Politikų privačių interesų deklaracijų turinys rodo, kad keturi ministrai nenurodė kai kurių interesų.

Iš viso daugiau kaip 30 Seimo narių nusprendė dalį informacijos apie save arba artimuosius palikti nedeklaruota, dešimt parlamentarų deklaracijų nepateikė.

Valdančiųjų gretose – 12 politikų, kurių privatūs interesai kėlė klausimų. Opozicijoje tokių – 20, pranešė LRT.

10 parlamentarų pagal įstatymą nenurodė bendrovių, kurias valdo jų sutuoktiniai, arba nedeklaravo kitų artimųjų, dėl kurių einamų pareigų gali kilti interesų konfliktas, kokios galimos rizikos.

Nuo 2020 metų galioja nauja privačių interesų deklaravimo tvarka, pagal kurią nebeprivaloma nurodyti einamų pareigų ar narystės asociacijose, o sąsajas su įmonėmis privalu viešinti tik tuo atveju, jeigu politikas arba jo sutuoktinis įmonėje turi lemiamą įtaką. Kitais atvejais Seimo narys pats sprendžia, ar su visuomene pasidalyti šia informacija.

Tokia pati išlyga galioja ir sandoriams.

Naujasis reguliavimas numato, kad bus steigiamas Privačių interesų registras (PINREG), kuris nuo kitų metų vidurio pakeis šiuo metu galiojančią privačių interesų deklaravimo informacinę sistemą.

Planuojama, kad PINREG turės apie 20 sąsajų su kitais valstybės registrais bei informacinėmis sistemomis, todėl didelė dalis deklaruotinų duomenų bus automatiškai perkelta į preliminarią deklaraciją. Deklaruojančiajam beliks informaciją patikrinti, prireikus papildyti ir pateikti. PINREG taip pat viešins visų deklaruojančiųjų aktualias privačių interesų deklaracijas.

Deklaruojantiems asmenims bei jų vadovams įvertinti ir suvaldyti galimas interesų konfliktų rizikas turėtų padėti Rizikų ir interesų konfliktų kontrolės informacinė sistema (RIKKIS).

„PINREG bus duomenys apie galimus privačius interesus ir jis padės deklaruoti, o išmanusis robotukas RIKKIS tuos duomenis analizuos“, – sako Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkė, Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Guoda Burokienė.

RIKKIS tikslas – sudaryti VTEK, deklaruojantiems asmenims bei jų vadovams galimybę įvertinti galimas interesų konfliktų rizikas ir padėti jas suvaldyti.

„Pavyzdžiui, riziką didintų artimų asmenų darbas toje pačioje institucijoje, didesnis deklaruojančiojo asmens papildomų darboviečių skaičius, jo dalyvavimas juridiniuose asmenyse ir pan. RIKKIS bus prevencinis įrankis, atkreipsiantis paties deklaruojančiojo ir jo vadovo dėmesį į galimas interesų konfliktų grėsmes ir sudarys prielaidas laiku jas suvaldyti (pavyzdžiui, nusišalinant nuo sprendimų priėmimo, neskiriant konkrečių pavedimų, pateikiant išankstines rekomendacijas ir kt.)“, – sako G. Burokienė.

Jos nuomone, planuojama informacinių išteklių sąveika ir valstybės jau turimos informacijos analizė gali tapti valstybės sėkmės istorija. „Labai tikiuosi, kad tai bus viena iš valstybės sėkmės istorijų“, – Eltai sakė G. Burokienė.

Į deklaruojančiųjų sąrašą papildomai įtraukiami viešųjų pirkimų iniciatoriai, t. y. asmenys, kurie įstaigose nurodo poreikį įsigyti prekes ar paslaugas viešojo pirkimo būdu arba parengia tokio pirkimo techninę specifikaciją, taip pat visų lygių valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų bendrovių antrinių bendrovių vadovai ir vadovų pavaduotojai.

Į deklaruojančiųjų sąrašą įtraukti ir aukštųjų mokyklų, kurių vienas iš steigėjų yra valstybė ar savivaldybė, kolegialių valdymo organų nariai.

