„Žinoma, karantino priemonės reikalingos, tačiau faktas, kad jos atsilieps verslui. Tauragės rajone tikriausiai 99 proc. verslų sudaro smulkusis ir vidutinis verslas. Vienintelė didelė įmonė apskrityje – „Vilvi Group“ ir su ja susijusios bendrovės.

Labiausiai (sugriežtintos karantino sąlygos – ELTA) atsilieps, žinoma, tiems verslams, kurie yra susiję su prekyba, kuriuos tiesiogiai palies naujieji ribojimai. Kalbant apie gamybos įmones, joms, aišku, karantinas atsiliepia mažiau. Gamybos įmonėms šiuo metu svarbiausia suvaldyti procesus dėl užsikrėtimų, dėl darbuotojų saugumo ir jų sveikatos“, – Eltai teigė G. Stulginskienė.

Visgi TAVA pirmininkė pridūrė mananti, kad „jau seniai reikėjo įvesti tokias priemones“. G. Stulginskienė taip pat teigė, kad daugelis smulkiųjų verslininkų viliasi, jog Vyriausybės suteikiama finansinė parama padės jiems išlikti rinkoje.

„Daugelis įmonių klausia, kokia bus Vyriausybės pagalba smulkiems verslams ir įmonėms, tiems, kas patiria tiesioginius veiklos ribojimus. Aišku, visi tikisi, kad (finansinė – ELTA) pagalvė šiek tiek padės, nebus visiško įmonių veiklos smukimo. Kiekvienas ribojamas verslas siekia pasinaudoti suteikiamomis galimybėmis“, – teigė ji.

COVID-19 pandemijos ir dėl jos įvesto karantino keliami sunkumai bei iššūkiai gali virsti ir naujomis galimybėmis verslui, pažymėjo G. Stulginskienė.

„Pavyzdžiui, mažosios parduotuvės, kurios gali priimti po vieną ar du žmones, galbūt dabar sulaukia net didesnio pirkėjų susidomėjimo, kadangi gali saugiau apsipirkti. Galbūt ir ūkininkai galėtų suteikti gyventojams tam tikrų paslaugų. Manau, kad visa tai kuria ne tik sunkumus bei iššūkius, bet atveria ir galimybes“, – Eltai sakė ji.

TAVA pirmininkė taip pat teigė, kad pastebima tendencija, kai smulkieji verslininkai, nebelikus galimybės prekiauti fizinėse parduotuvėse, kooperuojasi ir bando savo prekėmis prekiauti vienoje internetinėje parduotuvėje.

„Manau, kad verslininkai išnaudoja (internetinės prekybos galimybes – ELTA). Kiek žinau, yra ir naujų internetinių parduotuvių, kurioms labai gerai sekasi. Kai kurios iš jų priglaudžia ir kitus smulkiuosius verslus. Įmonės ir smulkieji verslininkai dažnai kooperuojasi į vieną internetinę parduotuvę, suteikdami galimybę apsipirkti platesniam ratui pirkėjų (...). Tačiau svarbu paminėti, kad visgi ne visiems pavyksta“, – sakė ji.

Galiausiai G. Stulginsienė pridūrė, kad Tauragės apskrityje, taip pat kaip ir visoje Lietuvoje, labiausiai nuo karantino kenčia su turizmu susiję verslai, viešbučiai, o naujieji karantino suvaržymai prekybininkams tiesiogiai palies ir smulkiuosius bei vidutinius verslininkus visuose regionuose.

Premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų Kabinetas sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 d. Taip pat Vyriausybė sugriežtino ir karantino priemones: uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių.

Žinutė – anglų kalba

"Esu verslininkė, pati turiu įmonę. Internetu perku beveik viską: baldus, rūbus, būtinus buities daiktus. Turiu šioje srityje patirties ir niekada nebuvau apgauta. Šį kartą įkliuvau, praradau pinigus ir negavau prekės", – pripažino Laima Pocienė.

Moteris, kaip ir daug kitų, susigundė internetu nusipirkti patogų kačių augintojams daiktą – kilimėlį, kuris padeda švariai prižiūrėti augintinį.

Pervedusi per tarptautinę mokėjimo sistemą "PayPal" į nurodytą sąskaitą 26,99 euro, moteris netrukus sunerimo.

Pirmos abejonės jai kilo, kai gavo keistą žinutę, kokios pirkdama daiktus internetu anksčiau nesulaukdavo. Joje angliškai dėkota už užsakymą ir patikinta, kad klientė bus informuota, kai siunta atkeliaus.

Moteris atviravo jau tada supratusi, kad jokio kilimėlio negaus, ir pareikalavo grąžinti pinigus.

Negavo ir kaukių

L.Pocienė per Lietuvos policijos "Facebook" paskyrą kreipėsi į pareigūnus, klausdama, kur turėtų ieškoti tiesos, jei už sumokėtus pinigus negavo prekių, o susisiekti su pardavėju neįmanoma.

Ji nurodė, kad taip nukentėjusių asmenų yra daugiau.

Kraštutiniais atvejais, ypač, kai yra daugiau žalą patyrusių vartotojų, VVTAT turi teisę blokuoti interneto svetainę.

Tai buvo vienas paskutinių mažeikiškės žingsnių bandant kovoti su prekių vis neatsiunčiančiais asmenimis.

Vos tik L.Pocienė parašė įspėjančias kitus žmones žinutes po kačių kilimėlius siūlančiu skelbimu, su ja susisiekė taip pat prekių nesulaukianti Laura Končė.

Ji irgi norėjo įsigyti tokį kilimėlį ir gavo tokią pat žinutę, o tada ir suprato, kad veikiausiai yra apgauta.

Tokia mintis moterį aplankė todėl, kad dar pačioje karantino pradžioje, kaip ir daugelis viruso išsigandusių žmonių, ji ėmė internete ieškoti apsauginių kaukių.

