gavo Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės M. Marijošiui pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme.

Vidutinė rizika

Šiame teikime nurodyta, kad M. Marijošiui rugsėjo 6 dieną buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, nustatyta vidutinė rizika.

Nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (informacija apie teistumus, nusikaltimai sunkėja), nuolatinės gyvenimo vietos neturėjimas, pasidavimas neigiamai aplinkinių įtakai, silpni ryšiai su artimaisiais, nuolatinio pajamų šaltinio neturėjimas.

Apsauginiai veiksniai – teigiama nuostata į darbą, lėšų paskirstymo įgūdžiai, gebėjimas atpažinti kriminogeninius veiksnius ir pastangos juos valdyti, ateities planų turėjimas bei tikslų siekimas, teigiamas požiūris į pareigūnus ir priežiūrą bei asmeninės atsakomybės suvokimas.

Dokumente pažymima, kad M. Marijošius vengia kalbėti apie savo indėlį į nusikalstamas veikas, kaltina jauną amžių, negeba įvertinti savo indėlio į problemų atsiradimą. Dėl padarytų veikų gailisi, įžvelgia savo atsakomybę, tačiau tuo pačiu metu yra linkęs save teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis, stokoja empatijos aukoms, koncentruojasi į tai, ką darė kiti gaujos nariai.

Dokumente nurodoma, kad M. Marijošius vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvalaikiu skaito grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja.

Per bausmės atlikimą nuteistasis drausmine tvarka M. Marijošius buvo baustas vieną kartą – 2004 metų rudenį jam buvo skirtas papeikimas už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą.

Teikime pabrėžiama, kad per visą atliktos bausmės laiką nuteistasis skatintas tris kartus – už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse.

Dokumente konstatuojama, kad M. Marijošius yra linkęs laikytis nustatytų pareigų, geba kontroliuoti savo elgesį ir laikytis nustatytų draudimų, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, taip pat nėra įtrauktas į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą, bausmę atlieka paprastoje grupėje.

Tebėra pavojingas

Teikimą atmetęs teismas pabrėžė, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus – būtina atsižvelgti ir į kitas klausimo dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme išsprendimui reikšmingas aplinkybes.

„Laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti“, – pabrėžė Šiaulių apygardos teismo teisėjai Zigmas Kavaliauskas Boleslovas Kalainis ir Vidmantas Mylė.

Teismo įsitikinimu, sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, svarbu įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Kaip pažymėjo teismas, M. Marijošius pirmą kartą buvo nuteistas būdamas nepilnametis, lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos įsijungė į nusikalstamo susivienijimo veiklą ir buvo aktyvus daromų nusikaltimų dalyvis, yra pripažintas pavojingu recidyvistu – tai rodo, kad nuteistasis yra pavojingumas visuomenei.

„Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma nurodytų aplinkybių šiuo metu neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistojo asmenybė prarado pavojingumą. Teismas konstatavo, kad nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų“, – rašoma nutartyje.

Ji dar gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.

Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje Sigito Gaidjurgio suburta gauja buvo ginkluota šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis. S. Gaidjurgis ypatingą dėmesį skyrė konspiracijai – iš savo bendrų reikalavo, kad jie keistų rūbus ir išvaizdą, pavyzdžiui – augintų ūsus, taip pat buvo naudojamasi suklastotais asmens dokumentais.

Bylos duomenimis, kai kuriuose jų nusikaltimuose dalyvavo ir Panevėžio tulpinių gaujos nariai. Manoma, kad S. Gaidjurgis įsakydavo žudyti savo gaujos smogikus, bijodamas išdavystės ar manydamas, kad jie gali kėsintis į jo gyvybę. Kai kurios aukos buvo žiauriai kankinamos. Pats S. Gaidjurgis buvo pripažintas kaltu dėl 16 tyčinių žmogžudysčių ir taip pat įkalintas iki gyvos galvos.

Žmogžudystės buvo įvykdytos įvairiose Lietuvos vietose – Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Trakų rajone ir kitur. Aukomis tapo ne tik Lietuvos gyventojai, bet ir užsienio piliečiai.

