"Tiek suaugusiesiems, tiek vaikams visavertis poilsis yra metas, kai kūnas ir protas atsipalaiduoja, nuslūgsta susikaupusi įtampa ir kasdienis stresas. Mažesniems vaikams įtampą geriau padeda įveikti fizinė veikla. Judėdami, bėgiodami vaikai atsipalaiduoja ir taip visavertiškai pailsi. Tačiau po aktyvaus poilsio vaikui reikalingos ir ramybės akimirkos, kad jis galėtų pabūti su savimi – piešti, žaisti ar kitaip leisti laiką vienumoje. Tėvams verta pasistengti vaiko poilsio režimą pritaikyti pagal jo asmenybę: jei vaikas tylesnis ir ramesnis, jam reikėtų parinkti ramesnę, individualesnę veiklą, o jei jis energingas ir mėgsta išdaigas – reikia numatyti kuo daugiau laiko aktyviai veiklai gamtoje su bendraamžiais", – pasakoja psichologė Inga Būdvytytė.

Režimas reikalingas

Kaip ir mokykloje, psichologė namuose rekomenduoja nustatyti dienos režimą. "Vasaros dienotvarkė gali būti ir ne tokia griežta, tačiau jei vaikas laikysis konkretaus plano, jam rudenį bus lengviau grįžti prie mokyklos grafiko. Veiksminga būtų kalendoriuje pažymėti artimiausios savaitės planus. Tai gali būti bendri šeimos planai, pavyzdžiui, išvykos į gamtą ar fizinė veikla, arba nedidelės kūrybinės užduotys, kurias vaikas turėtų per dieną atlikti. Taip vaiko kasdienybė bus labiau struktūrizuota", – pabrėžia specialistė.

Draudimo bendrovės "Gjensidige" Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. atkreipia dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai dažnai būna darbe, o vaikai daugiau laiko praleidžia vieni, į kalendorių, reikėtų įtraukti svarbių pastabų apie saugumą. "Pavyzdžiui, nurodyti, kad vaikas, važiuodamas dviračiu, nepamirštų šalmo ir pan. Vyresnius vaikus galima paraginti kurti vasaros dienoraštį, kuriame jie aprašytų, kaip praleido dieną, taip pat savo planus ir užsiėmimus, kurių norėtų imtis artimiausią savaitę. Pasižymės, kaip saugiai maudysis vandens telkinyje, ar laikantis Kelių eismo taisyklių važinės paspirtuku su draugais", – kalba V.Katilienė.

Vasaros dienotvarkė gali būti ir ne tokia griežta, tačiau jei vaikas laikysis konkretaus plano, jam rudenį bus lengviau grįžti prie mokyklos grafiko.

Pasak jos, praktika rodo, kad per moksleivių atostogas dažnai ne tik vyresni, bet ir nedideli vaikai paliekami vieni kambaryje ar kieme. "Kartais net ir visai dienai. Rezultatas – didesnės ar mažesnės traumos, ašaros, kelionė į ligoninę, gydymo išlaidos, psichologiniai padariniai. Vaikas žaidė lauke ir susilaužė pirštą, kitas – šokinėdamas ant batuto kryptelėjo koją, pasitempė čiurnos raiščius ir susitrenkė galvą", – vardijo nelaimingų atsitikimų atvejus V.Katilienė.

Pagal vaiko charakterį

Kadangi pastaraisiais mokslo metais moksleiviai mokėsi nuotoliniu būdu, todėl, pasak psichologės, vasarą vaikus reikia paskatinti atsitraukti nuo išmaniųjų įrenginių ir užsiimti kita veikla, daugiau būti gamtoje. "Vasarą vaikus galima užrašyti į įvairias sporto, poilsio ir temines stovyklas ar dienos būrelius. Dalyvaudami bendroje veikloje vaikai ne tik lavina bendravimo įgūdžius, bet ir įgyja naujų žinių bei gabumų", – sako specialistė.

Ji pažymi, kad ir stovyklų užsiėmimai turi būti pritaikyti pagal vaiko asmenybę. "Jei vaikas labiau linkęs į kūrybą, jam tiktų meno ar keramikos užsiėmimai, tačiau jei vaikas itin energingas, galbūt verta pagalvoti apie kokį nors konkretų sporto būrelį", – teigia I.Būdvytytė.

