Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui. 

Pasak Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, nepaisant geresnių vasario rodiklių, išlieka rizika, kad iš pagrindinio mokesčio šiemet bus surinkta mažiau nei suplanuota maždaug 6,65 mlrd. eurų suma.

„Tikrai buvo ir dar toks nerimas yra, kad galime neįvykdyti planuotų pajamų augimo biudžete tempų, kurie numatyti. Aišku, vasaris atrodo geriau nei sausis, tačiau kol kas tas nerimas išlieka“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Finansų ministerija antradienį pranešė, kad sausį-vasarį iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų pajamų – 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Sausį biudžeto įplaukos iš PVM buvo 10,6 proc. mažesnės nei pernai sausį, o vasarį atotrūkis sumažėjo iki 1,7 proc.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka norint įvertinti, ar visų metų PVM planas gali būti įvykdytas.

„Iš pirmų dviejų mėnesių tikrai nespręsčiau, nedaryčiau išvadų. Greičiausiai matysime besikeičiančią situaciją – yra šansų, kad į gerąją pusę. Kažkokias išvadas daryti dar gana anksti“, – sakė M. Dubnikovas.

Anot jo, aiškiau prognozuoti bus galima antroje metų pusėje. 

Eksperto teigimu, praėję metai buvo išskirtiniai, nes biudžeto įplaukos buvo didesnės dėl vyravusios didelės infliacijos.

„Faktas, kad šį biudžetą nebus lengva įgyvendinti, kaip praėjusių metų, kai biudžetas ypatingai stipriai pildėsi infliaciniais pinigais. Matėme milijardines lėšas, ateinančias dėl infliacijos ir papildomai surenkamo mokesčio. Dabar šio efekto neturime ir surinkimas bus sudėtingesnis“, – aiškino M. Dubnikovas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, šiemet valstybės pajamos iš PVM sumenko dėl atslūgusios infliacijos, smukusio namų ūkių vartojimo.

„Sausis kėlė didelį nerimą, nes iš tikrųjų pernai buvo didžiulė infliacinių pinigų banga, kuri prisidėjo prie tų pajamų rodiklių. Ir šiemet, kuomet infliacija atsitraukė, atitinkamai padidėjo nerimas, kad nebeliko infliacinių pajamų. Taip pat, kaip matome, realia apimtimi vartojimas reikšmingai nedidėja“, – kalbėjo analitikė.

„Iš principo kai (vartojimo – BNS) augimo nėra ir kainos neauga, tai (valstybės – BNS) pajamos nelabai turi iš ko didėti“, – pridūrė ji.

Analitikė sakė, kad pirmąjį metų pusmetį įgyvendinti biudžeto pajamų surinkimo planą bus sudėtinga: „Matyt, reiks laukti,  kol atsigaus į išorę orientuotos ekonominės veiklos.“

M. Dubnikovo teigimu, mažesnių PVM įplaukų buvo galima tikėtis pirmiausia dėl šiemet, palyginti su 2023-iųjų pradžia, gerokai atpigusių energetinių išteklių, mažesnio vartojimo.

Nemano, kad didesnės GPM pajamos atsvers netektis dėl PVM

Finansų ministerijos duomenimis, iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sausį ir vasarį valstybė surinko 805 mln. eurų, arba 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) daugiau nei pernai. Anot ministerijos, augimą nulėmė išaugęs užimtų gyventojų skaičius ir darbo užmokestis.

Valstybės kontrolė praėjusią savaitę užsiminė, kad galimas mažesnes biudžeto pajamas iš PVM, taip pat ir pelno mokesčio šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš GPM. Institucija šiemet prognozuoja spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, PVM įtaka bendroms valdžios pajamoms yra gerokai didesnė nei GPM, be to, kol kas nėra aišku, ar iš tikrųjų išsipildys pozityvios darbo užmokesčio bei užimtųjų skaičiaus prognozės.

„Kad ir toliau taip sparčiai didės užimtųjų skaičius, kaip pernai, dar drąsiai teigti niekas negalėtų, nes matome, kad yra tam tikrų rizikų privačiame sektoriuje, ypač dėl darbuotojų skaičiaus, dėl tam tikrų sektorių, atskirų pramonės šakų“, – tikino analitikė.

„Kad (GPM pajamų augimas – BNS) kompensuos praradimus dėl su vartojimu susijusių mokestinių pajamų garantijų, matyt, nieks negalėtų duoti, nes yra dar tikrai daug neapibrėžtumų dėl darbo rinkos rodiklių tvarumo ir kitų momentų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu M. Dubnikovas sutiko, kad augančios GPM įplaukos galėtų sušvelninti galimai sumažėsiančią PVM įtaką viešiesiems finansams, tačiau priklausys nuo to, kiek pajamų iš PVM valstybei pavyks surinkti.

„Panašėja į tai, kad vis tik gyventojų pajamos didėja ir taip pat auga GPM surinkimas. Tas augimas yra reikšmingas. Ar kompensuos PVM, priklausys nuo to, kiek PVM bus surinkta, nes šis mokestis yra pagrindinis“, – teigė analitikas.

Finansų ministerijos duomenimis, valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų) – 3,5 proc. (92,7 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku.

Vien valstybės biudžetas šiemet gavo 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau. Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų.

