-
Lietuvių pagalba ukrainiečiams: iniciatyvos – skirtingos, bet visos gyvybiškai svarbios
Padeda, kaip tik gali
Vieni priima į namus ar laisvus būstus, neatlygintinai siūlo maitinimą, kiti pasiūlo tuos būstus apstatyti, treti vyksta į pasienį ar net pačią karo zoną iš jos parvežti pabėgėlių.
Kažkas suteikia transporto priemonių, kiti pasišauna vairuoti. Rūpinasi našlaičių išvežimu iš Ukrainos, renka, veža paramą kariams, ligoninėms, karo užkluptiems ir nesievakuojantiems gyventojams. Organizacijoms, organizuojančioms paramą, perduodama visureigių, autobusų, karinės ekipuotės, radijo stotelių, medikamentų, degalų ir t.t.
Vieni lieka veikti Lietuvoje, kiti vyksta savanoriauti į pačią Ukrainą kaip medikai ar ginkluotės instruktoriai, veža dovanojamą įrangą, kitą humanitarinę pagalbą. Socialiniai tinklai mirga nuo įvairiausių iniciatyvų ir konkrečios pagalbos siūlymų.
Vienoje vietoje
Daug žmonių neatlygintinai tokį kelią važiuoja pabėgėlių paimti ne tik nuo sienos, bet ir į pačią Ukrainą. Bandydami padėti, jie nusiteikę patys kirsti sieną.
Daugybei ukrainiečių pagalba suteikta per feisbuko grupę „Lietuva padeda Ukrainai / Литва допомагає Україні“, kuri yra tarsi didelė norinčių padėti ir pagalbos prašymų duomenų bazė.
Šios grupės įkūrėja ir administratorė kaunietė Olivija Anaškinaitė sakė nesitikėjusi tokio didelio žinučių, rašomų tiesiai jai į grupę ir asmeniškai, srauto.
„Suteiksime skubią nemokamą odontologijos pagalbą nuo karo bėgantiems žmonėms“; „Jeigu kažkam reikės apgyvendinimo, turiu Šventojoje svečių namus. Kambariai dviviečiai, triviečiai, keturviečiai, su virtuvėlėmis ir sanitariniais mazgais. Galiu priimti apie 100 žmonių“; „Galime priimti moteris su vaikais (iš viso iki šešių asmenų) gyvenamame name. Esu gydytoja, galiu padėti ir mamoms su naujagimiais ar serganciais vaikais / suaugusiaisiais. Miestas – Kaunas. Viskas nemokamai, visiškai galime pasirūpinti“; „Galime nuvežti savanorius į Ukrainą ir parvežti karo pabėgėlius iš Ukrainos į Lietuvą. Autobuse 50 vietų“; „Kur galėtume perduoti šiltų megztų pledų, kepurių ir megztinių? Esame megztų rūbų gamintojai iš Kauno“; „Yra trys keturios mašinos. Galim paimti po tris žmones į mašiną. Atvažiuotume visi kartu, kartu ir parvežtume į bet kurį Lietuvos miestą“, – tai tik kelios žinutės tikriausiai iš milijono.
O.Anaškinaitė "Kauno dienai" pasakojo, kad mintis kurti grupę jai kilo, kai, Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir žmonėms ėmus internete siūlyti savo pagalbą, kažkas pakomentavo, kad būtų gerai, jog visi tokie skelbimai būtų vienoje vietoje.
Iš pradžių ji grupę tvarkė viena, tačiau greitai jau buvo neįmanoma suvaldyti vis didėjusio žinučių srauto. Į pagalbą atėjo savanoriai moderatoriai.
O. Anaškinaitė teigė, kad jaučiasi taip, kaip daugybė Lietuvos žmonių, – negali nepadėti. O.Anaškinaitės asmeninio archyvo nuotr.
Labiausiai reikia transporto
„Būna bandoma įdėti ir melagienų, įtartinai skambančių pinigų prašymų. Kai kurie, atvirkščiai, rašo, kad man perves pinigų, kad padėčiau ukrainiečiams. Bet pinigų nerenkame. Nurodome oficialias organizacijas, kurioms galima paaukoti“, – pasakojo O.Anaškinaitė.
Lavina skambučių, laiškų, žinučių... Ji su komanda peržiūri skelbimus, bendrauja su jų įkėlėjais, primena iš karto nurodyti savo kontaktinius duomenis, kad vairuotojai su ieškančiais pavėžėti, pabėgėliai su galinčiais apgyvendinti galėtų kiek įmanoma greičiau susisiekti ir kt. Vienus siunčia pas kitus arba į organizacijas, informacinius puslapius – priklauso priklauso nuo individualios situacijos. Taip praleidžia didžiąją dalį dienos. Dirba iki išnaktų.
„Džiugina, kad yra labai daug žmonių, kurie pasiryžę padėti. Rašo ne tik esantys Lietuvoje, bet ir iš užsienio. Daug žmonių neatlygintinai tokį kelią važiuoja pabėgėlių paimti ne tik nuo sienos, bet ir į pačią Ukrainą. Bandydami padėti, jie nusiteikę patys kirsti sieną. Vienas vyras, turintis karinės patirties, planuoja grįžti į Lietuvą (dabar yra užsienyje) ir paskui vykti į Ukrainą, važiuoti vos ne iki karštųjų taškų; į priekį vežti humanitarinės pagalbos, degalų, kurių ten labai trūksta, o grįžti su pabėgėliais“, – kalbėjo mergina, kurios žiniomis, Ukrainos gilumoje situacija tragiška ne tik dėl karių atakų, bet ir dėl maisto trūkumo.
