Keičia nuomonę

Įmonė „Klaipėdos paslaugos“ prižiūri 21 elektromobilių įkrovimo stotelę uostamiestyje.

Bendrovei už stotelių priežiūrą ir remontą bei sunaudotą elektros energiją mokama pagal sutartyje nustatytą įkainį.

Elektromobilių įkrovimo stotelių eksploatacijai savivaldybės biudžete 2023 metams buvo numatyta 296 tūkst. eurų, 2024 metų 9-iems mėnesiams numatyta 200 tūkst. eurų.

Šių metų gegužę taryba buvo nusprendusi, kad iki kitų metų rugsėjo stotelės vis dar bus nemokamos. Tačiau aiškėja, kad toks politikų sprendimas prieštarauja teisės aktams, savivaldybei grėstų bauda.

Šiuo metu iš 21-os elektromobilių įkrovimo stotelės, septynios yra seno tipo. Dvi stotelės yra Pilies gatvėje, dvi – ties Naująja Perkėla, Smiltynėje. Pamario gatvėje, ties Antrąja Melnrage, yra dar dvi tokios stotelės. Viena seno tipo stūkso prie miesto savivaldybės pastato.

Bauda apsimokės?

Aiškėja, kad norint apmokestinti elektromobilių įkrovimo paslaugą, seno tipo stoteles reikėtų pakeisti naujo tipo, kad veiktų mobili aplikacija atsiskaitymui už paslaugas.

Skaičiuojama, kad septynių stotelių atnaujinimui reikėtų 28 tūkst. eurų.

Taip pat mieste yra trys greito įkrovimo elektromobilių stotelės, kurios įrengtos iš ES paramos lėšomis. Dėl to stotelės negali būti apmokestintos iki 2024 m. rugsėjo 26 d.

Politikams priėmus sprendimą apmokestinti stoteles, grėstų finansinės sankcijos – 68 tūkst. eurų bauda.

Šiose trijose stotelėse sunaudojama didžioji dalis – apie 50–60 proc. visos savivaldybei priklausančių stotelių sunaudojamos elektros energijos.

Akcentuojama, kad, pavyzdžiui, Neringos, Utenos savivaldybės apmokestino visas kitas stoteles, išskyrus, tas, kurių įsipareigojo neapmokestinti pagal gautos paramos sąlygas.

Sprendimo projekte aiškinama, kad įskaičiavus galimą baudą, numatytas lėšas elektros išlaidoms, savivaldybei vis tiek apsimokėtų, jei stotelės būtų apmokestintos, nes finansinė nauda siektų 132 tūkst. eurų.

Suabejojo sprendimo siūlymu

Tarybos narys Algimantas Šniepis stebėjosi siūlomu paslaugos įkainiu.

Algimantas Šniepis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šios stotelės liks technikos paminklu.

„Šios stotelės liks technikos paminklu. Latviai už mažos galios, lėto įkrovimo stotelių paslaugą prašo 25 euro centų“, – pastebėjo tarybos narys.

Įmonės „Klaipėdos paslaugos“ atstovas Dainius Petrauskas paaiškino, kodėl siūlomas toks įkainis už paslaugą.

„Skaičiuojant paslaugos įkainį, buvo atsižvelgta į vidutinę elektros kainą, kuri per du metus svyravo apie 24 centus už kilovatvalandę. Įskaičiuoti 10 proc. elektros tinklų nuostolių. 7 centus sudaro administravimo ir priežiūros kaina. 10 proc. nuo surinktos sumos būtų mokama operatoriui, kuris rinks mokestį“, – paaiškino D. Petrauskas.

Vilniuje už tokias paslaugas imamas 29 centų mokestis. Tačiau tose stotelėse, kurias administruoja operatorius, prašoma euro už kilovatvalandę.

Šiaulių rajone prašoma 60 centų, Alytuje – 49, Neringoje – 40, Utenoje – 50 centų.

Vis dėlto šį klausimą svarstę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai suabejojo šio sprendimo tikslingumu.

Tačiau galutinį tašką padės tarybos posėdis.

Kas mėnesį elektromobilių skaičius Lietuvoje šiemet paauga 0,5 tūkst., kai 2018–2020 metais jų padaugėdavo po 30. Daugiau negu pusė (61 proc.) registruotų elektromobilių yra grynieji elektromobiliai, likę – įkraunami hibridai, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Tokį didelį elektromobilių skaičiaus augimą lemia keletas priežasčių: visuomenės sąmoningumas ir apsisprendimas judėti žalesne kryptimi, sparčiai besivystančios technologijos, besiplečianti įkrovimo stotelių infrastruktūra ir, žinoma, finansinis paskatinimas“, – pranešime teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Beveik pusė elektromobilių yra Vilniaus mieste ir rajone, maždaug pusė jų yra nauji.

