Plačiau papasakojo Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja Aušra Širvinskienė.

– Akivaizdu, kad vasarą jaunimas turėjo daugiau laiko sau. Skaičius pavartojusių narkotikų išaugo. Kokią situaciją matote jūs?

– Per antrąjį ketvirtį į mus kreipėsi tikrai daugiau jaunų asmenų. Taip gali būti ir dėl to, kad ši problema tapo aktualesnė. Gali būti ir dėl to, kad mes praplėtėme paslaugas ir pagerinome kokybę.

– Koks pas jus jauniausias pacientas?

– Pas mus jauniausias pacientas buvo vienuolikmetis. Dažniausiai kreipiasi keturiolikmečiai, penkiolikmečiai ir šešiolikmečiai. Nereikia bijoti kreiptis pagalbos. Pagalba teikiama ne tik vaikams, bet ir tėvams. Mes kartais pamirštame, kad reikia padėti ne tik vaikui, bet ir šeimai. Reikia mokyti, kaip bendrauti su tuo vaiku, į ką atkreipti dėmesį. Pokalbis su tėvais yra didžiausia sėkmės dalis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokios tų pacientų istorijos? Kas privertė juos vartoti narkotikus?

– Šiuo metu jaunimo tarpe populiariausi yra sintetiniai kanabinoidai bei katinonai, taip pat toks miksas įvairių psichoaktyvių medžiagų. Dažnu atveju jie nežino, ką vartoja, perka kažkokį skystį. Populiariausias vartojimo būdas šiuo metu yra per elektroninės cigaretės prietaisus. Būtų galima rašyti atskirą kiekvieno vaiko gyvenimo knygą. Vieni ateina iš labai nepalankių sąlygų. Tiek jų socialinė padėtis, tiek jų psichologinė būklė, tiek jų gyvenimo istorija yra labai liūdna. Jie yra patyrę traumas, krizes, prievartą, smurtą. Bet yra vaikų, kurie gyvena gana palankiose šeimose. Bet juos veikia smalsumas, mada, noras išbandyti. Paauglystė ir taip pasireiškia tokiu noru eksperimentuoti. Paskutiniu metu tikrai girdime iš besikreipiančių, kad jaunimas nori neatsilikti nuo tų, kurie socialinėje erdvėje atrodo labai sėkmingi, socialūs, populiarūs. Jaunimas mano, kad su psichoaktyviomis medžiagomis gali bandyti pasiekti kažką panašaus. Nors, deja, finalas būna liūdnas.

– Kiek būna atvejų, kad tas žalingas vartojimas yra labai sunkus?

– Vaikams ir paaugliams pats priklausomybės sutrikimas diagnozuojamas ne taip ir dažnai. Kadangi priklausomybei išsivystyti reikalingas tam tikras laiko tarpas. Didelė dalis jaunuolių kreipiasi dėl žalingo vartojimo. Pasekmės būna pačios įvairiausios: trinka atmintis, sunku susikaupti, atsiranda problemos tiek šeimoje, tiek mokykloje. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad tai nebūna viena problema. Mes matome, kad kartais tas narkotikų vartojimas yra pagalbos šauksmas, noras atkreipti dėmesį į eilę kitų problemų, kurios svarbios tam vaikui. Dažnu atveju, vaikas dar nemoka spręsti savo problemų, nežino, nesupranta savo emocijų. Pas mus Lietuvoje, deja, bet emocinis raštingumas nėra labai išsivystęs. Tikiuosi, kad mokyklose atkreips dėmesį ir mokys vaikus emocinio raštingumo. Pas pačius tėvus emocinis raštingumas ne visada yra pakankamas. Visos šios problemos vyniojasi į kamuolį, o psichoaktyvių medžiagų vartojimas kartais būna kaip ir sprendimo būdas. Jauni žmonės nesupranta, kad psichoaktyvios medžiagos nepadės išspręsti problemų.

– Kaip dažna būna, kad žalingas vartojimas jau būna pažengęs tėvams nepastebėjus?

