Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, jog stiprūs konsorciumai įgyvendins visuomenei reikšmingus projektus – bus įkurti trys kompetencijų centrai, įgyvendinta daugiau kaip 20 mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų, sukurta apie 30 unikalių produktų bei įkurtos 22 naujos inovatyvios įmonės.

„Taip sukursime daugiau galimybių Lietuvai ir jos žmonėms“, – pranešime teigė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų inicijuotų misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimo partneriais liepą buvo atrinkti Vilniaus universiteto (VU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) suburti konsorciumai.

Juos sudaro įvairios įmonės, verslo asociacijos ir kiti partneriai, gruodį Inovacijų agentūra su jais pasirašė bendradarbiavimo sutartis.

VU atstovaujamas konsorciumas planuoja įkurti transliacinį genų technologijos centrą, numatoma projekto vertė – 32,9 mln. eurų.

„Vilnius Tech“ sutelktas konsorciumas vystys šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo technologijas, kurs tvarius  sprendimus statybų sektoriuje, tobulins nuotekų valymo procesus bei spręs kitas aplinkosaugos problemas – tam planuojama skirti 31,5 mln. eurų.

KTU atstovaujamas konsorciumas įgyvendins projektą, susijusį su skaitmenine gynyba ir visuomenės saugumo bei atsparumo didinimu, jam numatoma 24,07 mln. eurų.

Didžioji dalis sumos – 88,46 mln. eurų – bus finansuojama Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Lietuvos biudžeto lėšomis.

Parama bus skirta 7 organizacijoms, pateikusioms projektų įgyvendinimo planus, – Pakruojo verslo informacijos centras, Šiaulių, Kelmės, Joniškio turizmo ir informacijos centrai, Žemaitijos verslo centras, Inovacijų agentūra bei Anykščių menų inkubatoriaus-menų studija. Parama galės pasinaudoti daugiau nei 1,5 tūkst. įmonių. 

„Verslo informacijos centrų ir mentorystės programų įgalinimas yra vienas iš efektyviausių būdų skatinti regionų verslumą, todėl investicijos šioje srityje yra itin prasmingos“, – pranešime teigė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Iveta Paludnevičiūtė.

„Finansavimas padės suteikti impulsą naujų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių Vidurio ir Vakarų Lietuvoje steigimui bei esamų jaunų įmonių augimui, perspektyvių verslo idėjų realizavimui ir darbo vietų kūrimui“, – pranešime teigė Inovacijų agentūros Investicijų valdymo departamento Investicijų vertinimo vadovė Gintarė Kuncaitytė.

Dėl finansavimo per verslo ir bendradarbystės centrus „Spiečius“ galės kreiptis ne vėliau nei prieš tris metus veiklą pradėjusios įmonės, kurios galės gauti verslo pradžiai skirtas konsultacijas bei mokymus. Finansuojamos projektus jos turės įgyvendinti per trejus metus.

Kvietimas finansuojamas 2021–2027 metų ES fondų investicijų programos lėšomis.

Joje užsiregistravusios įmonės gaus naują tikslinę informaciją, susijusią su Ukrainos atstatymo projektais, finansavimo šaltiniais ir bus viešai matomos didžiausios eksporto duomenų bazės Lietuvoje „B2Lithuania“ puslapyje.

„Tikimės aktyvaus įsitraukimo ir iš startuolių bendruomenės, edtech (edukacijos technologijų – BNS), govtech (viešojo sektoriaus technologijų – BNS) ir kitų skaitmeninių paslaugų atstovų. Taip kuriame daugiau galimybių Lietuvos verslui prisidėti prie Ukrainos atstatymo“, – pranešime teigė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Projektų įgyvendinimo metu planuojamos teikti ir konkrečiam sektoriui skirtos konsultacijos. Tai padės parengti bendrą pagalbos planą, atitinkantį Ukrainos ekonomikos poreikius.

Skaičiuojama, kad šiuo metu bendra Lietuvos karinė, humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai pasiekė 1 mlrd. eurų, o tai sudaro 1,42 proc. 2022 metų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Inovacijų agentūra pranešė birželio pabaigoje paskelbusi kvietimą teikti paraiškas priemonei „MVĮ skaitmeninimas“ ir sulaukusi didelio susidomėjimo ir užklausų.