Džiugina, kad yra labai daug žmonių, kurie pasiryžę padėti. Rašo ne tik esantys Lietuvoje, bet ir iš užsienio.
O.Anaškinaitė Kaune yra įkūrusi grožio saloną. Jame dirba manikiūro meistrė iš Ukrainos. „Jos devyniolikos metų brolis kariauja, o tėvai, kiti giminaičiai gyvena bunkeriuose. Išeiti į lauką atsinešti vandens pavojinga. Tie, kurie išeina, ne visi grįžta“, – sakė mergina, visą dėmesį šiuo metu skirianti Ukrainai.
Šiomis dienomis ši feisbuko grupė bus tobulinama, tiksliau, atsiras tiesioginis ryšys su paramai skirtais „Telegram“ kanalais, nes ukrainiečiai labiau naudojasi pastaruoju tinklu nei feisbuku. Tai padeda įgyvendinti du vyrukai.
Kokios pagalbos labiausiai reikia šiuo metu? Anot O.Anaškinaitės, paramai daiktus, įrangą renkančioms organizacijoms labai trūksta transporto, bet ne lengvųjų automobilių, o autobusų, krovininių automobilių ir vairuotojų, galinčių vykti iki Ukrainos miestų su humanitarine pagalba ir grįžti su pabėgėliais.
Dar svarbu, pasak jos, kontaktuoti su ukrainiečių organizacijomis, kad parama, pavykus ją nuvežti į Ukrainos gilumą, pasiektų pačius ukrainiečius, o ne atitektų rusų kariams.
Galinčius suteikti pagalbą registruotis arba teikti pagalbos prašymus galima stipruskartu.lt puslapyje.
-
Uostamiesčio gyvenimą keičia aktyvių žmonių iniciatyvos 3
Kūrybiška ir saugi aplinka
2015-aisiais miesto savivaldybės, NVO ir verslo organizacijų iniciatyva įsteigta IIT VVG dar tais pačiais metais, bendradarbiaudama su miesto bendruomene, parengė ir 2016–2022 m. vietos plėtros strategiją, kuria siekiama gyventojų skaičiaus tikslinėje teritorijoje augimo, skatinti verslumą, populiarinti savanorystę. Šiai strategijai įgyvendinti skirta beveik 1,5 mln. eurų Europos Sąjungos fondų bei valstybės biudžeto lėšų, Klaipėdos savivaldybės indėlis – apie 0,5 mln. eurų.
2017–2019 m. buvo išgryninta 17 bendruomenės inicijuotų vietos plėtros projektų. 2020 m. pabaigoje sėkmingai vykdyta 16 projektų, iš jų 7 verslo ir 9 socialinių paslaugų srities. Į įvairias veiklas įsitraukė apie 1,2 tūkst. dalyvių, o iki 2023-iųjų, planuojama, šis skaičius išaugs iki maždaug 2,5 tūkst.
Viešosios įstaigos „Kurianti partnerystė“ vykdomo projekto „Sukurk ir įgyvendink – Klaipėdos kūrybiško verslo uostas“ metu Senojo turgaus pašonėje duris atvėrė verslo skatinimo erdvė. Kūrybinės dirbtuvės veikia inkubatoriaus principu – pradėjusieji verslą saugioje aplinkoje gali mokytis plėtoti verslą realiomis rinkos sąlygomis, talkinant konsultantams ir mentoriams.
Kito sėkmingo projekto „Gluosnių kūrybinės dirbtuvės“ (įgyvendina viešoji įstaiga „Kūrybos gelmės“) veiklos taip pat vyksta senamiestyje. Projektas orientuotas į neformalaus ugdymo paslaugas ekonomiškai neaktyviems asmenims. Jiems įrengtos studijos su reikiama technine įranga, organizuojami mokymai bei vieši renginiai bendruomenei.
Ne tik verslo naujokams
Jau baigiamo įgyvendinti asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ projekto „Sėkmingo verslo startas“ esmė – organizuoti mokymus verslo naujokams, vykdyti geriausių verslo planų konkursus bei jų laimėtojams suteikti paramos paketus.
Socialinių mokslų kolegijos projektu „Grožio ambasada“ siekiama suteikti estetinės kosmetologijos įgūdžius, į darbo rinką padedant integruotis paklausių profesijų specialistams. Profesinio ugdymo mokymuose bei praktiniuose užsiėmimuose dalyvavo 62 asmenys.
Viešosios įstaigos „Gyveni ir mokaisi“ projektu „Pabandom iš naujo“ siekiama motyvuoti socialinės rizikos asmenis įgyti profesinę kvalifikaciją ir įsilieti į darbo rinką. Įrengta 200 kv. m praktikos erdvė su būtina darbui įranga, projekto dalyviai realiomis sąlygomis mokosi dirbti statybų sektoriuje, įgyja vertingų žinių, praversiančių būsimame darbe.
Šiemet startavusio projekto „Verslo švyturys“ vykdytoja asociacija „Mano miestas Klaipėda“ organizuoja mokymus, kurie dalyviams suteiks būtinų verslo pradžiai žinių. Kartu su DELFI televizija rengiamos laidos, kuriose dalyvių laukia specialios užduotys bei diskusijos su patyrusiais verslininkais. 18 naujokų bus suteikta finansinė parama verslo pradžiai.