– Žalingas vartojimas kartais pažengia gana greitai. Tėvai ne visada pastebi, jiems būna sunku patikėti, kad jų vaikas taip gali elgtis. Geriau bet kokį įtarimą išsakyti ir kalbėtis su vaiku. Aišku, nereikia moralizuoti, nereikia gąsdinti vaikų. Tai didžiulė klaida ir tai neveikia. Svarbiausia draugiškai kalbėti su vaiku. Tik per ryšį mes galime pradėti jiems padėti.

Lietuviai įsitikinę, kad nuomonės formuotojai turi didžiulę įtaką jaunimui, kurie gali aklai pasitikėti reklama. Tačiau ne visos reklamos būna teisingos ar atitinkančios realybę. Žmonės teigia, kad, prieš imantis reklaminių užsakymų, nuomonės formuotojai turėtų labiau pasigilinti, patikrinti reklamuojamus dalykus.

Plačiau apie nuomonės formuotojus ir Etikos kodekso reikalingumą pokalbis su agentūros „Influenceriai.lt“ vadove Laura Aleksandraviče.

Visas LNK turinys – vaizdo įraše:

– Kaip vertiname Lietuvos nuomonės formuotojų foną?

– Skaičiuojame daugiau nei 12 tūkst. nuomonės formuotojų Lietuvoje. Kalbame ir apie labai mažos apimties nuomonės formuotojus. Didesnių yra apie 150, kurie turi per 100 tūkst. sekėjų. Jų elgesys labai skirtingas. Kiekvieno žmogaus asmeninė etika ir moralė labai skiriasi. Kadangi nėra vienos reguliuojančios institucijos arba kokio Elgesio kodekso, kartais sunku nustatyti, ar nuomonės formuotojas pasielgė etiškai, ar ne. Šis klausimas buvo aktualus praeitais metais, kai prasidėjo karas. Tada jie labai solidarizavosi, bent savaitei ar dviem sustabdė reklamą. Tai buvo daroma jų pačių, kaip žmonių. Nebuvo institucijų, kurios sakyti, kad derėtų sustabdyti reklamas.

– Pagal ką Lietuvos nuomonės formuotojai renkasi reklamuojamas prekes?

– Yra ir draudžiamos reklamos, kurios galioja ir nuomonės formuotojams, – alkoholio, tabako reklama, lošimai, sveikatos priežiūros paslaugų, medicinos priemonių, tačiau viešojoje erdvėje nuomonės formuotojai vis dar aktyviai reklamuoja grožio injekcijas, lašelines, grožio klinikas. Tai pagal mūsų reklamos įstatymą yra draudžiama. Norėtųsi institucijų priežiūros.

– Ar yra numatyta atsakomybė už tokius veiksmus? Matome, kad situacija viešojoje erdvėje nesikeičia.

– Nesikeičia. Aktyviausiai stebi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, pastebėję nusižengimą, aktyviai siunčia pranešimus. Kitos tarnybos ne tokios aktyvios. Situacija tokia – įstatymas yra, bet jo ne visada laikomasi ir nėra aktyvios priežiūros.

Norėtųsi turėti ne tik reklamos žymėjimo reikalavimus, bet ir platesnį Etikos kodeksą, galbūt net rekomendacijų pavidalu, kas tinkama, etiška, o kas ne.

– Ar, jūsų manymu, Etikos kodeksas būtų reikalingas Lietuvoje?

– Taip. Jau buvo džiugu, kai 2019 m. Valstybinė vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba išleido reklamos žymėjimo gaires socialiniuose tinkluose. Šiandien žymėdami reklamą esame 80 proc. neblogoje situacijoje, kai prekių ženklai tinkamai žymi reklamą ir nuomonių formuotojai tinkamai tai daro. Tačiau yra kitų klausimų. Kai kurie produktai žalingi reklamuoti arba vaikų, nepilnamečių naudojimas reklamai. Norėtųsi turėti ne tik reklamos žymėjimo reikalavimus, bet ir platesnį Etikos kodeksą, galbūt net rekomendacijų pavidalu, kas tinkama, etiška, o kas ne. Susipažinus su Prancūzijos būsimu Etikos kodeksu, jaučiu, jis gali tapti pagrindu visos ES reguliavimui. Tai neišvengiamai ateis ir į Lietuvą.

