Apysakos siužetas – italų rašytojo G. Rodario, sukūrusio „Čipolino nuotykius“, stebuklinga ir magiška seno niurzglio Lamberto gyvenimo istorija. Nugirdęs dykumos išminčiaus žodžius, kad žmogus, kurio vardas minimas, ilgai išlieka gyvas, jis liepia savo pavaldiniams nuolat kartoti jo vardą. Po kurio laiko baronas išties atjaunėja – iš šimtamečio senuko virsta žaviu jaunuoliu. Tačiau besipildanti svajonė apie amžiną laimę ir džiaugsmą netrukus virsta nusivylimu.

„Nors forma čia tokia cirkinė – visi šokinėja, vartosi, rodo fokusus, bet po tuo paslėpta ir filosofinė mintis apie tai, kas tu esi per žmogus, kaip tu kalbiesi su kitu, taip tau ir atsilieps. Kol tavo vardas minimas, tol tu esi gyvas“, – sakė režisierius Antanas Gluskinas.

Aktoriams spektaklyje teko ne tik kurti po du vaidmenis, išmokti žongliruoti, tapti iliuzionistais ir akrobatais, bet ir visa tai atlikti ant batuto.

„Atrodo, kad lengva, bet iš tikro ten yra reikalų išmokti ant to batuto taisyklingai šokinėti ir dar taip šokinėti, kad balansuotų tavo fizinis krūvis ,galvoti apie vaidmenį, nes stovis kitoks nei mano, Ingos Jarkovos, turi daryti fizinį judesį, o žodį sakyti tik po to, į tarpus, kad nebūtų fizinio judesio ant žodžio“, – pasakojo aktorė Inga Jarkova.

„Du personažai yra iššūkis, jie labai staigiai keičiasi, tada supranti, kad visą laiką ieškoti atstumo. Kitas iššūkis buvo pats batutas ir magijos triukai, nes jie yra šokio elementai, kuriuos turi atidirbti tobulai, žiūrovas mato tai vieną sekundę, tą akimirką stebuklo, o tu jį kartoji, kartoji, kartoji“, – kalbėjo aktorius Simonas Lunevičius.

„Iššūkiai dar yra, va, galiu taip – šneku, šneku ir va tokį padaryti. Tas pats žongliravimas, šokinėjimas, darėm taip, kad šokinėjimas nebūtų su traumom, bet per mažai nedarome, bet norisi ir vaizdo kažkokio“, – sakė aktorius Severinas Norgaila.