„Bendras surinkimas nėra blogas, matosi, kad kitos pajamos kompensuoja (netektis dėl PVM – BNS)“, – bendras sausio-vasario valstybės įplaukas komentavo M. Dubnikovas.

Autorius Lukas Juozapaitis

Redaktorė Roma Pakėnienė

„Matyt, reikia susitaikyti su tuo, kad infliacijos tendencijos grįžta į tą dinamiką, kurią stebėjome prieš šią šokų ir neekonominės prigimties išbandymų laikotarpį, kai infliaciją kėlė paslaugų kainų augimas, tuo tarpu prekių kainų dinamika buvo vangi, dabar irgi tą matome. Matyt, šiaip metais ši tendencija tik dar labiau išryškės“, – antradienį BNS sakė Šiaulių banko grupės ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Statistikai skelbia, kad gruodį Lietuvoje buvo 1,2 proc. metinė infliacija – mažiausia nuo 2021 metų vasario. Tuo metu per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – kainos mažėjo 0,5 proc., mėnesio defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės.

I. Genytė-Pikčienė sako, kad paskutinį metų mėnesį kainoms įtakos darė sezoniškumas, pigusios maisto žaliavos tarptautinėse rinkose, vangi nekilnojamojo turto rinka.

„Matome sezoniškumo komponentę pakankamai ryškią, nes rūbai, avalynė reikšmingai atpigo, taipogi gruodis pasižymėjo tarptautinėse žaliavų rinkose – atpigo cukraus žaliava ir atitinkamai paveikė ir kažkiek galutinio vartotojo kainas, taip pat vangesnė nekilnojamojo turto raida atsispindi būsto apstatymo, apyvokos reikmenų kategorijose“, – teigė ekonomistė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog jį nustebino gruodį labiau nei prognozuota pigę maisto produktai, taip pat kitos buities prekės.

„Labai aiški tendencija – pinga prekės, paslaugos brangsta. Tai tęsiasi toliau, tik prekės pinga labiau nei mes, ekonomistai, prognozuojame“, – BNS antradienį sakė T. Povilauskas.

Matyt, sausį galime vėl sulaukti mėnesinės infliacijos dėl akcizinių pokyčių, padidinimų, įsigaliojusios (didesnės – BNS) minimalios algos, PVM lengvatos panaikinimo maitinimo paslaugoms.

 

Sausį defliaciją keis infliacija

Jo teigimu, maisto prekių kainų mažėjimą lemia mažesnės energetinių išteklių kainos, taip pat atpigusios žaliavos, tuo metu paslaugos toliau brangsta dėl augančių darbo kaštų.

„Darbo kaštai yra augantys, nuo šių metų padidėjo minimali mėnesio alga, todėl mes sausio ir vasario infliacijos rodikliuose matysime, kad bus perskaičiuotos tam tikros paslaugų kainos, pavyzdžiui, valymo paslaugos (...), kur minimalios mėnesinės algos komponentė yra labai aiški“, – teigė T. Povilauskas. 

Anot  I. Genytės-Pikčienės, infliacijos dinamika šiemet turėtų išlikti panaši, tik sausį ji gali būti didesnė dėl nuo metų pradžios padidėjusių akcizų, minimalios algos ir maitinimo verslui panaikintos PVM lengvatos.

„Matyt, sausį galime vėl sulaukti mėnesinės infliacijos dėl akcizinių pokyčių, padidinimų, įsigaliojusios (didesnės – BNS) minimalios algos, PVM lengvatos panaikinimo maitinimo paslaugoms. Sausis, matyt, bus šiek tiek išskirtinis ir specifinis mėnuo, bet ilgainiui įsivyraus vangios paklausos diktuojamos tendencijos kainos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Paslaugų kainas ir toliau kaitins nuo metų pradžios didinama minimali alga, kuri paslaugose vaidina reikšmingą vaidmenį, o prekių infliacija išliks vangi ir toliau stebėsime defliacijos epizodų“, – pridūrė ji.

T. Povilauskas prognozuoja, jog sausį mėnesio defliaciją keis 0,5 proc. infliacija, o metinis kainų augimas sieks apie 1 proc.

„Sausį mes turėsime mėnesinę infliaciją dėl visiems gerai žinomų priežasčių: (didesnis – BNS) akcizas dyzelinui, akcizas suskystintoms naftos dujoms, augantis akcizas tabako ir alkoholio gaminiams. Taip pat per sausį, vasarį, kovą išsidėlios maitinimo paslaugų kainų didėjimas dėl sugrąžinto (PVM – BNS) į 21 proc.“, – teigė T. Povilauskas.

Vis dėlto ekonomistas neatmeta, kad pavasarį galima sulaukti ir metinės defliacijos.

– Tai iš pirmo žvilgsnio, kaip su tokiu biudžeto projektu reiktų gyventi kitais metais?