Dar vienas šiemetis projektas – „Bendradarbiavimo tinklų tarp miesto ir kaimo kūrimas Klaipėdos regione“ (įgyvendina viešoji įstaiga „Bonumsolutio“ su partneriu Klaipėdos rajono vietos veiklos grupe „Pajūrio kraštas“). Veiklos orientuotos į tikslinės teritorijos gyventojų verslumo skatinimą bei bendradarbiavimą su Klaipėdos rajono ūkininkais, įvairios produkcijos gamintojais bei žvejais.
Nuo terapijos iki sporto
Didžiausias finansine apimtimi jaunimui skirtas projektas „Atvira jaunimo erdvė ir mobili bendruomenė KORPUSAS 3“ siekia įtraukti socialinę atskirtį patiriančius jaunuolius į prasmingas atviros jaunimo erdvės ir mobilios bendruomenės veiklas, kurias įgyvendina 12 savanorių. Minijos gatvėje įkurta jauki šiuolaikiška atvira jaunimo erdvė, o Gluosnių skersgatvyje – riedutininkų parkas.
Projektas „Prevencinių veiklų organizavimas socialinę atskirtį patiriantiems, delinkventinio elgesio vaikams ir jaunuoliams“ (vykdo viešoji įstaiga „Liberi“) aprėpia įvairius kūrybinius užsiėmimus, terapijas, stovyklas, sportą, pažintines išvykas. Taip pat vaikams ir jaunuoliams suteikiama psichologinės paramos, maitinimo organizavimo ir kt. paslaugos.
2020 m. buvo tęsiamas projektas „Novatoriškų psichosocialinių paslaugų plėtra krizę išgyvenantiems onkologiniams ligoniams ir artimiesiems“ (įgyvendina Šv. Pranciškaus onkologijos centras). Onkologinėmis ligomis sergantys žmonės ir jų artimieji dalyvavo įvairiose veiklose, suteikusiose galimybę atgauti dvasios pusiausvyrą bei išsaugoti viltį.
Projektą „Savipagalbos grupių, sociokultūrinių, informavimo ir kitų paslaugų teikimas tikslinėje teritorijoje gyvenantiems neįgaliesiems ir jų šeimos nariams“ vykdo Klaipėdos neįgaliųjų draugija. Parengti savanoriai, įsigyta reikalinga įranga, organizuojami savipagalbos grupių susitikimai, dalyviams teikiamos tarpininkavimo paslaugos kreipiantis į įvairias institucijas.
Būtis be atskirties
Miesto senjorus džiugino galimybė dalyvauti viešosios įstaigos „Ori senatvė“ projekte „Savanoriškos pagalbos ir kitų socialinių paslaugų teikimas socialinę atskirtį patiriantiems senyvo amžiaus asmenims, gyvenantiems tikslinėje teritorijoje“.
Per trejus metus apmokyti 24 savanoriai, teikiamos socialinės priežiūros ir kitos paslaugos, rengiami įvairūs užsiėmimai.
O Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centro projekto „Socialinę atskirtį patiriančių gyventojų visavertiškas integravimas į visuomenės gyvenimą“ metu paruošta net 60 savanorių, ligonių reikmėms įsigytos 22 lovos, teikiamos socialinės paslaugos.
2020 m. pradėtos Klaipėdos samariečių bendrijos projekto „Savanoriškos pagalbos ir kitų socialinių paslaugų teikimas socialinės rizikos asmenims ir jų šeimos nariams, pabėgėliams ir jų šeimos nariams“ veiklos. Joms pritaikytos patalpos, įsigyta reikiama įranga, baldai, parengta 10 savanorių, organizuojami užsiėmimai dalyviams.
Įgyvendinant projektą „Prevencinių veiklų organizavimas socialinę atskirtį patiriantiems vaikams ir jaunuoliams“ (vykdo viešoji įstaiga „Liberi“), parengta ne tik 10 savanorių, įsigyta reikiama įranga, bet ir surengtos edukacinės išvykos, maisto ruošos dirbtuvės.
Tuo metu projekto „Centralizuoto taško „Socialinių paslaugų infocentras“ kūrimas Klaipėdos mieste“ vykdytoja Socialinių paslaugų informacijos centras užtikrina gyventojams informavimą ir tarpininkavimą dėl socialinių bei kitų paslaugų.
Su išsamia ataskaitos versija galima susipažinti čia.
Straipsnis parengtas projekto Klaipėdos miesto IIT VVG 2016–2022 m. vietos plėtros strategijos administravimas (Nr. 08.6.1-ESFA-T-910-01-0014) lėšomis.
-
Kuri Kauno miesto ir rajono kultūros iniciatyva įsiminė labiausiai? 1
Balso teisė – kauniečiams
Siūlyti kandidatus galėjo kultūros lauko operatoriai, projektų autoriai ir visi meno entuziastai. Iš surinktų pasiūlymų buvo sudarytas 30 kultūros iniciatyvų, veikusių 2020 m., sąrašas, kuriame pristatomi projektai, sugebėję prisitaikyti prie sudėtingų sąlygų ir įgyvendinti tiek gyvai, tiek virtualiai.
Dabar prasideda antrasis rinkimų etapas – kauniečiai ir visi miesto kultūra besidomintys žmonės kviečiami iš pateiktų nominantų išrinkti įsimintiniausią ir už jį balsuoti virtualiai (https://forms.gle/kebwo9j7XfnqBeL9A). Balsavimas vyksta iki vasario 18 d.