Inovacijų agentūros Verslo produktyvumo skyriaus vadovė Sigita Skrebė sako, jog e. prekybos rinka auga, vis daugiau įmonių diegia jos sprendimus ir vis labiau konkuruoja skaitmeninėje erdvėje.

„Konkurencingumo stiprinimas ir skaitmeninių sprendimų diegimas smulkiam ir vidutiniam verslui gali būti per brangus, o tai neretai tampa kliūtimi auginant verslą“, – pranešime sakė S. Skrebė.

Projektų įgyvendinimo planus gali teikti visoje Lietuvoje veikiančios MVĮ: Sostinės regiono bendrovėms skiriama iki 5 mln. eurų, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono – iki 7 mln. eurų. Vienam projektui skiriama nuo 10 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.

Duomenų agentūros duomenimis, pernai beveik pusė (46,2 proc.) vidutinių ir trečdalis (34,9 proc.) mažų įmonių prekiavo elektroninėje erdvėje.

Pasak agentūros, kas antras Lietuvos gyventojas perka internetu, tuo metu JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje – daugiau nei 80 proc.

Pasak agentūros direktorės Romualdos Stragienės, lygiai prieš metus įkūrus organizaciją trijų agentūrų pagrindu, išryškėjo „nauji sąlyčio taškai, besidubliuojančios funkcijos“.

„Ėmėmės vidinio pokyčio ir kartu su komanda išgryninome labiausiai klientų poreikius atliepiančią naują Inovacijų agentūros struktūrą“, – pranešime sakė ji.

Anot jos, buvo peržiūrėta klientams paslaugas teikiančių turinio departamentų architektūra ir vietoj keturių departamentų nuspręsta turėti tris stiprius turinio departamentus.

Iš dviejų administracinių departamentų liko vienas –  Veiklos administravimo departamentas, taip pat įkurtas naujas Strategijos valdymo departamentas.

Pasak pranešimo, įgyvendinant ambicijas agentūrai tapti „pažangia naujos kartos organizacija“, aukščiausio lygio vadovų sumažėjo nuo 12 iki 9, o vidinę biurokratinę naštą siekiama sumažinti 15 procentų.

Anot jos, klientų aptarnavimo politika „nebuvo bloga“, tačiau daugelis kitų su klientų patirtimis susijusių funkcijų buvo išsibarsčiusios.

Direktorės teigimu, įkurtas naujas Klientų patirčių valdymo skyrius, suformuluoti trys nauji kompetencijų centrai: „BioTech Lab“, „ICT Lab“, ManuFuture Lab“, kurie, tikimasi bus „dar arčiau kliento“.

Inovacijų agentūra įkurta 2022-ųjų balandį prie Lietuvos verslo paramos agentūros prijungus viešąją įstaigą „Versli Lietuva“ ir perduodant Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) inovacinės veiklos funkcijas.

Agentūros veiklos sritys – technologijų ir inovacijų sričių, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtra, palankios aplinkos verslui kūrimas, verslumo, eksporto skatinimas, verslo tarptautiškumo plėtra.

Pasak jos, nuo antradienio prasidėjo partnerių, kurie įgyvendins mokslo ir inovacijų programas sveikatos technologijų ir biotechnologijų, naujų gamybos procesų, medžiagų, technologijų bei informacinių ir ryšių technologijų srityse, atranka. Ji truks iki kovo 24-osios.

Konsorciumus turi sudaryti bent dvi valstybinės mokslo ir studijų institucijos ir bent dvi nesusijusios verslo įmonės, deklaruojančios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidas. 

Kitais metais lietuviškos kilmės prekių eksportas turėtų augti 7,7 proc. iki 24,5 mlrd. eurų, paslaugų – 7,4 proc. iki 15,7 mlrd. eurų, penktadienį pranešė agentūra.

Pasak agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovės Jonės Kalendienės, šių metų antrąjį pusmetį, palyginti su pirmuoju, numatomas šiek tiek lėtesnis eksporto verčių augimas visose eksporto grupėse.

