Pasak Kauno rajono savivaldybės Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo Giedriaus Orliuko, pernai gausiausiai biudžetą papildė Domeikavos (0,5 mln. eurų), Alšėnų (0,45 mln. eurų) ir Ringaudų (0,4 mln. eurų) seniūnijos.

Vedėjas akcentavo, kad 2023 m. įmokų suma buvo mažesnė nei 2022 m., kai pavyko surinkti 3,3 mln. eurų. „Tačiau įmokų apskaičiavimo aktų skaičius 2023 m. išliko beveik toks pats kaip 2022 m. Pernai iš viso buvo apskaičiuotos 1 134 įmokos (2022 m. buvo parengtas 1 151 įmokų aktas). Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad asmenų, ketinančių statyti namus ar kitus pastatus, aktyvumas išliko toks pats, bet, statiškai vertinant, vidutinė įmokos suma šiek tiek sumažėjo. Tikriausiai tam įtakos turėjo, kad projektuojami ir statomi mažesnio bendrojo ploto gyvenamieji namai“, – sakė G. Orliukas.

Sudaryta daugiau sutarčių

Savivaldybės atstovo teigimu, pernai buvo sudaryta 70 infrastruktūros plėtros sutarčių, arba 25 daugiau nei 2022 m. „Sudarius savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, statytojas atleidžiamas nuo infrastruktūros plėtros įmokos (ar jos dalies), kuri neviršija pagal savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį įrengiamos savivaldybės infrastruktūros plėtros kaštų. Kitaip sakant, statytojų mokėtinos įmokos sudengiamos su įrengiamos infrastruktūros statybos išlaidomis“, – pabrėžė Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas.

Pasak pašnekovo, tai tiesiogiai siejasi ir su anksčiau minėta aplinkybe, kad 2023 m. įmokų buvo surinkta mažiau nei 2022 m., nes, sudarius daugiau sutarčių dėl savivaldybės infrastruktūros įrengimo, daugiau statytojų faktiškai neturi mokėti įmokų, nes jos susidengia su infrastruktūros plėtros kaštais. „Šią tendenciją stebime jau nuo praėjusių metų pirmo pusmečio ir džiaugiamės, kad ateityje bus išvystyta dar daugiau centralizuotų vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklų“, – tvirtino G. Orliukas.

G. Orliukas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Įvardijo problemą

Pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia sutarčių buvo sudaryta dėl centralizuotų vandens tiekimo ir buitinių nuotekų tinklų įrengimo. „Pagal 2023 m. sudarytas sutartis infrastruktūros plėtros iniciatoriai turėtų įrengti beveik 21 km vandens tiekimo ir virš 20 km buitinių nuotekų tinklų. Deja, pasiūlymų sudaryti infrastruktūros plėtros sutartis dėl paviršinio vandens (lietaus) tinklų ir susisiekimo infrastruktūros plėtros kol kas esame sulaukę mažiau nei dėl vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo tinklų, todėl sutarčių dėl lietaus tinklų ir gatvių sudaryta mažiau“, – pastebėjo vedėjas.

Nors kiekvienų metų žiemos pabaigos–pavasario pradžios atlydys, kai labai padidėja momentinis paviršinio vandens kiekis ir pradeda semti kai kurias teritorijas, rodo, kad tinkamai surinkti ir tvarkyti lietaus vandenį yra labai svarbu, tačiau dar tikrai ne visi statytojai pakankamai skiria tam dėmesio. „Norėtume į šią problemą dar kartą atkreipti dėmesį ir priminti, kad infrastruktūros plėtros sutartis galima taip pat sudaryti ir dėl teritorijų planavimo dokumentuose numatytų centralizuotų lietaus tinklų plėtros“, – pabrėžė pašnekovas.

Šią tendenciją stebime jau nuo praėjusių metų pirmo pusmečio ir džiaugiamės, kad ateityje bus išvystyta dar daugiau centralizuotų vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo tinklų.