– Prisiminkime diskusijas prieš mėnesį, prie biudžeto išties nebuvo daug erdvės kabinėtis, nes visos kryptys, kuriomis buvo priimti sprendimai lyg ir tenkino plačiausią spektrą politinių interesų. Atitinkamai, ir socialiai orientuotas, ir investicinė kolona pakankamai stipri ir orientuota į žaliąją transformaciją. Ir yra daugybė sprendimų, susijusių su kontracikliniais veiksniais, nes nepaisant to, kad kitais metais Lietuvos ekonomika atsities į augimo trajektoriją ir stebėsime, įvairių institucijų prognozėmis, teigiamą bendro vidaus produkto rodiklį, vis dėlto augimas nesieks potencialaus Lietuvai augimo ir tai reikš, kad mūsų ekonomika vis dar vystysis vangiau nei galėtų. Tad tas toks fiskalinis atsakas, fiskalinis palaikymas yra visai taiklus ir atitinkantis bendrą ekonominę logiką. Tad labai keista matyti tokį politinį šurmulį, kuris turbūt yra labiau įtakotas ateinančių metų rinkimų ir noro išsikovoti tam tikrą poziciją politinėje arenoje, o ne tam tikrų konkrečių racionalių argumentų rezultatas.

– Na, mūšis dėl kitų metų biudžeto projekto priėmimo vis dar vyksta Seime. Bet žvelgiant giliau į patį biudžetą, jūsų nuomone, kam labiausiai pasisekė ir kas gavo daugiau?

– Šiaip turbūt reiktų akcentuoti tai, kad socialiniai rodikliai, tie atraminiai taškai, į kuriuos remiasi kitų metų darbo užmokesčio tendencijos t. y tiek minimalus darbo užmokestis bus didinamas dešimtadaliu, tiek neapmokestinamas pajamų dydis keliamas labai reikšmingai. Pensijų dydžiai bus keliami netgi 12 proc. ir tai yra kone dvigubai sparčiau negu prognozuoja finansų ministerija. Viešojo sektoriaus atlyginimai bus taip pat keliami. Ir ar visa tai bus, ar nebus priklauso nuo to, ar šiandien bus patvirtintas biudžetas. Ir iš tikrųjų norisi, kad politikavimas būtų atidėtas į šoną, nes gyventi pagal šių metų biudžeto 1/12 nebūtų pats geriausias ir sveikiausias scenarijus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Politikavimo tikrai visada yra daug priimant kitų metų biudžetą. Kaip jūs vertinat faktą, kad realiai mokesčių reforma su šiuo biudžetu taip ir nebus įgyvendinta ir viskas yra nustumta į kitus metus, o gal net kitoms vyriausybėms? Ar tai nėra kažkokia savotiška ekonominė kapituliacija?

– Kad mokesčių reforma nebus įgyvendinta, jau sakiau metų pradžioje, nes išties momentas nebuvo tinkamas nei ekonominio ciklo prasme, nei politinio ciklo prasme. Nes matome, kad politinio triukšmo labai daug ir prieš rinkimus paprastai tokios rimtos reformos, kurios liečia plačius visuomenės sluoksnius, retai kada pasiseka.

– Kam tada reikėjo kalbėti apie tai – sudrumsti vandenį?

– Klausimas tikrai rimtas. Iš tikrųjų, mokesčių reforma būtų tikrai konstruktyviau gvildenama, jeigu ji būtų daroma kadencijos pradžioje. Tai yra tokia nerašyta taisyklė, kurios derėtų laikytis visoms politinėms jėgoms valdžioje. O kad mokesčių reforma bus atidėta, tai, matyt, kyla keletas klausimų. Iš vienos pusės, matyt, stebėsime jau kitos politinės kadencijos meniu, kuriame galbūt ta mokesčių reforma bus formuojama visiškai kitokiais principais.

Politinio triukšmo labai daug ir prieš rinkimus paprastai tokios rimtos reformos, kurios liečia plačius visuomenės sluoksnius, retai kada pasiseka.

– O kaip jums atrodo pedagogų situacija? Ar dar buvo galimybių kažkur ieškoti jiems daugiau pinigų?

– Turbūt nelabai buvo, nes šitas klausimas jau buvo opus ir aktualus. Ir kiek galėjo padengti tvariais šaltiniais, tiek ir padengė šitame biudžeto projekte. Ir dabar tiesiog įsipareigoti, į skolą didinti pedagogų atlyginimus būtų netvaru.

– Na, pasikeitusi geopolitinė situacija turbūt net dešimtmečiams į priekį vis labiau spaus Lietuvą investuoti į gynybą. Jau dabar mes turime banko solidarumo mokestį, tiesa, laikinai, keletui metų. Bet kur reikės ieškoti lėšų, kai nebeliks to solidarumo mokesčio?

– Tai čia irgi yra klausimas tai mokesčių reformai, apie kurią mes vis nenorime kalbėti. Nes išties tvarių šaltinių, kurie padėtų padengti vis didėjančius viešųjų finansų įsipareigojimus, trūksta ir tas klausimas keliasi kitai kadencijai. Nes šiuo metu matome, kad gynybai reikės vis daugiau lėšų ir finansuoti to vienkartiniais skolos padidinimais ar kažkokiais kitais vienkartiniais sprendimais nepakaks.

– Pasiekėme 3 proc. Mastrichto kriterijaus. Jūsų nuomone, ar tai yra gerai ar ne, kai vyriausybė nebepasilieka erdvės jokiam manevrui?

– Tai nėra gerai. Norėtųsi, kad tos erdvės būtų daugiau, nes šie ir praeiti metai buvo dėkingi viešųjų pajamų surinkimo prasme, kadangi Lietuvos ekonomika ir kitų šalių ekonomikos skriejo ant infliacijos bangos keteros ir atitinkamai tai padėjo padidinti tiek pridėtinės vertės, tiek gyventojų pajamų mokesčio pajamas. Kitąmet to gali nebebūti.

