Septynių kartų taisyklė

Daugelis nenutuokia, kokią įtaką žmogaus pasirinkimui gali padaryti matomas vienas ar kitas reklaminis vaizdas.

Pasak Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vadybos katedros doktorantės Indrės Razbadauskaitės-Venskės, tyrimai rodo, kad žmogui reikia išgirsti ar pamatyti vieną ir tą patį prekės ženklą bent septynis kartus, kadangi tada tikimybė įsigyti siūlomą prekę – didesnė.

„Kiekvieną prekės ženklą reikia pažinti pačiam ir suprasti, jis tinka ar ne, bet kai kurie tyrimai rodo, kad žmogus turi bent septynis kartus pamatyti ar išgirsti apie prekės ženklą, tada veikiausiai jis nusipirks tą prekę ar pasinaudos reklamuojama paslauga“, – teigė I. Razbadauskaitė-Venskė.

Doktorantė aiškino, kad žmogus, matydamas daug kartų vieną ir tą pačią reklamą, pasąmonėje pradeda pasitikėti tos įmonės prekės ženklu ir, tikėtina, sprendimas nusipirkti bus priimtas greičiau.

Indrė Razbadauskaitė-Venskė / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasitelkiamos technologijos

Kad žmonės atkreiptų dėmesį į reklamas, jas įsimintų, dirba ne tik rinkodaros ar marketingo specialistai, pasitelkiamos ir naujos technologijos kartu su dirbtiniu intelektu.

„Pavyzdžiui, atliekami tyrimai, kuriuose dalyvauja savanoriai ir viena šiuo metu naudojamų technologijų – žvilgsnio sekimo technologija. Tyrimo metu žmonės gauna specialius akinius, kuriuose integruoti prietaisai, leidžiantys stebėti akies veiksmus. Taip galime fiksuoti kiekvieną milisekundę, kuri sufokusuoja dėmesį labiausiai, parodo ar logotipas pritraukiantis. Taip pat žiūrime, kaip reaguoja į tekstinę dalį, kuris nuomonės formuotojo veidas suteikia daugiau teigiamų emocijų. Tokiu būdu suprantame, kas žmonėms patinka labiau, ir galime daugiau padirbėti ties reklamos vizualu“, – sakė doktorantė.

Dabar atliekant tyrimus ne visada reikia žmogaus pagalbos, priemonės kaip dirbtinis intelektas taip pat padeda atlikti tyrimus.

Kaip pasakojo I. Razbadauskaitė-Venskė, jau yra dirbtinis intelektas, kuriame integruota žvilgsnio sekimo technologija.

„Pavyzdžiui, turime dirbtinį intelektą, kuriame yra integruota žvilgsnio sekimo technologija. Ją naudojant ir pateikiant kokį nors reklamos vizualą, dirbtinio intelekto pagalba galime, pasitelkus tam tikrus algoritmus, pamatyti, kur žmonės žiūrėtų ir kas jų dėmesį atkreiptų labiausiai. Tačiau tokiu atveju galime padaryti tik tiek, kiek leidžia paties dirbtinio intelekto išmokimo lygis“, – pasakojo doktorantė.

Atlikdami tyrimus pastebime, kad turinys, kurtas žmogaus, klientams – priimtinesnis.

Ateityje viskas keisis

Dirbtinis intelektas nėra toks pažangus, kad pats galėtų kurti reklamos turinį.

Be to, I. Razbadauskaitė-Venskė pastebėjo, kad žmonės labiau linkę pasitikėti tomis reklamomis, kurias sukuria žmonės. Pasak jos, to priežastis gali būti kai kurie psichologiniai aspektai.

„Yra niuansų, kodėl dirbtinis intelektas negali pats kurti reklaminio turinio, pavyzdžiui, dėl kalbos barjero, bet reklamų vaizdai dirbtinio intelekto pagalba kuriami jau kurį laiką. Atlikdami tyrimus pastebime, kad turinys, kurtas žmogaus, klientams – priimtinesnis, veikiausiai dėl psichologinių aspektų, nes žmogui toks variantas yra saugesnis“, – sakė I. Razbadauskaitė-Venskė.