Pagal naują privačių interesų deklaravimo koncepciją, deklaruoti reikės tik tuos asmenis ir duomenis, kurie gali būti susiję su deklaruojančiojo asmens atliekamomis tarnybinėmis pareigomis. Įstatyme paliekamas nebaigtinis pavyzdinis deklaruotinų duomenų sąrašas.

„Siekiant protingumo principo ir pareigos atskleisti privačius interesus balanso, įstatyme įtvirtinta, kad privačiais interesais nelaikomi su artimais asmenimis susiję duomenys, kurie deklaruojančiam asmeniui objektyviai negali būti žinomi. Taigi atlikus tyrimą ir nustačius, kad asmuo nedeklaravo duomenų, susijusių su jo ar jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio aplinka, bet deklaruojantysis negalėjo jų žinoti, asmuo nebus laikomas pažeidusiu įstatymą“, – sako G. Burokienė.

Iki šiol galiojančiame įstatyme numatyta, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų, kurių vertė viršija 30 eurų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Naujos redakcijos įstatyme deklaruojančiam asmeniui ar jo artimam asmeniui nustatytas draudimas priimti dovanas ar paslaugas, jeigu jos susijusios su deklaruojančio asmens tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis. Išimtys taikomos įstaigos reprezentacijai bei pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas gautoms dovanoms iki 150 eurų.

Naujas įstatymas įpareigoja deklaracijoje nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo, sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 tūkst. eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius.

Įstatymo pažeidimas šiuo atveju bus laikomas šiurkščiu, vadinasi, toks asmuo trejus metus negalės būti priimamas į valstybinę tarnybą.

„Įstatymo tikslas – atskleisti privačius interesus ir identifikuoti interesų konfliktų grėsmes, o ne vykdyti sandorių apskaitą. Didžioji dalis vienkartinio pobūdžio sandorių, kurie sudaromi rinkos sąlygomis, negali kelti interesų konflikto. Taigi visų baldų, buitinės technikos ir kitų sandorių, didesnių nei 3000 eurų, deklaruoti tikrai nereikės. Kontrolė numatoma per PINREG, kuris preliminarioje deklaracijoje deklaruojančiajam pateiks duomenis apie registruose fiksuotus sandorius“, – sako G. Burokienė.

Naujame įstatyme akcentuoti VTEK įgaliojimai konsultuoti, teikti rekomendacijas deklaruojantiems ir jų vadovams, organizuoti mokymus, vykdyti aktyvią prevencinę veiklą ir padėti deklaruoti.

Pasak G. Burokienės, jei asmuo nebus deklaravęs konkretaus privataus intereso, bet tai padarys iki VTEK raginime nurodyto termino deklaruoti ir nebus vykdęs su tokiu privačiu interesu susijusių tarnybinių pareigų, nebus laikomas pažeidusiu įstatymą.

„Visas įstatymas yra suprojektuotas į privačių interesų atskleidimą ir interesų konfliktų prevenciją. Natūralu, kad ir atsakomybė sugriežtinta tuo atveju, kai deklaruojantysis, veikdamas intereso konflikto situacijoje, patenkins savo ar artimo asmens suinteresuotumą (gaus bet kokios naudos). Įstatymo pažeidimas šiuo atveju bus laikomas šiurkščiu, vadinasi, toks asmuo trejus metus negalės būti priimamas į valstybinę tarnybą. Šiurkštus viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimas pagal specialius įstatymus yra pagrindas asmenį atleisti iš pareigų (pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatyme toks pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu)“, – sako G. Burokienė.

Ji tikisi, kad naujoji deklaravimo koncepcija pakeis požiūrį į patį privačių interesų deklaravimą, jis taps ne toks formalizuotas. „Numačius deklaruojančiajam pareigą pačiam atlikti pirminį interesų įsivertinimą, bandome formuoti pasitikėjimo viešajame sektoriuje dirbančiais asmenimis kultūrą“, – sako G. Burokienė.