Apeliacinis teismas šią baudžiamąją bylą išnagrinėjo pagal prokuratūros, nukentėjusiųjų ir nuteistosios apeliacinius skundus ir rugsėjį skelbs savo sprendimą.

Šiemet sausį Klaipėdos apygardos teismas už draugės, taip pat meilužio buvusios žmonos nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti savo sutuoktinį 41 metų Šilalės rajono gyventojai R. E. skyrė 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Su šiuo nuosprendžiu nesutiko nei Klaipėdos apygardos prokuratūra, kuri jau pirmos instancijos teisme kaltininkei siūlė skirti įkalinimą iki gyvos galvos, nei nužudytos moters šeima, nei pati nuteistoji.

„Visi nusikaltimai suplanuoti, apsvarstyti, po nusikaltimų kuriamos istorijos, kad ne ji įvykdė. Pasiruošta, kaip suklaidinti pareigūnus, tyrimo metu siuntinėjo sau žinutes, kad ją kažkas gąsdina, kreipėsi į policiją“ – apie tai, kodėl nuteistajai prašo skirti įkalinimą iki gyvos galvos, BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius.

Pasiruošta, kaip suklaidinti pareigūnus, tyrimo metu siuntinėjo sau žinutes, kad ją kažkas gąsdina, kreipėsi į policiją.

Lietuvoje įkalinimas iki gyvos galvos kol kas yra vienintelei moteriai – Kelmės rajono gyventojai Almai Bružaitei (Jonaitienei). Ji teismų pripažinta kalta nužudžius du savo mažamečius sūnus. Skirtį Įkalinimą iki gyvos galvos moterims prokuratūra prašo itin retais atvejais.

Auka – meilužio buvusi žmona

R. E. pirmiausia pasikėsino į savo sutuoktinio gyvybę. Pareigūnų manymu, savo vyrą ji siekė nužudyti, kad per skyrybas nereikėtų su juo dalintis užgyvento turto.

Auka ir kaltininkė buvo draugės, gyveno Kvėdarnoje viena šalia kitos. Abi moterys turi vaikų – nuteistoji augino tris, nužudytoji – keturis. Kai kurie iš moterų vaikų kartu lankė tą pačią klasę.

Per tyrimą paaiškėjo, kad R. E. važiuodama į Norvegiją savo tris vaikus palikdavo draugei, kurią vėliau nužudė. R. E. teigdavo, kad važiuodavo į kitas užsienio šalis, tačiau iš tikrųjų vykdavo pas savo draugės vyrą, dirbantį Norvegijoje, kur kartu su juo gyveno. Tačiau vyras nusprendė grįžti gyventi pas savo keturių vaikų motiną.

37 metų Kvėdarnos gyventoja buvo nužudyta 2020 metų rugpjūtį. Bylos duomenimis, R. E. auką apgaule išviliojo iš namų, jos automobiliu nuvyko prie upės. Keturių vaikų vaikų mama buvo pasmaugta, vėliau jos kūnas buvo atvežtas prie upės tilto ir nuridentas į upės vagos pakrantę. Palaikus aptiko žvejys. Netrukus buvo sulaikyta ir įtariamoji.

Išniekinti palaikai

Prokurorai prašė skirti laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tačiau teismas kaip lengvinančią aplinkybę pripažino kaltinamosios kaltės pripažinimą dėl nužudymo ir bičiulės palaikų išniekinimo, taip pat nenustatyta, kad R. E. moterį nužudė itin žiauriai.

Su skarda, tam tikslui paruošta iš anksto, ant nužudytosios kūno buvo išpjaustyti ženklai, primenantys nacistines svastikas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos įrodymai patikimai patvirtina, jog kaltinamoji tyčia nužudė bičiulę, taip pat nusprendė, jog pakanka įrodymų ir moters kaltei dėl pasikėsinimo į sutuoktinį.

Uždaruose teismo posėdžiuose apklausta kaltinamoji tvirtino, kad žmogžudystę įvykdė ne siekdama kokios nors materialinės naudos, o tik iš meilės nužudytosios sutuoktiniui, norėdama su juo kurti šeimą.

