Nors šių metų sausį-gegužę į Lietuvą atsivežta taivanietiškų prekių už 6,7 karto didesnę sumą nei ten eksportuota, ekspertas pažymi, kad lietuviškos produkcijos į Taivaną vežama vis daugiau ir vis įvairesnės.

Be to, iš jo pateiktų duomenų matyti, kad į Taivaną Lietuvos verslas šiemet prekių išvežė daugiau nei į Kiniją – eksporto apimtys į šią šalį per metus smuko beveik dešimt kartų, nors importas augo per 40 proc.

Prekybiniai Vilniaus ir Taipėjaus ryšiai auga abiem šalims vykdant glaudų politinį dialogą, sustiprėjusį pernai rudenį atidarius Taivaniečių atstovybę Lietuvoje. Dėl šios priežasties diplomatinius ir ekonominius santykius itin apribojo Kinija.

„Formaliai žiūrint, kol kas iš Lietuvos ir Taivano politinių santykių stiprėjimo labiausiai išlošia Taivanas, bet reikia pagirti ir spartų Lietuvos eksporto į Taivano rinką augimą. Matyt, dalis įmonių išsiuntė į Taivaną bandomąsias prekių partijas arba gavo bandomuosius užsakymus“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.

„Be to, Lietuvos eksportas į Taivaną tampa vis labiau diversifikuotas – tai reiškia, galimai pajudėjo ledai ir Taivanas vis labiau į savo rinką įsileidžia Lietuvos prekes“, – tikina jis.

Prekybos deficitas viršija 54 mln. eurų

A. Izgorodino pateiktais duomenimis, kuriuose lyginami pirmieji penki 2021 ir 2022 m. mėnesiai, lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė į Taivaną paaugo nuo 6,8 mln. eurų iki 9,4 mln. eurų.

Vis dėlto pernai metų sausį-gegužę Lietuva iš Taivano importavo prekių už 30,8 mln. eurų, kai šiemet – 63,7 mln. eurų. Kitaip tariant, 2021 m. sausį-gegužę importas iš Taivano buvo 4,5 karto didesnis nei eksportas, tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. jis eksporto apimtis viršijo jau 6,7 karto.

„Lietuvos-Taivano užsienio prekyba toliau auga ir auga į abi puses. 2022 m. sausį-gegužę, lyginant su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną išaugo 36 proc. Bet tuo pat metu padidėjo ir Lietuvos importas iš Taivano: 2022 m. sausį-gegužę, lyginant su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, jis išaugo 106 proc., t.y. truputį daugiau nei dukart“, – prekybos duomenis aiškino A. Izgorodinas.

Ekonomistas pastebi, kad Lietuvos prekybos su Taivanu deficitas skaičiuotu laikotarpiu siekė 54,3 mln. eurų, kai 2021 m. sausį-gegužę Taivanas Lietuvai prekių pardavė 23,9 mln. eurų daugiau, nei iš jos įsigijo.

Nepaisant to, A. Izgorodinas pažymi, kad į Taivaną vežamų lietuviškų prekių asortimentas tampa vis įvairesnis. Anot jo, pirmaisiais šių metų mėnesiais didžiausią eksporto į salą dalį sudarė optikos, matavimo ir precizikos prekės (20 proc. arba 1,9 mln. eurų viso lietuviškos kilmės eksporto), mediena ir jos dirbiniai (19 proc.; 1,8 mln. eurų), chemijos produktai (14 proc.; 1,3 mln. eurų).

„Panašu, kad į Taivaną pradėjo važiuoti Lietuvos lazerių sektoriaus gaminiai, mediena, taip pat kaip ir anksčiau – komponentai vakcinoms nuo COVID-19“, – sako ekonomistas.

Maisto produktų dar eksportuojama nedaug

Kalbėdamas apie lietuviškos kilmės maisto produktų eksportą į Taivaną, A. Izgorodinas visų pirma pabrėžia, kad jis išlieka kuklus.

Pasak ekonomisto, įvairių maisto produktų į Taivaną sausį-gegužę išvežta už 0,7 mln. eurų (arba 8 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto). Dar už 210 tūkst. eurų eksportuota alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų, maisto pramonės liekanų – 150 tūkst. eurų. Tai atitinkamai sudaro 2,24 ir 1,6 proc. viso lietuviškos kilmės eksporto į Taivaną.

A. Izgorodinas įsitikinęs, kad maisto produktų eksportas į Taivaną auga nežymiai ir gamintojams teks skirti daugiau laiko ir pastangų norint saloje įsitvirtinti.

„Didelio proveržio maisto segmente aš nematau, bet tam reikia laiko ir pastangų – Lietuvos verslas turi priprasti prie maisto vartojimo Taivane ypatumų, Taivanas turi suteikti Lietuvai visus reikalingus maisto eksporto leidimus. Tai užtrunka“, – komentavo ekspertas.