„Medical University of Vienna“ atliktos studijos metu paaiškėjo, kad vaikai pernelyg dažnai susiduria su nesveiku maistu, reklamuojamu socialiniuose tinkluose, tokiuose kaip „Instagram“ ar „TikTok“. Toks turinys juos pasiekia per nuomonės formuotojus arba, kaip juos praminė Austrijos saugesnio interneto centras, junkfluencerius. Žinoma, nesveikas maistas yra ne vienintelė prekė, kurios užsigeisti paskatinti gali nuomonės formuotojų kuriamas turinys.

Nuomonės formuotojų skleidžiama reklama vaikams, paaugliams yra pati paveikiausia.

„Nuomonės formuotojų skleidžiama reklama vaikams, paaugliams yra pati paveikiausia. Jie yra gana atsparūs tiesioginei, „pirk tai“ pobūdžio reklamai televizijoje ar interneto platformose, kurią traktuoja kaip trikdį, yra išmokę ją praleisti ar tiesiog ignoruoti. Tačiau nuomonės formuotojai, reklamuodami produktus, pateikia juos kaip savo gyvenimo būdo dalį, o jų transliuojamą turinį vaikai aktyviai apdoroja, todėl ši reklama juos pasiekia taip efektyviai“, – sako vaikų psichologė dr. Lauryna Rakickienė.

Pasak vaikų psichologės, nuomonės formuotojai, kuriuos vaikai ar paaugliai seka, yra jiems patrauklūs, jie neretai naudojasi jais kaip savo tapatumo modeliais, o tam tikri prekės ženklai tampa pageidaujami kaip to tapatumo simboliai.

Nors populiariausiuose socialiniuose tinkluose galioja amžiaus cenzai, neleidžiantys jais naudotis jaunesniems, nei nurodyta, vaikams, juos apeiti pavyksta ne vienam jaunajam internautui. Paprastai pirmąsias socialinių tinklų anketas sukuria būtent tėvai savo vaikams. Tad būtent tėvai ir gali padėti vaikams susigaudyti įtraukiančiame socialinių tinklų pasaulyje, kuriame gausu jų dėmesio reikalaujančio turinio.

„Prisijunkite prie tų pačių socialinių tinklų, kuriais naudojasi jūsų vaikas, kad žinotumėte, kokia informacija ten cirkuliuoja ir galėtumėte apie tai kalbėtis. Jei vaikas susižavėjęs vienu ar kitu turinio kūrėju, jį seka, tėvams irgi verta peržiūrėti bent kelis įrašus, įvertinti, kiek juose yra reklamos, bandymo daryti įtaką. Užmegzkite pokalbį apie nuomonės formuotoją ir jo keliamą turinį su vaiku, pasidalykite, kokius įrašus matėte patys, – taip parodysite, kad domitės tuo, kas įdomu vaikui, stiprinsite ryšį“, – pataria vaikų psichologė L.Rakickienė.

Svarbu vaikui paaiškinti, kad nuomonės formuotojo demonstruojami prekių ženklai, išbandomi produktai gali būti ne jų gyvenimo būdo dalis, o darbas, už kurį gaunami pinigai. Tai atskirti padės tokie požymiai, kaip reklamos žymėjimas, grotažymės su prekių ženklais ir pan.

Tuo metu dainininkas Vaidas Baumila pasakojo apie nuostolius, patirtus gyvenime atsiradus augintinei kokerspanielei Bitei. Jis prisipažino, kad vienas jų jam atsiėjo solidžią sumą. „Mano pusantro tūkstančio eurų vertės specialios koncertinės ausinės buvo sugraužtos...“ – pasakojo V. Baumila.

