– Kaip jums atrodo toks siūlymas? Sakoma, kad būtų remtasi Lenkijos pavyzdžiu. Kaip tai atrodytų Lietuvoje?

– Palūkanos kelia tam tikrą finansinę įtampą tarp gyventojų. Vien gruodžio mėnesį buvo 11 proc. mažmeninės prekybos kritimas. Manau, tai susiję su kylančiomis palūkanomis ir žmonės fiziškai pradeda mažiau vartoti kitų prekių. Prezidentūros pasiūlymas turi savo logikos. Duomenys labai aiškiai rodo, kad žmonės turi finansinių iššūkių dėl kylančių palūkanų. Tačiau reikia suprasti, kad valstybės finansai – nėra guminiai. Mano supratimu, jeigu valstybė priima dalį finansinių įsipareigojimų iš gyventojų, vadinasi, atitinkamai turi didėti valstybės išlaidos. Šių metų gale, tikėtina, turėsime 5 proc. nuo BVP biudžeto deficitą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar valstybė gali sau tai leisti?

– Teoriškai tikrai gali sau leisti tai daryti. Turime gana nedidelę valstybės skolą. Kitų ES šalių kontekste Lietuvos valstybės skola sieks apie 43 proc. nuo BVP, o euro zonos vidurkis siekia apie 90 proc. nuo BVP. Tačiau problema – didelis biudžeto deficitas. Jau šiais metais jis prezidentūros pasiūlymu sieks 5 proc. nuo BVP. Vadinasi, jeigu valstybė prisiima dalį gyventojų paskolų įnašų įsipareigojimų, valstybės išlaidos dar kyla. Turint omeny dabartinį rinkų nerimą dėl krizės, kylančios bazinės palūkanos finansų rinkose, tai gali sukelti tam tikrą spaudimą Lietuvos obligacijų pajamingumui. Dabar Lietuva dešimčiai metų gali pasiskolinti rinkose už 4,6 proc., 2022 m. pradžioje skolinomės už 0,6 proc. Manau, galima taikyti šį sprendimą, bet siūlyčiau ieškoti būdų, kaip suamžinti kitas valstybės biudžeto išlaidas, kad išlaikytume 5 proc. biudžeto deficitą nuo BVP.

Palūkanos kelia tam tikrą finansinę įtampą tarp gyventojų.

– Kuo esame panašūs ir skiriamės su Lenkija? Kokia ten situacija su EURIBOR kilimu?

– Lenkija turi savo vidines tarpbankines palūkanas, kadangi nėra euro zonos narė. Lietuva, kaip euro zonos narė, taiko EURIBOR.

– Galima sakyti, kad tai, ką taiko Lenkija, netinka mums Lietuvoje?

– Principas tas pats. Galutinės palūkanos – bazinės palūkos + banko marža. EURIBOR irgi į tai įskaičiuojamas. Tarpbankinės palūkanos bet kurioje valstybėje figūruoja tarp galutinės kainos dedamosios. Mes galime tai taikyti. Tačiau ir Lenkijos skolinimosi kaina nuo praeitų metų gana stipriai pakilo. ES rinkos žiūri į Lenkijos biudžetą gana įdėmiai ir agresyviai. Kai tik į Europos ekonomiką ateis krizė ir sulėtėjimas, prognozuojamas šių metų vasarą, Lietuvos ir Lenkijos skolinimosi kaina tikrai didės. Lenkijos obligacijų pajamingumas turi kilti sparčiau, kadangi jie ne euro zonos nariai, jie šiek tiek rizikingesni rinkoms. Klausimas, kiek Lenkija turės vidinių finansų prievolėms įgyvendinti. Prieitais metais jie gana agresyviai mažino vartojimo mokesčius, kovodami su infliacija, tai kėlė biudžeto deficitą. Šiais metais jūsų minėtos priemonės. Jų biudžetas – nėra guminis, o rinkos situacija tampa gana stresinė.

– Jei Lietuva nuspręs tai įteisinti įstatymu, gyventojai turės kažkada susimokėti palūkanas, kurias praleido?

– Teoriškai, taip, tačiau nebūtinai. Valstybė gali eiti dviem keliais – arba prisiimti visus gyventojų įsipareigojimus, didinti skolą ir mokėti aukštesnes palūkanas, tada gyventojai ilgalaikėje perspektyvoje sumokės valstybės skolą, arba valstybė gali ieškoti būdų, kaip paraleliai mažinti kitas valstybės skolas, kad biudžeto deficitas neišaugtų dar labiau.

Tokį Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimo projektą įregistravo krašto apsaugos ministras Seimo narys Arvydas Anušauskas.

„Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos statybos projektų uždavinius ir tam tikslui skirtų valstybės biudžeto asignavimų paskirtį, įmokos mokėjimas savivaldybės infrastruktūros plėtros tikslais yra nepagrįstas. (...) Nustačius siūlomą  reglamentavimą bus užtikrinta, kad krašto apsaugai (gynybai) skirti valstybės biudžeto asignavimai būtų panaudoti pagal paskirtį, t. y. su krašto apsauga (gynyba) susijusioms priemonėms finansuoti“, – sako projekto autorius.

Pasak jo, statiniai statomi ar rekonstruojami krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose valstybės gynybos tikslais, siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą.

„Krašto apsaugos sistemos institucijos, siekdamos padidinti šalies  kovinius pajėgumus, vykdo statybos projektus, kurių uždavinys – užtikrinti fizinę infrastruktūrą Lietuvos Respublikos ir NATO kovinių pajėgumų nuolatiniam dislokavimui. Krašto apsaugos sistemos institucijos jų valdomose ir naudojamose, krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose, nuolat stato naujus ar rekonstruoja esamus statinius“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Jame taip pat nurodoma, kad 2021-2024 m. krašto apsaugos sistemos infrastruktūros plėtrai numatyta apie 220 mln. eurų.

„Šiais tikslais, įgyvendinant tarptautines sutartis ar šalių pasirašytus susitarimus dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, statiniai ir inžinerinės infrastruktūros objektai taip pat statomi ir įrengiami sąjungininkų lėšomis. Sąjungininkų karinių pajėgų įgyvendinami statybos projektai finansuojami pagal sąjungininkų šalies teisės aktus, kurie nenumato pagrindo skirti lėšų minėtai įmokai mokėti“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.

Šiuo metu įstatyme numatyta, kad savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka mokama dėl naujai statomo, rekonstruojamo pastato, esamo inžinerinio statinio, rekonstruojamo į pastatą, ir (ar) kito inžinerinio statinio, kuris nėra savivaldybės infrastruktūra ir jo naudojimui reikalinga savivaldybės infrastruktūra. Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoką moka šių  statinių statytojas (vystytojas).

Tarybai pateiktame prašyme vartotojas nurodė, kad nesutinka su bendrovės apskaičiuota prijungimo prie elektros tinklo įmoka. Vartotojo teigimu, rengiant prijungimo sąlygas ir apskaičiuojant įmoką buvo nepagrįstai įtraukta suma už Kapsų transformatorių pastotės plėtrą, kai papildomai buvo skaičiuojamas įkainis už 1 kilovato (kW) plėtrą.

Taryba nurodo, jog, išsiaiškinusi faktines ginčo aplinkybes, nustatė, kad ESO investicija, susijusi su transformatorių pastotės rekonstravimu, buvo suderinta šių metų rugpjūčio 2 dieną, numatant, kad 50 proc. reikalingos sumos bus finansuojama ES paramos fondų lėšomis.

Kaip teigia VERT, atsižvelgiant į tai, kad Tarybos suderintos ESO investicijos įvertinamos nustatant įmonės teikiamų paslaugų kainų viršutines ribas, t. y. skirstymo tarifą, investicija į Kapsų transformatorių keitimą neturėtų būti traukiama į 1 kW tinklo plėtros kainą vartotojams.

Tad gyventojai, iki šiol kas mėnesį mokėję 31,50 euro PSD įmoką, pavyzdžiui, savarankiškai besidraudžiantys, dabar turi mokėti 34,20 euro, o mokėję 10,50 euro (tie, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, t. y. turintys 2 EDV arba mažesnes valdas) – 11,40 euro.

Tam, kad sveikatos draudimas nenutrūktų, minėto dydžio įmoka mokesčio administratoriui – „Sodrai“ – turi būti pervesta iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.

„Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, pasikeitus PSD įmokų dydžiui, vis pasitaiko gyventojų, kurie ne taip greitai prisitaiko prie naujovės ir perveda per mažą įmoką. Tam, kad draudimas įsigaliotų, sumokėjusiems per mažą įmoką, reikėtų iki mėnesio paskutinės dienos pervesti mokesčio administratoriui įmokos skirtumą“, – teigė Natalija Jelenskienė, VLK Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro skyriaus vedėja.

N. Jelenskienės teigimu, svarbu nepamiršti, kad apdraustais PSD bus tik tie gyventojai, kurie neturės skolos ir bus sumokėję einamojo laikotarpio įmoką. Pavyzdžiui, jei gyventojas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. nebuvo sumokėjęs PSD įmokų ir pradės jas mokėti tik nuo rugpjūčio 2 d., jis bus apdraustas PSD tik tuomet, kai sumokės visą PSD skolą, susidariusią iki rugpjūčio 2 dienos.