Jos teigimu, vaikui itin svarbus ir su tėvais praleidžiamas laikas. "Geriausia vasaros veikla yra bendri šeimos pasivaikščiojimai, pasivažinėjimas dviračiais ir kiti aktyvaus poilsio užsiėmimai. Tai ne tik padeda stiprinti šeimos ryšius, bet ir paruošia vaiką kasdienėms situacijoms. Pavyzdžiui, pasivažinėjimas dviračiais gali būti ne tik puikus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir mokymosi procesas, kurio metu vaikui paaiškinami Kelių eismo taisyklių pagrindai", – sako specialistė.

Pasak I.Būdvytytės, paauglystė yra puikus metas imti intensyviai ugdyti vaiko savarankiškumą ir pradėti kalbėti apie pirmojo darbo galimybes. "Taip jaunuolis galės ne tik įsitraukti į visuomenės veiklą, patirti, ką reiškia savo darbu kurti vertę, bet ir praktiškai susipažinti su pinigų tema – kaip juos uždirbti ir kaip su jais elgtis. Galima paskatinti paauglius savanoriauti, taip jie galės suprasti, koks svarbus gali būti jų indėlis į visuomenę, mokysis padėti kitiems", – tvirtina psichologė.

Įgūdžių atnaujinimas

Nors atostogos yra poilsio metas, specialistė rekomenduoja skirti laiko ir mokymuisi. Psichologė įspėja, kad per tris mėnesius vaikas gali užmiršti mokymosi procesą ir įgytus įgūdžius. Todėl jei pirmas atostogų mėnuo praleidžiamas pramogaujant ir ilsintis, artėjant vidurvasariui tėvai turėtų daugiau dėmesio skirti vaikų įgūdžių atnaujinimo veikloms, kad vaikai prisimintų įgytus įgūdžius dar iki mokslo metų pradžios. "Tai itin aktualu pradinių klasių moksleiviams, kurie dar tik pradeda lavinti skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžius. Tėvams rekomenduočiau sudaryti knygų, kurias vaikas norėtų skaityti su šeima, sąrašą, kad rugsėjį nekiltų skaitymo sunkumų. Šias knygas galite skaityti kartu arba kiekvienas sau, o vėliau aptarti jų turinį. Matematikos žinias gali padėti prisiminti tam tikri stalo žaidimai", – pataria I.Būdvytytė.

Pasak jos, svarbu nepamiršti, kad poilsis ne mažiau svarbus nei darbas, nes jis padeda išvengti nuovargio ir motyvacijos praradimo. "Nors vaikams labiau nei suaugusiesiems reikia aiškios dienotvarkės ir planuoti laiką, vis dėlto turi būti skiriama laiko ir nerūpestingam nuobodžiavimui", – pabrėžia specialistė.

Slogi būsena apninka ne vieną

Jei pavasaris nesukelia džiaugsmo, o čiulbantys paukščiai bei pakylėtos nuotaikos apimti aplinkiniai žmonės tėra kontrastas jūsų vidinei būsenai, I. Budvytytė pataria keisti požiūrį ir įsitraukti į naują ar papildomą veiklą.

„Pavasarinė depresija“, kaip sako psichologė, ne klinikinė diagnozė, tačiau ši neigiama būsena pakankamai dažnai apninka ne vieną.

Neprivalote atitikti jokių kriterijų ar versti save jaustis kaip nesijaučiate. Tačiau būtų pravartu išmokti po truputį mėgautis kasdienybe, išgyventi dabarties akimirkas.

„Pavasarį neretai pradeda slėgti savotiškas aplinkos spaudimas: viešojoje erdvėje pasipila straipsniai, kad „reikia“ ruoštis artėjančiam bikinių sezonui, atrodyti vienaip ar kitaip; negana to, aplinkiniai taip pat ragina nebūti paniurėliu, – slogios nuotaikos priežastis vardija specialistė. – Įprasta, jog vieniši žmonės dar skaudžiau jaučia pavasarinį liūdesį, nes artėjant vasarai visi pradeda skelbti apie būsimas vestuvių ar krikštynų šventes – tai skatina prisiminti neišsipildžiusiu lūkesčius, nesėkmes.“

