Šalies vadovas, pasisakęs už inovacijų ir tyrimų aplinkos stiprinimą, taip pat pasiūlė įkurti specialistų grupę, kuris būtų atsakinga už tyrimus ir inovacijas valstybinėse institucijose.

„Siekiant, kad tyrimų ir inovacijų iniciatyvos būtų vystomos nuosaikiai, būtų geriau koordinuojamos, sustiprėtų ryšiai tarp sprendimų priėmėjų ir įgyvendintojų, siūlau apsvarstyti galimybę įsteigti vyriausiojo valstybės inovacijų ir tyrimų pareigūno pareigybę bei sukurti atstovų tinklą, kuris būtų atsakingas už tyrimus ir inovacijas valstybės institucijose“, – ketvirtadienį konferencijoje Prezidentūroje sakė G. Nausėda.

Prezidentas pateikė keturis pasiūlymus, kaip Lietuva galėtų sustiprinti savo tyrimų ir inovacijų aplinką. Jis siūlo pertvarkyti mokslo ir inovacijų politikos struktūrą, geriau koordinuojant sprendimus įgyvendinančių agentūrų veiklą.

Prezidentas taip pat sako, jog privalu turėti paskatas, kurios paragintų mokslo ir švietimo institucijas dalyvauti Europos Sąjungos (ES) inovacijų politikos kryptyje „Europos horizontas“.

„Mes turime surasti paskatų, kurios paragintų mūsų mokslo ir švietimo institucijas dalyvauti „Europos horizonte“. Mūsų mokslo ir verslo bendruomenėms reikia paprastų ir tvarių finansinių sprendimų“, – sakė šalies vadovas.

G. Nausėda taip pat ragina Vyriausybę daugiau dėmesio skirti tarptautinių ryšių plėtrai bei stiprinti šalies galimybes dalyvauti „Europos horizonte“.

„Aš tikiu, kad ši diskusija ir rekomendacijų paketas taps tvirtu pagrindu tolesniems susitarimams“, – pabrėžė prezidentas.

Prezidentūros rengiamoje konferencijoje siekiama pristatyti „Europos horizonto“ programos svarbą pandemijos sukeltos krizės akivaizdoje, programos įgyvendinimo žingsnius Lietuvoje ir šalies inovacijų politikos tikslus.