"Tada daugelis jas pardavinėjo labai brangiai. Staiga pamačiau tinklalapį "Kaukiukas.lt", kuriame nurodoma kaina buvo prieinama ir dar taikoma nuolaida. Iškart pervedžiau pinigus, gavau tą anglišką žinutę ir ėmiau laukti kaukių. Praėjo ne viena savaitė. Tada ėmiau ieškoti, kas mane apgavo. Pinigų gavėjas buvo toks Kaune gyvenantis Tautvydas nelietuviška pavarde. Visur, kur tik galėjau, rašiau komentarus, kad tai apgavikas", – apie savo patirtį pasakojo moteris.

Paklausa: kačių mylėtojai žino, kaip svarbu palaikyti švarą, todėl paklausi prekė suviliojo ne vieną šių gyvūnų mėgėją. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Kai kaukių jai neatsiuntusio kauniečio pavardę mažeikiškė įrašė į internete skelbiamų sukčių sąrašą, netruko sulaukti atsako.

Tas pats Tautvydas parašė jai asmeninę žinutę, kurioje paklausė, ar ji norinti problemų su policija dėl šmeižto.

Moteris patikino panaikinsianti įrašą negarbingame sąraše tik tada, kai jis grąžins pinigus.

Greitai eurai jai buvo grąžinti.

Skelbiasi visoje Lietuvoje

Neseniai susirgo L.Končės katinas, šeimai tai sukėlė nemažai problemų. Pabandžiusi ieškoti pagalbos internete moteris netikėtai rado skelbimą apie parduodamą kačių kilimėlį ir, nė nepasidomėjusi, kas jį parduoda, paspaudė "Pirkti".

Tik gavusi angų kalba parašytą žinutę ji suprato, kad vėl pateko į tokią pat situaciją.

Atidžiau ėmusios domėtis tinklalapio "Pirktakis.lt" ir su juo susijusiais asmenimis, moterys suprato, kad jo kūrėjas ar kūrėjai turi ir daugiau panašių paklausias prekes siūlančių tinklalapių. Tokių jų suskaičiavo aštuonis.

Paaiškėjo, kad dvi itin jauno amžiaus merginos, sprendžiant iš "Facebook" profilio, gyvenančios Kaune, į įvairių miestų bei rajonų centrų "Facebook" grupes deda skelbimus, kuriais gundo pirkti jų prekes.

Šių merginų vardu skelbimai atsirado tinklalapiuose "Plungės skelbimai", "Skelbimai Kaune", "Panevėžio skelbimai", "Garliavos skelbimai", "Skelbimai (Raseiniai)" ir kituose.

Merginų profiliuose nėra nieko kito, išskyrus šias reklamas. Kartais jos ištrinamos.

Beje, kačių kilimėlius norėjusios įsigyti moterys pavedime matė vyro, vardu Aldevinas, pavardę. Tikėtina, kad šis taip pat yra iš Kauno.

Atgauti nebesitiki

"Mes abi jau neturime vilčių atgauti sumokėtų pinigų, bet norime, kad tokių apgavysčių nebūtų. Kai kas lieja prakaitą, kol uždirba tuos 30 eurų, o kai kas sėdi prie stalo, kuria gudrias schemas ir skaičiuoja lengvai apgavystėmis gaunamą pelną. Taip neturi būti", – ryžtingai teigė L.Pocienė.

Moterys svarsto, jog pinigus už prekes prašoma siųsti būtent per "PayPal" sistemą, kad nebūtų privalu nurodyti gavėją. Apgavikams tai tiesiog tobula.

Abi moterys pasakojo gerai analizavusios tinklalapius ir pamačiusios, kad juose nurodomas tas pats telefono numeris, kuriuo prisiskambinti neįmanoma. O banko sąskaitų, kur keliauja aukų pinigai, yra kelios.

Pabendravusios su kelių bankų darbuotojais moterys sulaukė pažado, kad pinigų patekimas į šias sąskaitas bus analizuojamas ir blokuojamas.

"PayPal" darbuotojai atsakė, kad nevykdyti pinigų persiuntimo paslaugos neturi teisės.

Atšaukti pinigų pervedimą galima tik per trumpą laiką. Pirkimų iš "Pirktakis.lt" atveju pinigų gavėjas eurus esą paskubėdavo paimti, kol klientas nespėdavo susigaudyti ar pamatyti akis atveriančių komentarų.

Įtaria ir kalinius

Savaitgalį parašiusi policijai užklausą L.Pocienė sulaukė patarimo kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo. Ten pat paaiškinta, kaip reikia surašyti skundą ir kokiu būdu jį nusiųsti.

"Surinksiu dešimt tokių apgautų žmonių, ir žala bus kur kas didesnė nei riba, nuo kurios pradedama baudžiamoji byla. Galima tik įsivaizduoti, kiek žmonių apmulkinami per vieną dieną. Sugundo žmones tai naujomis šluotomis, tai petnešomis nuo iškrypusio stuburo. Kažkas mulkina žmones, naudojasi svetimais pinigais. Aš net galvoju, kad jie gali būti nepilnamečiai", – įtarė L.Pocienė

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Saulius Alekna svarstė, kad moterų apibūdintą situaciją būtų galima priskirti sukčiavimui.

Paprastai policija ikiteisminį tyrimą pradeda, kai žala yra didesnė nei 150 eurų.

Jeigu pareiškimas būtų kolektyvinis ir bendra visų jį pasirašiusių asmenų patirta žala būtų didesnė nei minimas skaičius, galbūt policininkai nusikaltimą įvertintų išties rimtai.

Pareigūnai tikino, kad kiekvienas nukentėjęs žmogus gali kreiptis į artimiausią policijos komisariatą.