Pirmą kartą 2019 m. surengti Įsimintiniausios Kauno kultūros iniciatyvos rinkimai suteikė galimybę kauniečiams ir kitų miestų gyventojams, sekantiems miesto kultūros pulsą (tiek profesionalams, tiek plačiajai publikai) patiems siūlyti ir išrinkti jiems aktualiausią Kauno kultūros lauko vyksmą.
Pernai įsimintiniausia 2019-ųjų iniciatyva tapo projektas "PUOTA: audiokultūra", viešu balsavimu išrinkta iš 21 nominacijos. 2018 m. rinkimus laimėjo Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Z.Kuzmickio padalinio iniciatyva "Žaisloteka".
Priverstinis virsmas
Praėjusiais metais ne tik Kauno, bet ir viso pasaulio, kultūros laukas COVID-19 pandemijos akivaizdoje susidūrė su neeiliniais iššūkiais: teko prisitaikyti prie suvaržytų karantino sąlygų.
Vis dėlto kultūros įstaigos ir operatoriai į šią situaciją reagavo sparčiai ir jau pirmo karantino metu į KMN Kultūros infocentro kuruojamą platformą kultura.kaunas.lt buvo įkelta 90 virtualiųjų renginių, o antrojo karantino metu per mažiau nei du mėnesius – net 120 virtualiųjų renginių.
Tiesa, greta virtualiųjų iniciatyvų mieste taip pat įgyvendinti ir kiti projektai, kūrybiškai išnaudoję viešąsias erdves. Tai atsiskleidžia ir Įsimintiniausios kultūros iniciatyvos rinkimų kandidatų sąraše – jame šį kartą gausu festivalių, renginių, parodų, edukacijų ir kitų iniciatyvų.
Iš ilgojo kandidatų sąrašo rinkimų metu bus atrinktos penkios daugiausia visuomenės balsų surinkusios iniciatyvos. Jų vertinimas bus deleguotas specialiai konkursui suburtai kultūros ekspertų komisijai. Nugalėtoju taps kandidatas, surinkęs daugiausia komisijos ir visuomenės balsų. Jam atiteks 800 eurų premija.
Kartu su kultūros iniciatyvos konkursu vyksta ir Įsimintiniausio Kauno miesto menininko rinkimai.
Abiejų rinkimų kontekste organizuojamas virtualusis renginys "Virtuali diskusija apie virtualią kultūrą", kurį gyvai stebėti galima vasario 11 d. 17 val. Kauno menininkų namų "Facebook" paskyroje.
Projektai, patekę į finalą
2020 m. Įsimintiniausia Kauno miesto ir rajono kultūros iniciatyva tapti pretenduoja projektas "Švęskime Upę!", "Kauno Pasakos", "Drabužių istorijos", "Kultūra į kiemus","Draugystės menas", "Muzikinis Kauno gidas: istorinės žydų trajektorijos", "Parko muzika. #Nusišypsok", "PUOTA // Atgimimas", "Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą", "Šilainių rūšių ralis", "Upynės".
Balsuoti galima už interaktyvų žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapį, Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos iniciatyvą 3D spausdintuvu pagaminti durų rankenų priedus, Kūrybinę judesio laboratoriją, "Auros" šokėjų kūrybinio karantino projektą.
Finale – festivaliai "ConTempo", "Fluxus festivalis", "Kultūrų sodas", "Corpi Sonori: Sugihara House", "Cirkuliacija", "Vitrum 2020 Pulsas", "Kaunas Art Book Fair ⅔". Muzikams atstovauja projektas "Lizdo" ir Kauno miesto simfoninio orkestro gimtadienis bei "LRT Klasikos" vasaros sezono laidų "Pakeliui su vasara" ciklas. Įsimintiniausia metų iniciatyva pretenduoja tapti bendruomenių platformos "Mažosios istorijos" paroda "Didžioji pramonė: "Inkaras", menininkės Claudios Janke kartu su Šilainių gyventojais sukurta paroda "Kiemų jungtys", parodos Kauno fotografijos galerijos languose, Algimanto Barzdžiaus ir Kauno choreografijos mokyklos fotografijų paroda "išŠok", tinklalaidė "Kad neliktų tos įtampos", šiuolaikinio cirko centro "Cirko Sapiens" atidarymas.
Daugiau informacijos apie nominuotas iniciatyvas rasite čia.
-
Dalyvaujamasis biudžetas – idėjų bus laukiama visą sausį
Kretingą stebino idėjų gausa
Kretingos rajonas šiemet iniciatyvų projektų laukia jau antrus metus. Pernai paraiškas pateikė net 47 gyventojai iš visų 9 rajono seniūnijų. Trijose kategorijose buvo išrinkti net 4 įgyvendinami projektai – 2 mažesnės ir 2 didesnės vertės. Šiuo metu vienas mažos vertės projektas jau įgyvendintas. Vydmantų miestelyje įrengta poilsio ir laisvalaikio zona su lauko treniruokliais.
Tačiau projektavimo ir planavimo procedūros vyksta ir dėl kitų viešame balsavime laimėjusių projektų. Tad Kretingoje šalia bibliotekos atsiras interaktyvus, iš žemės trykštantis fontanas, bus apšviestas nuo Vydmantų iki Palangos einantis dviračių takas, prie Įpilties piliakalnio įrengtos medinės skulptūros, sūpynės, vėliavų stiebai, lauko suolai su skulptūrų figūrėlėmis, smėlio paplūdimys su persirengimo kabina prie tvenkinio, mediniai tilteliai, „basakojų takas“, įvairūs lauko treniruokliai.