„Aš esu taip pamišusi, kad jauniausiam mūsų šeimos nariui Bruno nupirkau dizainerio kepurę, nors net nežinau, ar užsidės jis ją, ar neužsidės...“ – pasakojo Simona Nainė.

Prekės ženklo „Nunu“ įkūrėjos, 34-erių Simonos ir muzikos prodiuserio, didžėjaus, 39-erių Jono Nainių namuose šiuo metu gyvena net trys šunys – Maltos bišonai penkiolikos metų Nainė, dešimties Nunu ir iš gyvūnų globos namų atkeliavęs vos pusmečio Bruno, meiliai kartais vadinamas Broniuku.

Komunikacijos specialisto, vyrams skirto žurnalo „L'Officiel Hommes“ vyriausiojo redaktoriaus Saugirdo Vaituliono namuose gyvena sfinksų veislės katinas Helas, kuris pats save išlaiko.

Laidos kūrėjų nuotr.

„Šita katė dirba nuo pat pirmųjų dienų. Kaip sakoma, nemokamų pietų nebūna, todėl daug dirbu aš, ir katė daug dirba“, – juokdamasis pasakojo S. Vaitulionis. Taip sakydamas Saugirdas nė kiek nepagražina realybės. Buvęs jo katinas Koldūnas, draugiškai vadintas namų demonu, buvo ne mažesnė socialinių tinklų žvaigždė nei jo šeimininkas. Savo paskyroje Saugirdas dažnai įkeldavo ne tik katino nuotraukas, bet ir vaizdingai aprašydavo jo krečiamas išdaigas ar nuotaikas. Taip atsirado kompanijų, kurios ėmė rūpintis katino maistu, kraiku, žaislais ir kitais reikmenimis už reklamą socialiniuose tinkluose.

„Katės prisiusiojo į Edgaro vardinius batus, ir viskas, teko juos išmesti lauk...“ – pasakojo dainininkė Natalija Bunkė.

39-erių dainininkės ir jos vyro Edgaro Eidėjaus namuose gyvena bengalų veislės katinas Maiklas ir Abisinijos veislės katė Lapė, o namuose ne viena keturkojams draugams pritaikyta erdvė, suderinta su interjeru. Natalija pasakojo, kad net remontuodama namų virtuvę moteris pagalvojo apie kačių poreikius. Indaujos apačioje buvo įrengta talpykla su kačių tualetu taip, kad jo nebūtų matyti, tačiau katės galėtų lengvai patekti.

Laida „Nuo... Iki...“ – pirmadieniais 20 val. per LNK.

„Instagram“ platformoje pirmoji vieta trečius metus iš eilės atiteko Karolinai Meschino, antroji – Mantui Katleriui, trečioji – Rolandui Mackevičiui.

„Facebook“ geriausių įvertinimų vėl sulaukė Beatos virtuvės paskyra, antroje vietoje – „Baby blog“, į trečiąją pakilo Jurga Baltrukonytė.

„Youtube“ įtakingiausiųjų sąrašo viršuje rikiuojasi „deMiko“, „Safo“ ir „WhyDoto“

Influencerių sėkmę augina teigiama reputacija ir lankstumas

Komentuodamas 2021-ųjų influencerių reitingą, tyrimo organizatorės „SuperYou“ vadovas Mindaugas Lataitis išskiria reputacijos kriterijų, pabrėždamas, jog tam įtakos turi tiek ūgtelėjusi rinka ir didėjanti konkurencija, tiek vis aukštesni prekių ženklų lūkesčiai.

„Bendra tendencija, kurią išryškino atlikta analizė, yra akivaizdi – labai svarbus dėmesys vis dar skiriamas influencerio reputacijai. Neatmetama, jog tai gali būti susiję ir su keliais praėjusių metų skandalais, į kuriuos įsivėlė ar sukėlė socialinių tinklų ryškiausieji. Vertinant visus rezultatus, akivaizdu, kad vidurkiai augo beveik visuose veiklos aspektuose. Tai reiškia, kad reikalavimai influenceriams tik didėja“, – naujausias tendencijas komentuoja M. Lataitis.