„Pakankamai ryškus defliacinis smuktelėjimas ir visiškai objektyvu buvo to tikėtis, nes po tokio spartaus kainų augumo pernai, kuris jau sąlygojo pasiektą netvarų kainų lygį tam tikrose srityse, matyt, šiemet ir vyksta savotiška korekcija, prisitaikymas ir grįžimas į šiek tiek normalesnes vėžes“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė I. Genytė-Pikčienė.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, jog 0,4 proc. išankstinė mėnesio defliacija viršijo lūkesčius. Pasak jo, šį rodiklį lėmė sumažėjusios degalų kainos, taip pat išpardavimai.

„Tokios lapkričio mėnesio defliacijos nėra buvusios dešimt metų. Tai, kad vyksta defliaciniai procesai – akivaizdu, bet lapkričio mėnesio duomenys rodo, kad jie pakankamai stiprūs“, – BNS antradienį sakė T. Povilauskas.

Atsigauna žmonių perkamoji galia (...) ir matome, kad tai pradeda daryti įtaką mažmeninei prekybai.

 

Lietuvoje išankstinė mėnesio defliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,4 proc. Kainos vėl smuko po dviejų mėnesių pertraukos, iki tol defliacija šiemet fiksuota 4 mėnesius iš eilės. 

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad defliaciją skatina ir mažėjantis vartojimas.

„Ir vartojimo apetitas, nors ir atsparus, nors ir stebina ekonomistus, bet vis tik dabar matome, kad tas atsparumas po truputį išsikvepia, namų ūkiams atsiranda įvairių iššūkių – palūkanų normos – natūralu, kad tie iššūkiai verčia keisti elgseną, mažina paklausą ir atitinkamai turi reaguoti ir pasiūlos pusė“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Anot jos, kainų svyravimams įtakos darė naftos kainos: „Defliaciniams procesams įtakos turėjo ir žaliavų, ypač naftos kainų poveikis degalų kainoms, tai irgi prisidėjo prie tų svyravimų“.

Gruodį, T. Povilausko teigimu, mėnesinis kainų pokytis turėtų siekti apie 0 proc., metinė infliacija – kiek daugiau nei 2 proc., o vidutinė metinė infliacija – 8,7 proc.

Anot ekonomisto, infliacijos rodikliai koreliuoja su spalio mažmeninės prekybos rodikliais – per spalį jos apyvarta augo 0,3 proc., o per metus – mažėjo 0,6 proc.

T. Povilauskas pažymi, kad neįtraukiant degalų metinis prekybos pokytis pirmą kartą nuo 2022 metų pradžios yra teigiamas.

„Atsigauna žmonių perkamoji galia (...) ir matome, kad tai pradeda daryti įtaką mažmeninei prekybai“, – teigė T. Povilauskas.

„Pajamos per metus paaugo, infliacija sumažėjo, o tai atsispindi perkamojoje galioje, kuri atsiliepia ir mažmeninei prekybai“, – pridūrė jis.

„Aš manau, kad nebus tokio masinio atleidinėjimo, kadangi tie sektoriai nuolat akcentuodavo, kad darbuotojų trūksta. Kalbant apie pramonę nėra paprasta darbuotoją įvesti į procesus ir jį norisi išlaikyti netgi tokiomis aplinkybėmis, kuomet ir užsakymų skaičius yra sumažėjęs, ir iššūkių yra daug“, – Lietuvos ir pasaulio ekonominių tendencijų apžvalgoje ketvirtadienį sakė INVL ekonomistė.

INVL vertinimu, užsakymus eksporto rinkose prarandančios pramonės įmonės yra vienas pagrindinių ekonomikos lėtėjimo faktorių.

I. Genytė-Pikčienės teigimu, po sėkmingų kelerių metų įmonės yra sukaupusios pakankamai resursų nuosmukio metu išlaikyti darbuotojus.

„Įmonės po pastarųjų keleto metų turi sukaupusios tikrai solidžius finansinius rezervus, metai buvo tikrai labai pelningi ir jos, matyt, atleidinėjimus masinius rinksis tik labai kraštutiniu atveju, nes ta vertė darbuotojo – gero darbuotojo – yra labai išaugusi ir juos išlaikyti stengsis“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė sako, kad išlaikyti darbuotojus įmonės stengsis ir norėdamos greitai reaguoti į pirmuosius atsigavimo ženklus eksporto rinkose.

„Sulaukus pirmųjų atsigavimo ženklų didesnio eksporto rinkose reikia būti tam pasirengus į tai reaguoti ir turėti tam pajėgumus (...) Turint omenyje apskritai seklią Lietuvos darbo rinką, įmonės tikrai, matyt, tausos savo turimus darbuotojus“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, šiuo metu dalis įmonių su darbuotojais priverstos atsisveikinti dėl bankroto, tačiau tokie atvejai yra pavieniai, be to, jų veikla pernelyg priklauso nuo ekonomikos ciklų.