„Prognozuojame, kad 2022 metų eksporto vertė ir toliau augs dėl kainų kaitos, o 2023 metais tikimasi nuosaikesnio kainų ir kiek spartesnio apimčių augimo – kitąmet vis dar brangs gamyba, bet bus eksportuojama daugiau nei šiemet“, – pranešime sakė J. Kalendienė.

Numatoma, kad 2022 metais reeksporto (išskyrus energetinius produktus) vertė padidės 8,9 proc. iki 13,6 mlrd. eurų, 2023 metais – 7,4 proc. iki 14,6 mlrd. eurų. Šiemet apie pusę vertės augimo nulems kainų kaita, o kitą pusę – apimčių didėjimas, o 2023 metais reeksporto apimtys augs gerokai sparčiau nei kainos.

Agentūros vertinimu, nepaisant sudėtingos politinės ir ekonominės aplinkos, Lietuvos eksportuotojų produkcija nepraranda paklausos. Eksporto apimtys išlieka gana stabilios, o pagal vertę – kyla dėl brangstančių išteklių.

„Jei metų pradžioje prasidėjus karui Ukrainoje ir užsidarant trims eksporto rinkoms – Ukrainai, Rusijai ir Baltarusijai, nuogąstavome, kad Lietuvos eksportas nukentės, tai taip neatsitiko. Vieni Lietuvos eksportuotojai sėkmingai nukreipė tarptautinę prekybą į kitas rinkas, kitiems netgi atsirado naujos galimybės eksportuoti daugiau“, – pranešime sakė Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė.

Agentūros analitikai atkreipia dėmesį, kad sparčiai didėjančios energijos, kitų žaliavų, prekių bei paslaugų kainos didina infliacinį spaudimą, mažina namų ūkių perkamąją galią ir skatina centrinius bankus greičiau priimti antiinfliacinius pinigų politikos priemonių sprendimus. Be to, ekonominio augimo lėtėjimas JAV ir griežta Kinijos COVID-19 valdymo politika daro neigiamą poveikį pasaulio ekonomikos raidai.

Teismas nusprendė, kad atsakovas, Registrų centras, Inovacijų agentūrai turės grąžinti 252 559 eurus, kurie buvo nepagrįstai sumokėti už Registrų centro teiktus registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis nuo 2019 metų sausio 1 d. iki pernai rugpjūčio 31 dienos.

Viešoji įstaiga „Inovacijų agentūra“ (iki reorganizavimo – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra) teismo prašė panaikinti Registrų centro šių metų sausio 27 dienos sprendimą, kuriuo atsisakyta grąžinti minėtas lėšas, ir įpareigoti Registrų centrą grąžinti šią sumą.

Viešoji įstaiga už gaunamus registrų duomenis mokėjo nustatytus įkainius, nes atsakovas atsisakė tokius duomenis teikti nemokamai. Šiuos duomenis neatlygintinai Registrų centras pareiškėjai pradėjo teikti tik nuo pernai lapkričio 29 dienos.

Teismas konstatavo, kad Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ar jų kopijos neatlygintinai teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ar sutartis, o Lietuvos verslo paramos agentūra yra viešoji įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Šios agentūros savininko teises ir pareigas įgyvendina Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą, nusprendė, kad Registrų centras, nesivadovaudamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti grąžinti pareiškėjai lėšas, todėl šis sprendimas naikintinas.

Taip pat teismas tenkino viešosios įstaigos reikalavimą, kuriuo Registrų centras įpareigotas grąžinti pareiškėjai 252 559 eurus, nepagrįstai sumokėtus už Registrų centro teiktus registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

„Naujojo vadovo uždavinys – auginti pasauliniu mastu konkurencingą ir inovatyvų verslą. Agentūra skirs ypatingą dėmesį toms sritims, į kurias dedamos viltys dėl didesnio šalies proveržio: tai biotechnologijos, inžinerinė pramonė, informacinių ryšių technologijos ir netgi kosmosas. Todėl laukiame plačiai ir strategiškai mąstančių ekspertų, galinčių sukurti efektyvią inovacijų ekosistemą ir didinti šalies ekonomikos konkurencingumą bei žinomumą pasaulyje“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Naujai agentūrai bus keliami aukščiausi skaidrumo standartai, joje numatoma diegti naujausius vadybos metodus“, – sako agentūros įkūrimą kuravusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Kandidatai privalo turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, bent penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį, mokėti anglų kalbą C1 lygiu, išmanyti inovacijų sistemą, technologijų ir inovacijų plėtros tendencijas, ekonominę politiką, verslo situaciją ir poreikius.