Jeigu paaiškės, kad tai – kito komisariato kompetencija, pareiškimas bus persiųstas ten, kur gyvena įtariamieji. Narpliodami piniginių pervedimų adresatus ir kitus duomenis policininkai galėtų atsekti įtariamuosius.

Patirties turintys pareigūnai neatmeta tikimybės, kad ir ši schema gali būti sukurta už grotų, o skelbimai dedami iš dirbtinai sukurtų profilių.

Patarė nestresuoti

Visais būdais bandžiusios susisiekti su menamu kačių kilimėlių pardavėju pirkėjos buvo užblokuotos. Jos nebegalėjo nei komentuoti, nei pabendrauti internetu su tinklalapio kūrėjais.

Tik L.Pocienės žinučių pardavėjas neblokavo, todėl moteris tris savaites iš eilės atakavo jį elektroniniais laiškais.

Susisiekti su "Pirktakis.lt" administratoriais nurodytu telefonu pabandė ir dienraščio "Klaipėda" korespondentai.

Sekmadienį, pirmadienį ir antradienį surinkus telefono numerį tekdavo išklausyti tą patį: "Telefonas yra išjungtas arba už ryšio zonos ribų."

Į elektroninį laišką su pateiktais klausimais atsakymo taip pat nesulaukta.

Tik parašiusi apie tai, kad tinklalapio administratoriai sulauks problemų, L.Pocienė gavo patikinimą, kad tiek ji, tiek visi kiti klientai sulauks užsakytų prekių.

"Mes negalime pristatyti prekių per dvi dienas, jeigu nurodytas pristatymo laikas yra keturios savaitės. Tiesiog reiktų kantriai laukti ir nestresuoti", – tinklalapio vardu L.Pocienei parašė neprisistatęs asmuo.

Moteris iškart atsakė, jog jau praėjo daugiau nei keturios savaitės, ir sulaukė patikinimo, kad tą patį vakarą bus patikrintas jos užsakymas ir įsitikinta, ar tikrai praėjo tiek laiko.

Tuo dialogas baigėsi. Kačių kilimėlis pirkėjos ir po to nepasiekė.

Skundų daugėja

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovė Dalia Malinauskienė teigė, kad įstatyme įtvirtinta pardavėjo pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (jeigu šalys nesusitaria kitaip) pristatyti daiktus juos perduodant pirkėjui arba perleidžiant pirkėjui jų valdymą.

Jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

"Vartotojas, kuriam nepagrįstai ilgai nepristatomos užsakytos prekės, pirmiausia turėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo konkretų reikalavimą. Negavus motyvuoto pardavėjo atsakymo per 14 dienų arba gavus atsakymą, kuris vartotojo netenkina, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT dėl vartojimo ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) tvarka", – paaiškino tarnybos atstovė.

Pasirodo, skundų skaičius dėl internete įsigytų prekių ar paslaugų nuolat auga. Dažniausiai užsakytas prekes vėluojama atgabenti, jos visai nepristatomos arba yra ne tokios, kokių norėjo užsakovas, už grąžintas prekes neatiduodami pinigai.

Pasitaiko atvejų, kai VVTAT negali padėti vartotojui išspręsti problemos, ypač, kai neįmanoma nustatyti pardavėjo, o duomenys rodo, kad pardavėjas įsikūręs už Europos Sąjungos ribų.

Gali imtis sankcijų

D.Malinauskienė paaiškino, kad VVTAT yra gavusi kelių vartotojų skundus dėl "Kaukiukas.lt" pirktų prekių. Dalis jų išspręsti taikiai, o vienu atveju buvo inicijuoti ir rinkos priežiūros veiksmai, siekiant identifikuoti, kokius reikalavimus turi atitikti pardavėjo siūlomos apsauginės kaukės.

Jeigu tyrimo metu nepavyksta susisiekti su pardavėju, VVTAT gali kreiptis į kitas institucijas ar įstaigas (Valstybinę mokesčių inspekciją, Registrų centrą, banką, kuriame yra pardavėjo sąskaita, interneto svetainės domeno registratorių ir pan.), kad gautų papildomos informacijos, padėsiančios identifikuoti pardavėją. Kai pardavėjas neteikia prašomos informacijos, reikalingos nagrinėjant ginčą, VVTAT turi teisę skirti baudą už Vartotojų apsaugos įstatymo 40 straipsnio pažeidimą. Kraštutiniais atvejais, ypač, kai yra daugiau žalą patyrusių vartotojų, VVTAT turi teisę blokuoti interneto svetainę ar prieigą prie jos teisės aktų nustatyta tvarka", – patikino tarnybos atstovė.

VVTAT nagrinėja ginčus, kai vartotojas ir verslininkas veikia Lietuvoje. Lietuvos vartotojai dėl problemų, kilusių dėl ES valstybėse, Norvegijoje, Islandijoje ir Jungtinėje Karalystėje įsisteigusių pardavėjų ar paslaugų teikėjų veiklos, gali kreiptis nemokamos pagalbos į Europos vartotojų centrą Lietuvoje.

Jei pardavėjas veikia trečiojoje šalyje, vartotojas turi teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą, kurio narės yra daugiau nei 35 institucijos visame pasaulyje.

Sugadino šventę

Artėjant gimtadieniui klaipėdietė Viktorija Šmitaitė puošnią suknelę nusprendė įsigyti iš internetinės parduotuvės www.stilingai.lt.

Už gėlėtą baltos spalvos suknelę moteris tikino sumokėjusi per 50 eurų.

Likus keletui dienų iki šventės, moteris sulaukė siuntinio, tačiau atidariusi jį buvo šokiruota.

"Užsisakiau suknelę. Vietoj jos gavau auksinės spalvos kostiumą ir dar vieną suknelę. Norėjau kreiptis dėl grąžinimo, tačiau internetinės parduotuvės tinklalapis neveikė. Grąžinimo formų atsisiųsti taip pat nebėra galimybės. Rankos liko surištos", – pasakojo moteris.