„Dabar stebime pavienius momentus, kur tiesiog įmonės yra priverstos bankrutuoti, kurių modeliai, matyt, vėl yra kvestionuojami, nes pernai pasibaigė valdžios paramos. Visą laiką, matyt, tokiomis aplinkybėmis, kuomet ištinka ciklinis tam tikras išbandymas, tai tos cikliškai jautrios veiklos (...) patiria dabar sudėtingesnius laikotarpius“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

„(Metinė infliacija) turėtų tikrai mažėti, nes gyventojams vartojimo apetitą vis labiau gadins aukštesnė paskolų aptarnavimo kaina ir tai paliks mažiau lėšų vartojimui, išlieka įvairios darbo rinkos prastėjimo rizikos, kurios, matyt, šiemet pasireikš. Tas vartojimo bumas, kurį stebėjome pastaruosius porą metų, šiemet turėtų visiškai išsikvėpti ir dėl vangesnės vidaus paklausos prasidėti defliaciniai procesai“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

„Jau kurį laiką matome, kad žaliavų rinkoje viršukalnės fiksuotos, jos pinga pakankamai sparčiai. Net ir ta pati energetika, kuri yra rizikos kertinis židinys tiek Lietuvai, tiek Europai, matome, kad tos įtampos šiek tiek atslūgusios“, – teigė ekonomistė.

Jau kurį laiką matome, kad žaliavų rinkoje viršukalnės fiksuotos, jos pinga pakankamai sparčiai.

Pasak jos, metų pabaigoje infliacijos rodiklis turėtų būti vienaženklis.

Tuo metu vasarį, pasak jos, galima mėnesio defliacija: „Vasario mėnesį, matyt, gali būti, kad sulauksime jau mėnesinės defliacijos“.

Sausį, palyginti su gruodžiu, išankstinei mėnesio infliacijai padidėjus iki 0,6 proc., I. Genytė-Pikčienė sako, jog tai lėmė reguliuojamų elektros ir dujų kainų augimas. 

„Mėnesinis infliacijos padidėjimas visai negąsdina, nes didelę jo dalį lemia reguliuojamų kainų padidėjimas. Nuo sausio mėnesio padidėjo elektros ir dujų kainos ir apie šitą įtaką jau žinojome senokai“, – teigė ekonomistė.

„Mėnesinė infliacija, nepaisant to, kad yra teigiama, ji yra nulemta reguliuojamų kainų įtakos“, – pridūrė ji.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., vidutinė metinė – 19,3 proc., o mėnesio infliacija – 0,6 procento.

– Sakote, kad blogiausia turbūt jau praeityje, kad pikas praėjo – nebebus taip baisu. Paaiškinkite?

– Matyt, čia galima kalbėti nedrąsiai apie energetikos krizę, kurią Europa išgyvena nuo pernai metų pabaigos. Nes Rusija prieš pradėdama karą prieš Ukrainą pradėjo energetinį karą prieš Europą. Prisukdama dujas, keldama įtampas mūsų energetikos balansuose ir užvydama kainas į rekordines aukštumas. Dabar Europa, gyvenanti tokiose sudėtingose aplinkybėse, buvo priversta persigrupuoti, išgyveno šoko terapiją. Tačiau sugebėjo užpildyti savo saugyklas dujomis iki daugiau nei 90 proc., t. y. gerokai daugiau nei pernai. Ir šiek tiek daugiau nei dešimtmečio vidurkis. Tai reiškia, kad šiai žiemai mes, kaip Europa, esame gana neblogai dujų prasme pasiruošę. Kaip Baltijos šalių regionas, turime suskystintų dujų terminalą. Suomija ir Estija turės savo terminalą, kuris turėtų pradėti veikti nuo gruodžio mėn. pradžios. Ir visai neprastai užpildyta Latvijos dujų saugykla. Dujų trūkumo tikrai nepatirsime. Bet, aišku, kainų prasme rinka nedžiugins.

– Kitaip tariant, sutaupyti šią žiemą nepavyks?

– Privalome taupyti vien dėl to, kad natūralu, kai yra tam tikras resursas labai išbrangęs, tai reikia elgtis taupiau ir to resurso daug nenaudoti. Vienareikšmiškai skatinčiau visus nuo mikrolygio gyventojų ir įmonių iki makrolygio didelių kompanijų ir valstybės institucijų tikrai taupyti. Nes tai yra dalis Europos strategijos išgyventi šią žiemą mažinant paklausą. Kitas dalykas yra tai, kad kai kurios įmonės prie tokių aukštų kainų yra priverstos stabdyti savo veiklą, jų verslo modeliai nebeveikia ir jos jau dujų nenaudoja. Taipogi palieka dujų kitiems vartotojams ir sušvelnina rinkos disbalansus.

– Tuomet ar teisūs yra tie, kurie sako, kad dar kita žiema po šitos bus daug šaltesnė ir brangesnė, nes tuomet reikės labai brangiai pirkti tas dujas?

Sakoma, kad šoko terapija yra geriausias katalizatorius pokyčiams.