Pradėjo mokėti kompensacijas

Pernai infrastruktūros plėtros iniciatoriai jau pradėjo savivaldybei teikti pranešimus apie įrengtą ir infrastruktūros valdytojams perduotą infrastruktūrą, todėl jiems buvo pradėtos mokėti kompensacijos. Praėjusiais metais savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas infrastruktūros plėtros išlaidas išmokėta daugiau nei 42 tūkst. eurų kompensacijų. Jos mokamos iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokų, kurios surenkamos iš statytojų (vystytojų), prisijungiančių prie savivaldybės infrastruktūros plėtros iniciatoriaus pastatytos ar įrengtos savivaldybės infrastruktūros.

„Siekiant, kad iniciatoriui būtų išmokėta kompensacija už pagal infrastruktūros plėtros sutartį įrengtą ir valdytojams perduotą savivaldybės infrastruktūrą, iniciatoriai savivaldybei turi pateikti tokios infrastruktūros statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus. Vertinant praėjusiais metais gautus infrastruktūros įrengimo kaštus patvirtinančius dokumentus, kol kas pastebime, kad tikrai ne visi iniciatoriai atsakingai rinko ir turi visus išlaidas patvirtinančius dokumentus, todėl tokiais atvejais tampa sunku pagrįsti patirtas išlaidas, o tai gali lemti mažesnę kompensacijos sumą. Todėl labai norėtume visų iniciatorių paprašyti atsakingai, atidžiai rinkti ir turėti visus dokumentus, kurie pagrįstų tiesiogines savivaldybės infrastruktūros statybos išlaidas“, – pabrėžė G. Orliukas.

Savivaldybės atstovo žodžiais, pasitaiko atvejų, kai iniciatoriai tiesiog bando pateikti bet kokias sąskaitas, aktus ar kitus dokumentus, kurie akivaizdžiai nesusiję su savivaldybės infrastruktūros įrengimo išlaidomis. Deja, tokios išlaidos negali būti įtraukiamos į mokėtiną kompensaciją.

Pokytis: Neries gatvė tarp 5 ir 7 namų pasikeitė iš esmės. / Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Netikėtumų pasitaiko rečiau

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas galioja jau daugiau nei trejus metus ir beveik tiek pat laiko Kauno rajone skaičiuojamos infrastruktūros plėtros įmokos ir sudaromos sutartys, todėl per tokį laikotarpį susiformavo tam tikra šio įstatymo taikymo praktika. Pasak Infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjo, kuo toliau, tuo rečiau susiduriama su netikėtumais, rinkos dalyviai taip pat jau žino, ko tikėtis ir kokius veiksmus ir procedūras turi atlikti prieš teikdami prašymą IS „Infostatyba“ išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

„Manyčiau, kad vienas labiausiai pasiteisinusių sprendimų buvo tai, kad pagal bendrąjį planą numatytose gamybos, pramonės ir sandėliavimo teritorijose buvo patvirtintas vadinamasis skatinamasis infrastruktūros plėtros įmokos tarifas, kuris tokiose teritorijose yra nuo 3 iki 6 eurų. Toks sprendimas daugelį tokio pobūdžio pastatų statytojų paskatino keltis į minėtas teritorijas ir taip pavyksta gamybos, pramonės ir sandėliavimo pastatų statybas atriboti nuo gyvenamųjų, visuomeninių ir panašių teritorijų“, – tendencija pasidžiaugė pašnekovas.