Viktorija tikino ne kartą bandžiusi susisiekti su parduotuvės administracija, tačiau atsakymo nesulaukė.

"Prieš užsisakant prekę su manimi bendravo labai maloniai. Sulaukus siuntinio susisiekti telefonu jau nebepavyko. Parašiau elektroninį laišką, kad esu pasipiktinusi. Nesitikėjau, kad artėjant šventei liksiu be suknelės. Internetiniame tinklalapyje buvo parašyta, kad darbuotojai atostogauja, o vėliau į skambučius ir elektroninius laiškus niekas nebeatsakė. Kreipiausi tiek į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos, tiek ir į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybas. Galiausiai sužinojau, kad teismui pateiktas prašymas dėl įmonės bankroto bylos priėmimo, – kalbėjo pašnekovė.

Visus parduotuvės administracijai siųstus elektroninius laiškus moteris išsaugojo ir pateikė Vartotojų teisių apaugos tarnybos atstovams.

Pasipylė lavina skundų

Ieškodama daugiau informacijos apie šią interneto parduotuvę klaipėdietė sužinojo, jog su tokiomis problemomis susidūrė ir daugiau pirkėjų.

"Sužinojau, kad internetinė parduotuvė www.stilingai.lt  priklauso bendrovei "Intershop LT". Rekvizituose šalia įmonės kontaktų palikau neigiamą atsiliepimą. Netrukus į mano elektroninį paštą ėmė plūsti dešimtys kitų nukentėjusių klienčių laiškai su kone identiškomis istorijomis", – teigė Viktorija.

Moteris atskleidė, kad rankų nuleisti nesiruošia ir drauge su kitomis nukentėjusiomis klientėmis sieks susigrąžinti už prekes sumokėtus pinigus.

Tikrai nepasiduosime.

"Internete nurodytu bendrovės atstovų kontaktiniu telefonu skambiname kas pusvalandį arba kai tik turime laisvą minutę. Tikrai nepasiduosime", – piktinosi moteris.

"Ilga kelionė per kopas"

Klaipėdietės žodžius patvirtina ir minėtoje parduotuvėje prekių užsisakiusios ir jų nesulaukusios klientės iš visos Lietuvos.

"Gegužės 16 d. įsigijau tris sukneles už kiek daugiau nei 50 eurų. Man tiko tik viena suknelė, tad kitas dvi sukneles išsiunčiau atgal jau kitą dieną. Iš šios internetinės parduotuvės esu pirkusi ne kartą, anksčiau problemų dėl grąžinimo nekildavo. Netrukus sulaukiau atsakymo, kad pinigus grąžins per 14 dienų", – pasakojo marijampolietė Audronė Maščinskaitė.

Visgi moteris tikina pavedimo laukianti iki šiol.

"Susisiekiau dar kartą su parduotuvės administracija. Man buvo pasakyta, kad pinigai bus grąžinti per birželį. Visgi po mėnesio kreipiausi dar kartą ir į mano elektroninį paštą atėjo žinutė: "Apgailestaujame, tačiau įmonei pradėta bankroto byla. Jeigu esate kreditorius, teismui paskyrus bankroto administratorių su Jumis bus susisiekta." Kol kas belieka tik laukti, kol kas nors paaiškės", –  apgailestavo A.Maščinskaitė.

Moteris tikina taip pat planuojanti kreiptis į vartotojų teises ginančią instituciją.

Nesklandumų pirkdama iš minėtos internetinės parduotuvės patyrė ir Lina iš Vilkaviškio.

Nors skelbiami oficialūs kontaktai, tačiau niekas telefonu neatsiliepia. Atstovai dingo kaip į vandenį.

"Sulaukiau visai ne tokios suknelės, kokią užsisakiau. Sumokėjau 57 eurus, prie suknelės užsisakiau ir aksesuarų. Jų taip pat nesulaukiau. Norėjau grąžinti prekes, tačiau internetinė svetainė neveikia. Nors skelbiami oficialūs kontaktai, tačiau niekas telefonu neatsiliepia. Atstovai dingo kaip į vandenį. Į vartotojų teisių apsaugos tarnybą iki šiol nesikreipiau, kadangi man nebuvo išrašyta sąskaita faktūra. Bus ilga kelionė per kopas",  – piktinosi nusivylusi pirkėja.

Internete – dešimtys skundų

Panašių atsiliepimų apie www.stilingai.lt veiklą internete šalia įmonės nurodytų rekvizitų mirga dešimtys.

"Balandį pirkau 3 sukneles, bet netikus dydžiui 2 grąžinau. Parduotuvė negrąžino sumokėtų pinigų. Pateikiau savo prašymą vartotojų teisėms", – viešai piktinosi pirkėja Audronė.

"Užsisakiau dvi sukneles, kitą dieną pamačiau, jog įmonei gresia bankrotas. Nežinau, ar dar laukti, ar kreiptis į institucijas", – komentavo kita klientė.

"Pirkau ir aš šioje internetinėje parduotuvėje. Suknelė netiko, todėl grąžinau. Administracija informavo mane elektroniniu paštu, kad turi daug grąžinimų, todėl pinigus grąžinti vėluos. Kai po 14 dienų jų neatgavau, kreipiausi vėl. Atstovai patikslino, kad klientai laukia po 2–3 mėnesius ir kad tiksliai negali pasakyti, kada grąžins pinigus. Skambinau telefonu, nekelia ragelio. Kreipsiuosi į atitinkamas institucijas", – teigė dar viena nusivylusi klientė.

Telefonu neatsiliepia

Dienraščio žurnalistai norėdami išklausyti bendrovės "Intershop LT" poziciją ne kartą bandė susisiekti viešojoje erdvėje skelbiamais kontaktais.

Atstovams ne kartą bandyta prisiskambinti liepos 8, 9, 10 dienomis, tačiau telefonu niekas neatsiliepė.