Tuo metu agentūros projektų direktorė Gabija Pilipavičiūtė pastebi, jog rinkodaros specialistams ne mažiau nei reputacija svarbūs ir kiti kriterijai. Pavyzdžiui, influencerių kuriamas turinys, iš kurio tikimasi kokybės ir priimtinumo prekių ženklo auditorijai. Čia, G. Pilipavičiūtės manymu, svarbios visos turinio kūrimo dedamosios: vaizdinė medžiaga, story formato pasakojimai, tekstų konstrukcijos ir t. t.

„Kai rinkodaros specialistai sprendžia – bendradarbiauti su influenceriu ar ne, visi šie kriterijai tampa reikšmingais argumentais. Pastebėčiau ir dar vieną bruožą, kuris dažnai įtikina rinktis vieną ar kitą nuomonės formuotoją. Tai – tarpkanališkumas. Tyrimo rezultatai rodo, jog turime influencerių, kurie išlaiko aukštas pozicijas tiek „Instagram“, tiek „Youtube“ dešimtukuose, tačiau tarp šių kanalų puikiai laviruoja, nedubliuoja turinio ir geba skirtingoms auditorijoms skirti skirtingas žinutes. Pasitaiko ir tokių influencerių, kurie tą pačią žinutę komunikuoja skirtinguose kanaluose, tačiau puikiai adaptuoja ją pagal kanalo specifiką ir išmano, koks formatas geriausiai veiks vienoje ar kitoje platformoje. Tai itin   svarbu,   jei  prekių ženklas nori pasiekti platesnę auditoriją“, – įsitikinusi G. Pilipavičiūtė.

Rolandas Mackevičius. / T. Biliūno / BNS nuotr.

Populiariausiu socialiniu kanalu išlieka „Instagram“

Trečius metus prie analizės aktyviai prisidedančios tyrimų bendrovės „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorė Renata Sadunišvili pasakoja, jog praėję metai tik užtvirtino 2020-ųjų tyrimo rezultatus:

„Suskaičiavome, jog 73 proc. rinkodaros specialistų 2021-aisiais naudojosi influencerių rinkodara. Palyginimui, 2020-aisiais tokių buvo 75 proc. Tik 27 proc. apklaustųjų vis dar nesiryžta išbandyti influencerių naudos jų prekių ženklams. Tyrimas taip pat parodė, jog tarp svarbiausių socialinių tinklų bendradarbiaujant su influenceriais, „Instagram“ išlieka užtikrintai pirmaujančiu – jame veikiančių turinio kūrėjų paslaugomis naudojosi 94 proc. rinkodaros specialistų“, – pažymi R. Sadunišvili.

Kitų kanalų populiarumo rikiuotė, pasak „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų direktorės, taip pat nesikeičia, o rezultatų svyravimai – nežymūs. Tiesa, kiek ryškesnis pokytis pastebimas vertinant ne taip seniai atsiradusį socialinį tinklą „TikTok“. Priešingai nei tikėtasi, šio kanalo populiarumas nuo 12 proc. 2020 metais  smuktelėjo žemyn iki 7 proc. 2021-aisiais.

Taip pat R. Sadunišvili pastebi, jog praėjusiais metais prekių ženklai daugiau dėmesio skyrė ilgalaikių partnerysčių vystymui.

„Įdomu, kad 10 procentinių punktų pakilo ilgalaikis bendradarbiavimas su įžymybėmis, 8 procentiniais punktais – su mikroinfluenceriais. Tai rodo, jog prekių ženklai vis atsakingiau renkasi, su kuo bendradarbiauti, ir šį bendradarbiavimą mato kaip neatsiejamą ilgalaikės rinkodaros strategijos dalį“, – komentuoja tyrimų ekspertė.

Kaip sudaromas influencerių reitingas?