Paklaustas, ar statytojai geriau renkasi mokėti didesnes įmokas, bet mažiau išleisti sklypui įgyti, G. Orliukas patikino, kad dar pasitaiko tokių statytojų. „Tačiau ypač pavieniai žmonės, kurie statosi gyvenamąjį namą sau, o ne parduoti, pasiskaičiavę infrastruktūros plėtros įmoką ir palyginę su skirtumu, kurį tektų sumokėti už kažkiek brangesnį sklypą, bet būtų mažesnė įmoka, supranta, kad tikrai labiau verta įsigyti sklypą teritorijoje, kurio infrastruktūros plėtros įmokos tarifas mažesnis. Ypač tai aktualu, jeigu ketinama statyti didesnio bendrojo plotą pastatą“, – pabrėžė vedėjas.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Situacija nestebina

Ir pernai, ir ankstesniais metais Kauno rajono savivaldybė gavo prašymų atleisti nuo infrastruktūros plėtros įmokos ar jos dalies. „Su didžiąja dalimi prašymų apskaičiuoti infrastruktūros plėtros įmoką yra teikiamas prašymas ir atleisti nuo dalies įmokos. „Tačiau tokia situacija nestebina, nes Kauno rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi palyginti didelį atleidimo nuo infrastruktūros plėtros įmokos (ar jos dalies) kriterijų sąrašą. Dažniausiai nuo įmokos atleidžiami visi inžineriniai statiniai, pradedant nuo inžinerinių tinklų, baigiant automobilių stovėjimo aikštelėmis, terasomis ir pan. Nuo įmokos atleidžiami ir statiniai, kurie atitinka teisės aktuose patvirtintą I grupės nesudėtingo statinio sąvoką ir rodiklius“, – vardijo pašnekovas.

G. Orliukas pabrėžė, kad, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, vėjo elektrinės, saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai ir kiti atsinaujinančiųjų išteklių energiją naudojantys energijos gamybos statiniai yra priskirtini kitos paskirties inžineriniams statiniams, todėl visi atsinaujinančiosios energijos statiniai Kauno rajone atleidžiami nuo infrastruktūros plėtros įmokos pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą kriterijų sąrašą.

Edgaro Cickevičiaus nuotr.

Komentaras

Šarūnas Šukevičius

Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius

Nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigalioję Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimai suteikė galimybę savivaldybės infrastruktūros plėtrai panaudoti dalį surinktų infrastruktūros plėtros įmokų, kurių suma viršija lėšų poreikį kompensacijoms už įrengtą savivaldybės infrastruktūrą mokėti.

Kauno rajono savivaldybė naudojasi šia teisės aktų suteikiama galimybe ir dalį surinktų infrastruktūros plėtros įmokų panaudoja savivaldybės infrastruktūros plėtrai toje seniūnijoje, kurioje tos įmokos buvo sumokėtos. Taip papildomai prisidedama prie spartesnės infrastruktūros plėtros.

Dalis įmokų skiriama bendrovės „Giraitės vandenys“ eksploatuojamų tinklų plėtrai, bet didžioji įmokų dalis iki šiol buvo naudojama gatvių ir kelių infrastruktūros plėtrai. Atsižvelgiant į tai, kad Domeikavos, Ringaudų, Užliedžių seniūnijos yra vienos tų, kuriose surenkama daugiausia įmokų, praėjusias metais dalis infrastruktūros plėtros įmokų buvo skirta Kaštonų gatvės Giraitės kaime (Užliedžių seniūnija), Neries gatvės Domeikavos kaime (Domeikavos seniūnija), Beržų gatvės Ringaudų kaime (Ringaudų seniūnija) plėtros darbams finansuoti.

Iš viso per 2022 ir 2023 m. bendrai savivaldybės inžinerinės infrastruktūros plėtrai iš surinktų infrastruktūros plėtros įmokų buvo panaudota beveik 3,89 mln. eurų, iš jų gatvių ir kelių plėtrai buvo skirta 3,68 mln. eurų, likusi dalis atiteko tinklų plėtrai.

Kelerius pastaruosius metus į Lietuvos kelius ir gatves išrieda vis daugiau elektromobilių ir įkraunamų hibridų. Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. elektromobilių šalyje padaugėjo daugiau nei 4 kartus, o nuo 2021 m. sausio 1 d. – daugiau nei dvigubai. 2022 m. per mėnesį elektromobilių skaičius šalyje padidėdavo vidutiniškai 360 vnt., o 2023 m. – vidutiniškai 500 vnt.