Doktorantė tiki, kad ateityje viskas dar labiau keisis ir dirbtinis intelektas vis geriau adaptuosis žmogaus kasdienybėje, kadangi ir dabar tai – puikus įrankis, kuris padeda darbus atlikti efektyviau, rasti naujų idėjų ir įkvėpimo, o daugumos profesijų žmonės jau neįsivaizduoja savo darbo be tokios pagalbos.

Tačiau verslas – ne vienintelė sritis, kurioje atsiskleidžia kandidatės į Metų klaipėdietės titulą pomėgiai. Laisvalaikiu ji užsiima savanoryste renginiuose, gyvūnų prieglaudoje, vyksta į tarptautines konferencijas, kuriose garsina Klaipėdos vardą.

Savo patirtimi moteris dalijasi dėstydama LCC tarptautiniame universitete, Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete.

I. Razbadauskaitė-Venskė taip pat daug laiko atiduoda mentoriaudama įvairiose programose su Inovacijų agentūra ir „Junior Achievement“, ji yra Lietuvos marketingo asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė.

„Susipažindama su studentais pasakau, kad dėstysiu ne tik teoriją, bet ir praktiką bei atvirai šnekėsiu apie nesėkmes, kurias patyrėme su įvairiausiais verslais. Aš esu labai laiminga, kai studentai ateina po paskaitų ar jau pabaigę bakalauro, magistro studijas ir padėkoja už įkvėpimą, už tai, kad užkrėčiau juos marketingo ar verslo „virusu“. Atvirai šnekuosi ir padedu jaunimui, nes matau, kad po kažkiek metų šie studentai gali tapti mano kolegomis, su kuriais galime sukurti daug gražių projektų“, – kalbėjo pašnekovė.

Moteris neslėpė, kad 12-oje klasėje, svarstydama, kuo norėtų užsiimti ateityje, rinkosi tarp medicinos ir verslo. Anot jos, toli nuo medicinos nepabėgo – šiuo metu domisi neuromarketingu – mokslu, kuris susijęs su marketingo įtaka žmogaus smegenims.

„Per renginius, į kuriuos kviesdavome aukštųjų mokyklų jaunimą, pamačiau, kiek daug yra noro kurti, bet trūksta žinių, kaip tai padaryti. Mane tai sužavėjo, jaučiau, kad galiu pasidalinti tuo, ką esu patyrusi, nes pati turiu savo verslus“, – sakė I. Razbadauskaitė-Venskė.

Klaipėdietė didžiuojasi, kad gyvena uostamiestyje, kurį mato kaip galimybių miestą.

„Klaipėda – mano miestas ir mano identitetas, didžiuojuosi ja. Klaipėda suteikia daug galimybių žmonėms tobulėti, greičiau įsilieti į darbo rinką, ypač jeigu kalbame apie jaunimą. Esu bendruomenės žmogus ir man gera, kai žinau, kas Klaipėdoje vyksta“, – džiaugėsi kandidatė.

2021 m. Klaipėdai tapus Europos jaunimo sostine, I. Razbadauskaitė-Venskė buvo viena iš ambasadorių, kartu su kolegomis dirbusių prie lyderystės platformos su jaunimu.

Turėdama laisvo laiko, moteris savanoriauja įvairiuose renginiuose.

Prasidėjus karui Ukrainoje, klaipėdietė prisidėjo ir prie pagalbos ukrainiečiams, kurie mokėsi LCC tarptautiniame universitete – ne tik palaikė, bet ir teikė verslo konsultacijas.

Ji taip pat užsiminė, kad su vyru kartais nuveža į gyvūnų prieglaudas būtinų daiktų, pavedžioja keturkojus, o du iš jų jau priglaudė ir savo namuose.

„Jeigu turėčiau daugiau laiko ir paroje būtų 25 val., norėčiau savanoriauti ir padėti seneliams bei beglobiams gyvūnams. Man tai – labai jautru. Norisi prisidėti ir nepamiršti“, – kalbėjo pašnekovė.