Seimas pakoregavo VTEK narių ir vadovų skyrimo tvarką. Nutarta VTEK nariui vietoj galiojančio reikalavimo turėti 5 metų bet kokio darbo patirtį nustatyti reikalavimą turėti 3 metų darbo patirtį viešajame sektoriuje. Taip pat numatyta, kad vieną kandidatą į VTEK narius teiks Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. Be to, tiek VTEK pirmininkas, tiek komisijos nariai Seimo bus skiriami slaptu balsavimu. Numatyta VTEK pirmininko pavaduotojo pareigybė ir kitos pavadavimą reglamentuojančios nuostatos.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės G. Burokienės teigimu, skyrimo tvarka ir reikalavimai dabartinės sudėties VTEK narių nelies. Pasak jos, įsigaliojus VTEK veiklą reglamentuojančiam įstatymui iš esamų narių VTEK tik turės išsirinkti pirmininko pavaduotoją.

G. Burokienė mano, kad įsigaliojus naujam Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui skaidrumo ir viešumo tikrai bus daugiau.

Įtariama, kad jie galbūt laiku ar tinkamai nedeklaravo narysčių įvairiose profesinėse asociacijose.

Pusė šių specialistų eina vadovaujamas pareigas – yra įvairių skyrių vedėjai, įstaigų vadovų pavaduotojai, centrų vadovai.

Daugiausia tiriamų specialistų dirba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose – atitinkamai 25 ir 12.

Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje – 5, Šiaulių ligoninėje – 4, Nacionaliniame vėžio institute, Klaipėdos universitetinėje, Alytaus S. Kudirkos, Panevėžio ligoninėse – po 2, o Greitosios medicinos pagalbos stotyje, Vilniaus universitetinėje, Klaipėdos bei Radviliškio ligoninėse – po 1 specialistą.

Tyrimas pradėtas gavus informaciją iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).

Lapkritį STT nustatė atvejų, kai paramą Lietuvos ligoninėms arba su jomis susijusioms įmonėms suteikę juridiniai asmenys laimėdavo šių įstaigų viešuosius pirkimus.

STT duomenimis, didžiosiose Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse tokiomis aplinkybėmis neretai laimima didžiausia ligoninių viešųjų pirkimų dalis.

VTEK tyrimą turi atlikti per tris mėnesius.

Etikos sargų akiratyje atsidūrė ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

VTEK žada tirti, ar ministrai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

Taip pat žadama nagrinėti, ar sveikatos apsaugos ministras nenusižengė reikalavimams vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

VTEK nurodo tyrimą pradėjusi „gauto pranešimo ir viešosios erdvės informacijos pagrindu“.

Komisijos turimais duomenimis, A. Veryga spalį pasirašė įsakymą, kuriuo skirtas finansavimas jo buvusios darbovietės – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto – projektui „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 metais ir 2016 metais“.

Anot VTEK, A. Veryga šiame universitete dirbo iki 2016 metų lapkričio.

„Taip pat VTEK pastebėjo, kad sveikatos apsaugos ministras galbūt nedeklaravo dviejų deklaruotino dydžio sandorių – būsto

paskolos ir automobilio lizingo. Taip pat A. Veryga savo privačių interesų deklaracijoje galbūt nenurodė duomenų apie šiuo metu einamas sveikatos apsaugos ministro pareigas“, – teigiama etikos sargų pranešime.

Anot jų, V. Sinkevičius galbūt nedeklaravo savo darbovietės ir pareigų Ūkio ministerijoje, G. Surplys, E. Jankevičius ir L. Kukuraitis privačių interesų deklaracijose galbūt nenurodė sudarytų paskolų sandorių, o L. Ruokytė-Jonsson galbūt nedeklaravo turinti juridinio asmens akcijų.

Komisijos posėdžiui trečiadienį pirmininkavęs Antanas Šenavičius neatsakė, kodėl klausimas dėl A. Verygos ir V. Sinkevičiaus darbovietės deklaravimo pasirodė pakankamai reikšmingas, kad VTEK jį tirtų.

„Darbotvarkėje buvo toks klausimas, buvo įtrauktas į darbotvarkę toks klausimas ir tokius klausimus yra privaloma svarstyti“, – BNS sakė A. Šenavičius.