Nenaudojamoje teritorijoje prie Vydmantų gimnazijos įrengta nauja aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zona. (Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.)
„Žinoma, paraiškos autoriumi nurodomas tik vienas gyventojas, tačiau dėl idėjos tariasi kaimų, įstaigų bendruomenės. Galų gale, bendruomene juk gali būti ir mamų būrys, kurios nori mieste ar kaime įrengti vaikų žaidimų aikštelę“, – sako Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Vaida Jakumienė.
Pasak politikės, gyventojams yra svarbiausia patikėti, kad sprendžia jie, o ne už juos, kad jie gali pateikti tokią idėją, kuri, jei surinks daugiausia balsų, tikrai bus įgyvendinta.
„Tie patys vydmantiškiai iš pradžių netikėjo, kad nugalėti gali mažo miestelio projektas. Nes kam labiausiai aktuali treniruoklių aikštelė? Ko gero, tik vydmantiškiams, ir tai ne visiems. Tačiau reikia suprasti ir tai, kad pateikus paraišką darbas nesibaigia. Bendruomenė atliko išties milžinišką darbą: kvietė balsuoti, pasigamino ir miestelyje pastatė stendus su informacija apie pateiktą paraišką ir kokia idėja siūloma. Tokios pastangos davė rezultatą. Beje, Kretingos rajonas buvo aktyviausias tiek teikiant idėjas, tiek už jas balsuojant“, – šypsosi V. Jakumienė.
Šiauliai idėjas rinko jau antrą kartą
Prieš pat didžiąsias metų šventes jau antrą kartą geriausias idėjas iš 14 dviejose kategorijose rinko ir Šiaulių gyventojai. Mažos vertės idėjų Saulės miesto kategorijoje daugiausiai gyventojų balsų surinko vienos gatvės kraštovaizdžio sutvarkymo projektas Rėkyvoje – išnaikinant krūmynus ir išvalant šalia esančius tvenkinius. Sutvarkytoje dalyje taip pat bus formuojamas pušynas.
„Didelės vertės projektų kategorijoje iš 4 pasiūlytų projektų daugiausiai palaikymo sulaukė „Pump track“ dviračių ir riedučių trasos įrengimas viename iš miesto parkų. Kaip sako idėjos autorius Arūnas Šatas, „Pump track“ dviračių ir riedučių trasa taps saugia vieta vaikams leisti laisvalaikį, erdve pažengusiems sportininkams tobulėti, aukšto lygio varžybų traukos centru Šiaulių mieste bei parką puošiančiu objektu, puikiai derančiu su gamta. Ir aš tuo nė kiek neabejoju“, – sako Šiaulių mero patarėjas Justinas Švėgžda.
Apžvalgos aikštelė ant Rėkyvos ežero kranto. (V. Lebedžio nuotr.)
Gyventojai, pasak Šiaulių miesto mero patarėjo, siūlė įvairias idėjas: graikinių riešutų giraitės, japoniško sodo, diskgolfo aikštelės įrengimas, vaikų žaidimų aikštelės atnaujinimas arba įrengimas, modernios informacinės sistemos įrengimas gatvėje ir t. t.
Rėkyvos gyventojai prie dalyvaujamojo biudžeto projekto iniciatyvos prisijungė jau antrą kartą. Pirmajame idėjų atrankos konkurse mažos vertės projektų kategorijoje laimėjo taip pat rėkyviškių pateikta idėja. Ant Rėkyvos ežero tilto buvo įrengta apžvalgos aikštelė. Taip pat viename iš miesto parkų pradėta kurti rekreacinė zona – jau nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas.
Klaipėdos rajonas gyventojų iniciatyvų lauks visą sausį
Klaipėdos rajone dalyvaujamasis biudžetas startavo praėjusių metų pabaigoje. Gyventojai jau nuo gruodžio gali teikti idėjas, kurios pagerintų gyvenamąją aplinką.
Projektų idėjų pasiūlymai gali būti teikiami trijose projektų kategorijose:
1. Gargždų seniūnijoje – mažos apimties iki 20 tūkst. Eur projektai. Šios kategorijos biudžetas – iki 30 tūkst. Eur.
2. Savivaldybės teritorijoje, išskyrus Gargždų seniūnijos teritoriją, – mažos apimties iki 20 tūkst. Eur projektai. Šios kategorijos biudžetas – iki 90 tūkst. Eur.
3. Savivaldybės teritorijoje – didelės apimties iki 100 tūkst. Eur projektai. Šios kategorijos biudžetas – ne mažiau kaip 180 tūkst. Eur.
Paraiškų su idėjomis laukiama iki sausio 31 d. Jas reikia siųsti el. paštu tavoideja@klaipedos-r.lt. O jau kovą visos pagal reikalavimus užpildytos idėjos bus pristatytos viešai. Idėjas gali teikti visi Klaipėdos rajono gyventojai, kuriems ne mažiau nei 16 metų, o geriausios ir daugiausiai balsų surinkusios įgyvendins savivaldybė.