2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo registruota 19 435 elektromobiliai, iš jų 11 900 – grynieji elektromobiliai, likusi dalis – iš išorės įkraunami hibridiniai automobiliai.

Šiuo metu elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriai savo iniciatyva arba su valstybės pagalba šalia valstybinės reikšmės kelių ir savivaldybėse kuria ir plėtoja infrastruktūros tinklą. Planuojama, kad Lietuvoje iki 2030-ųjų turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 tūkst. – viešosios ir pusiau viešosios.

Lietuvoje iki 2030-ųjų turi būti įrengta 60 tūkst. elektromobilių įkrovimo prieigų.

Sparčiai plėtojant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros tinklą, gali atsirasti konkurencijos ribojimų. Tai patvirtina ir kitų šalių praktika.

Austrijos ir Jungtinės Karalystės konkurencijos priežiūros institucijos, išanalizavusios padėtį elektromobilių įkrovimo sektoriuje, identifikavo galimas problemas ir pateikė siūlymus, kaip jas spręsti, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija. Apie galimus įvairius konkurencijos ribojimus elektromobilių įkrovimo sektoriuje nurodoma ir Europos Komisijos (EK) atliktoje analizėje.

Atsižvelgusi į planuojamą sparčią įkrovimo stotelių infrastruktūros tinklo plėtrą ir būtinybę laiku užsitikrinti, kad šis sektorius būtų konkurencingas, Lietuvos konkurencijos taryba nusprendė atlikti elektromobilių įkrovimo sektoriaus stebėseną. Planuojama atlikti rinkos dalyvių, kitų suinteresuotųjų asmenų apklausą, surinkti papildomą informaciją, kurią išanalizavus bus galima nustatyti, ar šiame sektoriuje nekyla kliūčių konkurencijai.

Konkurencijos taryba prašo visų suinteresuotų šalių, turinčių pastebėjimų ir įžvalgų apie įkrovimo stotelių tinklą ir šiame sektoriuje galimai kylančias konkurencijos problemas, pateikti informaciją e. paštu (Egle.Malonyte@kt.gov.lt).

Planuojama, kad tai paskatins virš 1,2 tūkst. viešųjų ir pusiau viešų įkrovimo prieigų įrengimą privačia iniciatyva 42-ose savivaldybėse, šalia magistralinių ir krašto kelių, degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose, pranešė Susisiekimo ministerija.

„Šis kvietimas, skirtas privačiam sektoriui, yra nukreiptas ten, kur investuotojai mato didžiausią potencialą, o elektromobilių vairuotojai jaučia poreikį: svarbiuose valstybinės reikšmės keliuose ir miestuose“, – pranešime teigė susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Kvietimas galioja elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimui 42-ose savivaldybėse, nerengusiose iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų lėšų darnaus judumo miestuose planų. Likusiose 18-oje savivaldybių ši plėtra bus vykdoma atskirais etapais.

Šiuo kvietimu taip pat gali pasinaudoti visi esami ir potencialūs įkrovimo prieigų operatoriai viešųjų įkrovimo stotelių vystymui visos šalies mastu šalia valstybinės reikšmės kelių, visose degalinėse, geležinkelių ir autobusų stotyse, oro uostuose, vidaus vandenų ir jūrų uostuose.

Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros privačia iniciatyva skatinimo priemonę sudaro 12 atskirtų kvietimų. Pagal juos finansavimas numatomas skirtingų galių elektromobilių įkrovimo stotelių su prieigomis įrengimui: įprastos (11–22 kW), vidutinės (22–49 kW), didelės (49–149 kW) ir labai didelės (nuo 149 kW) galios.

Parama bus galima pasinaudoti iki 2026 metų pradžios arba kol pakaks lėšų. Paraiškas priima Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).

Pasak UAB „Giraitės vandenys“ direktoriaus Andriaus Dzevyžio, šiemet vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo tinklai bus plečiami Batniavoje, Ežerėlyje, Neveronyse, Raudondvaryje, Vandžiogaloje, Vilkijoje ir kitose seniūnijose. Iš viso 2022 m. planuojama įrengti 4,1 km vandens tiekimo ir 9,4 km nuotekų šalinimo tinklų.