„Mes tirsime, susirinksime visą medžiagėlę, dabar pas mus atsispindi duomenų bazėje, kad nėra deklaruota, dabar reikia viską susirinkti, jie turės pateikti dokumentus įvairiausius ir prasideda terminas trys mėnesiai – pradedam tyrimą“, – kalbėjo jis.

A. Šenavičiaus teigimu, už sprendimą pradėti tyrimą balsavo visi posėdyje dalyvavę VTEK nariai.

Deklaravo VMI

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) tyrimo sulaukę ministrai apgailestauja nedeklaravę dalies sandorių ar pareigų, tačiau teigia šią informaciją nurodę Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Vyriausybės nariai kartu pasigenda ir VTEK iniciatyvos informuojant apie prievoles pasikeitus situacijai, taip pat stebisi, kad VMI deklaruoti duomenys į interesų deklaracijas nėra perkeliami automatiškai.

VTEK trečiadienį pranešė dėl skirtingų galimų pažeidimų pradėjusi tyrimus dėl ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus, socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos.

A. Verygos atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sako, kad ministras apgailestauja dėl jo ir sutuoktinės deklaracijose įsivėlusių netikslumų bei nurodo, kad šeimos būsto paskola buvo deklaruota VMI teikiamoje viešoje A. Verygos pajamų ir turto deklaracijoje.

VMI taip pat aiškinasi skunde pateiktą informaciją, jog A. Veryga savo įsakymu skyrė lėšų buvusios darbovietės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektui.

Ministro atstovės teigimu, A. Veryga pasirašė jau parengtą įsakymą, o patį sprendimą skirti finansavimą prieš tai priėmė paraiškas vertinusi fondo administravimo grupė, atrinkti ekspertai, tai darantys anonimiškai.

V. Sinkevičius, anot VTEK, galbūt nedeklaravo to, jog yra ministras – jis pats sako veikiausiai apsirikęs pildydamas formą ir pasirinkęs grafą „Seimo narys“ bei žadėjo klaidą ištaisyti. V. Sinkevičius priklauso Seimo „valstiečių“ frakcijai.

„Skaitau elektroninį paštą, atsiliepiu į skambučius. Jei VTEK būtų paskambinęs po savaitės, nes, turbūt, spaudoje buvo paviešinta, kad tapau ministru, prezidentė pasirašė šiokį tokį dekratą, ir būtų pasakę: ministre, pasikeitė jūsų pareigos, prašytumėme deklaruoti, aš tikrai tą padaryčiau. Esu dėkingas žiniasklaidai, kad šį kraupų nusikaltimą atskleidė“, – BNS sakė ministras.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius taip pat pabrėžė turtą ir paskolas deklaravęs VMI, o seniausias deklaruotas sandoris siekia 1999-uosius.

„Kadangi tai nėra nauji sandoriai, atrodė, kad jei kasmet teiki turto deklaracijas kasmet, to turėtų užtekti. Pasirodo, ne. Labai gailiuosi, klaidą ištaisysiu, bet manau, kad turėtų sistema veikti vieno langelio principu“, – pabrėžė ministras.

Jo nuomonei pritarė ir L. Ruokytė – Jonsson, kaip pati sako, neperkėlusi duomenų apie investicijas Švedijoje – kompanijos „Ericsson“ akcijas bei lėšas piniginiame fonde viename bankų.

„Kaip pilietė, deklaruodama savo pajamas, investicijas Švedijoje, man atrodo, tinkamai deklaravau tiek Lietuvos, tiek Švedijos mokesčių inspekcijoms. O kad yra dar papildomas dokumentas, kur tą informaciją reikia perkelti, tikrai nebuvo tokios minties, to nežinojau. Žinoma, tai pataisysiu, bet reikalaujama ir tokių duomenų, kada sudaryta, kaip vadinasi sutartis. Nėra net mano banko paskyroje internete šios informacijos“, – pabrėžė ji.

Tokie siūlymai bus teikiami trečiadienio Ministrų kabineto pasitarimui, kai bus svarstoma, kaip įgyvendinti parlamentinio tyrimo išvadas dėl nederamos verslo įtakos politikai.

Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas BNS sakė, kad žurnalistus svarstoma įpareigoti teikti turto ir pajamų deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Interesų deklaravimo tvarką būtų palikta nustatyti pačioms žiniasklaidos priemonėms, tačiau įstatyme numatoma įtvirtinti principą, kad žurnalistai deklaracijas turėtų teikti vyriausiajam redaktoriui arba direktoriui, sakė patarėjas.

Vyriausybei taip pat bus siūloma keisti Reklamos įstatymą, kad būtų užkirstas kelias nepažymėtai reklamai socialiniuose tinkluose.

„Visais atvejais, kai yra mokama reklama, tiek fizinis, tiek juridinis asmuo turėtų pareigą tai nurodyti. Atsakomybę būtų galima taikyti tiek informaciją paskleidusiam asmeniui, tiek užsakovui, jeigu jis prašytų, kad reklama nebūtų paženklinta“, – BNS sakė S. Malinauskas.

Vyriausybė taip pat svarstys siūlymą uždrausti politikams valdyti žiniasklaidos priemones – akcijų negalėtų turėti partijų nariai, taip pat nepartiniai Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų nariai bei politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

Anot S. Malinausko, siūlymus teikianti darbo grupė tikisi, kad šie pasiūlymai padės išskaidrinti žiniasklaidą.

Įstatymo pataisomis taip pat numatoma detalizuoti, kaip žiniasklaidos priemonės turės atskleisti savo savininkus ir jų kitus verslus, ir įtvirtinti sankcijas to tinkamai nepadariusiems.

Konkretūs teisės aktų projektai dar neparengti, juos bus pavesta parengti atskiroms ministerijoms.

Kreipimesi parlamentarė klausia, kokiu pagrindu priimtas VTEK sprendimas užverti viešą prieigą prie senesnių nei einamieji metai politikų ir valstybės tarnautojų privačių interesų deklaracijų? Domimasi, ar šis sprendimas atitinka Teisingumo ministerijos, atsakingos už asmens duomenų politikos formavimą, ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI), atsakingos už ES asmens duomenų apsaugos teisės aktų įgyvendinimą, poziciją?

Galų gale klausiama, ar VDAI yra parengusi rekomendacijas ir nurodymus susijusioms valstybės institucijoms dėl politikų ir valstybės tarnautojų bei kitų, įstatymais nustatytų kategorijų asmenų asmens duomenų (privačių interesų deklaracijų bei turto ir pajamų deklaracijų) viešinimo, atsižvelgiant į ES Duomenų apsaugos reglamento įsigaliojimą?

„Politikams ir asmenims, kurie eina pareigas viešajame sektoriuje, yra taikomi kitokie viešumo kriterijai nei privatiems asmenims. Todėl kyla klausimas, kodėl Lietuvos valstybės institucijos renkasi kelią verčiau atkirsti visuomenę nuo informacijos, atskleidžiančios politikų ir valstybės tarnautojų privačių interesų ir sandorių istoriją, taip galimai pažeidžiant viešąjį interesą? Toks privačių interesų deklaracijų istorijos uždarymas neigiamai veikia pastangas stiprinti viešojo sektoriaus skaidrumą ir korupcijos prevenciją. Tai taip pat riboja žodžio laisvę ir visuomenės teisę būti informuotai“, - pažymėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Sprendimas visuomenei susipažinti palikti tik einamųjų metų politikų ir valstybės tarnautojų interesų deklaracijas priimtas VTEK pirmininko nurodymu, motyvuojant nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliosiančio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo reikalavimais.