Šią iniciatyvą kuruojantys specialistai pastebi, kad labai svarbu paraišką užpildyti tinkamai, pateikti visus reikalingus dokumentus. Taip pat ragina atkreipti dėmesį į vizualų idėjos pristatymą – kuo patraukliau bus pristatytas projektas, tuo didesnė tikimybė, kad balsavimo metu jis atkreips daugiau dėmesio. Jei kyla neaiškumų dėl paraiškos formos pildymo, sąmatos rengimo – patariama kreiptis dėl konsultacijos. Gyventojai savo užklausą gali pateikti el. paštu tavoideja@klaipedos-r.lt.
Svarbu atsiminti, kad negalima teikti gatvių / kelių apšvietimo įrengimo, rekonstrukcijos ir remonto, pėsčiųjų, dviračių takų įrengimo, rekonstrukcijos ir remonto projektų. Taip pat siūlomos idėjos įgyvendinimas neturi prieštarauti siūlomoje teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, jau patvirtintiems kitiems savivaldybės projektų sprendiniams, taip pat netrukdyti esamiems inžineriniams tinklams ir komunikacijų sistemoms eksploatuoti.
Kitose savivaldybėse balsavimui teiktų projektų pavyzdžius ir paraiškos formą bei visą išsamią informaciją galima rasti Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainėje www.klaipedos-r.lt, pasirinkus skiltį „Gyventojams“ – „Tavo idėja“.
-
Kauno sporto mokyklose – permainų metas: efektyvesnis valdymas ir daugiau pastangų talentams
Antradienį Kauno miesto taryba pritarė sprendimams apjungti dvi mokyklas į vieną organizaciją ir įgyvendinti įstaigų personalo pokyčius. Tikslas – atsisakyti ūkio dalies etatų pertekliaus, o sutaupytus kaštus investuoti į tolesnį treniruočių sąlygų gerinimą.
Daugiau erdvės vaikų užimtumui
Daugiau kaip 6 tūkst. vaikų kasmet lanko užsiėmimus Kauno miesto sporto mokyklose. Iki šiol jų veikė šešios: „Žalgiris“, „Bangpūtys“, „Startas“, „Baltų ainiai“, „Gaja“ ir Kauno plaukimo mokykla.
Ne vieną olimpietį išugdžiusios sportininkų kalvės jau kuris laikas prašėsi naujovių. Pastaruoju metu be gausiai įgyvendinamų infrastruktūrinių sprendimų prieita ir prie valdymo optimizavimo, organizacinių klausimų.
Siekiant užtikrinti kuo kokybiškesnes sąlygas jaunųjų atletų treniruotėms, nuspręsta peržiūrėti įstaigų žmogiškuosius resursus, įvertinti jų valdomų sporto bazių bei inventoriaus būklę. Visa tai atvedė prie konkrečių veiksmų. Nuspręsta paskutinįkart stambinti įstaigas, „Baltų ainius“ sujungiant su sporto mokykla „Startas“.
Po reorganizacijos žiemos sporto šakų talentus ugdantys specialistai ir toliau tęs įprastus darbus, mokydami beveik 300 vaikų ledo ritulio bei dailiojo čiuožimo subtilybių. Tikimasi, kad mokyklų sujungimas padės stiprinti veiklą, sukuriant dar daugiau erdvės vaikų užimtumui, o tuo pačiu ženkliai sumažins su sportu tiesiogiai nesusijusias administravimo išlaidas.
Atsisako perteklinių funkcijų
„Norime, kad kuo didesnė lėšų dalis atitektų būtent sportininkų rengimui, trenerių atlyginimams didinti, inventoriui atnaujinti, varžyboms organizuoti ir jose dalyvauti. Todėl pokyčiai turi įvykti pirmoje grandyje – sporto mokyklose. Šiuo metu planuojame atsisakyti perteklinių „ūkinių“ ir administracinių etatų. Dėl to nenukentės nei trenerių darbo kokybė, nei jų auklėtinių rezultatai“, – apie permainas kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Mindaugas Šivickas.
Pasak jo, peržiūrėjus visų mokyklų darbuotojams tenkantį krūvį, nuspręsta panaikinti virš 50 ūkinio-techninio personalo etatų. Tokiu žingsniu siekiama galutinai atskirti sporto veiklas ir atletų ugdymą nuo pastatų administravimo ir priežiūros darbų. Tuo metu trenerių etatų skaičius liks nepakitęs – 187,5.
Skaičiuojama, kad atsisakius perteklinių funkcijų bus sutaupyta apie 603,8 tūkst. eurų. Sporto bazių ir nuomojamų patalpų priežiūros, valymo, santechnikos gedimų šalinimo bei kitos smulkios ūkio darbų paslaugos bus perkamos pagal poreikį. Šioms išlaidoms numatyta apie 138 tūkst. Eur. Likusi lėšų dalis – beveik pusė milijono eurų kasmet – tolimesnei papildomai sporto mokyklų modernizacijai.
Lankomumui – mobili aplikacija
Struktūriniai pokyčiai tėra pradinis numatomų pokyčių etapas. Kitas žingsnis – vieninga apskaitos sistema vaikų lankomumui fiksuoti. Artimiausiu metu pradėjus kūrimo darbus, įdiegta platforma pradėtų funkcionuoti jau nuo kitų mokslo metų.
Šitaip siekiama registruoti ne tik sporto treniruotes, bet ir kitus neformaliojo ugdymo būrelius lankančius vaikus. Moderni sistema padėtų tiksliau identifikuoti užsiėmimų populiarumą, pradėtų rūpintis jų turinio kokybe ir veiklų patrauklumu.