Liepos 12 d. stovykloje „Tarp trijų vandenų“ lankėsi svečiai, norintys iš arčiau susipažinti su skautiško gyvenimo ypatumais – čia juos pasitiko skautai gidai, kurie aprodė stovyklą bei dalijosi įdomiomis istorijomis. Šiame unikaliame renginyje svečiavosi ir Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerė Violeta Riaukienė ir vicemeras Vytautas Butkus. Už paramą Klaipėdos rajonui padėką išreiškė stovyklos viršininkas ir organizatorius, skautas vytis Paulius Tamolė.

Į šiemet Kairių poligone vykstančią stovyklą susirinko skautai iš Lietuvos, Ukrainos, Taivano, Honkongo, Izraelio, Latvijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Austrijos, Anglijos ir kitų šalių. Stovykloje dalyvavo ir Lietuvos skautijos padalinys „Gargždų tuntas“.

Pasirinkimą stovyklauti Pamario krašte lėmė skautams ir Lietuvai svarbi proga – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. Paskutinį kartą Klaipėdos krašte skautai stovyklautojai būriavosi prieš 90 metų, todėl šis renginys laikomas jubiliejiniu ir išskirtiniu Klaipėdos rajonui.

Klaipėdos rajone – daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių

Jau nuo liepos pradžios Klaipėdos rajono gyventojai elektromobilius gali krauti patogiau – įrengtos dar 3 naujos stotelės Gargžduose ir Vėžaičiuose. Jomis iki 2024 m. sausio 1 d. gyventojai gali naudotis nemokamai.

Gargždiškiai elektromobilius gali krauti naujoje stotelėje Sporto centro aikštelėje, esančioje J. Janonio g. 9 (įvažiavimas iš Klaipėdos g.). Čia vienu metu galima krauti du elektromobilius. Stotelės galia – 90 kW.

Dar viena stotelė, kurioje galima krauti 4 automobilius, įrengta tarp prekybos centrų „Norfa“ ir „Maxima“, esančių Klaipėdos gatvėje. Stotelės galia – 45 kW.

Vėžaitiškiai elektromobilius jau gali krauti Gargždų gatvėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Vienu metu čia gali būti kraunami du automobiliai. Stotelės galia – 45 kW.

Taip pat elektromobilių įkrovimo paslaugomis galima naudotis ir jau anksčiau veikiančioje stotelėje, kuri įrengta automobilių stovėjimo aikštelėje prie Savivaldybės aikštės. Čia gali būti kraunami 2 automobiliai, o stotelės galia – 45 kW.

Jau galima teikti prašymus dėl paramos mokinio reikmenims ir nemokamo maitinimo

Tėvai jau gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams – paramos mokinio reikmenims įsigyti ir nemokamo maitinimo. Prašymai dėl nemokamų pietų, vertinant pajamas, priimami iki mokslo metų pabaigos, o dėl socialinės paramos mokinio reikmenims įsigyti – iki spalio 5 d.

Prašymą-paraišką ir reikalingus dokumentus gali pateikti vienas iš mokinio tėvų (įtėvių) deklaruotos gyvenamosios vietos seniūnijoje arba www.spis.lt informacinėje sistemoje.

Socialinė parama mokiniams gali būti skiriama:

– jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio (235,50 Eur).

– jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 VRP dydžiai (314,00 Eur), atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.

Priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokamus pietus organizuoja mokykla. Jie skiriami nevertinant gaunamų pajamų ir atskiro prašymo teikti nereikia. Planuojama, kad nuo šių metų rugsėjo Klaipėdos rajono įstaigose bus ugdoma 612 priešmokyklinukų, 610 pirmokų bei 590 antrokų.

Informacija Klaipėdos rajono privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms

Kviečiame privačias asmens sveikatos priežiūros įstaigas, esančias Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, dalyvauti sveikatos centro veikloje funkcinio bendradarbiavimo būdu.

Rašytinio atsakymo (kuris nėra laikomas galutiniu privačios įstaigos sprendimu) su ketinimu (nesutikimu) dalyvauti sveikatos centro veikloje laukiame iki liepos 24 d. darbo pabaigos, el. paštu savivaldybe@klaipedos-r.lt.