Į elektroninį laišką niekas taip pat neatsakė.

Viešojoje erdvėje šalia įmonės vadovo duomenų pateiktas ir mobiliojo telefono numeris.

Bandymai susisiekti su juo vaisių taip pat nedavė.

Skambučiai buvo atmetami, o po kurio laiko į telefoną atskriejo trumpoji žinutė, kad tai privatus telefono numeris.

Gresia bankrotas?

Liepos 11 d. Kauno apygardos teisme buvo svarstytas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo šiai bendrovei.

Teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo patenkino.

"Įvertinus tai, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams viršija bendrovės turtą kelis kartus, darytina išvada, jog įmonė negeneruoja jokių pajamų bei neturi turto, iš kurio būtų galima atsiskaityti su kreditoriais. Nurodytų argumentų pagrindu atsakovei keltina bankroto byla, nustačius įmonės nemokumo faktą", – rašoma teismo nutartyje.

Paskutiniais duomenimis, bendrovės turtą sudaro 908 eurai (ilgalaikis nematerialus turtas), 24 631 euras (trumpalaikis turtas).

Pradelsti įsipareigojimai kreditoriams – 173 961 euras, 174,34 euro – "Sodrai", 16 298 eurai – skola Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Per 10 dienų teismo nutartį dar galima apskųsti.

Įsiteisėjus nutarčiai, bendrovei bus paskirtas bankroto administratorius.

Iškėlus bankroto bylą, visi bendrovės kreditoriai, tarp jų ir pinigus sumokėję, bet prekių negavę pirkėjai, turės teisę pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei per teismo nustatytą laikotarpį ir dalyvauti įmonės bankroto procese.

Komentaras

Natalija Jarmulkovič

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šiemet gavo 33 vartotojų prašymus dėl internetinę parduotuvę www.stilingai.lt valdančios bendrovės "Intershop LT". Prašymuose vartotojai dažniausiai nurodė, kad, pasinaudojus Civiliniame kodekse įtvirtinta teise per 14 dienų atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties ir susigrąžinti sumokėtus pinigus, vartotojams sumokėti pinigai grąžinti nebuvo, taip pat vartotojai kreipėsi dėl užsakymo neatitikusių prekių, nepristatytų ar vėlavusių prekių. Iš jų 13 vartotojų prašymų išspręsti taikiai, 5 vartotojų prašymai, Tarnybos komisijos sprendimu, buvo patenkinti arba patenkinti iš dalies, o 15 vartotojų prašymų šiuo metu yra nagrinėjami vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Bendrovė informavo Tarnybą, kad šiuo metu patiria finansinių sunkumų. Pažymime, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą, iškėlus teisme bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Vartotojai turi teisę pateikti pareiškimą dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo bankrutuojančios bendrovės administratoriui. Pagal minėto įstatymo 35 straipsnio 4 dalį, vartotojų kreditiniai reikalavimai, patvirtinti teisme, būtų tenkinami trečiąja eile. Pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viešai skelbiamą informaciją bendrovei "Intershop LT" bankroto byla nėra iškelta. Atkreipiame dėmesį, kad vartotojas, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugos teikėją ir nurodyti savo reikalavimą. Kartu su prašymu svarbu pateikti prekės ar paslaugos pirkimo dokumento kopiją. Verslininkas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jeigu pardavėjas ar paslaugos teikėjas netenkina vartotojo reikalavimo, jį tenkina iš dalies arba nepateikia atsakymo per nurodytą terminą, vartotojas turi teisę kreiptis į Tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Papildomai informuojame, kad pinigus už užsakymo neatitinkančią prekę pardavėjas vartotojui turi grąžinti ne vėliau kaip per 14 dienų nuo prekės grąžinimo pardavėjui. Taip pat informuojame, kad Tarnyba raštu kreipėsi į bendrovę, prašydama paaiškinti ir pateikti pagrindžiančius įrodymus, dėl kokių priežasčių vartotojams per nurodytą terminą nėra pristatomos prekės bei negrąžinami pinigai už nepristatytas, netikusias ar užsakymo neatitikusias prekes. Atsižvelgdama į pažeidimo mastą ir pobūdį, Tarnyba inicijuos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatytą procedūrą dėl vartotojų teisių pažeidimo.

Tik kas ketvirtas lietuvis nėra pirkęs užsienio parduotuvėje

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse su intensyviai augančia elektronine komercija, didelė dalis internetu perkančių žmonių (75 proc.) bent sykį pirko ne savo šalies elektroninėje parduotuvėje. Tą atskleidęs tyrimas parodė ir tai, kad pagal šį rodiklį lietuviai smarkiai viršija bendrą Europos vidurkį (52 proc.).

„Tai, kad trys ketvirtadaliai lietuvių yra pirkę užsienio elektroninėse parduotuvėse – nestebina. Tokią situaciją lemia keli faktoriai. Pirma – Lietuva yra nedidelė šalis, tad gyventojams kartais pritrūksta prekių įvairovės; antra – mūsų perkamoji galia mažesnė, tad prekių paieška lietuvius veda už šalies ribų, trečia – tautiečiai vis labiau įgunda naudotis elektroninėmis technologijomis ir virtualūs pirkimai nebekelia baimės, be to, sėkminga pirkimo patirtis skatina tai daryti dar ir dar. Nors, žinoma, tik dalis šių pirkėjų yra nuolatiniai“, – tyrimo duomenis komentuoja „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Dažniausiai užsienio elektroninėse parduotuvėse perka latviai

Ko gi lietuviai ieško užsienio elektroninėse parduotuvėse? Pirmiausiai – drabužių (29 proc.), po to – elektronikos (20 proc.), trečioje eilėje – grožio ir sveikatos priežiūros prekių (10 proc.). Kiek rečiau negu vidutinis europietis, lietuviai užsienio internetinėse parduotuvėse ieško tik avalynės (atitinkamai – 9 ir 5 proc.).