Influencerių TOP 10 sudarytas pasitelkus du skirtingus kiekybinio tyrimo metodus: antrinių duomenų rinkimas ir analizavimas bei apklausos. „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“ platformų antrinių duomenų rinkimas vyko 2021 metų birželio–lapkričio mėnesiais, o pirmiausiai analizuoti viešai prieinami ir matomi influencerių duomenys: sekėjų skaičius, žmonių įsitraukimas į turinį (video peržiūros, komentarai) bei kuriamo ir auditorijoms atiduodamo turinio kiekis.

Lygiagrečiai atlikta rinkodaros specialistų apklausa, apėmusi visų verslo sektorių atstovus, bei socialinių tinklų vartotojų apklausa. Ekspertų apklausoje orientuotasi į turinio paveikumo, tekstų ir vizualų kokybės, taip pat įtaigumo ir paveikumo kriterijus. Tuo metu socialinių tinklų vartotojų teirautasi apie nuomonės formuotojų reputaciją ir tai, kiek juos galėtų rekomenduoti.

21 proc. Lietuvos interneto vartotojų teigia, jog yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kai pamatė nuomonės formuotojo reklamą / rekomendaciją socialiniuose tinkuose, tuo tarpu 71 proc. respondentų sako, jog tokiu būdu prekės ar paslaugos įsigiję nėra. Palyginti su praėjusiais metais, teigusių, jog yra nusipirkę prekę ar paslaugą po to, kai pamatė influencerių reklamą / rekomendaciją socialiniuose tinkluose, padaugėjo 6 proc., o tų, kurie teigia, kad influenceriai jų pirkimui įtakos nedaro, sumažėjo 3 proc.

Respondentų taip pat prašėme įvardinti, kuriuose socialiniuose tinkluose šie turi savo asmeninį profilį bei kuriais iš jų naudojasi dažniausiai. „Facebook“, „Youtube“ bei „Instagram“ – tai trys socialiniai tinklai, kuriuose nenaudojamų arba labai retai naudojamų lietuvių profilių yra palyginti nedaug. Pavyzdžiui, „Facebook“ socialiniame tinkle savo asmeninę paskyrą turintys teigia net 93 proc. (+9 proc.) respondentų, iš jų 77 proc. (-2 proc.) šį tinklą įvardija, kaip tą, kuriuo naudojasi dažniausiai. Tuo tarpu „Youtube“ ir „Instagram“ skaičiai gana panašūs: „Youtube“ tinkle savo asmeninę paskyrą teigia turintys 60 proc. (+8 proc.), „Instragram“ – 56 proc. (+12 proc.) respondentų, o juos įvardijusių kaip tuos socialinius tinklus, kuriuos naudoja dažniausiai, yra vidutiniškai apie 37 proc. (+10 proc.).

Be šių didžiųjų socialinių tinklų milžinių, ženklus augimas pastebimas ir dar viename socialiniame tinkle – „TikTok“. Šiame tinkle savo asmeninę paskyrą sako turintys 22 proc. Lietuvos interneto vartotojų, t. y. 13 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o šį socialinį tinklą kaip tą, kurį naudoja dažniausiai, įvardino 10 proc. respondentų arba 7 proc. daugiau nei 2019 m.

Jau trečius metus internetinės apklausos būdu buvo renkami populiariausi (top of mind) Lietuvos influenceriai. Šiais metais pirmąją vietą užima Karolina Meschino, kurią pirmu numeriu įvardino 34 proc. (+6 proc.) respondentų, antroje vietoje – Naglis Bierancas – 26 proc. (-10 proc.), trečioje – Agnė Jagelavičiūtė – 21 proc. (-7 proc.). Praėjusiais metais pirmąją vietą užėmė N. Bierancas.

„Gemius“ nuotr.

Taip pat respondentų buvo prašoma sužymėti, kokie konkretūs influenceriai jiems asocijuojasi su tam tikra prekių / paslaugų grupe. Kaip pvz. knygų, filmų ar muzikos prekes lietuviai jau du metus iš eilės labiausiai tapatina su Dovile Filmanavičiūte – 33 proc. (+15 proc.), kelionių tematikoje taip pat antrus metus iš eilės išskiriamas žurnalistas Orijus Gasanovas – 46 proc. (+16 proc.), o su drabužių bei aksesuarų tematika labiausiai siejama Karolina Meschino – 35 proc. (+21 proc.).