– Sakoma, kad šoko terapija yra geriausias katalizatorius pokyčiams. Taip, šita ir sekanti žiemos bus tikrai nepalankios, bet jos Europoje sukelia labai svarbius negrįžtamus procesus, katalizuoja investicijas į atsinaujinančią energetiką. Ir tai, natūralu, kad mažina dujų reikšmę energetinio vartojimo balansuose. Tai labai tinkama ir teisinga kryptis. Ir jeigu ta kryptis ir tikslai bus pasiekti gerokai sparčiau, nei buvo manyta prieš visą energetikos krizę, tai iš to Europa tik laimės. Iš principo vidutiniuoju laikotarpiu Europa turėtų tiesiog iškopti nors ir per skausmingą distanciją, bet su gerokai sveikesniu energetikos vartojimo struktūriniu balansu.

– Bet tai nebus gerai kiekvieno piniginei? Juolab kad Lietuvos laukia recesija.

– Matyt, sunku būtų mūsų eksportuojančiai ekonomikai augti, kuomet mūsų kertinė eksporto ekonomika – Vokietija – grimzta į recesiją. Kitas dalykas – reikia nepamiršti, kad per pastaruosius porą metų turėjome labai įspūdingus ekonomikos rezultatus. Mūsų tiek eksportuojančios veiklos augo triženkliais tempais, tiek ir į vidaus rinką nukreiptos veiklos sugebėjo sparčiai atsigauti po pandemijos ir didinti savo pardavimų apimtis. Taip kad ta palyginamoji bazė, ta kartelė, kurią reiktų kitais metais pranokti, ji ir taip yra labai didelė. Tad ta tokia neženkli recesija yra laikinas stabtelėjimas, persigrupavimas ir reakcija į išorinį šoką, kuris nuo vidaus ekonomikos nepriklauso.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ką tai reiškia kasdieniniame gyvenime? Kaip tai palies kiekvieno žmogaus gyvenimą?

– Kiekvieno žmogaus gyvenimą jau liečia pasikeitusios aplinkybės. Matome smingančius žemyn lūkesčius, neapibrėžtumą – karas pašonėje,  energetikos krizė ir infliacija, kuri yra aukščiausia nuo praeito amžiaus. Natūralu, kad mus visus vargina  ir didina neapibrėžtumą. Atitinkamai atgraso nuo tam tikrų sprendimų gausiau vartoti, pirkti nekilnojamą turtą ir pan. Kita vertus, reiktų suvokti, kad jeigu tai yra rusų energetikos karas, o mes šiame kare mokame pinigas, o ne krauju, matyt, reikėtų tik džiaugtis, kad tokia yra kaina. Labai teisingas ES šalių požiūris, kad yra imamasi tam tikrų priemonių išgelbėti ekonomikos struktūras nepakitusias šio šoko akivaizdoje. Tos priemonės turėtų padėti mums visiems ištverti šitą nepalankų laikotarpį. Ir vėliau, kuomet energetikos krizė atslūgs, tęsti ekonominę raidą tvariai ir subalansuotai.

– Kada baigsis šita infliacija? Europos centrinis bankas nori ją suvaldyti, bet dabar, atrodo, padarė dar blogiau. Daugeliui žmonių, kurie turi paskolų, teks dar labiau atverti pinigines. Infliacija tęsis?

– Centrinis bankas reaguoja į infliaciją, nes ji tikrai yra aukšta. Iš kitos pusės, palaiko euro kursą dolerio atžvilgiu, nes jis buvo pakankamai nusilpęs. Taip Europai, kaip grynajai žaliavų importuotojai (žaliavos yra įvertintos doleriais), tai nėra palanku. Reikia valiutą stiprinti, kad importuojamų žaliavų veiksnys infliacijos nekatalizuotų. Todėl Europos centrinis bankas didins palūkanų normas. Jis turi atsižvelgti į tai, ką daro kolegos kitapus Atlanto – Federalinių rezervų sistema. Matome, kad ten yra pakankamai ambicingai didelės palūkanos. Tačiau kitais metais infliacijos augimui priežastingumui ir veiksnių bus mažiau ir mažiau. Matome tarptautinėse žaliavų rinkose jau vangesnė ekonomika. Raida ir lūkesčiai daro įtaką, įvairūs indeksai sminga žemyn. Taipogi labai aukšta palyginamoji bazė po tokio infliacinio šoko šiemet. Kitąmet pranokti tas kainas, kurios šiemet turime su vangesne vartotojų elgsena tikrai nebus įmanoma ir infliacija turėtų vėl grįžti į vienaženklę zoną. 

Anot jos, apie infliacijos mažėjimą signalizuoja tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai.

„Stebint tarptautinę aplinką lyg ir matome, kad infliacijos tolesniam kilimui erdvės tikrai nėra daug, praktiškai jos nėra, tačiau iki galutinio vartotojo dar tie impulsai neatkeliavo“, – antradienį pasaulio ir Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje sakė įmonės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 19 proc., o kitais metais – 5 procentus.

Ekonomistės teigimu, pagrindinė aukštos infliacijos priežastis yra energetinių išteklių augimas, tačiau dujų ir elektros kainos tarptautinėse rinkose pastaruoju metu mažėja. Ji neatmeta, kad kitų metų pradžioje ištuštėjus dujų saugykloms Europoje jos vėl gali brangti.

„Tą problemą, kurią sprendėme visus šiuos metus – dujų saugyklų užpildymą – mes ją turėsime ir kitais metais. Natūralu, nes energetinė transformacija negali įvykti labai greitai, tą pereinamąjį laikotarpį dujos mums gali būti brangios dėl įvairių problemų (...). Yra trikdžių, kurie yra rizikos židiniai, galintys išbalansuoti rinką“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Jos teigimu, aukšta infliacija artimiausiu metu gali lemti aukštesnes palūkanų normas, kurias didina centriniai bankai, siekdami pažaboti spartų kainų augimą.