Inovacijų agentūros vadovo atlyginimas sieks 7 tūkst. 600 eurų su mokesčiais.

Inovacijų agentūra rūpinsis verslumo, eksporto ir inovacijų skatinimo paslaugų verslui teikimu, administruos įvairias paramos verslui priemones, kurių bendra vertė per artimiausius kelerius metus viršys 500 mln. eurų.

Agentūroje  dirbs daugiau kaip 300 darbuotojų, ji taip pat turės regioninius padalinius 13-oje Lietuvos miestų.

„Inovacijos yra pagrindinis įrankis, vedantis mus į priekį, todėl mūsų tikslas – sukurti pažangiausią viešojo sektoriaus organizaciją Lietuvoje. Norint pasiekti proveržį, gyvybiškai svarbu pagerinti verslui teikiamas valstybės paslaugas, efektyvinti pagalbą ir paskatinti investuoti į inovacijų versle diegimą“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Inovacijų agentūra įkurta agentūros „Versli Lietuva“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) pagrindu bei konsoliduojant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vykdytas inovacinės veiklos funkcijas.

Pasak ministrės, nuo šiol inovacijų skatinimo ekosistema Lietuvoje bus aiški, vientisa ir veiks darniai, nes įvairioms institucijoms išskirstytos funkcijos, veiklos ir ištekliai bus sutelkti vienoje institucijoje. Nebeliks besidubliuojančių funkcijų ir neapibrėžtos atsakomybės, verslo atstovai aiškiai žinos, kur kreiptis pagalbos – tiek pradedančios, tiek pažengusios įmonės vieno langelio principu čia galės gauti visus atsakymus, ekspertinę pagalbą ir finansavimą.

Naujoji agentūra administruos įvairias inovacijų, skaitmeninimo ir kitas paramos verslui priemones, kurių bendra vertė per artimiausius kelerius metus viršys 500 mln. eurų. Didinant eksportą ir konkurencingumą, daug dėmesio bus skiriama Lietuvos įmonių tarptautiškumui skatinti, eksporto kompetencijoms didinti, naujų kontaktų paieškai ir partnerių tinklo plėtrai, eksporto rinkų diversifikacijai. Į eksporto skatinimą iki 2030 m. planuojama investuoti daugiau kaip 80 mln. eurų.

„Agentūros įkūrimas taps svarbiu impulsu inovatyvaus verslo plėtrai. Turime ambiciją, kad iki 2030 metų kas antros įmonės produktyvumas būtų aukštesnis nei ES vidurkis, privačios investicijos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei veiklai patrigubėtų, o eksportui tenkanti aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų dalis išaugtų dvigubai. Naujai agentūrai bus keliami aukščiausi skaidrumo standartai, bus diegiami naujausi vadybos metodai“, – sako agentūros įkūrimą kuravusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Inovacijų agentūra rūpinsis verslumo, eksporto ir inovacijų skatinimo paslaugų verslui teikimu, o verslo atstovai bus aptarnaujami, atsižvelgiant į verslo brandos lygį: pradedančiojo, augančio ar brandaus. Atsižvelgiant į tai, bus kuriami atitinkami paslaugų paketai. Agentūra daug dėmesio skirs ekspertinės ir konsultacinės pagalbos teikimui, projektų finansavimui, verslo ir mokslo bendradarbiavimui, aktualios infrastruktūros kūrimui.

Artimiausiu metu ketinama skelbti konkursą Inovacijų agentūros direktoriaus pareigoms eiti. Agentūroje dirbs daugiau kaip 300 darbuotojų. Centrinė būstinė įsikūrusi Vilniuje, agentūra turės regioninius padalinius trylikoje šalies miestų.

Europos Komisija ir EBPO ne kartą yra pažymėjusios, kad Lietuvos inovacijų politikos sistema veikia neefektyviai, o parama sunkiai prieinama, todėl rekomendavo sukurti vieną už inovacijas atsakingą organizaciją. Inovacijų agentūra įkurta remiantis geriausia užsienio inovacijų agentūrų praktika.