Šis tyrimas buvo atliktas naudojant internetinį klausimyną – „gemiusAdHoc“. Tyrimas buvo rodomas sausio–kovo mėnesiais atsitiktine tvarka parinktiems Lietuvos interneto vartotojams, kurie lankėsi populiariausiose šalies interneto svetainėse. Tyrimo imtis – 3499. Tyrime dalyvavo 15–74 metų interneto vartotojai.

* Skliausteliuose pateikti procentai – pokytis lyginant su 2019 m. e-komercijos tyrimo duomenimis.

Tradicijų nėra, tačiau jaunuoliško padrikumo, eklektikos, mėgėjiško paviršutiniškumo šių dienų viešojoje erdvėje – kiek tik nori. Įsigali namudinė žurnalistika, kuri feisbuko uhanuose įveisė agresyvaus nemokšiškumo virusą ir paskleidė totalinį bukumo kultą. "Infliunceriai" (kaip juos pavadino vienas aktoriaus G.Savicko herojus), pasikinkę rusišką sintaksę, parapinę skyrybą ir prastus mokyklos laikų įvertinimus, dabar bet kuria tema vis mėgina išlaužti viešą pozą. Nes iš viešos pozicijos pinigų neišmelši.

Jaunuoliško padrikumo, eklektikos, mėgėjiško paviršutiniškumo šių dienų viešojoje erdvėje – kiek tik nori. Įsigali namudinė žurnalistika, kuri feisbuko uhanuose įveisė agresyvaus nemokšiškumo virusą ir paskleidė totalinį bukumo kultą.

Paradoksas – atsiranda ir užsakovų visam tam sklaidos ekshibicionizmui. Štai šventes pajūryje iš valdiškų pinigų užsakanti viešoji įstaiga daugiau nei dviem laikraščiams už skelbimus sumoka nežinia iš kokio priebučio išlindusiai Vilniaus "infliuncerei". Ir nereikia jai nei pajamų pagrįsti, nei laikytis Reklamos įstatymo, nei tiražo deklaruoti, nei atsakyti už turinį. Maitinasi sau ir lieknėja.

Jokia paslaptis – yra primityvaus gaivalo ir sisteminėje žiniasklaidoje. Štai aną savaitę viename didžiausių portalų žioplinėjo straipsnis "Silvą atleido iš radijo!"

Kas ta Silva? Kuo ji nusipelnė šito viešo žvygtelėjimo? Atsakymas veikiausiai gėdingai paprastas – "draugiaška" atsisėdo ir, pykčiu baksnodama klaviatūrą, pakerštavo už "draugiašką". Nes reporteriai dabar, tarsi pirmykštė bendruomenė, visur vaikšto būriais. Draugės iš skirtingų redakcijų net draugiškai susitaria, ką viešins, o ko ne. Todėl ir žinios per TV kasdien visur tos pačios, lyg per distribucines Kalėdas – ką beįjungtum, vis tiek "Vienas namuose".

Kaip rodo sudaryti įtakingiausių 2020-ųjų nuomonės formuotojų dešimtukai, dalis jų įtakos iš savo rankų nepaleido ir pačiu sunkiausiu laikotarpiu. Skelbiama, kad „Instagram“ lyderės poziciją, kaip ir metais anksčiau, sėkmingai išlaikė Karolina Meschino, „Facebook“ užkariavo „Beatos virtuvė“, o „Youtube“ įtakingiausiuoju tapo Laurynas Zmejauskas-Safas.

Šįkart sąrašas sudarytas išanalizavus nuomonės formuotojų aktyvumą 2020 metų birželio-spalio mėnesiais skirtinguose socialiniuose tinkluose: „Instagram“, „Facebook“ ir „Youtube“.

