Artimieji meldžiasi ir viliasi
Ramūnui – 31-i. Vasarą jis rengėsi sukurti šeimą, įsigyti savo namus. Šiandien jo sužadėtinė, sėdėdama prie nebylaus ir bejėgio mylimojo, jau trys savaitės gydomo Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje, tetrokšta tik vieno: kad Ramūnas išgyventų.
"Vėlai vakare einu namo ir verkiu – rėkte rėkiu ne savo balsu, rytą keliuosi ir vėl skubu į Klinikas galvodama, gal jau rasiu sūnų atsimerkusį, žiūrintį normaliu žvilgsniu, matantį mane, – virpančiu balsu kalba Ramūno mama.
Jos vardas – Jolanta. Pavardės prašo nerašyti, nes Ramūnas labai nemėgsta viešumo, kalbų apie jį. Giminės ir draugai, visi žinantys, kas jaunam vyrui nutiko, meldžiasi už jį, prašo kunigų aukoti Mišias, dega žvakes Šv.Gertrūdos bažnyčioje.
"Tikiu, kad tai padeda. Dukra, Ramūno sesuo, gyvena Anglijoje. Labai išgyvena dėl brolio, norėjo iškart lėkti namo, bet turi du vaikus, sakau, kur juos paliksi? Atskridusi nieko nepakeisi, jei galėtum padėti – pėsčia pareitum, – pasakoja Jolanta, lyg kalbėtųsi su dukra, ir pabrėžia: – Gydytojai daro viską, kas įmanoma, kad Ramūnas pabustų iš komos."
Dabar visiems sakysiu, kad pasijutę blogai nesėstų patys prie vairo, kviestų greitąją pagalbą.
Visai netoli durų
Prieš tris savaites, sausio 22-osios naktį, Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties brigada – paramedikai Jolanta Tervydytė ir Artūras Kmieliauskas į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių atvežė sergantį vaiką. Atidavę jį skyriaus medikų globon ir jau sugrįžę prie automobilio, palikto prie įėjimo, pamatė ant grindinio sukniubusį žmogų. Jis nerodė gyvybės požymių. Medikai puolė gaivinti.
"Uždėjus defibriliatorių paaiškėjo skilvelių virpėjimas. Tai labai pavojinga būklė", – pakomentavo Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė medicinai Ilona Kajokaitė.
Defibriliacija buvo efektyvi, atbėgo medikai iš Skubios pagalbos skyriaus ir ligonį perėmė. Akivaizdu, kad klinikinė mirtis įvyko jų nepasiekus.
"Skilvelių virpėjimas trunka neilgai. Jei kiek vėliau mūsų medikai būtų iš skyriaus išėję, būtų per vėlu atgaivinti, ar bent kiek tolėliau ligonis būtų nugriuvęs – niekas nebūtų pamatęs, nes buvo tamsu, 2 val. nakties", – gydytoja I.Kajokaitė primena, kokia trapi žmogaus gyvybė ir kiek daug lemia atsitiktinumai.
Prisiminus, kad pastaruoju metu būta mirčių ir abejingumo žmogaus gyvybei gydymo įstaigų prieigose, kai staigios ligos ištikto žmogaus ligoninės medikai nėjo gelbėti, I.Kajokaitė Kauno greitosios pagalbos stoties medikų poelgio nesureikšmina.
"O kaip kitaip galėjo būti? Matai nugriuvusį žmogų ir jį gaivini. Nesvarbu, kur nugriuvęs. Ne tik mediko, bet ir kiekvieno piliečio pareiga padėti kitam. Jei mūsų darbuotojai būtų pasielgę priešingai, būtume labai nustebę, nelaimingi, nors sunku įsivaizduoti, kad taip galėtų būti. Mano požiūriu, tai tas pats, kaip girtis, kad atėjau į darbą. Tai yra normalu", – paklausus, kaip vertina darbuotojų poelgį, stebėjosi I.Kajokaitė.
Pirmųjų simptomų nesureikšmino
Iš Skubios pagalbos skyriaus Ramūnas buvo perkeltas į Kardiologijos kliniką. Paaiškėjo, kad klinikinė mirtis ištiko dėl širdies infarkto.
"Viena kraujagyslė buvo visiškai užsikimšusi", – sako Jolanta, o akys – kupinos ašarų.
Dabar moteris žino, kokie yra pirmieji infarkto simptomai. O tuomet, kai sūnus prasitarė, kad skauda kairę ranką, abu nusprendė: vėjas bus perpūtęs. Ramūnui darbe tenka ir į lauką išeiti, o orai – permainingi.
"Pernai taip yra buvę, net kvėpuoti buvo sunku", – Jolanta dabar, tą sausio 19-osios šeštadienį, Ramūnui davė nimesilio.