Skaičiuojama, kad, atlikus šiuos darbus, centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu galės naudotis 79 būstų gyventojai, o 472 būstų gyventojai turės galimybę prisijungti prie nuotekų šalinimo tinklų. Pirmuoju atveju gerinama žmonių gyvenimo kokybė, o antruoju – mažinama tarša ir žala gamtai, tačiau ir šiuo atveju laimi gyventojai, nes jie gyvens švaresnėje, sveikatai palankesnėje aplinkoje.

Be to, šiemet užsibrėžta rekonstruoti 1,6 km vandens tiekimo ir 1,8 km nuotekų surinkimo tinklų.

Didins įrenginių našumą

Nemažai darbų „Giraitės vandenys“ šiemet ketina atlikti sparčiai besiplečiančioje Užliedžių seniūnijoje. Užliedžių kaimo vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybei užtikrinti veikia dvi vandens gerinimo stotys – Plento ir Erdvės gatvėse. Tačiau jų pajėgumų neužtenka. „Įrenginių Erdvės gatvėje jau nepakanka siekiant išlaikyti reikalaujamus kokybės rodiklius vis didėjant vandens vartojimui. Įrenginių projektinis našumas yra 100 kub. m per parą, o išgaunama ir patiekiama 60 kub. m didesnis vandens kiekis. Šiemet planuojama išplėsti Erdvės gatvėje esančius vandens gerinimo įrenginius, padidinant našumą iki 200 kub. m per parą. Taip pat planuojame padidinti ir Plento gatvėje esančių vandens gerinimo įrenginių našumą“, – aiškino A.Dzevyžis.

„Užliedžių kaimo vandens tiekimo sistema neužtikrina vartotojams vandens tiekimo paslaugų kokybės. Kadangi slėgio tinkluose nepakanka, reikalingos investicijos šiai vandens tiekimo sistemai pakeisti. Planuojame atsisakyti bokšto, automatizuoti vandenvietę ir vandens siurblius valdyti pasitelkus elektros pavaras, – taip užtikrinsime nuolatinį slėgį tinkluose“, – sakė „Giraitės vandenų“ direktorius.

Giraitės kaimo vandenvietėje numatyta įrengti papildomą vandens filtrą, automatizuoti vandens gerinimo įrenginius, išplėsti jų našumą. Atlikus hidrogeologinių matavimų studiją paaiškėjo, kad du gręžiniai Giraitės kaime yra nusidėvėję, todėl planuojama įrengti naujus.

Andrius Dzevyžis. „Giraitės vandenų“ nuotr.

Kur dar vyks darbai?

Pažėrų kaime (Alšėnų sen.) šiemet turėtų atsirasti nuotekų valymo įrenginiai, planuojama užbaigti Kulautuvos miestelio nuotekų valymo įrenginių rekonstrukciją ir pradėti rekonstruoti Šlienavos kaimo (Samylų sen.) nuotekų valymo įrenginius.

Išvysčius nuotekų tinklų infrastruktūrą Babtų miestelyje, padidėjo atitekančių nuotekų kiekis. Čia būtina rekonstruoti 30 metų eksploatuojamą nuotekų siurblinę, padidinant jos našumą ir įdiegiant nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemą. Planuojamas ir Girionių kaimo (Taurakiemio sen.) nuotekų siurblinės remontas.

Čekiškės seniūnijoje, Eikščių kaime, šiemet numatyta vandens gerinimo įrenginių statyba. „Vanduo neatitinka higienos normos, geležies kiekis beveik aštuonis kartus viršija leidžiamą normą. Įsipareigojome gyventojams ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad bus imtasi priemonių, ir pažadą tesėsime“, – sakė įmonės vadovas.