Pasikėsinimas į vyro gyvybę

Moteris taip pat buvo kaltinama pasikėsinimu nužudyti savo sutuoktinį dėl savanaudiškų paskatų. Ji nusivežė jos nusikalstamų kėslų neįtariantį vyrą į miško keliuką ir smogė akmeniu jam į viršugalvį, o kai vyras prarado sąmonę, apipylė jį nenustatytos kilmės degiu skysčiu ir uždegė, kartu padegdama ir automobilį, kuris visiškai sudegė. Ugnis pažeidė beveik penktadalį vyro kūno.

Atgavęs nuovoką nukentėjusysis, voliodamasis ant žemės, rankomis nusiplėšė degančius rūbus ir užgesino degantį savo kūną. Po to kaltinamoji dar kartą užsimojo akmeniu smogti ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam į galvą, tačiau jis pabėgo ir jam buvo suteikta pagalba.

Kaip skelbė Klaipėdos apygardos teismas, dėl šio kaltinimo moteris savo kaltės nepripažino, teigė, kad neturėjo jokio tikslo ir neketino nužudyti savo sutuoktinio, o ugnis mašinoje įsiplieskė nuo vyro žiebiamo žiebtuvėlio, nes automobilio salone buvo dvi talpos su benzinu. Ji teigė nuplėšusi nuo vyro degančius drabužius ir išbėgo į kelią kviesti pagalbos.

Nužudymo nepripažino itin žiauriu

Teisėjų kolegija nusprendė, jog nėra pakankamo pagrindo kaltininkės panaudotą bičiulės nužudymo būdą pripažinti itin žiauriu, nes nustačius, jog nukentėjusiosios gyvybė buvo atimta vienkartiniu, nors ir kelias minutes trukusiu poveikiu.

Pasak teismo, pagal praktiką bylose dėl analogiškų ar santykinai žiauresnių nužudymų neinkriminuojami itin žiauraus nužudymo požymiai.

Tuo metu pasisakydamas dėl pasikėsinimo į vyrą, teismas konstatavo, kad kaltinamoji neabejotinai suprato, jog jos pasirinktas gyvybės atėmimo būdas padegant yra itin skausmingas, būdama netoliese ji stebėjo padegtojo kančias ir jo bandymus užsigesinti bei nusiplėšti degančius drabužius, o nukentėjusiajam pavykus tai padaryti, bandė toliau smurtauti, siekdama galutinio tikslo – gyvybės atėmimo.

Tokie veiksmai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas itin žiauriai nužudyti šeimos narį dėl savanaudiškų paskatų, inscenizuojant nelaimingą atsitikimą, kad po sutuoktinio mirties visas santuokoje užgyventas turtas atitektų jai ir vaikams.

Dešimtys tūkstančių eurų neturtinės žalos

Iš R. E. nukentėjusiesiems priteistas žalos atlyginimas: nužudytosios J.M. vaikų tėvui – beveik 9,2 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas, keturiems nužudytosioms vaikams – po 30 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo ir po 100 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės.

Nužudytosios motinai bei savo sutuoktiniui nuteistoji turės sumokėti po 20 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, vyrui – dar ir 1,5 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimą. Priteistos ir beveik 6 tūkst. eurų gydymo, nedarbingumo išmokų atlyginimo išlaidos.

Nukentėjusieji apeliaciniu skundu nuteistajai siekia griežtesnės bausmės, taip pat mano, kad jiems priteistas per mažas žalos atlyginimas.

Nuteistosios advokatas Petras Remeika BNS sakė, kad jis apeliacinį skundą pateikė prašydamas išteisinti moterį dėl pasikėsinimo nužudyti savo vyrą, nes, jo vertinimu, nėra įrodymų dėl šio nusikaltimo ir ženkliai sumažinti paskirtą 18 metų laisvės atėmimo bausmę.

Tai pirmas teismo procesas dėl šių nusikaltimų.

61 metų H. Noury nuteistas už „rimtą nusikaltimą prieš tarptautinę teisę“ ir žudymą, sakoma Stokholmo apygardos teismo pareiškime.

„Bausmė yra įkalinimas iki gyvos galvos“, – sakoma jame.