„Tiek šiapus, tiek anapus Atlanto metinės infliacijos rodikliai vis dar yra dideli, tai kelia nemažai nerimo centriniams bankams. Infliacija yra kertinis kompasas centrinių bankų pinigų politikai, šiuo atveji šis kompasas rodo rimtą problemą, dėl to centriniai bankai yra priversti imtis tradicinių priemonių, kad pažabotų infliaciją“, – kalbėjo ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,7 proc., tačiau kitąmet, anot jos, Lietuvos ūkis slystels į negilią 0,5 proc. recesiją. Pavasarį ji prognozavo, kad šalies BVP augs 1,3 proc.

Pasak analitikės, šalies ūkį į priekį traukė pandemiją gana gerai išgyvenusi pramonė, informacinės technologijos, nekilnojamojo turto operacijos ir statybos, tačiau ne visiems sektoriams pavyks taip sėkmingai išgyventi dabartinę energetinę krizę.

„Aišku, žvelgiant į ateities perspektyvą, situacija neatrodo taip šviesiai. Energetikos krizė veikai ir mūsų eksportuotojų konkurencingumą, sąnaudų eilutėse energetikos kainos išauga kartais, reikia pergalvoti daug ir stipriai savo veiklą, norint išlikti konkurencingu kitų šalių atžvilgiu. Pramonei atkartoti sėkmės istoriją, kurią stebėjome per pandemiją gal ir nepavyks, laukia šiek tiek vangesnė fazė“, – sakė ekonomistė.

Jos manymu, eksporto apimtis kitais metais gali sumažėti ir dėl galimo ekonomikos susitraukimo Vokietijoje – pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje.

„Mūsų kertinė eksporto rinka Vokietija ne tik kad neaugs, šiai ekonomikai prognozuojamas netgi susitraukimas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje kilusi baimė, kad agresorių kaimynystė atbaidys užsienio investuotojus Lietuvoje, nepasitvirtino, tai liudija „Investuok Lietuvoje“ pirmojo 2022 metų pusmečio duomenys, kurie nėra mažesni už pernykščius, pastebi ekonomistė.

„Tikrai tų rizikų būta daug, bet smagu pastebėti, kad pirmąjį šių metų pusmetį pagal „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų investicijų apimtys vis dar pakankamai reikšmingos. Tiek pačių projektų apimtys, tiek sukurtų darbo vietų skaičius nenusileidžia pernykštiems rezultatams ir viršija 2020 metų rodiklius. Tai geras, palankus ir tinkamas signalas. Perspektyvos, kaip šalies, yra pakankamai šviesios“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Po truputį išsikvepia eksporto lokomotyvas, kuris buvo labai svarbi ekonomikos augimo dedamoji pastaraisiais metais ir tam yra nemažai išorinių priežasčių, nes visoje Europos Sąjungoje po truputį gamybos srityje juntamos sulėtėjimo nuotaikos, pasikeitę lūkesčiai, prie to prisideda ir rekordiškai išaugusios žaliavų kainos, ilgą laiką užsidariusi Kinija ir daug tarptautinių aplinkybių“, – BNS penktadienį sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Kadangi esame maža ir atvira ekonomika, tie išoriniai faktoriai ir lemia eksportuotojų rodiklių dinamiką“, – pridūrė ji.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad importo ir eksporto rodikliai gegužę, palyginti su balandžiu ir kovu, buvo neblogi, nors  jis pastebi, kad kai kurių prekių eksporto vertė augo dėl didėjančių kainų.

„Gegužės mėnesio duomenys yra pakankamai neblogi, bet juos vertinant reikia suprasti, kad vertės padidėjimą išpučia kainų augimas. Žiūrint į pagrindines eksporto grupes – ar tai būtų baldai, medienos, metalo gaminiai, javai, pieno produktai, elektronika – visur stabilus augimas, ne ką mažesnis nei balandį–kovą. Tai, kaip ir ankstesni pramonės rodikliai, rodo, kad situacija nėra stipriai pablogėjusi“, – BNS penktadienį sakė T. Povilauskas.

Jo manymu, bendrus eksporto rodiklius blogino naftos perdirbimo ir importo gamykloje „Orlen Lietuva“ beveik du mėnesius trukęs kapitalinis remontas.

„Degalų eksportas gegužę buvo sumažėjęs, bet „Orlen Lietuva“ buvo remontuojama ir, nors buvo prikaupta atsargų, eksporto tempai buvo mažesni už balandį ar kovą“, – teigė T. Povilauskas.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad šiemet, palygint su pernai geguže, vis dar augo importo, eksporto ir reeksporto apimtys į šalis agresores – Rusiją ir Baltarusiją.

„Iš moralinės pusės tie skaičiai atrodo nekaip, nes į Baltarusiją reeksportas gegužę didėjo: palyginti su praėjusiais metais, šiemet kovą ir balandį jis mažėjo, o gegužę buvo 4 proc. didesnis nei prieš metus. Bendroje sumoje jo vertė augo. Taip pat su Rusija – balandį eksportas ten buvo mažesnis 50 proc., o gegužę – 37 proc. Galvojome, kad smukimas didės, bet jis mažėja“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Tačiau tai ekonomistas sieja su Europos Sąjungos taikomų sankcijų pereinamuoju laikotarpiu, kurio metu verslas skubėjo apsirūpinti žaliavomis iš Rusijos ir Baltarusijos.  