Įrengti vandens rezervuarą numatyta Voškonių kaime (Domeikavos sen.). Šiemet bus parengtas objekto techninis projektas, prasidės ir  darbai. Tokio pobūdžio investicija būtina ir Ežerėlio mieste, siekiant padidinti vandens slėgį tinkluose ir užtikrinti priešgaisrinius reikalavimus, nes mieste yra dvylika hidrantų. Šių metų planuose – parengti Ežerėlio vandens rezervuaro techninį projektą.

Siekdami užtikrinti vandens kiekį Karmėlavos, Ramučių ir LEZ poreikiams, „Giraitės vandenys“ yra numatę įrengti artezinį gręžinį Karmėlavos miestelyje. Atlikus hidrogeologinę studiją, nustatytas žymus išgaunamo vandens kiekio sumažėjimas Ilgakiemyje (Garliavos apylinkių sen.). Didėjant vandens poreikiui, čia taip pat reikalingas naujas artezinis gręžinys. Siekiant pagerinti vandens tekėjimą į Varluvos kaimą Domeikavos seniūnijoje bus įrengtas grįžtamasis vandentiekio tinklas.

Paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus „Giraitės vandenys“ šiemet žada įrengti Garliavoje, nuo Gėlių gatvės iki Garliavos tvenkinio ir Neveronių kaime, Šlamučių ir Purienų gatvėse.

Be to, numatyta suprojektuoti nuotekų valymo įrenginius Daugėliškių (Vilkijos apylinkių sen.) ir Užliedžių (Užliedžių sen.) kaimuose. Taip bus padėti kitų metų vandentvarkos infrastruktūros objektų darbų pamatai.

Kas nuveikta pernai?

Pernai „Giraitės vandenys“ į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą investavo 2,8 mln. eurų. Didžioji jų dalis – 2,1 mln. eurų – Kauno rajono savivaldybės biudžeto lėšos, 0,5 mln. eurų gauta iš ES paramos fondų ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programų, 155 tūkst. eurų pridėjo ir „Giraitės vandenys“.

Pernai pakaunėje įrengta 4 km naujų vandentiekio tinklų Neveronių (Neveronių sen.), Ramučių (Karmėlavos sen.), Valeravos (Vandžiogalos sen.), Dievogalos (Zapyškio sen.), Raudondvario (Raudondvario sen.), Bubių (Batniavos sen.), Daugėliškių (Vilkijos apylinkių sen.) kaimuose ir 69 būstų gyventojams sudaryta galimybė naudotis centralizuotai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Siekdama sumažinti išgaunamo vandens nuostolius ir nuolat gerinti vandens tiekimo paslaugas, bendrovė „Giraitės vandenys“ 2021 m. Babtų miestelyje (Babtų sen.), Bubių (Batniavos sen.), Piliuonos (Taurakiemio sen.) ir Užliedžių (Užliedžių sen.) kaimuose rekonstravo 3 km vandentiekio tinklų.

Nauji nuotekų tinklai pernai pakloti Ramučių (Karmėlavos sen.), Raudondvario (Raudondvario sen.), Valeravos (Vandžiogalos sen.) kaimuose. Bendras pernai įrengtų nuotekų tinklų ilgis – 4 km, 189 būstų gyventojams sudaryta galimybė naudotis centralizuotai tvarkomų nuotekų paslaugomis.

Nuolat gerindami centralizuotai tvarkomų nuotekų paslaugas „Giraitės vandenys“ pernai rekonstravo 0,7 km nuotekų tinklų Voškonių (Domeikavos sen.) ir Užliedžių (Užliedžių sen.) kaimuose, atliko paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų rekonstrukciją ir atnaujino 0,13 km tokių tinklų Neveronių kaime (Neveronių sen.).

Didėjant geriamojo vandens vartotojų skaičiui ir siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas vartotojams, pernai įrengti nauji arteziniai gręžiniai Raudondvario (Raudondvario sen.), Daugėliškių, Purviškių (Vilkijos apylinkių sen.) ir Naujatriobių (Raudondvario sen.) kaimuose. Ši investicija paslaugos kokybę leido pagerinti 3 319 gyventojų.

