„Neišvengiamai karštas klausimas, kurį reikia spręsti, yra biudžetas. Bet laiko yra tikrai labai nedaug ir sprendimai, kurie bus priimti dabar, gali apspręsti labai daug kintamųjų mūsų ateityje (...). Iš tiesų laukia labai rimtas darbas. Tai supranta ir laimėjusios partijos lyderė (Ingrida Šimonytė – ELTA): ji ne kartą minėjo, kad būtent DNR planas, matyt, bus keičiamas, ir tie sprendimai, kurie yra labai svarbūs Lietuvai ilguoju laikotarpiu, turės būti priimti per pakankamai trumpą laiką“, – Eltai teigė ji.

Naujai išrinktos partijos tikriausia nenorės užsitraukti nepalankų reputacinį šleifą priimdamos nepopuliarius sprendimus, tad kažkokių išlaidų augimo karpymo, matyt, nebus.

Visgi ekonomistė pabrėžė, jog vargu ar naujai išrinkti parlamentarai suskubs keisti biudžeto eilutes, be to, abejoja, kad bus karpomas išlaidų augimas.

„Kad iš principo keis kitas biudžeto eilutes – tikriausiai taip nebus, nepaisant to, kad biudžeto išlaidos išties yra labai dosnios. (...) Naujai išrinktos partijos tikriausia nenorės užsitraukti nepalankų reputacinį šleifą priimdamos nepopuliarius sprendimus, tad kažkokių išlaidų augimo karpymo, matyt, nebus“, – teigė ji.

I. Pikčienė teigė, kad iš konservatyvių ir liberalių jėgų koalicijos galima tikėtis daugiau racionalių sprendimų.

„Tikėtis galime daugiau racionalių, pamatuotų sprendimų, kurie nėra vien populiarumu grįsti pažadai. Net ir trumpuoju laikotarpiu šios partijos, matyt, orientuosis į ekonomikos raumenų auginimą, kad ekonomika būtų konkurencinga ir įgali aptarnauti šiuos per krizę prisiimtus didesnius įsipareigojimus. Taip pat, matyt, bus atsisakyta neefektyvių išlaidų ir išmokų „į orą“, kurias pastaruoju metu stebėjome“, – kalbėjo ekonomistė.

Ji taip pat pridūrė, kad nauja valdančioji dauguma, tikėtina, taikliau panaudos jau turimas lėšas bei imsis spręsti itin opius švietimo ir sveikatos reformų klausimus.

„Taip pat (nauja valdančioji dauguma – ELTA), tikėtina, taikliau naudos turimas lėšas (...). Be to, matyt, galime tikėtis, kad pagaliau bus pasiekti skausmingesnių reformų klausimai ir dėl švietimo, ir dėl sveikatos apsaugos. Nes jei kalbėtume apie švietimą, santykinai nuo BVP Lietuva švietimui finansuoti išleidžia visai nemažas sumas, jos viršija ir ES vidurkį (...)“, – Eltai teigė ekonomistė.

„Tad finansavimo šiam sektoriui, panašu, tikrai pakanka, tiesiog jis naudojamas neefektyviai, netaikliai, ir dėl to mūsų švietimo sektoriaus rezultatai yra itin prasti, ir prastėja. (...) Atėjus šiai valdžiai yra tikrai daug vilčių, kad šios reformos pajudės ir duos pamatą tinkamiems rezultatams“, – pridūrė I. Pikčienė.

Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, daugiausia mandatų – 50 – būsimajame Seime turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.

Kaip skelbia LB, vienas pažeidimas padarytas, kai įmonė pervedė dalį sumokėto valdymo mokesčio vienam iš įmonės valdomų investicinių fondų dalyvių ir taip pažeidė kitų fondo dalyvių interesus. Valdymo mokestis gali būti grąžinamas visų kolektyvinio investavimo dalyvių naudai. Šiuo atveju įmonė vienam fondo dalyviui taikė išskirtines sąlygas.

Kitą pažeidimą įmonė padarė, nes nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti investicinių fondų vienetų platinimo funkcijos, efektyviai jas vykdo, nors teisės aktuose to reikalaujama.

