Belgijoje gimusi iniciatyva vis labiau populiarėja tiek Europoje, tiek ir už jos ribų. Šiemet prie iniciatyvos prisijungs penki žemynai, tikimasi sutelkti dalyvius į daugiau nei 100 tvarkymosi taškų. Pasaulinės „River Cleanup“ kampanijos iniciatoriaus belgo Thomas de Groote teigimu, šio renginio tikslas – ne tik skatinti žmonių sąmoningumą dėl vandens telkinių taršos, bet ir pakviesti juos tapti sprendimo dalimi.

Prasta ekologinė būklė

Europoje mažiau nei 40 proc. upių atitinka geros ekologinės būklės kriterijus. Lietuvoje – beveik kas antra vertinama kaip vidutinės, blogos ar labai blogos būklės. Renginį organizuojančio Žaliosios politikos instituto vadovės Ievos Budraitės teigimu, nepaisant tokių rodiklių tarša kasmet tik didėja.

„Neseniai atliktas Valstybės kontrolės auditas atskleidė, kad pastaruosius ketverius metus kasmet į gamtinę aplinką vidutiniškai buvo išleidžiama 48 milijonai m³ nepakankamai išvalytų ar visai nevalytų nuotekų. O kur dar kiti taršos šaltiniai: žemdirbystė ir intensyvus ūkininkavimas, kai su lietaus vandeniu į telkinius pernešami trąšų, pesticidų likučiai, srutos, gyvulių mėšlas, vandens užterštumas buitinėmis šiukšlėmis, plastiku ir t. t. Ką tai reiškia? Upėse ne tik padidėja vandens drumstumas, bet ir skursta bioįvairovė, nuodijamos žuvys, dažniau stebimas Baltijos jūros žydėjimas”, – sako I. Budraitė.

Anot jos, tam, kad situacija keistųsi iš esmės, svarbu efektyvinti nuotekų valymą, subalansuoti trąšų naudojimą, tinkamai įrengti mėšlides, atliekų saugyklas. Šiems pokyčiams reikalingi sprendimai politiniu lygiu, bet prie švaresnės gamtos galime prisidėti ir paprastais, nieko nekainuojančiais veiksmais. Tokiais kaip atliekų surinkimas iš upių pakrančių.

Individualus tvarkymasis vietoje komandinio

„Karantino laikotarpiu daugiau laiko pradėjome leisti gamtoje, tapo gana populiaru einant pasivaikščioti su savimi pasiimti šiukšlių maišą ir surinkti gamtoje besimėtančias atliekas. Šią praktiką turime versti įpročiu. Siekdami paminėti Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną kartu su visu pasauliu kviečiame savo šeštadienio popietę skirti būtent upių pakrančių švarinimui, nes pokyčiui reikšmingas net mažiausias veiksmas“, – teigia I. Budraitė.

Anot jos, dėl karantino situacijos teko keisti iniciatyvos strategiją ir nuo komandinio tvarkymosi idėjos pereiti prie individualaus teritorijų švarinimo – tai daryti vieniems arba su artimiausiais šeimos nariais. Dalyviai tvarkys upių pakrantes vienu metu birželio 6 dieną, tik tai darys skirtingose vietose.

Netikėti radiniai

„Upėse ir jų pakrantėse galima aptikti netikėčiausių radinių – nuo statybinių atliekų iki televizorių. Tai patvirtina pernai metų patirtis, kai iš upės dugno teko traukti net prekybos centro vežimėlį. Kai tokie daiktai atsiduria vandenyje, tenka į pagalbą pasitelkti narus. Tad ir šiemet prie iniciatyvos kviečiame prisijungti kuo daugiau profesionalių narų“, – sako iniciatyvos koordinatorė Justina Anglickytė. Jos teigimu, pernai Lietuvoje iš Neries ir Nemuno bei jų pakrančių buvo surinkta maždaug 20 tonų atliekų, tarp kurių maždaug 100 padangų.