Maži malonumai

I. Būdvytytė sako, jog pirmiausia reikėtų nepasiduoti šiam spaudimui: „Neprivalote atitikti jokių kriterijų ar versti save jaustis kaip nesijaučiate. Tačiau būtų pravartu išmokti po truputį mėgautis kasdienybe, išgyventi dabarties akimirkas, atrasti priežastį kuo nors pasidžiaugti, – apie paprastų dalykų naudą savijautai pasakoja psichologė. – Susitikite su pažįstamais žmonėmis, kurie nereikalauja per prievartą šypsotis. Pastebėkite, kaip pražysta medžiai ir kalasi nauja žolė. Skirkite laiko mažiems malonumams ar smagiai veiklai.“

Daugiau laiko gryname ore

Pavasarį neretai nusilpsta imunitetas, todėl daliai žmonių pasireiškia nuovargis, energijos stoka. Kad to išvengtume, I. Būdvytytė rekomenduoja daugiau laiko praleisti gryname ore. „Išeikite pabėgioti ar pasivaikščioti, ilgiau pavedžiokite augintinį. Kelią iki darbo įveikite pėsčiomis, o ne transporto priemone – mėgaukitės ėjimu, pajuskite, kaip dirba raumenys, pastebėkite, kas vyksta aplink, - patarimais dalijasi specialistė. Galbūt pirmą kartą ūpo užsiimti fizine veikla nebus, bet antrą kartą turėtų būti lengviau. Kai padaugėja energijos, lengviau įveikti ir liūdnas mintis.“

„Į depresiją linkusiems žmonėms – o ir daugumai kitų – bet kokie pokyčiai ne visada yra malonūs ir dažnai kelia nerimą. Tačiau žiemą gyvename atitinkamu režimu; natūralu, jog pavasarėjant vėl daug kas keičiasi, – aiškina psichologė. – Svarbu nekelti sau nerealistiškų lūkesčių, nekurti didelių pokyčių planų, ypač, jei tiems pokyčiams nesijaučiate subrendę.“

Išdrįskite ieškoti pagalbos

Tačiau jei susiduriate su didesnėmis nei įprasta problemomis ir laikui einant jaučiatės vis prasčiau, nereikėtų bijoti ieškoti pagalbos. „Kalbant apie depresiją, svarbu pabrėžti, kad šis sutrikimas dažniausiai „nepaiso“ metų laikų ir gali užklupti bet kada. Depresija pasireiškia nuolatine energijos stoka, prislėgta nuotaika, beviltiškumo jausmu, – informuoja psichologė. – Žmogus, sergantis depresija, nustoja kuo nors domėtis, nejaučia pasitenkinimo. Jo kūno svoris gali sparčiai augti arba kristi, gali kankinti nemiga arba, priešingai, – noras tik miegoti, nors organizmas nesijaučia pasiilsėjęs.“

I. Būdvytytė pabrėžia, jog depresija dažniau pakerta savikritiškus, menkai save vertinančius, pesimistiškus ir stresui neatsparius žmones. „Taip pat ši liga gali būti susijusi su paveldimumu, nepalankiais gyvenimo įvykiais, pokyčiais ar netektimis, įvairiomis somatinėmis ligomis ar kitomis priežastimis“, – papildo specialistė ir patikina, jog kartais geriausia dovana sau – išdrįsti ieškoti pagalbos.

„Iš esmės bet koks nukrypimas nuo normos gali kelti stresą, netgi džiaugsmingos veiklos, pavyzdžiui, kelionė ar atostogos svetimoje šalyje. Įtakos turi ir žmogaus gebėjimas įveikti stresą“, – paaiškina psichologė Kristina Paradnikė.

K. Paradnikė sako iš praktinės patirties pastebinti, jog žmonės dažnai įsisuka į darbo ir namų ruošos rutiną, neatsipalaiduoja, neišgyvena dabarties momento ir taip mažina savo psichologinę gerovę. „Jau Antikos laikų mąstytojai atkreipė dėmesį, kad žmonės žiūri į daiktus ir tarsi jų nemato, valgo maistą ir tarsi nejaučia skonio. Tai būdinga ir šių dienų visuomenei. Per rūpesčių ir darbų gausą dažnai neįsisąmoniname nei aplinkos įvykių, nei kūno pojūčių ir poreikių“, – kalba specialistė.