Dažniausiai užsienio elektroninėse parduotuvėse perkantys europiečiai yra mūsų kaimynai latviai (82 proc.). Lietuvius pagal šį rodiklį tai pat lenkia portugalai (81 proc.), šveicarai (79 proc.), kroatai (79 proc.) bei slovėnai (78 proc.). Mažiausiai į užsienio internetines parduotuves dairosi prancūzai, lenkai, britai ir vokiečiai.

Pirkėjai šiose valstybėse didžiumą reikalingų pasiūlymų randa savo šalyje. Priešingai negu šveicarai, kurie užsienyje perka dažnai, mat pas save pristinga tinkamų pasiūlymų.

Dažniau už šveicarus užsienio elektroninėse parduotuvėse apsiperka kuklesnę perkamąją galią turintys Centrinės ir Rytų Europos gyventojai. Tačiau jie žvalgosi ne tik didesnio asortimento, bet ir mažesnių kainų pasiūlymų. Visą tai jiems dažniausiai pasiūlo Kinijos internetinės parduotuvės.

Kinijos parduotuvės – populiariausios

61 proc. – tiek Lietuvos respondentų nurodė, kad, pirkdami ne savo šalyje, renkasi Kinijos elektronines parduotuves. Tyrimo dalyviai žymėjo po kelis variantus, tad antroje vietoje liko Jungtinė Karalystė (48 proc.), trečioje – Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) (36 proc.).

Kadangi Kinija – populiariausia užsienio šalis tarp internetu perkančių lietuvių, nekeista, kad didžiausioji šios šalies interneto parduotuvė „AliExpress“ buvo viena populiariausių Lietuvoje – joje buvo pirkę 13 proc. respondentų.

„Kinijos parduotuvėse perka daug lietuvių ir, tikėtina, kad kurį laiką jų skaičius dar augs. Tačiau, kartu veikia ir priešinga tendencija – auga ne tik lietuvių perkamoji galia, bet ir jų reiklumas. Galimybė greitai ir aiškiai numatytu laiku gauti pirkinį, o taip pat jį paprastai grąžinti pardavėjui – tampa vis svarbesnė. O būtent tai yra silpnosios Kinijos elektroninių parduotuvių vietos, mat siųsti prekę atgal į Kiniją yra brangu, o iškilus bet kokiems nesklandumams išsiaiškinti bus gerokai sunkiai nei su vietine parduotuve“, – teigia G. Bilevičius.

Lietuva priklauso labiausiai Kinijos internetines parduotuves pamėgusių Europos šalių septintukui. Dažniau ten perka tik latviai (65 proc.), estai (63 proc.) ir vengrai (62 proc.). Ketvirtąją vietą užėmusi Lietuva (61 proc.) aplenkė Kroatiją (60 proc.), Čekiją (60 proc.) bei Ispaniją (49 proc.).

Kinijos internetinės parduotuvės pirmauja ir Europoje. 40 proc. užsienyje perkančių europiečių nurodė, kad dažniausiai perka šioje šalyje, antroje vietoje liko JAV (34 proc.), trečioje – Jungtinė Karalystė (33 proc.).

Tyrimą „DPD group“ užsakymu atliko „Kantar TNS“. 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesiais apklausta 23,450 žmonių 21 Europos valstybėje, Lietuvoje apklausti 802 asmenys.

Lietuva taip pat patenka į sąrašą šalių, kuriose internetu perkančių asmenų skaičius išaugo ryškiausiai, lyginant 2012 m. ir 2016 m. duomenis.

„Elektroninė prekyba Lietuvoje sparčiai populiarėja jau keletą metų iš eilės. Lietuvoje kuriasi vis daugiau elektroninių parduotuvių, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – prekių įvairovė, draugiškesnės kainos, patogus apsipirkimas skatina vartotojus pirkti vis daugiau ir dažniau.   Reikia pastebėti, kad tokie aspektai, kaip patogus atsiskaitymo būdas, sklandus prekių grąžinimo procesas, galimybė rinktis prekės pristatymo būdą, operatyvus ir malonus pirkėjų aptarnavimas kuria gerąją patirtį, kuri vaidina toli gražu ne paskutinį vaidmenį sprendimo pirkti-nepirkti procese“, – elektroninės prekybos augimą Lietuvoje komentavo Gabrielius Bilevičius, „DPD Lietuva“ pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims.

Lietuvoje kuriasi vis daugiau elektroninių parduotuvių, taip pat atsiranda vis daugiau galimybių apsipirkti užsienio elektroninėse parduotuvėse – prekių įvairovė, draugiškesnės kainos, patogus apsipirkimas skatina vartotojus pirkti vis daugiau ir dažniau.

Visgi nors Lietuvoje pirkimo internetu būdas nuolat populiarėja, nuo Baltijos šalių mes vis dar šiek tiek atsiliekame. „Eurostat“ duomenimis, kuomet Lietuvoje pernai prekes internetu pirko beveik pusė interneto naudotojų, Latvijoje tokių – daugiau nei pusė, t. y. 54 proc., o Estijoje – net 63 proc.

Pasak G. Bilevičiaus, lietuviams vis dar svarbu pamatyti prekę „gyvai“ tam, kad galėtų įvertinti, ar dydis, spalva bei kiti aspektai, dėl kurių žmonės būtų linkę grąžinti prekę, atitinka jų poreikius. Dažnai lietuviai nesiryžta pirkti internetu baimindamiesi prarasti pinigus, ne visada pasitiki internetinėmis užsienio parduotuvėmis.

„Šios problemos vis dar aktualios, tačiau kasmet augantys pardavimai rodo, kad lietuvių pasitikėjimas elektronine prekyba taip pat auga. 2017 m. galime tikėtis, kad peržengsime šią 44 proc. ribą ir priartėsime prie savo kaimynių Baltijos šalių“, – teigė G. Bilevičius. 