Viena stotelė, kurioje vienu metu gali krautis du automobiliai, Gargždų centre kol kas yra nemokama. Klaipėdos rajono savivaldybė vis dar nėra apsisprendusi, ar leis elektromobilių savininkams ir toliau krauti mašinų akumuliatorius nemokant nė centro už elektrą.

„Neaišku, kiek tos naujos vietos bus populiarios. Siūlytume tris mėnesius leisti krautis nemokamai. Per tą laiką susirinktume informaciją, kokia bus prisidėjimo suma. Šiandien mes mokame galios mokestį ir už sunaudotą elektrą“, – paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Vytautas Valantinas.

Po trijų mėnesių bus aišku – kokios sumos kas mėnesį reikės elektros sąskaitoms.

Rajono savivaldybė tuomet turės apsispręsti, ar toliau išlaikys nemokamas automobilių įkrovimo stoteles, ar ieškos operatoriaus tokiai veiklai.

Klaipėdos rajono savivaldybė buvo sulaukusi gyventojų priekaištų. Esą stotelių yra per mažai, o elektromobilių naudojimas nėra skatinamas.

Neaišku, kiek tos naujos vietos bus populiarios. Siūlytume tris mėnesius leisti krautis nemokamai.

„Įrengus tris naujas stoteles ir jas iš karto apmokestinus, kiltų nepasitenkinimas. Formuotųsi nuomonė, kad mes nenorime skatinti elektromobilių naudojimo, o norime užsidirbti“, – pastebėjo V. Valantinas.

Rajono savivaldybė aiškinosi, kokios praktikos vyrauja kitose savivaldybėse.

„Yra mokamų ir nemokamų stotelių. Elektros kainos yra kintamas dalykas. Tačiau po trijų mėnesių bus aišku, kokios yra išlaidos. Jei bus ženklios sumos, tikėtina, kad kažkokią dalį sumos teks rinkti iš gyventojų. Kol kas prie savivaldybės esanti elektromobilių įkrovimo stotelė per mėnesį atsieina 500 eurų. Tai nėra tokia didelė suma“, – patikino V. Valantinas.

Prie savivaldybės esanti stotelė yra lėto krovimo. Naujos įkrovimo stotelės veikiausiai pradės veikti nuo liepos.

Taip pat yra parengtos pagrindinės nuostatos ir artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas operatoriams parinkti, kurie bus atsakingi už elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimą ir aptarnavimą.

Paruošti tokį sąrašą savivaldybes įpareigojo Susisiekimo ministerija. Pagal poreikius, bet ne rečiau kaip kas trejus metus, šiuos planus būtina peržiūrėti ir atnaujinti.

Viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų vietinės reikšmės keliuose Kauno rajono savivaldybėje planas buvo parengtas pagal ESO pateiktus duomenis apie esamas prisijungimo prie tinklų galimybes, suderintas su ESO ir Susisiekimo ministerija.

Operatoriai įsipareigotų savo lėšomis, taip pat galbūt pasinaudodami ES investicijų lėšomis įrengti viešąsias elektromobilių įkrovimo stoteles savivaldybės plane numatytose preliminariose vietose ir turėtų užtikrinti paslaugų stotelėse teikimą ne mažiau kaip penkerius metus.

„Esame paskaičiavę, kad prie Turto banko administruojamų pastatų, kurių turime apie 200, atsiras apie 380 elektromobilių įkrovimo stotelių“, – ketvirtadienį projekto pristatyme sakė Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius.

Pasak jo, kitų metų pradžioje ketinama skelbti pirkimą, po kurio turėtų prasidėti 80–100 elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimas.

„Prioritetas yra, kad stotelės būtų atviros – tai yra, kad šia infrastruktūra galėtų naudotis ne tik institucijos, bet ir gyventojai“, – sakė M. Sinkevičius.

„Daugiau negu pusė jų bus ne Vilniuje, o regionuose – tai reiškia, kad šalia kiekvieno 500 kv. metrų pastato atsiras bent viena tokia įkrovimo stotelė“, – pridūrė jis.

Turto banko vadovas teigė, jog įkrovimo stotelės bus mokamos.

„Turto bankas sukurs infrastruktūrą, o už elektrą susimokės tas, kas krausis: tiek gyventojai, tiek institucijos. Nebus nemokamų pietų, bet kokiu atveju tai kainuos“, – sakė M. Sinkevičius.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, tokios infrastruktūros įrengimas yra Vyriausybės plano dalis, pagal kurį visos valstybės įstaigos turėtų pereiti prie mažiau taršaus transporto iki 2030-ųjų. Iki 2025-ųjų toks transportas turi sudaryti iki 60 proc. visų valstybės reikmėms naudojamų automobilių, kurių šiuo metu yra per 11 tūkstančių.