Geresne tiekiamo vandens kokybe džiaugiasi 87 gyventojai – pastatyti nauji vandens gerinimo įrenginiai Jurginiškių (Garliavos apylinkių sen.) ir Naujatriobių (Raudondvario sen.) kaimuose.

Vandens gerinimo įrenginiai rekonstruoti Babtų miestelyje (Babtų sen.) – atnaujintas pastatas, oksidacinė sistema, įrengta nuotolinio stebėjimo ir duomenų perdavimo sistema. Išplėsti Ilgakiemio kaimo (Garliavos apylinkių sen.) vandens gerinimo įrenginiai, automatizuoti Karmėlavos miestelio (Karmėlavos sen.) vandens gerinimo įrenginiai.

„Saugant gamtą ir siekiant užtikrinti teisės aktais nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus, 2021 m. nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Valeravos kaime (Vandžiogalos sen.). Nuotekų tvarkymo paslaugomis turės galimybę naudotis 130 šio kaimo gyventojų. Babtų seniūnijoje suremontavome Babtų miestelio ir Pagynės kaimo nuotekų valymo įrenginius, pradėjome naujų nuotekų valymo įrenginių Daugėliškių kaime (Vilkijos apylinkių sen.) projektavimo darbus, parengėme dokumentus Šlienavos kaimo (Samylų sen.) nuotekų valymo įrenginiams rekonstruoti. Taip pat įrengėme tris naujas nuotekų perpumpavimo siurblines ir tris suremontavome“, – nuveiktus darbus vardijo A.Dzevyžis.

Infrastruktūra gerokai patobulėjo

Svečiai susipažino su pakaunės kurortine teritorija, kurią sudaro Kačerginė, Kulautuva ir dalis Zapyškio. Kauno rajono meras Valerijus Makūnas jiems pristatė kurortinės teritorijos plėtros vizijas ir aprodė jau įvykdytus projektus.

"Kauno rajonas – unikali savivaldybė, kurios gyventojų skaičiaus augimas parodo, kad mieste gyventojai neranda tokios gyvenimo kokybės, kokią norėtų turėti", – kalbėjo viceministras V.Jurgutis.

Mero teigimu, per pastaruosius penkerius metus kurortinės teritorijos infrastruktūra gerokai patobulėjo – atsirado dviračių takai, vandens pramogos, nauji lankytini objektai, kartu su jais – ir naujos verslo galimybės.

2020 m. laivu "Vytis" Nemunu plaukė virš 5 tūkst. žmonių, o dviračių taku Marvelė–Zapyškis keliavo 21 tūkst. aktyvaus laisvalaikio mėgėjų.

2020 m. laivu „Vytis“ Nemunu plaukė virš 5 tūkst. žmonių, o dviračių taku Marvelė–Zapyškis keliavo 21 tūkst. aktyvaus laisvalaikio mėgėjų.

Reikia teisės akto

Lankytojų poreikius vietinis verslas patenkina, tačiau geresnei ir spartesnei plėtrai reikalinga valstybės pagalba, pirmiausia – teisės aktas, kuris būtų nukreiptas išimtinai į kurortų ir kurortinių teritorijų statuso aiškų reglamentavimą, būtų apibrėžta jų svarba turizmui Lietuvoje, išskirtinumas ir savarankiškumas.

Kulautuvos reabilitacijos ligoninėje reabilitacijos skyriaus vadovė Eglė Tamulevičiūtė-Prascienė kalbėjo apie poreikį moksliškai ištirti ir pagrįsti gydomųjų gamtinių išteklių savybes, tinkamų jų taikymo metodikų ir rekomendacijų paruošimą. Gamtinių gydomųjų veiksnių moksliniai tyrinėjimai atlikti prieš daugiau nei dešimt metų. Sveikatos apsaugos ministerijoje gydymo mineraliniu vandeniu procedūros neįtrauktos į tinkamų vykdyti procedūrų sąrašą. Gavus finansavimą moksliniams tyrimams atlikti, būtų galima atrasti kai kurių ligų gydymo galimybes.