„Žinoma, ir čia reikia vertinti kainų augimą. Savaime suprantama, kad pereinamuoju laikotarpiu verslas prikaupė atsargų, o dabar, įsigaliojus sankcijoms, bus įdomu pažiūrėti, kur bus tos naujos rinkos, iš kurių bus importuojamos medžiagos. Manau, kad vasarą tai paaiškės“, – sakė ekonomistas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, pastaruoju metu ypač neramina lūkesčių tendencijos, dėl galimos recesijos pradeda nuogąstauti tiek centrinių bankų, tiek ir didžiausių šalių analitikai.

„Aplinkybės itin neraminančios: tiek karas, tiek aukštos žaliavų kainos, tiek ir paūmėjusi pleištis tarp Rytų ir Vakarų ekonomikos židinių, visa tai niaukia perspektyvas. Nerimas dėl recesijos baimės veikia lūkesčius ir matome tai, kad įmonės santūriau savo planus dėliojasi, programuoja jų išsipildymą“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistės teigimu, labiausiai eksportą mažina išaugusios sąnaudos dėl išorinių veiksnių, žaliavų rinkų tendencijų, be to, jaučiamas spaudimas dėl darbo sąnaudų. Prie prastesnių tendencijų prisideda ir vangesnė paklausa.

„Besipučiančios sąnaudų eilutės sukuria labai daug įtampų įmonėms, o iš kitos pusės, vangesnės paklausos aplinkybės Vakaruose, nes sąnaudos auga ne vien Lietuvoje, o ir kitose šalyse ir jau gniaužia galimybes didinti importą iš mūsų“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Pasak jos, dėl situacijos neapibrėžtumo kol kas sunku pasakyti, kaip toliau vystysis situacija, tačiau numatomas vangesnės ekonomikos raidos etapas, negalima atmesti ir techninės recesijos.

Lietuvos prekių eksportas šiemet gegužę, palyginti su balandžiu, traukėsi 0,3 proc. iki 3,46 mlrd. eurų, o importas – 7,5 proc. iki 3,98 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,9 proc. iki 2,11 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 523 mln. eurų.

Sausio–gegužės mėnesiais Lietuvos prekių eksportas siekė 16,7 mlrd. eurų – 29,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Importas siekė 19,7 mlrd. eurų – 41,6 proc. daugiau.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas augo 33,8 proc. iki 10,6 mlrd. eurų, o užsienio prekybos deficitas siekė 3 mlrd. eurų.

Per metus – gegužę, palyginti su 2021 metų geguže – eksportas padidėjo 26,3 proc., importas – 28,2 proc.

„Turint omenyje su kokiomis aplinkybėmis Vyriausybė pastaraisiais metais susidūrė ir kokius išorinius šokus jai teko atremti, iš ekonominio taško vertinant, gal ir gerai, kad valdančiųjų planuota mokesčių reforma neįvyko, nes to neapibrėžtumo, kurį mes importuojame iš išorės, užtenka, o jį dar didinti keičiant vidaus žaidimo taisykles – mokesčių sistemą, kuri yra svarbi tiek verslo, tiek gyventojų vystymuisi – net ir neatsakinga“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Ekonomistės teigimu, pandemijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje stabili, bet ne itin gera mokesčių sistema yra geriau nei didžiulis neapibrėžtumas ir dar didesnis jo paaštrinimas.

„Metas keisti mokestines taisykles dabar nėra tinkamas, reiktų sulaukti ramesnių laikų“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.

Pasak „INVL Asset Management“ analitikės, prezidentas savo pranešime taip pat nelabai tinkamai į „bendrą katilą suplakė“ ir infliacijos šoką, ir gerovės valstybės kūrimą.

„Šiek tiek norėtųsi atskyrimo nuo šios netipinės situacijos, kai infliacijos šoką patiria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa ir pasaulis, nuo ilgalaikių struktūrinių problemų, kurios sprendžiasi labai palaipsniui“, –  sakė ekonomistė.

Jos nuomone, Vyriausybė sukūrė neblogą antiinfliacinį skydą, patikslino biudžetą ir tai iš esmės atliepia gyventojų poreikius. 

„Reikia pabrėžti, kad Lietuva šitą infliacijos šoką pasitiko pakankamai tvirtais makroekonominiais raumenimis – sparčiai kylančiais atlyginimais, kurie gerokai sparčiau didėjo būtent žemas pajamas gaunančių struktūriniuose sluoksniuose, o ne tarp aukštas ir vidutines pajamas“, – teigė „INVL Asset Management“ analitikė.

Ketvirtadienį G. Nausėda Seime skaitė savo trečiąjį metinį pranešimą. Jis sukritikavo Vyriausybės neįgyvendintą mokesčių reformą ir sakė, kad skambūs pažadai baigėsi niekuo.

G. Nausėdos teigimu, planuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, tačiau mindžikavimas vietoje pradeda kelti riziką tvariam Lietuvos ekonomikos augimui.