Dar dėl kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su kolektyvinio investavimo subjektų valdymu ir klientų finansinių priemonių portfelių valdymu, LB įmonę įspėjo.

Bendrovė „INVL Asset Management“ pažymi, kad šis sprendimas nėra susijęs su pensijų fondų ir alternatyvių investicijų sritimis, o LB nurodytus sprendimus priėmė atlikęs tikslinį planinį bendrovės inspektavimą.

Įmonė taip pat teigė, kad plėtodama turto valdymo paslaugas vadovaujasi teisės aktais ir siekia teikti kokybiškas turto valdymo ir investicines paslaugas.

„Savo veiklai keliame aukštus reikalavimus, o kurdami ir valdydami investicinius produktus pirmiausia atsižvelgiame į klientų interesus. Įvertinę pateiktas pastabas, patobulinsime esamą procesą. Visgi situaciją, kai bendrovei buvo skirta bauda dėl grąžinto dalies valdymo mokesčio dalyvaujant Švedijos pensijų agentūros administruojamoje papildomos pensijos sistemoje, vertiname kaip paradoksalią. Toliau nagrinėsimės atvejį, kai skirtingose šalyse išsiskiria Europos Sąjungos teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika, bei sieksime visiško teisinio aiškumo“, – Eltai atsiųstame komentare teigė „INVL Asset Management“ generalinė direktorė Laura Križinauskienė.

Jos teigimu, įmonės dalyvavimas Švedijos pensijų agentūros fondų platformoje kartu su daugybe kitų pasaulio fondų valdytojų buvo svarbus pasiekimas ne tik įmonei, tačiau ir Lietuvos bei regiono finansų rinkai, lėmęs didelio investicinio srauto pritraukimą į šį regioną, o reikšminga šių lėšų dalis buvo investuota į Baltijos šalių įmonių akcijas.

„Apmaudu, kad, dalyvaudami pagal Švedijos teisę veikiančioje sistemoje, tapome pažeidėjais Lietuvoje. Švedijos pensijų agentūra yra nustačiusi Europos Sąjungos ir Švedijos teisę atitinkančias vienodas taisykles platformoje platinamiems fondams, todėl neturėjome pagrindo abejoti, kad pasirinkta partnerystės forma nėra galima“, – teigė L. Križinauskienė.

Pasak bendrovės, Švedijos papildomos pensijos sistemoje 2018 m. dalyvavo 5,9 mln. dalyvių, kurie per platformą galėjo investuoti į įvairių pasaulio fondų valdytojų investicines priemones. Šių metų pradžioje sistemoje dalyvavo daugiau kaip 90 valdytojų, pristačiusių 782 investicinius fondus. Įvedus papildomų reikalavimų dėl fondų dydžio, INVL investiciniai fondai sistemoje nebedalyvaus nuo šių metų gegužės pabaigos.

Pažeidimus LB nustatė atlikdamas tikslinį planinį valdymo įmonės veiklos inspektavimą. Juo siekta įvertinti įmonės finansinę ir kapitalo būklę, rizikų valdymą, kaip laikomasi kolektyvinio investavimo subjektų valdymo veiklą ir investicinių paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Inspektavimas ir pritaikytos poveikio priemonės nėra susijusios su įmonės pensijų kaupimo veikla, pažymi LB.

„Labai vertinu tą patirtį, kurią įgijau dirbdamas „Danske Bank“. Tai buvo labai įdomūs ir intensyvūs treji su puse metų. Vis dėlto, noriu plėsti profesinį lauką, o sukauptas žinias panaudoti ne tik analizuodamas makroekonomines tendencijas, bet ir prisidėdamas prie konkrečių pokyčių įmonėse,“ – sako R. Grajauskas.

Jis „Danske Bank“ vyriausiojo Baltijos šalių ekonomisto pareigas ėjo nuo 2014 m. Prieš tai penkerius metus gyveno užsienyje, mokėsi bei dirbo privačiame bei viešajame sektoriuose.

R. Grajauskui baigus darbus banke, „Danske Bank“ Lietuvoje remsis Grupės ekonomistų įžvalgomis. Tendencijas finansų rinkose ir toliau analizuos Finansų rinkų departamento direktorius Karolis Indrulėnas bei vyresnioji agentė Eglė Džiugytė.