„Elektromobiliai yra absoliuti ateitis, Vyriausybė yra paslaugų sektorius, ne gamyba, todėl yra žymiai paprasčiau pereiti prie transporto priemonių naudojančių atsinaujinančią energiją. Pavyzdžiui, vien Aplinkos ministerija turi apie 700 automobilių per įvairias institucijas, todėl mums yra labai svarbu, kad kuo greičiau atsirastų infrastruktūra tam, kad institucijos galėtų įsigyti ir naudoti elektromobilius“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota apie 10 tūkst. elektromobilių ir yra vos 600 viešos prieigos elektromobilių stotelių. Iki 2025 metų jų skaičius turėtų padidėti iki 1,2 tūkst., o iki 2030-ųjų – iki 6–7 tūkstančių.

Prognozuojama, jog iki 2025 metų Lietuvoje bus 50 tūkst. elektromobilių, o iki 2030-ųjų – bent 240 tūkst., iš kurių beveik pusė važinės Vilniuje.

Elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai kurti ir plėtoti iš 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos numatoma skirti apie 16 mln. eurų, 2022–2026 metais planuojamos apie 61,5 mln. eurų investicijos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (RRF). Be to, siekiant spartesnės įkrovimo stotelių plėtros, bus svarstoma pasinaudoti ir kuriamo darnaus judumo fondo teikiamais finansiniais produktais – paskolomis ar garantijomis.

„Kartu su Aplinkos ministerija inicijuojame didelį projektą, kurio metu planuojame pastatyti labai daug įkrovimo stotelių“, – Eltai sakė Turto banko atstovas Karolis Vaitkevičius.

Turto banko atstovo teigimu, plėtra bus vykdoma siekiant įgyvendinti Vyriausybės tikslus iki 2030 m. viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių padidinti apie 10 kartų. Projektą bus pavesta įgyvendinti būtent Turto bankui.

Įkrovimo stoteles ketinama įrengti prie Turto banko valdomų ir valstybės institucijoms nuomojamų pastatų.

Vyriausybė yra pritarusi Susisiekimo ministerijos planams iki 2025 m. Lietuvoje įrengti 1,2 tūkst., o iki – 2030 m. – 6 tūkst. Jų Lietuvoje kol kas yra apie 600.

Per aštuonerius norima po vieną bent 600 kW ir dvi 150 kW galios įkrovimo stoteles įrengti kas 60 km TEN-T keliuose kiekviena kryptimi, o papildomuose TEN-T keliuose – tokiu pats atstumu turėti po vieną bent 300 kW ir 150 kW stoteles. Tuo metu savivaldybės suplanavusios virš 5 tūkst. įprastos, vidutinės ir didelės galios įkrovimo prieigų, kurių bendra galia, planuojama, viršys 184 tūkst. kW.

Šiuo metu Lietuvoje registruota apie 10,8 tūkst. elektromobilių iš kurių 4,2 tūkst. yra hibridiniai, arti pusės jų registruoti Vilniaus mieste. Siekiama, kad iki 2025 m. jų būtų jau 50 tūkst., dar po penkerių metų – 240 tūkst.

Atsižvelgs į poreikius

„Prognozės džiugina: elektromobilių dalis tarp visų parduodamų naujų automobilių Europoje nuo esamų 20 proc. per artimiausius ketverius penkerius metus turėtų padidėti iki 70–80 proc. Vadinasi, pokytis bus staigus, todėl kils iššūkių užtikrinant reikiamą infrastruktūrą šioms transporto priemonėms“, – sakė „Eleport Lithuania“ vadovas Kazys Pupinis.

Ambicijų tapti vienaragiu neslepiantis startuolis Estijoje veiklą pradėjo 2016 m., pernai žengė į Latvijos rinką, o šįmet startavo Lietuvoje ir Lenkijoje. „Bolt“ ir „Skype“ investicijas pritraukusi bendrovė intensyvią plėtrą vykdo ne tik geografiškai: šiuo metu per 140 įkrovimo stotelių turinti „Eleport“ per artimiausius metus jų skaičių visose keturiose šalyse ketina užauginti daugiau nei penkis kartus.

Vien Lietuvoje suplanuota pastatyti daugiau nei 100 greito ir lėto įkrovimo stotelių, o po 3–5 metų jų skaičius „Eleport“ tinkle mūsų šalyje, tikimasi, perkops 1 tūkst.

Kur jų atsiras, priklausys nuo žmonių poreikių ir susitarimų su partneriais.