Eksportas į Kiniją smuko beveik dešimt kartų, importas – smarkiai išaugo

ELTA taip pat paprašė A. Izgorodino palyginti šių ir praėjusių metų pradžios prekybos su Kinija duomenis. Ekonomisto teigimu, 2022 m. sausį-gegužę lietuviškos kilmės prekių eksportas į Kiniją susitraukė 90 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu pernai. Tuomet į Kiniją lietuviškų prekių išvežta už 72 mln. eurų, šiemet – 7,1 mln. eurų.

Tai jau 2,3 mln. eurų mažiau nei produkcijos eksportuota į Taivaną.

„Eksporto į Kiniją kritimas buvo stebimas tiek pirmą šių metų ketvirtį, tiek ir balandį bei gegužę“, – teigė A. Izgorodinas.

Prekyba su Kinija smuko šiai itin griežtai apribojus lietuviškų prekių eksportą ir netgi pareikalavus partnerių kitose šalyse nenaudoti Lietuvoje pagamintų komponentų, antraip ir jų gaminiai nebus įsileidžiami į Kinijos rinką. Šį spaudimą taip pat lėmė Vilniaus sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuvoje (salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu), neva tai pažeidžia „Vienos Kinijos principą“.

Visgi A. Izgorodinas mano, kad lietuviško eksporto smukimas labiau sietinas ne su Vilniaus ir Pekino diplomatine krize, bet Kinijoje siaučiant koronavirusui šalies valdžios vykdoma itin griežta „nulinio COVID“ politika, lėmusia itin žemą ekonomikos augimą ir smukusį vartojimą.

„Valdžia agresyviai reaguoja į naujus COVID-19 židinius ir uždaro tam tikrus miestus, miestų rajonus ir t.t. Kinijoje dėl šios politikos nusilpo vartojimas, Kinijos bendrasis vidaus produktas antrą šių metų ketvirtį augo vos 0,4 proc. Pramonės ir mažmeninės prekybos rodikliai buvo neigiami iki pat birželio mėnesio. Atitinkamai, griežta COVID-19 politika, uždaryta Kinijos ekonomika ir silpnas vartojimas Kinijoje labiausiai lėmė Lietuvos eksporto į Kiniją kritimą“, – paaiškino A. Izgorodinas.

Tuo metu importas iš Kinijos, anot ekonomisto, lyginant pirmuosius penkis 2021 ir 2022 metų mėnesius, išaugo 41 proc. – nuo 567 iki 803 mln. eurų.

Tokį pokytį A. Izgorodinas argumentuoja gerais Lietuvos pramonės rezultatais pirmąją šių metų pusę ir brangusiais kiniškais komponentais.

„Lietuvos pramonė pirmą šių metų pusmetį demonstravo ganėtinai spartų gamybos apimčių augimą ir atitinkamai tęsė Kinijos komponentų importą. Įtakos taip pat turėjo ir tai, kad Kinijos komponentų kaina stipriai išaugo dėl pakilusių žaliavų kainų pasaulyje“, – teigė ekspertas.

Kita importo iš Kinijos augimo priežastimi jis mato tą pačią „nulinio COVID“ politiką. Pasak A. Izgorodino, Kinijai griežtai laikantis šios politikos, šalies gamybos įmonių veikla yra apribota, todėl verslas Lietuvoje norėjo apsidrausti nuo galimų tiekimo trikdžių ir pirko daugiau gamybai reikiamų komponentų.

„Lietuvos įmonės, bandydamos apsisaugoti nuo komponentų iš Kinijos tiekimo rizikos, galėjo pirkti komponentus iš Kinijos didesnėmis apimtimis tam, kad tuo atveju, jei Kinija uždarytų tam tikras gamyklas, Lietuvos pramonė turėtų komponentų iš Kinijos atsargų“, – sakė A. Izgorodinas.

„Ženkliuką „Made in China“ mes turime keisti į ženkliuką „Made in Europe“. Lietuva, vykstant šiems procesams jau dabar, pandemijos metu, tapo viena iš laimėtojų. Aišku, aš iš pradžių sakiau, kaip yra baisu, kas mūsų laukia. Bet jeigu pasižiūrėsime į skaičius, tai šių metų pirmas ketvirtis nekoreliuoja su ta situacija, apie kurią mes kalbame“, – ekonomikos forume „Lietuvos Davosas 2022“ teigė V. Janulevičius.

„Lietuviškos kilmės produkcijos eksportas lyginant 2021 metų pirmą ketvirtį su 2022 metų pirmu ketvirčiu užaugo 30 proc. Mes niekada neturėjome tokio didelio eksporto, mes niekada neturėjome tokio importo vs eksporto perviršio per 30 metų“, – tęsė jis.

