– Kokių alergijų vasarą pasireiškia dažniausiai?
– Vasaros laikotarpiu pacientai dažniausiai skundžiasi alerginio rinito simptomais, kitaip ši liga vadinama tiesiog alergine sloga. Ji pasireiškia pacientams, kurie yra jautrūs įvairioms žiedadulkėms, pavyzdžiui, žolių, piktžolių, rugių ar kitų grūdinių kultūrų žiedadulkių alergenams. Kita dažna būklė – didesnio jautrumo reakcijos saulės spinduliams, pavyzdžiui, saulės dilgėlinė, fotoalerginis dermatitas ar kitos fotodermatozės.
– Kokių prevencijos priemonių pasiūlytumėte tiems, kurie kenčia nuo vasaros sezoninių alergijų? Kaip nuo jų apsisaugoti?
– Sergant alergine sloga, svarbiausia – vengti alergenų aplinkoje. Žiedadulkių išvengti sunku. Tačiau pacientai yra pastebėję, kad dėvint apsaugines kaukes alerginio rinito simptomai buvo silpnesni ar ne tokie ryškūs. Taigi, jei žmogus serga atkaklios eigos alerginiu rinitu ir ketina būti gamtoje, kurioje gausu žiedadulkių, tikslinga dėvėti apsauginę kaukę.
Kalbant apie didesnio jautrumo reakcijas saulės spinduliams, vertėtų pasirūpinti apsauga nuo saulės, dėvėti natūralių pluoštų drabužius, nepamiršti galvos apdangalų, nebūti intensyvioje saulėkaitoje.
– Kiek svarbi mityba žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu?
– Pastebėta, kad žmonėms, sergantiems alerginiu rinitu ir gastroezofaginio refliukso liga, slogos simptomai šiek tiek sunkesni, todėl mityba irgi yra labai svarbi. Tokiems pacientams skiriama antirefliuksinė dieta. Vaisius rekomenduojama valgyti pirmoje dienos pusėje prieš valgį, o vakarienė turėtų būti likus trims keturioms valandoms iki miego.
– Ar tiesa, kad saulės poveikis padeda gydyti dermatitą?
Saulės šviesos skleidžiamos tam tikro ilgio ultravioletinės (UV) ir matomos šviesos bangos, sąveikaudamos su cheminėmis medžiagomis, gali sukelti odos padidėjusio jautrumo reakcijų.
– Dažnai pacientai, kurie serga atopiniu dermatitu, pastebi, kad jų odos būklė vasaros laikotarpiu būna žymiai geresnė nei šaltuoju periodu. Tačiau seniai žinoma, kad ultravioletiniai (UV) saulės spinduliai turi kancerogeninį ir ankstyvą odos senėjimą skatinantį poveikį, o apie saulės šviesos sukeliamas odos alergines reakcijas kalbama nedaug. Saulės šviesos skleidžiamos tam tikro ilgio ultravoletinės (UV) ir matomos šviesos bangos, sąveikaudamos su cheminėmis medžiagomis, gali sukelti odos padidėjusio jautrumo reakcijų.
Alergija saulei, arba UV spinduliams, nustatoma vis dažniau, nes gausiai vartojame vietinius ir sisteminius vaistus, įvairias odos priežiūros priemones. Nustatyta, kad mūsų aplinkoje gausu fotoalergenų, kurie kartu su saulės spinduliais gali sukelti fotoalerginių reakcijų, kai oda parausta, atsiranda įvairaus pobūdžio bėrimų. Per pastarąjį dvidešimtmetį pasikeitus visuomenės supratimui apie galimą pernelyg žalingą saulės spindulių pavojų, gerokai išaugo apsauginių kremų nuo saulės naudojimas. Svarbu pacientus informuoti, kad apsauginiuose kremuose nuo saulės gausu sensibilizatorių, galinčių tapti kontaktinio dermatito priežastimi, o veikiant ultravioletiniams spinduliams netgi galinčių išprovokuoti fotoalerginių odos reakcijų.
– Kokios procedūros atliekamos pacientams, patiriantiems alerginių reakcijų?
– Visų pirma, tokiems pacientams reikėtų apsilankyti pas gydytoją alergologą-klinikinį imunologą, kuris nuspręs, ar tikrai reikalingas alergologinis tyrimas. Tyrimui ir konkrečiai alergijos diagnozei nustatyti dažniausiai atliekami odos dūrio mėginiai. Šiuos tyrimus yra tikslinga atlikti žmonėms, kuriuos vargina lėtinės ar sezoninės slogos simptomai. Svarbu žinoti, kad prieš atliekant odos dūrio mėginius keturias penkias dienas iki vizito pacientai turėtų nevartoti antihistamininių vaistų.
Medicinoje atsiranda vis daugiau naujų diagnostikos galimybių, viena iš jų – fotolopų testai. Pacientams, kuriuos vargina fotoalerginis ir fototoksinis dermatitas, vertėtų atlikti odos lopo testus, papildomai švitinant UV spinduliais. Pagrindinė indikacija atlikti fotolopo testą – pabuvus saulėje atsiradę įvairūs odos pažeidimai, galbūt sukelti kosmetikos priemonių. Rekomenduojama tirti ir pacientus, sergančius aktinine keratoze.
– Koks alergijų gydymas paprastai taikomas?
– Dažniausiai skiriamas simptominis gydymas antihistamininiais vaistais ir įvairūs vietinio arba sisteminio poveikio gliukokortikoidai. Kalbant apie alerginį rinitą, jo gydymas priklauso nuo ligos eigos, simptomų intensyvumo. Įprastai skiriami antihistamininiai vaistai, intanazaliniai gliukokortikoidai. Pacientams, sergantiems atkaklios eigos alerginiu rinitu, gali būti taikoma alergenų specifinė imunoterapija, kurios tikslas – sumažinti žmogaus jautrumą alergenui (-ams), kartu pakeičiant imuninį atsaką ir užtikrinant alergeno (-ų) toleravimą. Kalbant apie kasdienę odos priežiūrą, vasarą labai svarbu ją drėkinti emolientais.
– Kokiu atveju žmogus turėtų kreiptis į gydytoją alergologą-klinikinį imunologą?
– Kai alergijos simptomai trukdo paciento gyvenimo kokybei ir jo kasdienei veiklai.
Kai išberia pabuvus saulėje
Pabuvus saulėkaitoje, gali atsirasti fotoalerginis dermatitas. Tai alerginio kontaktinio dermatito forma. Alerginė reakcija kyla, kai alergenas (medžiaga, esanti ant odos) yra apšviečiamas saulės spinduliais.
Fotoalerginį dermatitą gali išprovokuoti daugelis tepamų vaistinių preparatų, jeigu jais patepta kūno vieta nepaslepiama nuo saulės. Tai psoralenai, heksachlorofenas, tetraciklinai, benzoilperoksidas, retinoidai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, fluorchinolonai ir kt.
Simptomai: saulės spinduliams apšvietus odos vietą, pateptą fotosensibilizuojančia medžiaga, gali atsirasti patinęs, paraudęs, niežtintis ar deginimo jausmą sukeliantis bėrimas. Gali atsirasti mažų pūslelių, luptis oda.
Specifinio fotoalerginio dermatito gydymo nėra. Reikia saugotis saulės spindulių – dengti vaistais išteptą odos plotą saulės spinduliams nelaidžiais drabužiais. Tokius tepalus ar kremus geriau teptis nakčiai arba pasitepus neiti į lauką. Atsiradus bėrimui ir labai smarkiai niežtint, galima vartoti antihistamininius vaistus nuo alergijos.
Šaltinis: ligos.lt