„Dabar informaciją apie sporto, meno ar kitas veiklas gauname tiesiai iš miesto mokyklų. Kiekvienas skyrius lengvai suskaičiuoja „savo“ vaikus. Situacija tampa sudėtingesnė, kai mažametis lanko kelis būrelius, pavyzdžiui, muziką ir sportą. Matome, kad per savaitę suplanuotos, tarkime, trys plaukimo treniruotės, tačiau baseine vaikas apsilanko tik kartą. Nežinodami, kad jam dubliuojasi sporto ir muzikos užsiėmimų tvarkaraščiai, darome klaidingas išvadas. Tuo pačiu mums sunkiau identifikuoti tobulintinus aspektus ar realų užimtų ir laisvų vietų pasiskirstymą“, – aiškino M. Šivickas.
Efektyviam veiklos koordinavimui
Naujoji sistema leis fiksuoti ar popamokinės veiklos vyksta nustatytu laiku, suplanuotoje vietoje. Sporto mokyklų administracija gautų aiškius duomenis, kaip efektyviai išnaudojamos nuosavos ar nuomotos patalpos, koks vaikų kiekis bei darbo krūvis tenka kiekvienam treneriui ar instruktoriui.
Matant augančius srautus, atitinkamai galima kurti naujus etatus arba didinti esamų specialistų atlyginimus. Atsiradus individualiai sportuojančių ar grupių lankomumo nuokrypiams nuo nustatytos normos, būtų lengviau nustatyti jų priežastis.
Šiuo metu svarstoma informacinės sistemos sukūrimui pasitelkti Kauno mokinio pažymėjimus su integruota elektroninių bilietų kortele (EMP), kuri būtų susieta su mobiliąja aplikacija. Veikimo principas – itin paprastas: dažno moksleivio atributu tapęs pažymėjimas nuskanuojamas trenerio ar mokytojo mobiliuoju telefonu, o duomenys apie vaiko apsilankymą ir treniruotės pabaigą saugiai patalpinami debesijoje.
Miesto vaikai noriai renkasi fizines veiklas, siekia sportinių aukštumų atstovaudami Kaunui.
Ateityje ši sistema taip pat leistų efektyviau planuoti visų sporto mokyklų biudžetus. Čia itin svarbu atsižvelgti ne tik į kiekvienos įstaigos darbuotojų skaičių, sporto bazių išlaikymo kaštus ar salių ir kitų patalpų nuomos išlaidas, bet ir konkrečius skaičius apie vaikų įsitraukimą į veiklas.
Geresnės sąlygos tobulėti
„Paskutiniu metu miestas stipriai investuoja į sporto bazių atnaujinimą ir naujų erdvių sukūrimą. Tam yra didesnis poreikis nei šiandien turima infrastruktūra. Miesto vaikai noriai renkasi fizines veiklas, siekia sportinių aukštumų atstovaudami Kaunui. Turime kuo džiaugtis ir didžiuotis. Treneriai Kaune užaugino ne vieną olimpietį, tarptautinių bei nacionalinių varžybų medalininką, todėl miesto pareiga – užtikrinti, kad visi jie turėtų geriausias sąlygas tobulėti“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Mieste pilnu pajėgumu vyksta grandioziniai projektai – rekonstruojama Sporto halė, greta „Girstučio“ baigiama statyti naujoji dviejų aikščių ledo arena, įsibėgėjusios statybos S. Dariaus ir S. Girėno stadione, greta jau projektuojamas lengvosios atletikos maniežas. Kaunas taip pat startavo su vandens sporto centro statybomis Nemuno saloje.
Akivaizdžius sporto infrastruktūros pokyčius jau galima matyti senuosiuose „Baltų ainių“ ledo rūmuose. Čia sutvarkytas stogas ir viso fasado apdaila, atnaujintos vietos žiūrovams, o sandėliu buvusi kompresorinė virto naujomis sportininkų persirengimo patalpomis. Greta kieme įrengta papildoma aikštė po stogu, bent iš dalies kompensavusi ledo trūkumą, kuomet buvo uždaryta čiuožykla Kauno „Akropolyje“.
Kita ryškus projektas – šiemet duris atvėręs modernus „Bangpūčio“ irklavimo bazės kompleksas Lampėdžio ežero krante. Jis iškilo vietoje senų nutriušusių pastatų, kuriuose dešimtmečiais sportavo vieni iškiliausių Lietuvos irkluotojų. Dabar čia deramai įsikūrė mokyklos administracija, įrengta pirtis ir dušai bei sportininkų persirengimo kambariai, dvi treniruočių salės, erdvė seminarams.
Laikas naujoms iniciatyvoms
Šiuo metu Lampėdžio ežere tęsiami trasos gilinimo darbai. Tikimasi, jau 2021 metais Kaunas turės tarptautinės irklavimo federacijos reikalavimus atitinkančią 2 km ilgio trasą, kurią sudarys aštuoni irklavimo takai, šiuolaikiškos starto-finišo vietos ir visa reikiama įranga treniruočių maršrutams nužymėti.
Lygiai prieš metus duris atvėrė ir naujasis futbolo maniežas su pripučiamu kupolu Jovarų gatvėje. Jis svariai papildė per pastaruosius penkerius metus kapitališkai atnaujintų beveik trisdešimties sporto aikštynų sąrašą Kaune.
