Įdiegs klasėse
„Visa tai panaudoti galima ten, kur yra poreikis stebėti dujų nuotėkius arba dujų koncentracijos kitimą. Vienas pritaikymo pavyzdžių, kur jau esame netoli įdiegimo, – klasių, kuriose dirba mokiniai, oro kokybės stebėjimas. Didesnė anglies dvideginio koncentracija, nebūtinai viršijanti higienos normas, sukelia tam tikrų fiziologinių reakcijų. Ir vaikams, ir mokytojams darosi sunkiau dirbti“, – kalbėjo projekto vadovas Kauno technologijos universiteto (KTU) Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto profesorius Darius Viržonis.
Kategorijoje „Už investicijas į inovacijas versle“ laimėjusio projekto „Elektrostatinių mikrostruktūrų taikymas aplinkos ir visuomenės sveikatos stebėsenos jutikliams“ rezultatas labiausiai apčiuopiamas – kelių mokyklų klasėse netrukus atsiras monitoriai, pagal juose rodomus stebėjimo duomenis bus galima orientuotis, ar jau laikas vėdinti patalpą.
Vykdant šį projektą sukurti, ištirti ir išbandyti gravimetriniai dujų ir biomolekulių jutikliai, skirti visuomenės, individualių asmenų sveikatos ir aplinkos stebėsenai. Šie jutikliai yra kompaktiški, tinka masinei gamybai, skirti individualiam ir bendruomenių aplinkos taršos stebėjimui.
Projekto idėjos užuomazgos gimė prieš daugiau kaip dešimt metų, kai pradėta bendradarbiauti su JAV dirbusiu profesoriumi, atmosferos chemiku Jonu Baltrušaičiu. „Jau tuo metu matėsi, kad šiltnamio dujų detekcijos srityje sukurta per mažai instrumentų, metodų, ypač tokių, kurie tinka dirbti atvirame lauke ar su mažomis koncentracijomis“, – sakė D. Viržonis.
Leidžia patikrinti idėjas
Platesnis, intensyvesnis ir kokybiškesnis aplinkos oro taršos stebėjimas yra reikšmingas įrankis identifikuojant taršos šaltinius, reguliuojant kenksmingų dujų ir dalelių išmetimą į atmosferą, taip pat – gerinant individų ir bendruomenių sveikatos ir gyvenimo kokybę.
D. Viržonis pastebėjo, kad ES finansavimas leidžia patikrinti rizikingas mokslines idėjas, kurių verslas nefinansuotų. „Nefinansuotų ne todėl, kad idėjos neįdomios, o todėl, kad verslas kitaip mąsto – dažniausiai investuoja į žemai kabančius vaisius“, – teigė mokslininkas.
Galbūt sėkmingai įgyvendinus projektą verslo požiūris pasikeitė? „Mano grupės mokslininkai, kurių amžiaus vidurkis – 30 metų, nusprendė patys imtis verslo ir komercializuoti šią mokslinę produkciją. Tai yra pats nuosekliausias būdas. Tematika ir technologijos naujumas domina ir rizikos kapitalo investuotojus“, – kalbėjo profesorius.
Padiktavo realybė
Kategorijoje „Už investicijas į žmogų“ nugalėjo VšĮ „Actio Catholica Patria“ projektas „Globoje augusių jaunuolių įgalinimas gyventi savarankiškai bei integruotis į darbo rinką“.
„Mintis padėti globoje augusiems jaunuoliams gyventi savarankiškai ir integruotis į darbo rinką nenauja, jau seniai to norėjome“, – pasakojo laikinai „Actio Catholica Patria“ direktorės pareigas einanti psichologė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė.
Organizacija yra įsteigusi atvirą jaunimo centrą „Vartai“. „Prieš penkiolika metų kolegos organizuodavo darbo stovyklas, kuriose jaunuoliai įgydavo įgūdžių, naudingų darbo rinkoje. Tačiau pastebėjo, kad savaitę padirbėję ir grįžę į savo aplinką didelę dalį įgūdžių, jeigu jų nenaudoja, praranda. Tapo aišku, kad reikia ilgalaikio ugdymo“, – dėstė pašnekovė.