Savivaldybė pasiryžusi rekonstruoti šalia esantį nenaudojamą Kauno klinikų pastatą, kurį Turto bankas žada perleisti patikėjimo teise. Čia planuojama įrengti seniūnijos administracines patalpas, viešąją biblioteką, bendradarbystės erdvę, kavinę su lauko terasa, apgyvendinimo patalpas ir kita.

Viceministras su kolegomis apsilankė ir naujai pastatytoje mineralinio vandens biuvetėje.

Pristatė viziją

Į kitą Nemuno krantą mero lydimi svečiai persikėlė savivaldybės įsigytu katamaranu "Zapyškis". Gotikos perlu vadinamoje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje architektas Gintaras Prikockis papasakojo apie būsimųjų projektų Zapyškyje vizijas. Planuojama įsteigti informacinį centrą, atnaujinti prieplauką, statyti mažųjų laivų slipą.

Šio vizito metu bažnyčioje skambėjo muzikantės Kristinos Kuzminskaitės dovanoto klavesino melodijos.

Kulautuvoje ir Zapyškyje svečiai bendravo su vietiniais verslininkais. Toks susitikimas buvo surengtas ir Kačerginės "Šaltinio aikštėje".

"Dėl pandemijos užsienio turistų srautai sustoję ir verslai, kurie yra ir vietinio turizmo dalis, turi atstatyti nuostolius, kurie susidarė per ribojimų laikotarpius", – kalbėjo V.Jurgutis. Jo teigimu, ekonominis prioritetas būtų turistai, kurie kelionės metu turi bent vieną nakvynę. Svarbu pritraukti ir užsienio turistų.

Kauno rajono kurortinėje teritorijoje įsikūrę verslininkai tikino, kad net ir per pandemiją jų gyvenimas nestojo. "Stebėdavome pravažiuojančius dviratininkus ir nusprendėme įkurti jiems poilsio vietą", – apie kavinės "Velo baras" įkūrimą pasakojo jos savininkas Vytautas Sabaliauskas.

Trijų žvaigždučių viešbučio "Kankorėžis" savininkas Stanislovas Pranckūnas teigė, kad laisvi kambariai greitai išgraibstomi, lankytojų stygiumi tikrai negalima skųstis.

Zapyškyje vyksta naujo bufeto statybos darbai. Tikimasi, kad ši vieta sulauks daug lankytojų, kadangi bus visai netoliese turistų lankomos senosios bažnyčios.

Tęs infrastruktūros plėtrą

Kačerginės pušyne įsikūrusi vaikų sanatorija "Žibutė" kasmet sulaukia lankytojų iš visų Lietuvos miestų ir miestelių. Čia vykdoma stacionarinė medicininė reabilitacija vaikams, ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos vaikams ir suaugusiesiems. "Sveikatos priežiūrai turime visko, tačiau norėtųsi atnaujinti infrastruktūrą", – sakė Vaikų reabilitacijos skyriaus "Žibutė" vedėja Jūratė Brazienė.

Savivaldybės vadovų nuomone, bendradarbiaujant kelioms įstaigoms ateityje šią teritoriją būtų galima atnaujinti.

Dėl pakaunės turizmo žiedo projekto dviračių takais galima pasiekti Kačerginę, Zapyškį ar Kulautuvą. Mėgstantys ilgus pasivaikščiojimus gamtoje gali aplankyti Kačerginės "Šaltinių tako", Kulautuvos sveikatingumo ir Jadagonių ekologines trasas. Kurortinėje teritorijoje teikiamos sveikatingumo ir SPA paslaugos, vykdomos ekskursijos laivu, veikia dešimt apgyvendinimo ir keturios maitinimo įstaigos.

Savivaldybė sieks tęsti dviračių takų ir kurortinės teritorijos infrastruktūros plėtrą, atgaivinti laivybą.