Žinoti apie PSD įmokos mokėjimo pasikeitimus itin svarbu tiems, kurie PSD įmokas moka savarankiškai. Iškilus klausimams dėl įmokų geriausia iš karto kreiptis į „Sodrą“, kurios darbuotojai atsakys į klausimus apie tai, kokio dydžio PSD įmoką reikia mokėti, kokį mokėtojo kodą nurodyti ir pan.

Laiku sumokėtos nustatyto dydžio PSD įmokos garantuoja, jog prireikus medikų pagalbos žmogus neturės problemų gydymo įstaigose, jam nereikės susirgus rūpintis draudimu ar mokėti už gydymą iš savo kišenės. Tuo tarpu PSD neapdraustas gyventojas rizikuoja patirti dideles išlaidas, jei jam prireiktų gydymo paslaugų tuomet, kai PSD yra nutrūkęs ar susidariusi skola. Neapsidraudęs gyventojas turės mokėti už gydymą iš savo kišenės, o draudimas PSD įsigalios tik sumokėjus visą skolos ir einamojo laikotarpio sumą.

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) informuoja, kad gyventojai, įsigyjantys naujus verslo liudijimus 2016 metams, PSD įmokas turės mokėti į "Sodros" biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. Verslo liudijimus patogiausia įsigyti e. būdu, prisijungus prie Mano VMI, adresu www.vmi.lt/manoVMI.

„Atkreipiame Kauno apskrities gyventojų dėmesį, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. PSD įmokas administruos viena institucija - "Sodra". Todėl gyventojai, vykdantys individualią veiklą su verslo liudijimu, iki 2015 m. gruodžio 31 d. jiems priskaičiuotą PSD dar turės sumokėti į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, o įsigydami verslo liudijimą 2016 metams - į "Sodros“, - teigia Kauno AVMI viršininkė Judita Stankienė, primindama, jog verslo liudijimus kitiems metams jau gali įsigyti visi Kauno apskrities savivaldybių gyventojai ir tie gyventojai, kurie veiklą vykdys Kauno apskrities savivaldybių teritorijose.

Visų Kauno apskrities savivaldybių sprendimus dėl fiksuotų pajamų mokesčio dydžių ir lengvatų, taikomų įsigyjant verslo liudijimus 2016 metams, galima rasti VMI interneto svetainėje.

Pasak J. Stankienės, sąžiningai individualią veiklą vykdančių gyventojų skaičius auga, mat šiemet Kauno apskrityje verslo liudijimus norimai veiklai vykdyti įsigijo beveik 18,2 tūkst. gyventojų – 550 daugiau nei prieš metus. Be to, daugiau nei 40 proc. verslo liudijimų Kauno apskrityje šiemet įsigyta elektroniniu būdu, kas rodo, jog vis daugiau gyventojų naudojasi VMI teikiamomis elektroninėmis paslaugomis.

Kauno AVMI duomenimis, šiemet Kauno apskrityje populiariausi buvo verslo liudijimai, skirti specialiesiems statybos darbams, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai, prekybai ne maisto produktais bei statybos baigimo apdailos ir valymo darbams.

Kauno AVMI primena, kad aktualią informaciją mokesčių klausimais, seminarų dalijamąją medžiagą, paaiškinimus ir komentarus galima rasti savarankiškai adresu www.vmi.lt. Pasikonsultuoti su VMI specialistais mokesčių klausimais galima paskambinus telefonu 1882 arba +370 5 255 3190. Telefonu suteikta konsultacija yra lygiavertė rašytinei, nes pokalbiai yra įrašomi bei saugomi 5 metus.

Į Europos stabilumo mechanizmo (ESM) fondą ateityje Lietuva negalės nemokėti, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

"Esame įnešę pirmą įmoką - 65 mln. eurų, esame įsipareigoję per penkerius metus sumokėti 327 mln. eurų, todėl kalbėti dabar, kad gal nemokėsime, tiesiog negalima. Iš principo tai būtų kvestionavimas įsipareigojimų euro zonai, ir tai turėtų pasekmes. Tai yra solidarumo fondas, kuris turi veikti. Visos euro zonos narės prie to prisideda, kaip ir Lietuva", - Lietuvos žinioms" pareiškė LB vadovas.