Kaip pažymi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, atvejai, kurie yra susiję su valstybės institucijoms patikėtomis teisės aktais nustatytomis funkcijomis ir įgaliojimais, yra paliekami valstybių narių diskrecijai, įpareigojant valstybes nares apie sprendinius informuoti Europos Komisiją ir Europos duomenų apsaugos priežiūros instituciją. „Reglamentas nedraudžia atskleisti valstybės institucijų turimuose dokumentuose esančių asmens duomenų, kai tai numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, todėl minėto apribojimo įvedimas galimai pažeidžia viešąjį interesą“,- sako Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Etikos sargai nustatė, kad Registrų centro Sertifikatų centro vadovas Mindaugas Žaliukas savo privačių interesų deklaraciją turėjo pateikti iki 2012 metų rugsėjo pabaigos, tačiau tai padarė tik pernai lapkritį – po to, kai VTEK pradėjo tyrimą dėl jo elgesio.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad buvęs Registrų centro Infrastruktūros valdymo departamento viršininkas Saulius Kvedaravičius 2012 metų rugsėjį, teikdamas privačių interesų deklaraciją, privalėjo nurodyti esąs daugiabučių namų savininkų bendrijos „Vytenio loftai“ pirmininku bei duomenis apie savo sutuoktinę, tačiau šį ryšį jis deklaravo tik 2017 metų gruodį.

Vis dėlto VTEK nutraukė tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su S. Kvedaravičiaus 2017 metais sudarytų dviejų pirkimo sandorių ir vieno nekilnojamo turto nuomos sandorio deklaravimu. Pareiga deklaruoti šias aplinkybes šiuo atveju, anot etikos sargų, jam nekilo, nes sandoriai sudaryti S. Kvedaravičiui jau nustojus eiti vadovaujančias pareigas Registrų centre, o tapus įmonės Informacinių technologijų centro sistemos architektu.

Tyrimą dėl šių dviejų Registrų centro darbuotojų VTEK pradėjo gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pranešimą. Pastarosios vadovė Diana Vilytė gruodį BNS teigė, kad įtarimų sukėlė tai, jog vos 4 asmenų įmonė yra laimėjusi didelės vertės Registrų centro konkursų, taip pat galimi giminystės ryšiai tarp Registrų centro darbuotojų, dalyvavusių e. parašo pirkimuose.

M. Žaliukas ir S. Kvedaravičius netiesiogiai buvo susiję su Vilniaus bendrove „EME solution“ – įmonė nuo 2010 metų yra gavusi Registrų centro užsakymų už beveik 3,8 mln. eurų.

„EME solution“ įsteigta 2010 metų vasarį, 42 proc. jos akcijų tuomet valdė S. Kvedaravičiaus žmonos Ingridos Čaplikaitės sesuo Jurgita Čaplikaitė. Dar 42 proc. įmonės akcijų priklausė Danutei Stanevičienei, ji, BNS žiniomis, yra buvusios M. Žaliuko žmonos Gitos Žaliukienės sesuo.

Šiuo metu po 50 proc. „EME solution“ akcijų valdo įmonės vadovas Darius Grigalius ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE) registruota „Intendance Investments Limited“. D. Grigalius BNS praėjusių metų pabaigoje teigė, kad JAE įmonę valdo verslininkas, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijoje, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas, uostamiesčio viešbučio „Michaelson boutique hotel“ savininkas Gintautas Bertašius.

VTEK, patikrinusi 91 šalies įstaigą, nustatė, kad daugiausia interesų nedeklaravusių gydytojų, odontologų ar farmacininkų yra Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje (21) ir Kauno klinikose (13). Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje interesų nedeklaravo devyni, Plungės rajono savivaldybės ligoninėje – aštuoni asmenys.  Daugiau nei trečdalyje šalies įstaigų deklaracijas pateikė visi, kurie tai daryti privalo.

Atlikti tyrimus dėl minėtųjų 175 sveikatos priežiūros specialistų elgesio VTEK pavedė jų įstaigų vadovams, o dėl interesų nedeklaravusio Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės vadovo – Alytaus miesto savivaldybei. Išvados VTEK turės būti pateiktos per mėnesį.

Viešajame sektoriuje dirbančių gydytojų, odontologų ir farmacininkų deklaracijos yra viešos ir visuomenei prieinamos VTEK interneto svetainėje vtek.lt . Pareiga atskleisti interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme jiems numatyta dar 2014 metais, o deklaracijas buvo privalu pateikti iki 2015 metų kovo mėnesio.

Naujai įsidarbinusiems asmenims privačių interesų deklaraciją būtina užpildyti per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo ar paskyrimo į pareigas, taip pat ją papildyti, kai atsiranda naujų deklaruotinų aplinkybių.