Jo teigimu, daugiausia investicijų bus skirta naujų linijų statybai, ypač šiaurės ir vakarų Lietuvos regionuose, taip pat planuojama stiprinti jungtis su Latvija.

„Mes esame numatę savo planuose investuoti virš 8 mlrd. eurų iki 2050 metų, iki 2030 metų – virš 2 mlrd. Tai ir naujų linijų statybą, ypač stiprinsime šiaurės–vakarų Lietuvą, kad būtų integruota vėjo energetika, dėl to, kad Lietuvoje vartojimas yra rytuose, o didžioji gamyba bus vakaruose – tai reikia sustiprinti šiuos tinklus“, – energetikos, transporto bei žaliosios ekonomikos forume „GreenTech Vilnius“ ketvirtadienį sakė R. Masiulis.

Jo teigimu, vėjo ir saulės projektų plėtrai vietos perdavimo tinkle šiuo metu užtenka, tačiau ateityje jos neužteks.

„Taip pat diskutuojame su latviais, ateityje galvosime apie jungčių su Latvija stiprinimą“, – kalbėjo „Litgrid“ vadovas.

Praėjusią savaitę R. Masiulis interviu BNS teigė, jog Lietuvos prioritetas šiuo metu – elektros jungtys su Lenkija, tuo metu pralaidumai su Latvija galėtų būti plečiami link 2040-ųjų. Tačiau, pasak jo, konkrečių planų dėl to šiuo metu nėra.

„Iki 2027 metų mes turėsime virš 5 mlrd. (eurų – BNS) programą, kurios didžiausią dalį – 3,6 mlrd. eurų – sudarys investicijos į europinę vėžę“, – ketvirtadienį pristatydamas atnaujintą grupės strategiją „Integracija į Europą“ teigė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Jo teigimu, lėšos bus skirtos „Rail Baltica“ projektui, kariniam mobilumui, dabartinės vėžės signalizacijos papildomam įrengimui, Kauno intermodalinio bei Šeštokų terminalų plėtrai, taip pat investicijoms į LTG antrinę įmonę Lenkijoje „LTG Cargo Polska“.

„Žinoma, investicijos į mūsų antrinę įmonę Lenkijoje, kuri labai sparčiai auga. Tam, kad ji toliau sparčiai augtų, reikia įsigyti atitinkamus riedmenis“, – sakė E. Lazauskas.

Jo teigimu, LTG svarsto apie terminalo Lenkijoje statybas, be to, per artimiausius ketverius metus planuoja plėstis Lietuvoje bei užsienyje.  

„Mūsų strategija ateinant prie konkrečių penkių prioritetų yra verslo plėtra Šiaurė–Pietūs ir Vakarai – mūsų koridoriai, kur iki 2027 metų mes galvojame, kad čia turėtų išaugti intermodalinių krovinių srautas 38 proc.“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė LTG valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.

Atsiradus „Rail Baltica“ veikiančioms jungtims į Latviją ir praplėstai jungčiai į Lenkiją mes galvojame, kad per ją galėtų būti pervežta iki 5 mln. keleivių per metus“, – pridūrė jis.

LTG tikisi, jog 2027 metais, palyginti su 2022-aisiais, grupės pajamos augs 67 proc. iki 740 mln. eurų, EBITDA – 2,9 karto iki 261 mln. eurų, „LTG Cargo“ bei „LTG Cargo Polska“ krovinių srautai didės 19 proc. iki 37 mln. tonų, o vietiniai ir tarptautiniai keleivių srautai – 29 proc. iki 6,2 mln.