H. Noury minimų įvykių metu buvo prokuroro pavaduotojo padėjėjas viename kalėjime netoli Teherano, nurodė teismas.

„Tyrimas parodė, kad kaltinamasis, drauge ir susimokęs su kitais, dalyvavo vykdant šiuos nusikalstamus veiksmus, – sakoma pareiškime. – Jis... surasdavo kalinius, atvesdavo juos į komisiją ir palydėdavo į egzekucijos vietą.“

Nuo 2021 metų rugpjūčio vykęs teismo procesas sukėlė įtampą tarp Švedijos ir Irano, be to, privertė sunerimti dėl represijų Irano režimo laikomiems vakariečiams. Mirties bausmės įvykdymo laukia du Švedijos ir Irano piliečiai.

H. Noury byla yra susijusi su mažiausiai 5 tūkst. kalinių nužudymu visame Irane.Teigiama, kad tai padaryti įsakė aukščiausiasis lyderis ajatola Ruhollah Khomeini (Ruhola Chomeinis) ir kad taip norėta atkeršyti už tremtyje veikiančios opozicinės organizacijos „Irano liaudies mudžahidai“ (MEK) atakas baigiantis 1980–1988 metų Irano ir Irako karui.

H. Noury nuteistas ir už savo vaidmenį žudant MEK narius, ir už dalyvavimą antroje egzekucijų bangoje, nukreiptoje prieš kairiojo sparno šalininkus, laikytus atsimetėliais nuo islamo, nurodė teismas.

Kaltinimas „rimtu nusikaltimu prieš tarptautinę teisę“ yra susijęs su pirmąja egzekucijų banga, o kaltinimas žudymu – su antrąja.

Teheranas antradienį Švedijos teismo nuosprendį pavadino politiniu.

Teheranas „griežtai smerkia šį politinį pareiškimą, kurį sudaro nepagrįsti ir sufabrikuoti kaltinimai Iranui ir jo teismų sistemai, ir įkalinimo iki gyvos galvos bausmę Hamidui Noury“, sakoma Irano Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

H. Noury Švedijoje buvo teisiamas pagal universaliosios jurisdikcijos principą, leidžiantį šalies teismams nagrinėti sunkių nusikaltimų, tokių kaip karo nusikaltimai, bylas, neatsižvelgiant į tai, kur jie buvo įvykdyti.

Trijų teisėjų kolegija taip pat nutarė, kad esama pakankamai įrodymų nuteisti 64 metų O. Kavalą pagal atskirus kaltinimus dėl šnipinėjimo, pranešė vienas teisme esantis naujienų agentūros AFP žurnalistas.

O. Kavalos byla nuo pat šio Paryžiuje gimusio filantropo suėmimo 2017 metų spalį kėlė įtampą Turkijos ryšiuose su sąjungininkais Vakaruose.

Tuomet O. Kavala buvo geriausiai žinomas kaip švelniu tonu kalbantis verslininkas, iš savo asmeninio turto finansavęs kultūros iniciatyvas ir projektus, skirtus sutaikyti Turkiją ir jos istorinę priešę Armėniją.

Tačiau turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) jį laiko liberalių pažiūrų vengrų kilmės JAV milijardieriaus George'o Soroso (Džordžo Soroso) agentu. Ankara kaltina G. Sorosą iš užsienio finansuojant pastangas nuversti turkų vyriausybę.

O. Kavala iš pradžių buvo kaltinamas finansavęs 2013 metų antivyriausybinių protestų bangą. Analitikai laiko tuos neramumus laiko R. T. Erdogano autoritarinių polinkių užuomazga.

Šią bylą aktyvistas laimėjo – teismas 2020 metų vasarį jį išteisino ir paleido. Tačiau policija vėl sulaikė O. Kavalą, jam nespėjus grįžti namo pas savo žmoną.

Tuomet jis buvo apkaltintas dalyvavus nepavykusiame, bet kruviname 2016 metų valstybės perversme. Nesėkmingas pučas nulėmė kelerius metus trunkantį susidorojimą su kitamaniais, o dešimtys tūkstančių žmonių buvo įkalinti arba nušalinti nuo pareigų valstybės institucijose.