Jau keletą metų tendencijos išlieka tos pačios – daugiausiai internetu buvo perkami drabužiai ir sporto prekės (61 proc.), kelionių paslaugos (52 proc.), ūkinės prekės (44 proc.), bilietai į renginius (38 proc.), knygos, žurnalai ir laikraščiai (33 proc.). G. Bilevičius taip pat pastebi, kad kasmet gruodžio viduryje vis intensyvesnė tampa ir šventinė prekyba, kuomet žmonės siunčiasi pirkinius sau arba kaip dovaną artimiesiems.

„Eurostat“ duomenimis, aktyviausiai internetinėje erdvėje perka 25-34 m. vartotojai, kurie sudaro 75 proc. visų interneto naudotojų. Pastebima, kad elektroniniu būdu daugiausia linkę pirkti dirbantys bei aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai. 

Kaip ir Lietuvoje, lyginant 2012 m. ir 2016 m. duomenis, internetu perkančiųjų skaičius taip pat ryškiai išaugo Čekijoje, Airijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Slovakijoje.

„Mes esame suinteresuoti bendradarbiauti su partneriu, kuris specializuojasi internetinių mokėjimų srityje bei siūlo novatoriškų ir paprastų sprendimų, kurie yra itin lengvai pritaikomi mažų ir vidutinių el. parduotuvių versle. Smulkūs el. verslai steigiasi ir dirba kitokiu tempu nei stambūs. Šiais laikais, esant technologinėms galimybėms, nesudėtinga atsidaryti elektroninę parduotuvę nors ir tą pačią dieną, todėl labai svarbu, kad galimybė priimti mokėjimus būtų suteikiama kuo greičiau ir paprasčiau“, – sako Gintarė Sakalauskaitė-Radionovienė, „Citadele“ banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė.

„Šis naujas sprendimas atveria galimybę Lietuvos mažoms ir vidutinio dydžio el. parduotuvėms parduoti savo prekes ir paslaugas priimant atsiskaitymus iš viso pasaulio pirkėjų kredito arba debeto mokėjimo kortelėmis paprastai ir ypač patraukliomis sąlygomis. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik didžiosios el. parduotuvės, o mažosioms ji buvo praktiškai neprieinama ar techniškai per sudėtinga. Bendradarbiaudami su „Citadele“ banku sukūrėme sprendimą, kurį būtų paprasta įsidiegti net ir smulkiausioms parduotuvėms internete bei kuris leistų joms sutaupyti“, – teigia „OPAY Solutions“ direktorius Saulius Norkaitis. 

Anot jo, šiuo metu daugiau nei 95 proc. interneto parduotuvių Lietuvoje priskirtinos smulkaus ar vidutinio verslo segmentui. Tokios parduotuvės neturi galimybių pačios kurti ir nuolat plėtoti patikimų ir saugių mokėjimo sistemų, todėl joms aktualu turėti tokius mokėjimų surinkimų paslaugos teikėjus kaip „OPAY“, kurie leidžia įdiegus vieną įskiepį internetinėje parduotuvėje iškart priimti mokėjimus iš pirkėjų visais populiariausiais atsiskaitymo būdais Lietuvoje.

„Lietuvoje interneto parduotuvėse pirkėjai dažniausiai atsiskaito tiesioginiu bankiniu pavedimu, vadinamuoju „banklink“, arba susimoka grynaisiais, atsiimdami prekes. Mūsų tikslas – mažinti grynųjų pinigų dalį, juolab, kad mokėjimo kortelės šalyje itin paplitusios, daugelis gyventojų jų turi daugiau nei vieną. Priimti mokėjimus kortelėmis suinteresuotos ir pačios internetinės parduotuvės, nes tuomet jos gali plėstis ir priimti atsiskaitymus iš užsienio. Be to, mokėjimai kortelėmis sumoms iki maždaug 100 Eur verslui atsieina apie 30 proc. pigiau, nei įprastais mokėjimo būdais, tad sutaupytas lėšas verslas gali investuoti į plėtrą ar konkurencingumo didinimą“, – teigia „OPAY“ vadovas.

Tris internetines parduotuves ­– iphonedalys.lt, nokiadalys.lt, samsungdalys.lt – valdančios įmonės „Peisas“ direktorius Jonas Žičkus įsitikinęs, kad „Citadele“ ir „OPAY“ partnerystės rezultatas yra svarbus signalas elektroniniam verslui šalyje. „Ši naujiena rodo apie konkurencijos didėjimą mokėjimo paslaugų kortelėmis sektoriuje, o tai yra naudinga ir prekybininkams, ir galutiniam vartotojui. Mes stebime atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis augimą ir prognozuotume, kad atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis po trijų metų sudarys apie 30 proc. visų mūsų gaunamų atsiskaitymų“, – sako J. Žičkus.

Lietuvos banko duomenimis, debeto ir kredito kortelių skvarba Lietuvoje siekia 145 proc., t. y. vienam pilnamečiui šalies gyventojui tenka 1,45 mokėjimo kortelės. 2016 m. antrąjį ketvirtį per mėnesį įvairiose prekybos vietose (tiek įprastose, tiek ir internetinėse parduotuvėse) gyventojai atliko apie 18 mln. operacijų (15 proc. daugiau nei atitinkamą 2015 m. ketvirtį), atsiskaitymų vertė išaugo ketvirtadaliu – iki 312 mln. eurų, o vidutinė išleidžiama suma – 1 euru, iki 17 Eur.