Pasak jo, Graikijos problema - tai penkerių metų problema, bet kompromisas susidarius šiai situacijai, V.Vasiliausko teigimu, naudingas visai euro zonai. "Tačiau kalbame jau apie trečiosios skolinimo programos galimybę, prieš tai turėjome dvi. Viena yra susitarti, kita - įgyvendinti. Apie tai bus galima kalbėti tik įvykdžius paruošiamuosius darbus. Faktas, kad Graikijos skola nėra tvari", - dienraščiui teigė V.Vasiliauskas.

Siūloma nustatyti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų „grindis“ - taip siekiama išvengti piktnaudžiavimų. Šeši Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai užregistravo tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

Jeigu Seimas jas priims, PSD įmokos net iki kelių kartų padidėtų mažiau nei minimali alga (iki 300 eurų) uždirbantiems gyventojams, kurie dabar moka nedideles įmokas.

Vienas pataisų autorių sociademokratas Juras Požela BNS teigė, kad pataisos leis surinkti daugiau pajamų sveikatos apsaugai.

„Yra nesąžininga, kai asmuo, kuris moka mokesčius sąžiningai, todėl pats ir jo darbdavys už jį sumoka didelį procentą į sveikatos fondą, o tuo tarpu dalis žmonių, kurie patys sau nusistato algas ir susimoka mokesčius, tam skiria per mažai“, - BNS teigė J.Pozela.

Dabar PSD įmokos mokamos nuo atlyginimo (3 proc. moka darbdavys, 6 proc. - darbuotojas), individualios veiklos pajamų (9 proc. MMA arba 9 proc. sumos, nuo kurios skaičiuojamos jų „Sodros“ įmokos).

Parlamentarai siūlo nustatyti, kad PSD įmokos ir toliau bus mokamos atsižvelgiant į darbo užmokestį, tačiau bendra įmoka negalės būti mažesnė negu 9 proc. MMA - tai yra 27 eurai per mėnesį.

Pataisos autoriai sako, kad dabar dažnai deklaruojamos gerokai mažesnės pajamos, pavyzdžiui, įdarbinama pagal darbo sutartį ne visam darbo laikui, už labai mažą algą. Pasitaiko, kad žmogus įdarbinamas vienai darbo dienai ar vienai valandai per mėnesį, todėl reali PSD įmoka tesudaro vos keliolika euro centų. Dažniausiai itin mažas PSD įmokas moka savarankiškai dirbantys gyventojai.

Nuo šių metų liepos MMA siūloma didinti iki 325 eurų. Tada mažiausia PSD įmoka siektų 29,25 euro.

Dėl kainų karų ne gyvybės draudimo rinka pagal įmokas pernai augo tik simboliškai, nors sutarčių ir buvo sudaryta daugiau. Kelios bendrovės metus baigė nuostolingai, rašo "Verslo žinios". Pasak Lietuvos banko atstovų, labiausiai ne gyvybės draudimo rinką išjudino praėjusiais metais įvykę įmonių įsigijimai.

"Šie poslinkiai nuripavo į beveik visų ne gyvybės draudimo rinkoje veikiančių draudikų strategijas, siekis atsiriekti didesnę rinkos dalį ar bent išlaikyti turimas pozicijas pakoregavo metinius draudikų planus. Dar 2014 metų pradžioje stebėtas ne gyvybės draudimo rinkos spartus augimas susitraukė iki simbolinio 1 proc. įmokų apimties augimo metų pabaigoje", - sakė Lietuvos banko Rizikos modeliavimo skyriaus viršininkas Ramūnas Baravykas.

Pernai balandį Jungtinės Karalystės draudimo bendrovė "Royal & Sun Alliance Insurance" (RSA) sutarė su PZU dėl sandorio, pagal kurį lenkams atiteko RSA verslas Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje. PZU paskelbė parduosianti bendrovę "PZU Lietuva" Norvegijos draudimo bendrovei "Gjensidige Forsikring".

Lietuva antradienį oficialiai tampa Europos stabilumo mechanizmo nare.

Pagal ESM sutartį, Lietuva visateise nare tampa vasario trečią dieną ir per 15 dienų į ESM fondą turės sumokėti pirmąjį savo įnašą - 65,44 mln. eurų.

Iš viso per penkerius metus šalis į jį sumokės 327,2 mln. eurų, kasmet mokėdama po 54,44 mln. eurų. Po 2027 metų Lietuva turės sumokėti dar vieną įnašą - 159,4 mln. eurų.

Europos stabilumo mechanizmas – pagalbos finansinių sunkumų ištiktoms euro zonos narėms fondas. Jis sukurtas po to, kai ES 2008-2010 metais ištiko ekonominė krizė. 2010 metais nuspręsta, kad euro zonos nares bus galima gelbėti beveik 500 mlrd. eurų siekiančiu fondu.