O. Kavala buvo apkaltintas atlikęs vaidmenį abiejose politinėse krizėse.

Dėl elgesio su juo Europos Taryba inicijavo retą drausminę procedūrą, dėl kurios galiausiai gali būti sustabdyta Turkijos narystė žemyno pagrindinėje žmogaus teisių organizacijoje.

„Faktas, kad kalėjime praleidau puspenktų savo gyvenimo metų, yra praradimas, kurio neįmanoma kompensuoti“, – pabrėžė O. Kavala, penktadienį vaizdo ryšiu sakydamas baigiamąją kalbą teismui iš griežtojo režimo kalėjimo Stambulo apylinkėse.

„Vienintelis dalykas, kuris mane paguostų, yra galimybė, kad mano išgyvenimai padės padaryti galą rimtoms teismų klaidoms“, – pridūrė aktyvistas.

Šiurpus planas

Kaip jau rašyta, jaunystėje įžūliomis vagystėmis ir žiauriais išpuoliais gimtojoje Suvalkijoje išgarsėjęs ne per seniausiai savo 40-metį už grotų sutikęs G.Gaulia atsidūrė Kauno tardymo izoliatoriuje 2019-ųjų lapkritį – buvo laikinai čia pervežtas iš Alytaus pataisos namų, kur atliko už įvairius nusikaltimus jam skirtą subendrintą 25-erių metų laisvės atėmimo bausmę. Tada jis dar buvo teistas 23 kartus. Ir buvo pervežtas į Kauną, vienam šio regiono teismų ėmųsis dar vienos jo bylos – dėl vadinamojo telefoninio sukčiavimo ieškant aukų telefonu ir, prisistačius policijos, banko ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojais, išviliojant pinigus iš patikėjusiųjų, kad per jų sąskaitas nusikaltėliai plauna pinigus arba bando jų vardu paimti greituosius kreditus.

43-ejų A.K. atsidūrė tą jam lemtingą 2019-ųjų gruodžio 3-ąją vienoje Kauno tardymo izoliatorius kameroje su G.Gaulia po to, kai buvo čia laikinai pervežtas iš Pravieniškių pataisos namų, kur jau buvo bebaigęs atlikti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę už išžaginimą. Į Kauną jis tada atvežtas dėl prasidėjusio skyrybų proceso su sutuoktine.

Vėlų minėtos dienos vakarą A.K. rastas negyvas šios kameros tualeto patalpoje. Apie tai pranešė G.Gaulia, vėliau ikiteisminį tyrimą dėl A.K. mirties priežasties pradėjusiems pareigūnams teigęs, kad įkalbėjo kameros kaimyną imituoti savižudybę, žadėdamas laiku iškviesti prižiūrėtojus. Tačiau A.K. tai padarius, jis ne tik nekvietė prižiūrėtojų, bet dar ir laikė kameros kaimyno rankas, kad šis negalėtų išsigelbėti. Tokį savo elgesį G.Gaulia aiškino tikslu kuo ilgiau užsibūti Kauno tardymo izoliatoriuje, t.y. nenoru grįžti į Alytaus pataisos namus.

Siurprizas teisme

A.K., kuriam pagalba buvo iškviesta aiškiai per vėlai, nepavyko atgaivinti nei tąnakt budėjusiems Kauno tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojams, nei šių iškviestiems greitosios medikams.

O G.Gaulios planas, remiantis jo po A.K. mirties duotais parodymais, kad pareiškus jam įtarimą dėl kameros kaimyno nužudymo, jis užsibus Kauno tardymo izoliatoriuje ilgam – ir, kol vyks ikiteisminis tyrimas, ir, kol teismas nagrinės šią bylą, išsipildė. Jis tebėra ten iki šiol. Ir prasidėjus pandemijai, dalyvavo kitoje gatvės pusėje esančio Kauno apygardos teismo, nagrinėjusio naują jo bylą, posėdžiuose nuotoliniu būdu.

Gintaras Gaulia/Vilmanto Raupelio nuotr.