Pasak pramonininkų atstovo, Lietuvos įmonės pastaraisiais metais tapo Vakarų valstybių alternatyva importui iš Rytų.

„Pandemija mums davė galimybę perimti iš tam tikrų Azijos šalių tam tikrus užsakovus. Šiuo atveju tai buvo daugiausia Pietų Europa, ES šalys. Tai mums leido padidinti eksportą, kadangi buvo sustojęs tiekimas iš Azijos, Kinijos ir visur kitur, mes užėmėm tą vietą“, – aiškino jis.

Todėl, pasak V. Janulevičiaus, itin svarbu, kad pasibaigus pandemijai, Lietuvos verslas sėkmingai išlaikytų užimtą eksporto rinkos dalį Vakaruose.

Mes visą laiką ieškome pigesnio, bet tikriausiai daugelis žino, kad net ir paprasto paracetamolio Europos Sąjunga nebegamina.

„Dabar tas laikas, kai šį procesą galime padaryti negrįžtamą, nes Azijos šalys su savo subsidijomis, gamybiniais pajėgumais kažkada bandys susigrąžinti visą Europos Sąjungoje prarastą dalį“, – tvirtino LPK vadovas.

Verslo atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos šalys savo gamybinius pajėgumus turėtų didinti ir todėl, kad ekonominė ir prekybinė priklausomybė nuo Kinijos rinkos taip pat turi savų rizikų.

„Priklausomybė nuo stambių šalių su savo tiekimu, ji turi dvigubas pasekmes. Mes visą laiką ieškome pigesnio, bet tikriausiai daugelis žino, kad net ir paprasto paracetamolio Europos Sąjunga nebegamina. Ir užsidarius vienai rinkai, Indija ir Kinija yra 98 proc. jo gamintojai, mes tiesiog neturime elementarių vaistų“, – akcentavo V. Janulevičius.

„Kai klausiu įmonių importuotojų, tų, kurie importuoja ir žaliavas, ir komponentus, ir gaminius ne mažmeninei prekybai, bet statybai ir pan., jie visi sako, kad (prekybos santykiai – ELTA) jau yra nusistovėję“, – Eltai sakė R. Varkulevičius.

Nors prekių importas, R. Varkulevičiaus teigimu, „normalizavęsis“, Lietuvos verslas toliau patiria finansinę įtampą, kadangi Kinija sugriežtino importo reikalavimus ir dabar už kinišką produkciją iš anksto reikalauja susimokėti visą kainą. Dėl to, anot verslo atstovo, įmonėms tenka užšaldyti daug savųjų lėšų.

„Kada buvo normali prekyba, pati Kinija, skatindama eksportą, apdrausdavo savo įmones ir paprastai reikėdavo 15-20 proc. išankstinio mokėjimo. Dabar reikalavimas mokėti 100 proc. Tai atima daug pinigų ir visuomet egzistuoja rizika“, – teigė R. Varkulevičius.

Viena galimų rizikų, pasak LLPARA prezidento, yra ta, kad verslas ne visuomet turi garantijas, jog gaus iš tiekėjų didžiausioje Azijos ekonomikoje užsakytas ir visiškai apmokėtas prekes.

„Dažnai su Kinija taip ir atsitinka. Arba ne tos kokybės, ne tos nomenklatūros, asortimento“, – kalbėjo jis.

„Kinijos patrauklumas tame ir buvo, kad (importuojamos prekės – ELTA) būdavo pateikiamos pakankamai greitai: jei jau turi tam tikrą patirtį ar istoriją, gali pirkti ilgiau, gauni finansines garantijas, nereikia įšaldyti daug pinigų. Tas yra versle labai svarbu – nereikia visur užstatinėt savęs“, – apibendrino LPPARA vadovas.

Aptardamas eksporto rodiklius, R. Varkulevičius patikino, kad lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama.

„Eksporto nulis (...) Eksporto praktiškai nėra, nes Kinija daug kur išėmusi (Lietuvos gamintojus – ELTA) iš registrų ir t.t“, – teigė jis, kartu svarstęs, jog dalis Lietuvoje pagamintų prekių gali būti tiekiamos į Kiniją per kitas valstybes.

„Gal per kokias trečias šalis jis vyksta – parduodamos į kitas valstybes, jose sukuriama kilmė. Bet čia yra neteisinga ir Kinija turi už tai atsakyti prieš Pasaulio prekybos asociaciją, Europos Sąjungą už sutarties įsipareigojimų nevykdymą“, – teigė R. Varkulevičius.

ELTA primena, kad Vilniaus ir Pekino santykiai paaštrėjo praėjusių metų antroje pusėje, Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai.

Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones, įspėjo užsienio įmones stabdyti bendradarbiavimą, jei šios naudos lietuviškos kilmės detales.

Reaguodama į Pekino veiksmus, Europos Sąjunga metų pradžioje iškėlė Kinijai bylą Pasaulio prekybos organizacijoje.

Siekiant padėti nuo Kinijos nukentėjusiam verslui, Ekonomikos ir inovacijų ministerija dar metų pradžioje parengė specialią 130 mln. eurų paramos priemonę, kuriai balandį pritarė Europos Komisija. Pagal šią pagalbos schemą nuo Kinijos veiksmų nukentėjęs Lietuvos verslas galės gauti iki 5 mln. eurų, o įmonių grupės iki 10 mln. eurų dydžio paskolas apyvartinėms lėšoms.

Kaip anksčiau Eltai sakė R. Varkulevičius, ši schema yra „taisytina“, kadangi Lietuvoje beveik nėra įmonių, kurių importo arba eksporto dalis su Kinija sudaro bent 25 proc. viso įmonės importo arba eksporto, ko reikalaujama, norint gauti finansinę paramą.

Prieš tai Vašingtonas paskelbė, jog nustatys 25 proc. muitą 50 mlrd. JAV dolerių vertės prekėms, kurias JAV importuoja iš Kinijos. Atsižvelgusi į tai, Kinija šią savaitę pareiškė, jog nustatys tokį pat muitą tokios pat metinės vertės importui iš Jungtinių Valstijų.

D. Trumpas į tai atsakė dukart padidindamas kiniškų prekių importo, kuriam bus taikomi muitai, vertę.

„Užuot ištaisiusi savo netinkamą elgesį, Kinija nusprendė pakenkti mūsų ūkininkams ir gamintojams“, – nurodoma D. Trumpo pranešime.

JAV prezidentas pareiškė, jog, „atsižvelgęs į nesąžiningą Kinijos kerštą“, už prekybą atsakingiems pareigūnams liepė „apsvarstyti, ar būtų tinkama nustatyti muitus papildomam 100 mlrd. JAV dolerių vertės importui“.

D. Trumpas taip pat pažymėjo, jog tebėra atviras deryboms, tačiau tik tuo atveju, jeigu per jas bus siekiama užtikrinti „laisvą, sąžiningą ir abipusiai naudingą prekybą“.

Ketvirtadienį Kinija Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) pateikė skundą dėl JAV pasiūlymo dėl tariamos intelektinės nuosavybės ir technologijų vagystės, kuria Vašingtonas kaltina Pekiną, nustatyti muitus 50 mlrd. JAV dolerių vertės kiniškų prekių importui.

Pekinas taip pat pareiškė ketinantis nustatyti importo muitus politiškai jautrioms JAV eksporto prekėms, įskaitant sojos pupeles, orlaivius ir automobilius.

Visi minėti muitai dar neįsigaliojo, tačiau žaisdami žaidimą, „kas pirmas išsigąs“, du didžiausi pasaulio ūkiai gali padaryti žalą pasaulio ekonomikai. Dėl prekybos karo grėsmės viso pasaulio rinkose gerokai padidėjo kintamumas, o rinkos dalyviai aiškiai nesupranta, ar ši grėsmė yra reali, ar visa tai tik blefas.

Jungtinės Valstijos didžiąją praėjusio šimtmečio dalį užėmė dominuojančią padėtį pasaulio ūkyje, tačiau Kinija, turinti 1,4 mlrd. gyventojų, vis labiau kėsinasi į šį JAV vaidmenį.

Ir Pekinas turi ekonominį ginklą, kuris savo galia prilygsta branduoliniam ginklui – Kinija yra įsigijusi JAV vyriausybės vertybinių popierių už daugiau kaip 1 trln. JAV dolerių. Jeigu Pekinas parduotų bent jų dalį, tai išgąsdintų obligacijų rinkas, o JAV skolinimosi kaina smarkiai padidėtų.

Per savo rinkimų kampaniją D. Trumpas ne kartą sakė, jog laikysis griežto požiūrio į Kiniją. Tačiau jo pareiškimas apie naujus muitus sukėlė beveik nepaslėptą siaubą – net tarp jo paties respublikonų partijos narių.

„Tikiuosi, prezidentas ir vėl tiesiog nuleidžia garą, nes jeigu jis kalba net pusiau rimtai, tai yra visiška beprotybė, – pareiškė senatorius Benas Sasse (Benas Sasas). – Kinija yra kalta dėl daugelio dalykų, tačiau prezidentas dabar neturi realaus plano, kaip laimėti. Jis grasina pakenkti JAV žemės ūkiui. Dėl netinkamo Kinijos elgesio iš tiesų reikia kažką daryti, tačiau reikalingas toks planas, pagal kurį būtų nubausti jie, o ne mes.“