LVAT išplėstinė teisėjų kolegija prašo Konstitucinio Teismo įvertinti nuostatą, kad „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra“.

Teismas nagrinėja bylą dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo tuometinį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą pripažinti padarius pažeidimą dėl Kauno klinikoms skirto finansavimo įsigyti onkologinių pacientų gydymui skirtą įrenginį.

Pažeidimo nustatymą nulėmė tai, kad ministro įsakymų priėmimo metu Kauno klinikose gydytoja onkologe radioterapeute dirbo jo sutuoktinė.

Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatavo, kad Viešųjų ir privačių interesų konflikto derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas įtvirtina dvi normas – skirtingus elgesio modelius, trečiadienį pranešė teismas.

Viena nuostata sako, kad „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto“, kita – „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog konfliktas yra“.

LVAT pranešime nurodoma, kad konstitucinė teisė įpareigoja įstatymų leidėją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, kad jie galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus.

Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo norma „viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog konfliktas yra“ neleidžia normos adresatui numatyti, kokio elgesio iš jo tikimasi.

Teismui kilo abejonė, ar ši nuostata atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam reikalavimui įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris suteiktų galimybę teisinių santykių subjektams žinoti, ko iš jų reikalauja teisė.

VTEK prieš dvejus metus konstatavo, kad priimdamas sprendimus dėl žmonos darbovietės sveikatos apsaugos ministras A. Veryga nenusišalino ir taip pažeidė įstatymą. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga šį sprendimą apskundė teismui.

Kaip BNS nurodė VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė, komisija trečiadienį šiurkštų pažeidimą konstatavo dėl to, jog merė nusižengė pakartotinai, nepraėjus metams nuo ankstesnio pažeidimo, taip pat susijusio su minėtu bendraturčiu, bei prašo teismo skirti politikei baudą.

„Komisija konstatavo Trakų rajono savivaldybės merei Editai Rudelienei šiurkštų pažeidimą, už šį nusižengimą tarnybinei etikai jai gali tekti susimokėti nuo 600 iki 1,6 tūkst. eurų siekiančią baudą“, – nurodė E. Ivanauskaitė.

Už šį nusižengimą tarnybinei etikai jai gali tekti susimokėti nuo 600 iki 1,6 tūkst. eurų siekiančią baudą.

Pasak jos, komisija nustatė, jog E. Rudelienės šeima ir minėtas asmuo lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus, tad minimas asmuo kelia jai interesų konfliktą.

„Situacija buvo tokia, kad asmuo pretendavo eiti vienos Vilniaus gimnazijos vadovo pareigas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, prašė pateikti informaciją apie pretendentą, charakterizuoti jį kaip vadovą – E. Rudelienė tą atsakymą pasirašė. Toje situacijoje ji privalėjo nusišalinti, bet to nepadarė“, – teigė VTEK atstovė.

Pernai spalį VTEK konstatavo pažeidimą, kad E. Rudelienė ne kartą sprendė klausimą dėl savo bendraturčio, kai jis ėjo vienos Trakų rajono gimnazijos vadovo pareigas. Nustatyta, kad merė ne kartą sprendė klausimus, susijusius su jo atostogomis, algos koeficientu.

Tyrimas atliktas po to, kai VTEK suabejojo Trakų rajono savivaldybės Etikos komisijos sprendimu, kai ši neįžvelgė merės pažeidimų.

Su E. Rudeliene BNS kol kas nepavyko susisiekti.

Už tokį Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkės  Guodos Burokienės pateiktą  projektą antradienį balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 23, susilaikė 15 parlamentarų.

Po svarstymo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete į plenarinių posėdžių salę jis turėtų sugrįžti rugsėjo 24 d.

Komitetą siūloma įpareigoti nustatyti, ar VTEK pirmininkas E. Sakalauskas tinkamai deklaravo duomenis apie narystę Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijoje ir Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijoje. Parlamentinio tyrimo metu siūloma išsiaiškinti, ar VTEK narys V. Kanapinskas tinkamai deklaravo duomenis apie narystę Mykolo Romerio universiteto Alumni asociacijoje. Jeigu Seimas pritartų, būtų aiškinamasi, ar E. Sakalauskas ir V. Kanapinskas, atlikdami tarnybines pareigas, VTEK yra veikę esant interesų konfliktui su VTEK sekretoriato darbuotojais, kurį galėjo lemti jų narystė asociacijoje.

Seimo komitetui taip pat siūloma ištirti, ar VTEK narys A. Šenavičius tinkamai deklaravo duomenis apie narystę Tarptautinės policijos asociacijos Lietuvos skyriuje ir Vilniaus krašto bajorų sąjungoje.

Tyrimą siūloma atlikti atsižvelgiant į tai, kad „Seime yra gauta informacija apie tai, jog VTEK pirmininkas E. Sakalauskas ir VTEK narys V. Kanapinskas, atlikdami tarnybines pareigas, galimai veikė esant interesų konfliktui, taip pat į tai, kad VTEK pirmininkas E. Sakalauskas, VTEK narys V. Kanapinskas ir VTEK narys A. Šenavičius nustatyta tvarka ir terminais galimai nedeklaravo privalomų deklaruoti duomenų ir tokiais savo veiksmais ar neveikimu galimai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, kurio laikymosi priežiūra yra pavesta VTEK, reikalavimus.“

Nutarimo projekte deklaruojamas siekis užtikrinti, kad nekiltų abejonių dėl Seimo skiriamų pareigūnų – VTEK pirmininko ir VTEK narių – elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms, stiprinti VTEK, kaip viešojo sektoriaus tarnybinės etikos srities priežiūrą atliekančios institucijos, autoritetą.

Siūloma, kad komitetas parlamentinį tyrimą atliktų ir pateiktų išvadą Seimui per tris mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo dienos.

Nustatyta, kad A. Ažubalis šių metų vasarį pavėluotai deklaravo duomenimis apie sutuoktinės darbą Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje bei tris pernai sudarytus sandorius: du automobilio išperkamosios nuomos sandorius su „Swedbank lizingu“ ir transporto priemonės pardavimo sandorį su bendrove „Raitas“.

„Nesmagu dėl tokio neapsižiūrėjimo, nes buvau aklai įsitikinęs kad tuos sandorius reikės deklaruoti 2019-aisiais, kartu su metine turto ir pajamų deklaracija. VTEK teisingai konstatavo, kad nedeklaravau ir pažeidžiau įstatymo normas. Tas pats ir dėl mano žmonos ketvirčio etato kitoje darbovietėje. Galiu pasakyti, kad apgailestauju“, – BNS sakė A. Ažubalis.