Stojęs prieš teismą dėl A.K. nužudymo iš chuliganiškų paskatų, recidyvistas G.Gaulia ėmė gudrauti. Iš pradžių – pagarsinus kaltinamąjį aktą nuo atsakymo, ar pripažįsta savo kaltę, jis išsisuko, teigdamas, kad į tai atsakys po visų liudytojų apklausos. O šiuos apklausus, jau pareiškė, kad kameros kaimyno nenužudė – ranką prieš save šis pakėlė pats. Paklausus tada G.Gaulios, kodėl jis nepranešė apie tai iš karto prižiūrėtojams, šis recidyvistas atsakė, kad būdamas tiek laiko už grotų, matė tokius vaizdus jau ne vieną kartą, todėl jau į tai nebereaguoja.

Nukentėjusiuoju pripažintas tik su lazdos pagalba vaikštantis A.K. tėvas prašė priteisti iš G.Gaulios 50 tūkst. eurų moralinį atlygį ir sūnaus laidojimo išlaidas. Jis teigė, kad sūnus, kurio bausmės laikas baigėsi 2022-aisiais, niekada nekalbėjo apie savižudybę. Priešingai – jis jau planavo grįžimą į laisvę ir teiravosi, ar tėvas jį priims. Paskutiniu metu už gerą elgesį jam jau buvo leidžiama vykti į darbą už pataisos namų ribų ir be sargybos.

Prireikė eksperimento

Po pakeistų G.Gaulios parodymų A.K. nužudymo bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Jūratės Jakubonienės, Valdo Vitunsko ir Gyčio Večersko kolegija nusprendė skirti eksperimentą. Juo siekta išsiaiškinti, ar buvo galimybė kameros, kurioje viskas įvyko, tualeto patalpoje, turinčioje duris, atlikti tokius veiksmus, apie kuriuos pasakojo teisiamasis. Eksperimentą atlikę Kalėjimų departamento pareigūnai konstatavo, kad galima.

Po šio atsakymo prokuroras Andrius Kiuršinas pasiūlė izoliuoti G.Gaulią nuo visuomenės iki gyvos galvos. Griežčiausios bausmės būtinybė motyvuota ir tuo, kad, kol Kauno apygardos teismas nagrinėjo šią bylą, o tai užtruko beveik vienerius metus, šis recidyvistas išgirdo dar ne vieną nuosprendį. O dar viena jo byla – dar nagrinėjama kitame teisme. Visos jos – dėl nusikaltimų, padarytų už grotų, ieškant patiklių aukų telefonu ir išviliojant iš jų pinigus.

Išgirdęs prokuroro siūlomą bausmę, G.Gaulia demonstratyviai susiėmė už galvos. Valstybės jam skirta advokatė prašė teismo jos ginamąjį išteisinti. Atėjus laikui pačiam G.Gauliai tarti paskutinį žodį, šis paprašė, kad teismas duotų jam papildomo laiko tam pasirengti. Ir gavo dvi papildomas savaites, po kurių pakartojo tą patį – kad yra nekaltas, tačiau melavo, jog nužudė kameros kaimyną, nenorėdamas grįžti į Alytaus pataisos namus. Tokia buvo apie dešimt minučių trukusio jo paskutinio žodžio teismui esmė.

Antras dublis

A.K. nužudymo byla buvo jau ne pirma G.Gaulios akistata su Temide, kaltinant jį šiuo labai sunkiu nusikaltimu.

2005-aisiais tas pats Kauno apygardos teismas skyrė tuomet dar 24-erių G.Gauliai aštuoniolikos metų įkalinimą už žmogžudystę viename Marijampolės rajono kaime. Jau tada šio teismo proceso dalyviai buvo pašiurpę nuo jo žiaurumo. G.Gaulios auka tada tapusi 62-ejų metų moteris buvo subadyta peiliu per išgertuves, jam slapstantis nuo policijos pas šiame kaime gyvenantį dėdę. Anot ekspertų, kai kurie iš keliolikos dūrių buvo taikantis tiesiai į širdį. Sulaikytas po šio nusikaltimo, G.Gaulia dar bandė versti kaltę dėdei – esą šis jį pakurstęs „užčiaupti“ savo kaimynę. Ir jam to ėmusis, dar paskutinį dūrį padaręs pats. Tačiau Kauno apygardos teismas tada šia gynybine G.Gaulios versija nepatikėjo ir jo dėdė buvo išteisintas.