Nuo jo lyg ir pagerėjo, todėl apie vizitą pas šeimos gydytoją vyras net negalvojo. Net tuomet, kai skausmas plito į petį.
"Kas galėtų pagalvoti, kad tokiam jaunam vyrui gali būti infarktas", – dabar sunkiai atsidūsta mama, o tada džiaugėsi, kad sūnui geriau, nes sekmadienį jis po lauką pavedžiojo šunis, pats pasivaikščiojo.
Mamos paklaustas, kaip ranka, sakė, kad ją skauda mažiau, bet maudulys eina į petį, mentę. Ir į tai nekreipė dėmesio, nes, sako Jolanta, jai mentė nuolat nutirpusi.
Kartu važiuoti neleido
"Pirmadienį Ramūnas išėjo į darbą. Aš paskambinau giminaitei, ji – šeimos gydytoja, sakė, kad būtina atlikti tyrimus. Kai pasakiau tai Ramūnui, jis juokaudamas atsakė: spėsiu, nieko blogo nėra", – pasakoja Jolanta ir priduria, kad sūnus mėgsta humorą, yra labai komunikabilus, geba nuoširdžiai bendrauti, kaip sakoma, ir su mažais, ir su dideliais.
Be to, iki šios ligos niekuo nesirgo, nuo vaikystės buvo sveikas ir stiprus.
"Naktį iš pirmadienio į antradienį, apie pusę dviejų, prabudusi pro praviras miegamojo duris matau, kad Ramūnas aunasi batus. Sakau, kur tu? Į darbą? Būna, kad ir naktį jį iškviečia", – detaliai pasakoja Jolanta.
Ramūnas atsakė važiuojąs į ligoninę, Skubios pagalbos skyrių, nes ranką vėl labiau skauda, lyg į gerklę skausmas eina, tad gal medikai vaistų duos. Dar paprašė mamos lašiukų nuo širdies, kuriuos ji vartoja, paklausė patarimo, į kurią ligoninę važiuoti. Jolanta patarė rinktis Kauno klinikas ir šoko rengtis, važiuoti kartu, bet sūnus užprotestavo. Juk ne mažas vaikas, nuo mažų dienų labai savarankiškas.
Nerimo naktis
"Ramūnas sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Pažadėjo, kad paskambins, pasakys, kaip sekasi", – apie nakties išgyvenimus pasakoja Jolanta, iš pradžių buvusi rami.
Galvojo, kad Skubios pagalbos skyriuje ilgos eilės ir nėra ko tikėtis greitos pagalbos. Belaukdama sūnaus skambučio užsnūdo, o kai prabudo, buvo pusė penkių. Praleisto skambučio nebuvo, kūnu perbėgo nerimas, kad Ramūnas taip ilgai neskambina, ir puolė skambinti jam.
"Atsiliepė moteriškas balsas ir iškart supratau: įvyko nelaimė. Pasitikslino, ar aš esu mama, ir pranešė, kad Ramūnui – infarktas, klinikinė mirtis. Nepajutau, kaip susmukau vietoje", – Jolanta gaili ne savęs, o sūnaus.
Kartoja, kad jis visada buvo greitas, guvus. Niekada nesiskundė sveikata. Antra vertus, svarsto Jolanta, kam nė karto per gyvenimą nepaskausta rankos ar galvos?
"Man pasakė, kad naktį į reanimaciją neįleis, liepė atvažiuoti 11 val. Radau Ramūną ištiktą komos, tokia jo būklė ir dabar. Kol kas", – giliai įkvepia Jolanta ir jau tvirčiau ištaria, kad sūnaus inkstai ir plaučiai funkcionuoja gerai.
Galėjo būti blogiau
Manoma, kad Ramūnas, širdžiai sustojus, greitosios pagalbos medikų buvo pastebėtas gana greitai. Jolanta skaičiuoja, kad iš namų Garliavoje sūnus išvažiavo apie pusę dviejų, o Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje pirmasis įrašas medicininėje dokumentacijoje padarytas 2.19 val.
"Automobilis buvo paliktas gana toli, apie 10 min. iki Skubios pagalbos skyriaus. Vadinasi, neilgai be sąmonės Ramūnas išgulėjo, – laiką skaičiuoja Jolanta. Ir pabrėžia: – Dabar visiems sakysiu, kad pasijutę blogai nesėstų patys prie vairo, kviestų greitąją pagalbą. Turbūt yra Dievas, kad leido Ramūnui atvažiuoti iki durų, tiesiai medikams į rankas."
Ramūno senelis, Jolantos tėtis, mirė nuo širdies infarkto būdamas 46-erių. Jolantai tuomet buvo 14 metų. Dabar moteris geria vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, širdis nėra sveika.