„Esame pasiruošę dirbti tiek su miestų savivaldybėmis, tiek su privačiais partneriais, nuo verslo, prekybos centrų, iki degalinių. Galime finansuoti visą projektą, įdiegti ir valdyti pačias stoteles, atlikti jų priežiūrą, rūpintis klientų pritraukimu, aptarnavimu ir visais kitais niuansais. Be to, „Eleport“ vysto programinę įrangą ir jos sprendimus pritaikome atskirai kiekvienai šaliai, atsižvelgdami į kiekvieno kliento poreikius. Taikome įvairius bendradarbiavimo modelius ir kviečiame susisiekti visus, ką tokios paslaugos domina“, – kalbėjo K.Pupinis.

Lietuvoje iš 1,7 mln. registruotų transporto priemonių tik kiek daugiau nei 9 tūkst. – elektrinės.

Situacija – liūdna

„Eleport Lithuania“ inicijuotoje diskusijoje apie tvaraus transporto infrastruktūros plėtros svarbą dalyvavęs už aplinką atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius akcentavo, kad elektromobiliai yra neišvengiama viso Senojo žemyno ateitis.

Europos Parlamentas (EP) jau pritarė įstatymo projektui nuo 2035 m. uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus.

„ES ir šalių narių pozicija bei politika yra labai aiški, dėl to nėra jokių dvejonių ar gręžiojimosi atgal. Pokytis jau vyksta, o sprendimas dėl naujų automobilių su vidaus degimo varikliais atsisakymo yra tik paskutinė vinis. Svarbesnis klausimas, kaip šiuos planus greičiau įgyvendinti, kad tiek infrastruktūra, tiek gyventojų imlumas elektromobiliams augtų? Į tai įeina daug dedamųjų, pradedant elektros kaina, finansavimo sprendimais ir efektyviu ES investicijų panaudojimu, baigiant žmonių elgsenos pokyčiais. Tikiu, kad ypač reikšmingas vaidmuo tenka miestų infrastruktūrai, kuri gali programuoti vieną ar kitą elgseną. Pavyzdžiui, jei įrengiamos automobilių stovėjimo vietos, kuriose nėra įkrovimo stotelių – vargu ar verta tikėtis, kad žmonės pirks elektromobilius ir važinės po miestą ieškodami, kur juos įkrauti“, – sakė V.Sinkevičius.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu situacija Lietuvoje liūdna: šalyje yra tik kiek daugiau nei 600 viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, arba maždaug 0,2 įkrovimo stotelės 100 km kelių. Pagal šį rodiklį Lietuva yra viena iš ES autsaiderių. Kita vertus, ir elektromobilių skaičiai neįspūdingi: iš 1,7 mln. registruotų transporto priemonių tik kiek daugiau nei 9 tūkst. yra elektrinės.

Yra, bet neveikia

Tinklaraščio apie elektromobilius „100 procentų elektrinis“ įkūrėjas ir vadovas Dainius Jakas antrino, kad vairuojantiems elektromobilius Lietuvoje kyla daug nepatogumų.

„Kol elektromobilių buvo nedaug, viskas buvo gerai, tačiau dabar infrastruktūros stoka yra stabdantis faktorius. Ypač didelis poreikis jaučiamas pagrindinėse magistralėse. Didelė problema, kad įkrovimo stotelės dažnai neveikia“, – pabrėžė D.Jakas.

Anot jo, dėl šios rizikos elektromobilių vairuotojai dažnai paprasčiausia atsisako idėjos važiuoti iš Vilniaus į pajūrį ar kitą ilgesnį maršrutą.

Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Adziukevičiūtė-Buzė svarstė, kad verslas visuomet eina viena koja priekyje ir pirmasis diegia sprendimus – biuruose, darbo, apsipirkimo vietose ir kitur. Tačiau pokyčius galėtų smarkiai paspartinti savivaldybių mokestiniai sprendimai ir savivaldybių proaktyvumas diegiant viešąsias įkrovimo stoteles.

„Pokyčių ratas įsisuks, kai miestuose turėsime žaliąsias zonas, bus taikomi mokesčiai taršiems automobiliams keliuose. Infrastruktūrą būtina plėsti, bet, remiantis Norvegijos ir kitų šalių pavyzdžiu, verta pasižiūrėti, ką galima pasiekti reguliacinėmis priemonėmis. Todėl stoteles diegiančiam verslui siūlyčiau pirmiausia diskutuoti su savivaldybėmis“, – reziumavo R.Adziukevičiūtė-Buzė.