Nuo šių metų, perkant internetu, ginti savo teises bus lengviau, LRT RADIJUI sako Lietuvos vartotojų instituto prezidentė dr. Zita Čiponytė. Iki šiol Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, nagrinėjusios skundus dėl vartotojų teisių pažeidimų ar sukčiavimo atvejų, priimti sprendimai buvo tik rekomendacinio pobūdžio. Internete pirktas nereikalingomis tapusias dovanas dabar galėsite grąžinti dar lengviau, nes, pašnekovės teigimu, sprendimų vykdymas pardavėjams šiemet tapo privalomas.

Pirkti internetu – greičiau ir pigiau

Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Vorobjovas tikina, kad tai, ar internetinė prekyba patogesnė už įprastą, priklauso nuo gyvenamosios vietos. Jei gyvenate nedideliame miestelyje, toli nuo didžiųjų prekybos centrų, pasak pašnekovo, internetu užsakytą prekę gausite ir greičiau, ir pigiau, nei patys važiuodami apsipirkti. Be to, pirkti internetu patogiau ir tiems, kurie dirba nuo ryto iki vakaro, nes prekė gali būti pristatyta ir į darbovietę.

Z. Čiponytė pritaria, kad internetinė prekyba sutaupo laiko, ir priduria, kad taip apsipirkdami turime ir daugiau galimybių rinktis. Pašnekovės teigimu, Lietuvos rinka nedidelė, prekių skaičius ir pasirinkimas ribotas, o internetu vartotojas gali pirkti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių parduotuvėse.

Renkantis prekes internete, V. Vorobjovas pataria nepirkti pirmoje pasitaikiusioje elektroninėje parduotuvėje – pirmiausia reikia ja pasidomėti, paskambinti nurodytu telefonu. „Jei rūpinatės, kad atvežta prekė gali jums nepatikti arba prieš pirkdami norite ją apžiūrėti, pasirinkite mokėjimą jau gavus prekę. Visos parduotuvės, kurios rūpinasi, kad pirkėjas būtų patenkintas, tikrai pasiūlys susimokėti prekę gavus. Kai kurie pardavėjai suteikia galimybę susimokėti ir banko kortele“, –  sako pašnekovas.

Jis teigia, kad prastai aptarnauti neapsimoka ir pardavėjui. Jei internetu perkate maisto produktus, V. Vorobjovo tvirtinimu, pardavėjai išrenka pačius geriausius, nes, jeigu juos grąžintumėte, pardavėjui tai būtų nuostolis – prekės nebebūtų galima parduoti.

Z. Čiponytė pastebi ir daugiau prekybos internetu privalumų. „Jei elektroninėje parduotuvėje nupirksime žaislą, o vaikas gaus du vienodus, mes jį galėsime grąžinti. Jei nebrokuotą žaislą nupirksime įprastinėje parduotuvėje, grąžinti negalėsite, nes žaislai įtraukti į nekeičiamų ir negrąžinamų prekių sąrašą“, – sako pašnekovė.

Kaip išvengti internetinių sukčių

Z. Čiponytė sako turėjusi ir neigiamos pirkimo internetu patirties. „Iš pakankamai didelio sąrašo prekių pardavėjas turėjo tik keletą, vėliau kilo problemų dėl atsiskaitymo, sąskaitos išrašo, kurio reikėjo specialiai važiuoti į prekybos centrą“, – prisimena pašnekovė.

Pasak jos, ne visose internetinių parduotuvių svetainėse atnaujintos pasikeitusios prekybos taisyklės. Z. Čiponytės teigimu, net ir žinomi pardavėjai tuo nepasirūpina. Esminis taisyklių pakeitimas, pašnekovės nuomone, tai, kad anksčiau vartotojai galėjo prekes grąžinti per 7 dienas nuo jų pristatymo dienos, o dabar grąžinti leidžiama per 14 dienų.

Neigiamų patirčių V. Vorobjovas nelinkęs sureikšminti: „Ir įprastoje, ir internetinėje prekyboje pasitaiko sukčių. Kadangi neatiduodate pinigų gatvėje sutiktam nepažįstamam žmogui, būkite atsargūs ir internete. Jei radote daug prastų atsiliepimų, nerizikuokite ir iš tokio pardavėjo nepirkite.“

Z. Čiponytė teigia, kad skundai dėl vartotojų teisių pažeidimų ar sukčiavimo atvejų nagrinėjami Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Tačiau, pašnekovės tvirtinimu, priimami tik rekomendacinio pobūdžio sprendimai, į kuriuos pardavėjas turį teisę neatsižvelgti. Kadangi sprendimus vengiančių įgyvendinti įmonių skaičius auga, nuo 2016 m. priimtų sprendimų vykdymas bus privalomas, pabrėžia Z. Čiponytė.

Lietuvos vartotojų įpročius V. Vorobjovas įvardija kaip dar nepakankamai susiformavusius – Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos vykdyti internetinės prekybos tyrimai parodė, kad vartotojai prisibijo pirkti internetu dėl dviejų priežasčių: įpročių ir baimės. Baimė, anot pašnekovo, dažniausiai kyla nežinant, ar galios internetu pirkto daikto garantija ir ar prekę bus galima grąžinti.

Kur dėti nereikalingą dovaną?

V. Vorobjovo pastebėjimu, po švenčių susiduriame su problema – kur dėti nereikalingas ir nepatikusias dovanas, ir pastebi, kad, nuo dovanos nuimdami kainą, nepridėdami čekio, atimame galimybę grąžinti nepatikusią dovaną į parduotuvę.

Vis dėlto, kalba Z. Čiponytė, nėra objektyvių įrodymų tvirtinti, kad internetinė prekyba vartotojui suteikia daugiau teisių. „Norint prekę grąžinti, reikia eiti į paštą, prekę pakuoti, mokėti už siuntimą“, – sako ji.

Svarbiausia prekės grąžinimo sąlyga – nepakitusi prekinė išvaizda. Nes, pabrėžia pašnekovė, kitas žmogus, nusipirkęs jau grąžintą prekę, neturi nukentėti.