"Esu save apleidusi, nežinau, kaip dabartiniai išgyvenimai atsilieps. Visą dieną prasėdžiu Klinikose, o ir dirbti reikia, negali visko apleisti. Ramūnas irgi daug dirbo, atsakingą vadovaujamąjį darbą, gal todėl širdis neatlaikė", – svarsto moteris.
Genai ir profilaktika
Prieš trejus metus insultą patyrė vienas šios šeimos narys. Buvo paralyžiuotas, bet po gydymo ir veiksmingos reabilitacijos vėl pradėjo judėti.
Defibriliacija buvo efektyvi, atbėgo medikai iš Skubios pagalbos skyriaus ir ligonį perėmė. Akivaizdu, kad klinikinė mirtis įvyko jų nepasiekus.
"Viena vyro koja, ranka silpnesnė, bet vaikšto, kalba, dirba. Pusę metų buvo nedarbingas, darėme viską, kas įmanoma, sveikatai sugrąžinti, ir dėl Ramūno taip darysime", – guodžiasi Jolanta, pasirengusi atiduoti viską, kad tik sūnus pasveiktų.
Dabar ji gyvena viltimi. Kiekvienas sūnaus judesys, reakcija į prisilietimą, kalbinimą džiugina.
Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė docentė G.Bakšytė, kalbėdama apie Ramūną, perspėja visus, kaip nereikia elgtis.
"Pajutus tokius simptomus, kokius juto Ramūnas, būtina skubėti pas gydytojus. Kai dar ir šeimoje sirgusių širdies ir kraujotakos ligomis būta, net jaunas amžius nėra išimtis. Geriau sveikam profilaktiškai sveikatą pasitikrinti, nei pavėluoti gydytis", – patarė docentė G.Bakšytė.
Nesitraukdama nuo sūnaus Jolanta sako matanti jų – docentės G.Bakšytės, profesoriaus Raimundo Kubiliaus, jauno, profesionalaus, itin nuoširdaus gydytojo kardiologo Mindaugo Barausko pasiaukojančias pastangas. Ramūno mama labai dėkinga ir slaugytojoms bei jų padėjėjoms, kurios, Jolantos žodžiais tariant, rūpinasi jos sūnumi kaip savo. Sakoma, kai kuo daugiau pajėgų vienijasi kovai su liga – ji traukiasi. Gydytojo M.Barausko žodžiai "gal išsikapstysim" tapo chrestomatiniai, Jolantos širdyje įžiebę didžiulę viltį, kuria ji dalijasi su visais artimaisiais.
Ramūno mamai nieko nėra baisiau už neviltį, ypač kai ji dvelkia iš kai kurių medikų.
Kaip pasireiškia miokardo infarktas?
Spaudimo, tempimo arba veržimo jausmas vienoje arba abiejose krūtinės ląstos pusėse.
Skausmas už krūtinkaulio ir jo plitimas į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius ir nugarą.
Skausmas trunka ilgai – nuo 20 minučių ik kelių valandų.
Staigus kalbos, orientacijos, supratimo sutrikimas.
Gausus prakaitavimas.
Pykinimas, vėmimas.
Smarkus širdies plakimas.
Silpnumas ir galvos skausmas.
Neišvengiamos mirties jausmas.
Sąmonės netekimas.
Pirmoji pagalba
Nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Pirmąsias valandas po infarkto pavyksta atkurti sutrikusios širdies kraujotaką, todėl smarkiai sumažėja mirties tikimybė. Uždelsus suteikti profesionalią pagalbą atsiranda rizika, kad dėl deguonies stokos dalis širdies raumens gali apmirti. Nepatariama vykti į ligoninę savo transportu, juolab vairuoti automobilį pačiam.
Atlaisvinkite drabužius. Nukentėjusiajam suteikite tokią padėtį, kuri jam būtų patogi ir leistų lengviau kvėpuoti. Dažniausiai tai pusiau sėdima padėtis, kai galva ir pečiai patogiai atremti, kojos sulenktos per kelio sąnarį.
Sugirdykite 160–325 mg aspirino tabletę. Taip pat patariama po liežuviu įdėti nitroglicerino tabletę (0,5 mg kas 5 min. iki 3 dozių).
Jei matote, kad pradėjo trikti gyvybinės žmogaus funkcijos, tučtuojau kvieskite medikus. Laukdami jų pradėkite gaivinti – atlikite dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Nuolat stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, pulsą ir kvėpavimą.
Infarkto prevencija
Reguliariai tikrinkitės širdies būklę.
Nerūkykite ir nepiktnaudžiaukite alkoholiniais gėrimais.
Tinkamai maitinkitės ir sportuokite.
Venkite sūraus ar daug pridėtinio cukraus turinčio, labai riebaus maisto, valgykite daugiau vaisių ir daržovių.
Nepervarkite, raskite laiko geram poilsiui, tinkamai sureguliuokite darbo ir poilsio, miego režimą.
Šaltinis: www.benu.lt
