Pasak ministerijos Pensijų skyriaus vedėjos Ingos Buškutės, mažiau reikšmės teikiant stažui, žmonės stengsis daugiau uždirbti ir mokėti didesnes „Sodros“ įmokas.    

„Didesnis dėmesys individualiai pensijos daliai yra svarbus tuo, kad skatina žmones ne tik susimokėti („Sodros“ įmokas – BNS) nuo grindų (MMA – BNS), kokią prievolę turi. Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA“, – trečiadienį Seimo „darbiečių“ frakcijoje teigė I. Buškutė.  

„Labai daug žmonių nori dirbti neskaidriai, jie tuo ir naudojasi – susimoka nuo „grindų“ (mažiausių reikalaujamų pajamų – BNS), bet nemoka didesnių įmokų“, – tvirtino ministerijos atstovė.

Reikia keisti mąstymą – pensija turi priklausyti nuo įmokų, o ne nuo to, kiek sumokama nuo MMA.

I. Buškutė priminė, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pakartojęs, jog vienintelis pagrindas diferencijuoti pensijas pagal jų dydį yra sumokėtos įmokos.

„Ne faktinis darbo laikas ar dar kažkas, o sumokėtos įmokos“, – pabrėžė ministerijos atstovė. 

Tuo metu parlamentaras Valentinas Bukauskas piktinosi, kad individualiai dirbantiems gyventojams reikia dirbti 30 ar 40 metų, kad jiems susikauptų 15 ar 20 metų darbo stažas.

Pasak jo, daugiausia tokių žmonių yra periferijoje, kur pajamos ir darbo apimtys nėra tokios didelės.

„Kaime turėjo kirpyklėlę, tas valandas išbuvo, ir vaikai buvo neprižiūrimi... Ir jie gaus keliais eurais daugiau negu tie, kurie iš viso nedirbo“, – teigė parlamentaras. Anot jo, tokių žmonių yra apie 90 tūkst.

I. Buškutės teigimu, individualiai dirbantiems žmonėms vienerių metų darbo stažas susikaupia, jeigu jie per metus sumoka „Sodros“ įmokas nuo 12 MMA ar didesnės sumos (nuo 2022 metų sausio – 8760 eurų).

Seimas šią savaitę priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo įstatymą, nustatantį, kad vidutinė senatvė pensija nuo 2022 metų sausio didės 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.

Nuo šiol bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.

Bazinė pensija šiemet siekia 198 eurus, o kitais metais – kiek daugiau nei 215 eurų.

Pasak Ingos Buškutės, svarstoma ir papildomo pensijų didinimo galimybė.  

„Tai, ką matome šio pavasario ekonominės raidos scenarijuje, labai preliminariais „Sodros“ skaičiavimais, jeigu tos ekonomikos augimo prielaidos išliktų tokios pačios, pensijų indeksavimo pagrindinis koeficientas kitais metais būtų 7,5 proc. o 2023 metais – 6,7 proc.“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete penktadienį pranešė ministerijos Pensijų skyriaus vedėja I. Buškutė. 

„Arčiau rudens tie skaičiai įgaus konkretesnį pavidalą“, – pridūrė ji, atsakydama į Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Algirdo Butkevičiaus klausimą apie pensijų didinimo planus.

„Pandemijos laikotarpis turtingesnius padarė dar turtingesniais, o tie, kurie gyvena ties skurdo riba, tas skurdas gali dar padidėti“, – svarstė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė gegužės viduryje irgi žadėjo, kad kitąmet visos pensijos augs labiau nei numatyta įstatyme. 

„Sodra“ kovą skelbė, kad šiais metais pensijos padidėjo vidutiniškai 9,58 proc.: su būtinuoju stažu – 41 euru iki 440 eurų, o vidutinė pensija – 38 eurais iki 415 eurų.

Šių metų sausį Lietuvoje buvo daugiau kaip milijonas pensijų gavėjų, tarp jų – 614 tūkst. senatvės pensininkų.