Skubame ir dirbame tikėdami, kad kada nors išauš ta stebuklinga diena, kai galėsime atsipūsti, skirti laiko sau. Deja, dažnai ta diena taip ir neateina.

„Dėl lėtinio streso sutrinka žmogaus dėmesio koncentracija, kognityvinės funkcijos, prastėja emocijų valdymas, atsiranda irzlumas, nerimas, nemiga, kiti psichologiniai sutrikimai. Ką jau kalbėti apie streso sąlygojamas somatines ligas, pavyzdžiui, galvos skausmą ar kraujospūdžio padidėjimą“, – sako K. Paradnikė ir pabrėžia, jog žmogus, siekdamas ištrūkti iš streso būsenos, turi išmokti skirti laiko tik sau.

„Svarbu atsiminti, kad streso valdymo įgūdžius ir gebėjimą atsipalaiduoti reikia treniruoti, to išmokstama pamažu. Tam padėtų kvėpavimo pratimai, pasivaikščiojimas gryname ore, buvimas gamtoje, fizinė veikla – tai yra moksliškai pagrįsti įtampos mažinimo metodai“, – pataria psichologė.

Apie „hygge“ filosofiją

O štai laimingiausia pasaulio tauta pernai paskelbti danai praktikuoja „hygge“. Šio daniško žodžio lietuviškas atitikmuo apibūdintų jaukumą, šilumą, artumą. Laimės tyrimų instituto (HRI) vadovas danas Meikas Wikingas teigia, jog „hygge“ filosofija atskleidžia tradicinį danų gyvenimo būdą, jų kasdienes taikomas praktikas, kurios užtikrina gerą savijautą.

Komentuoja psichologė Inga Būdvytytė:

– Dauguma mūsų vis laukiame ko nors ypatingo, atidėliojame laiką rasdami sau pasiteisinimų: „nuo pirmadienio“ ar „kai baigsiu šį projektą“. Tačiau atėjus tam momentui, stačia galva neriame į kitus darbus, pamiršdami, kaip kartais gera pabūti čia ir dabar.

Dėl įtempto gyvenimo ritmo nuolatos galvojame apie kasdienius rūpesčius. Tampa vis sunkiau mėgautis akimirka, maistu, bendravimu, kokiu nors jaukiu užsiėmimu ar tyla.

Dėl lėtinio streso sutrinka žmogaus dėmesio koncentracija, kognityvinės funkcijos, prastėja emocijų valdymas, atsiranda irzlumas, nerimas, nemiga, kiti psichologiniai sutrikimai.

Neretai pasitaiko, kai kiekvieną dieną žygiuodami tais pačiais takais nė nepastebime naujai atsiradusio pastato ar pasikeitusios medžių lapų spalvos. Tokį gyvenimą galima pavadinti gyvenimu „skolon“: skubame ir dirbame tikėdami, kad kada nors išauš ta stebuklinga diena, kai galėsime atsipūsti, skirti laiko sau. Deja, dažnai ta diena taip ir neateina, nebent išsekęs kūnas priverstinai sustabdo. Laikas sau yra tarsi raumuo, kurį reikia nuolat treniruoti, kitaip jis atrofuosis – paskęs tarp kasdienių rūpesčių ir problemų.

Danų praktikuojami „hygge“ būdai parodo, kad laikas sau gali ir nereikalauti didelių išlaidų. Jie moko, jog ramybės oazę galima susikurti ir namuose: padailinkite interjerą maloniomis smulkmenomis, imkitės rankdarbių ar susigalvokite naujų ritualų, ceremonijų skirtų tik sau. Pavyzdžiui, iš lėto mėgaukitės kavos puodeliu, pajuskite gėrimo skonį, aromatą, šilumą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali skambėti naiviai paprastai, tačiau paprastume ir glūdi visa esmė.

Ši danų tradicija parodo, kad norint gerai jaustis, užtenka būti „čia ir dabar“. Ji veiksminga, nes skatina žmones patirti tai, kas vyksta dabartiniu momentu, atsipalaiduoti ir išgyventi tai, ką jie vadina „sielos jaukumu“.

Laikas, skiriamas sau, atsiperka. Suteikdami sau progą ir erdvę atsikvėpti, atsiriboti nuo rūpesčių (tegul ir kasdieniais būdais), stipriname fizinę ir psichologinę sveikatą.