Vienas šių entuziastų projektų – „Lydimasis būstas“ – buvo skirtas išspręsti gyvenamosios vietos problemą, kai, pradėjęs savarankišką gyvenimą, jaunuolis neturi kur dėtis. O tie, kurie gyvenamąją vietą turėjo, galėjo lankytis konsultacijose, dalyvauti veiklose, pavyzdžiui, pameistrystės mokymuose.
„Paaiškėjo, kad vieniems labiau tinka asmeninės socialinio darbuotojo, psichologo ir kt. konsultacijos, kitiems asmeninių užsiėmimų nereikia, nes lengviau mokosi grupėje. Dar kitiems – atvirkščiai, baisu prisijungti prie grupės“, – kalbėjo I. Rusinaitė-Vaitkuvienė.
ES finansavimą laimėjęs projektas „Globoje augusių jaunuolių įgalinimas gyventi savarankiškai bei integruotis į darbo rinką“ buvo orientuotas į individualius jaunuolių poreikius, tačiau tęsė ir ankstesnes jaunimo centro veiklas.
Būti šalia ir leisti rinktis
Apie sėkmės istorijas I. Rusinaitė-Vaitkuvienė gali kalbėti valandų valandas. Be to, žmonės labai skirtingai supranta, kas yra sėkmės istorija.
Ceremonija: „Actio Catholica Patria“ skirtą apdovanojimą kartu atsiėmė ir neįkainojamos pagalbos sulaukę jaunuoliai. Vyginto Skaraičio nuotr.
„Man sėkmės istorija yra, kai jaunuolis su specialiaisiais poreikiais, kuris, atrodė, niekada nedirbs, jau dvejus su pusę metų dirba, kasmet deklaruoja pajamas ir išlaiko socialinį būstą. Mergina, turėjusi priklausomybių, sugebėjo įsteigti savo verslą, baigti aukštąją mokyklą, dirba ir mokslus tęsia toliau, nors mokykloje sakė, kad neišlaikys matematikos egzamino. Neleidome jai taip galvoti. Sėdėjome kartu, dėliojome, žiūrėjome, ką galima padaryti, ir padėjome atrasti pasitikėjimą savimi“, – sakė organizacijos vadovė.
Sėkmės istorijose bendra tai, kad reikia įsiklausyti ir padėti įveikti sunkumus. Sunkumų ir situacijų yra įvairiausių. Kaip kitaip, jeigu jaunas žmogus nuolat girdėdavo, kad yra nieko vertas? Kartais savivertei subyrėti pakanka ir vienos tokios replikos, kuri giliai įsminga.
Padeda sukurta erdvė, kur jaunuolis gali būti savimi. Svarbu jo nenuvertinti net po milijono nesėkmių.
„Na, suklydai. O ką toliau nori daryti? Pabūsiu šalia. Yra tokių jaunuolių, kuriuos lydėjau ir septynerius metus, ir jiems to reikėjo. Jie dirba, nepraranda vilties. Reikia tikėti ir leisti pačiam pasirinkti kryptį. Dažnai norime labai greitų rezultatų, bet jų nebus. Ypač jei žmogus dar nežino, ko nori. Būtina leisti pačiam ieškoti savo kelio, leisti klysti ir būti šalia“, – kalbėjo I. Rusinaitė-Vaitkuvienė, pridūrusi, kad nieko tokio keisti profesiją, mokyklą ar tiesiog savanoriauti. Vis tiek gali būti nuostabus žmogus.
Būna laikas, kai reikia luktelti projektų finansavimo. Tačiau ir tuomet organizacija nenutraukia veiklų ir pagalbos ieškantiems jaunuoliams neužtrenkia durų. Nuolat ieško kitų šaltinių, rašo naujus projektus, bendrauja su įvairiais fondais.
Šiais metais konkurse „Europos burės“ varžėsi net 132 ES struktūrinių fondų lėšomis finansuoti projektai.
Renginio viešinimas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis.