„Tyrimu siekėme pamatyti kuo įvairiapusiškesnį influencerių įtakos vaizdą. Analizavome viešai prieinamus ir matomus influencerių duomenis, tokius kaip sekėjų skaičius, žmonių įsitraukimas į turinį (vaizdo įrašų peržiūros ir komentarai) bei kuriamo ir auditorijoms atiduodamo turinio kiekis. Papildomai atlikome ir dvi apklausas: apklausėme beveik 300 rinkodaros specialistų ir per 500 socialinių tinklų naudotojų, kas leido sudaryti išties reprezentatyvius įtakingiausių nuomonės formuotojų sąrašus“, – sako agentūros „SuperYou“ vadovas Mindaugas Lataitis.

Topuose – drąsūs ir nebijantys pasijuokti

Praėjusiais metais „Instagram“ buvo tas kanalas, kuris užtikrintai tapo svarbiausiu bendradarbiavimo socialiniu tinklu. Įtakingiausia socialiniame tinkle „Instagram“, kaip ir 2019-aisiais, tituluota socialinių tinklų žvaigždė K. Meschino, turinti 367 tūkst. sekėjų, antrąją vietą užėmė fotografas, šokėjas Naglis Bierancas su 282 tūkst. sekėjų. Trečioje vietoje atsidūrė laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson, kurią „Instagram“ seka 167 tūkst. gerbėjų.

Savo pozicijas B. Nicholson užsitvirtino ir „Facebook“ kanale. Čia jos puslapis „Beatos virtuvė“ karaliauja pirmoje sąrašo vietoje. Antroje „Facebook“ influencerių sąrašo vietoje puikuojasi turinį mamoms kuriančios tinklaraštininkės Soteros Šveikauskaitės puslapis, o trečioje vietoje – pirmojo karantino metu mamos parodijomis išgarsėjęs humoristinio turinio kūrėjas Edvinas Krupinskas.

Visgi šmaikštaus turinio kūrėjai aktyviausiai įtaką daro „Youtube“ platformoje. Įtakingiausiųjų sąrašo viršuje atsidūrė absurdo humoro turinio kūrėjas Safas, antras įtakingiausias – videotinklaraštininkas Paulius Mikolaitis, geriau žinomas Paul de Miko vardu, o trečiąją poziciją užsitikrino humoristas Mantas Bartuševičius.

Iškilti padėjo ir naujai įsiveržęs „TikTok“

Tyrimą atlikusios bendrovės atstovė Gintarė Surgutanovienė sako, kad šiemet labiausiai nustebino būtent „Youtube“ nuomonės formuotojų dešimtukas ir ypač pirmoje vietoje atsidūręs Safas. „Akivaizdu, kad šio influencerio sėkmę lėmė ilgalaikis, nuoseklus darbas, kuriant turinį ir bendradarbiaujant su prekių ženklais. Verta paminėti, kad išskirtinai humoristinio turinio kūrėjų lyderystė „Youtube“ platformoje rodo, jog prekių ženklai tampa vis atviresni ir savo prekės ženklų komunikacijos nebijo integruoti į drąsų turinį“, – sako G. Surgutanovienė.

Anot jos, praėjusiais metais daliai nuomonės formuotojų į sąrašo aukštumas iškilti padėjo per pandemiją Lietuvoje išpopuliarėjęs socialinis tinklas „TikTok“. „Kūrėjams, greitai pritaikiusiems savo turinį šiam naujam tinklui, pavyko užsitikrinti didesnį populiarumą, nes šioje naujoje ir dar sunkiai nuspėjamoje platformoje lankosi didelė visuomenės dalis. Tad tokiems influenceriams kaip Safui ar Edvinui Krupinskui „TikTok“ išties padėjo sužibėti“, – sako verslo plėtros vadovė. 

Įtakingiausiųjų šalies influencerių dešimtukai sudaryti atrinkus 200 populiariausių nuomonės formuotojų. Tiesa, vienas „Instagram“ ir „Facebook“ dešimtukuose esantis nuomonės formuotojas nesutiko būti įvardijamas.