2021 metais miestas sieks daugiau dėmesio skirti įvairaus amžiaus kauniečių įtraukimui į viešose miesto erdvėse organizuojamus sporto ir aktyvaus poilsio renginius. Tai viena iš programos „Iniciatyvos Kaunui“ dalių.
Nevyriausybinės organizacijos jau šeštus metus kviečiamos jungtis prie koncepcijos „Kaunas sportui – Sportas Kaunui“ įgyvendinimo. Pagrindinis prioritetas – sveikos gyvensenos ir judėjimo skatinimas, pasiruošimas mėgėjiškoms oficialioms sporto varžyboms. Be to, šiemet programą papildė kvietimas teikti paraiškas negalią turinčių žmonių integracijos per sportą projektams. Daugiau apie programą: iniciatyvos.kaunas.lt
-
Kaunas žvalgosi inovatyvių projektų
Penkios prioritetinės sritys
Kauno miesto savivaldybė tęsia dar 2016 metais pradėtą programą „Iniciatyvos Kaunui“. Tradiciškai, jos gaires nubrėžia miesto ilgalaikė strategija, kryptingas siekis spręsti visuomenei aktualias problemas bei gerinti gyvenimo kokybę Kaune. Miesto partneriais kviečiamos tapti nevyriausybinės organizacijos, asociacijos, bendruomenės ir kitos viešosios įstaigos, siūlančios originalias idėjas bei teikiančios projektus joms įgyvendinti.
2021 metų programa „Iniciatyvos Kaunui“ pareiškėjus pasitinka su penkiomis kertinėmis sritimis: „Kaunas – veržlus miestas“, socialinių ir sveikatinimo paslaugų plėtra, vaikams ir jaunimui draugiškas miestas, „Kaunas pilnas kultūros“ bei „Kaunas sportui – sportas Kaunui“. Pastaroji skyla į dvi smulkesnes grupes: Kauno pristatymą kaip būsimų olimpiečių bei aukščiausio lygio sporto komandų kalvę ir šiųmetinės programos naujieną – negalią turinčių žmonių integraciją per sportą.
Dalyvių paraiškų kartu su kvietimuose nurodytais dokumentais laukiama iki 2021 m. sausio 13 dienos. Pareiškėjų patogumui, visus formalumus galima susitvarkyti elektroniniu būdu, naudojantis projektų atrankos ir finansavimo paraiškų informacine sistema paraiskos.kaunas.lt/.
Paraiškas vertins ekspertai
„Kasmet bendraudami su programos dalyviais matome, kad miestiečiai turi ambicingų idėjų, tačiau ne visuomet išdrįsta jomis pasidalinti su kitais. Tikiu, kad „Iniciatyvos Kaunui“ tampa ta vieta, kurioje atsiranda kompleksiniai sprendimai, kokybiški rezultatai ir graži partnerystė tarp savivaldybės ir miestiečių. Esama kasmet darbus tęsiančių inovatorių, bet ir sulaukiama vis daugiau naujokų.
Likus metams iki Kauno tapimo Europos kultūros sostine, vienu iš prioritetų tampa gyventojų įtraukimas į kultūros ir meno veiklas bei miesto įvaizdžio stiprinimas užsienyje. Šalį purtančios pandemijos akivaizdoje sieksime sustiprinti socialinių paslaugų teikimą bei vienišų žmonių ir senjorų įtraukimą į socialiai ar visuomeniškai aktyvias veiklas. Taip pat puoselėsime ilgalaikį įdirbį jaunimo užimtumo, visuomenės sveikatos gerinimo, fizinio aktyvumo bei sporto srityse. Šiemet visos jos yra prioritetų sąraše, todėl miestas svariai prisidės jas finansuojant“, – apie programos siekius pasakojo Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.
Projektų atrankos bei vertinimo kriterijai šiemet nekinta. Visas paraiškas svarstys nepriklausomi ekspertai, kurie atsižvelgs į aktualumą bei atitikimą kvietime nurodytiems reikalavimams. Svarbiu vertinimo aspektu išlieka ir projektinės veiklos imtis – kokį kiekį žmonių ji pasieks ir kokių rezultatų galima tikėtis projekto pabaigoje.
Solidus miesto indėlis
Vieno projekto įgyvendinimui savivaldybė iš miesto biudžeto gali skirti iki 80 proc. viso projekto išlaidų. Likusia lėšų dalimi turi pasirūpinti pats projekto iniciatorius arba jas padengti gali iniciatyvos rėmėjai bei partneriai. Visos miesto finansuojamos idėjos privalo būti įgyvendintos iki 2021 metų pabaigos.
Šiemet projektus teikiantys asmenys turėtų įsivertinti ir galimas rizikas, susijusias su COVID-19 grėsmių valdymu ar karantininiu režimu. Tai itin svarbu programos dalyviams, kurių planuose – bendradarbiavimas su užsienio šalių organizacijomis ar Kauno miestais-partneriais. Kiekvienas pareiškėjas privalės užtikrinti galiojančių Vyriausybės ir sveikatos specialistų nutarimų, ribojimų bei rekomendacijų laikymąsi viso projekto metu.
Daugiau aktualios informacijos apie projektų teikimą, ligšiolinius „Iniciatyvos Kaunui“ programos dalyvius ir jų pasiektus rezultatus galima rasti atnaujintoje svetainėje iniciatyvos.kaunas.lt. Čia taip pat pateikiami programos koordinatorių kontaktai papildomoms konsultacijoms.