Gintaras Gaulia/Vilmanto Raupelio nuotr.

A.K. nužudymo bylą nagrinėjusi jau minėta Kauno apygardos teismo teisėjų taip pat nepatikėjo recidyvisto G.Gaulios gražbylystėmis. Ir šiandien paskelbė, kad jis izoliuojamas nuo visuomenės iki gyvos galvos. O A.K. tėvui priteistas 47 660 eurų, išminusavus iš jo ieškinio jau gautą kompensaciją iš valstybės, moralinis atlygis bei sūnaus laidotuvių išlaidos, siekusios 1129 eurus.

Už Kim Wall (Kim Val) nužudymą savo povandeniniame laive kalėti iki gyvos galvos nuteistas P. Madsenas netrukus po pabėgimo spalio 20 dieną buvo sulaikytas šalia Herstedvesterio kalėjimo netoli Kopenhagos.

Antradienį teismo P. Madsenui paskirta bausmė realybėje nieko nekeičia ir nebus pridėta prie jam skirtos įkalinimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau į ją gali būti atsižvelgta, jeigu P. Madsenas kada nors prašytų būti paleistas iš įkalinimo įstaigos lygtinai.

50 metų P. Madsenas pripažino teismo nuosprendį.

Prieš jį paskelbiant, P. Madsenas už Kopenhagos esančiame Glostrupo teisme sakė norėjęs pabėgti iš kalėjimo dėl prastų gyvenimo sąlygų jame, rašo bulvarinis laikraštis „Ekstra Bladet“.

Vienas garsiausių Danijos nusikaltėlių P. Madsenas buvo sugautas praėjus maždaug penkioms minutėms po pabėgimo už maždaug 500 metrų nuo įkalinimo vietos. Kalėjimo darbuotojai matė jį įšokant į pravažiuojantį baltos spalvos furgoną ir apie tai pranešė policijai.

P. Madsenui pavyko trumpam ištrūkti iš kalėjimo, grasinant netikru pistoletu ir tvirtinant, kad yra apsijuosęs mirtininko diržą, kurį pasigamino kalėjime. Teisme jis sakė, kad planavo grobti automobilius, atiminėti jų šeimininkų mobiliuosius telefonus, važiuoti į pietus ir galiausiai pasiekti Vokietiją.

2018 metais Kopenhagos miesto teismas skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už 30 metų švedų žurnalistės nužudymą, prisiviliojus ją į savo povandeninį laivą pažadu duoti interviu. P. Madsenas sukapojo jos palaikus į gabalus ir išmetė į jūrą.

P. Madsenas vėliau atsiprašė savo aukos šeimos, tačiau netrukus pateikė apeliaciją dėl teismo nuosprendžio ir ją pralaimėjo. Ši sensacinga byla patraukė visos Skandinavijos dėmesį.

P. Madsenas iki šiol neigia nužudęs K. Wall. Jis sako, kad moters mirtis povandeniniame laive buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau pripažino išmetęs jos dalimis sukapotus palaikus į Baltijos jūrą.

Danijoje įkalinimo iki gyvos galvos bausmė paprastai realiai reiškia laisvės atėmimą 16 metų, tačiau šį laikotarpį kalėjime praleidę nuteistieji paprastai yra vertinami, ar laisvėje nekels pavojaus visuomenei. Po vertinimo jie gali būti palikti kalėjime ilgesniam laikui.

2017-ųjų rugpjūčio 10 dieną K. Wall, apdovanojimų pelniusi žurnalistė, įlipo į P. Madseno povandeninį laivą paimti interviu savo straipsniui. Žurnalistė domėjosi raketų programa, kurią jis pradėjo 2014 metais, siekdamas pagaminti raketą, pasitelkiant visuomeninį finansavimą, ir pakilti į kosmosą. Tačiau pokalbio su žurnaliste metu dėl lėšų trūkumo jis jau buvo atsisakęs planuoto raketos paleidimo.