Įvardindamas padidėjusios įperkamos automobilio vertės priežastis, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas išskyrė didesnes gyventojų pajamas, kurios per metus didėjo beveik 9 proc.
„Per metus įperkamo automobilio vertė yra padidėjusi beveik 8 proc., iki 13,1 tūkst. eurų. Svarbiausia priežastis yra didesnės gyventojų pajamos, kurios didėjo beveik 9 proc., ir tai iš esmės yra pagrindinė priežastis, kodėl asmens automobilio įperkamoji vertė yra padidėjusi. (...)
Prognozuojame, kad kitais metais vidutinis darbo užmokesti didės maždaug 5 proc., tikėtina, kad per ateinančius metus ta įperkamo automobilio vertė gali padidėti panašiai“, – sakė jis.
T. Povilauskas taip pat teigė, kad įperkamo lizingu automobilio vertė per 5 metus vienam asmeniui padidėjo nuo 9,1 tūkst. eurų iki 13,1 tūkst. eurų – beveik 45 proc.
Per metus įperkamo automobilio vertė yra padidėjusi beveik 8 proc., iki 13,1 tūkst. eurų.
„Per penkerius metus mūsų skaičiuojamo indekso vertė, arba galimo lizingu įsigyti automobilio vertė, yra padidėjusi beveik 45 proc. Bet matome, kad vidutinė gyventojų perkamo naudoto automobilio kaina yra padidėjusi mažiau negu trečdaliu, nuo 3,7 iki 4,6 tūkst.“, – sakė jis.
Anot ekonomisto, pastebėta, kad žmonės, įsigydami automobilius, nėra linkę išleisti daugiau, nei auga jų pajamos, taip pat dažnai didesnes pajamas skiria kitoms prekėms ir paslaugoms.
„Vidutinė svertinė perkamo naujo automobilio kaina per 5 metus yra padidėjusi beveik 40 proc. Tai yra šiek tiek mažiau nei per 5 metus padidėjo gyventojų pajamos. (...) Tai rodo, kad per 5 metus žmonių santykinės išlaidos automobiliui įsigyti nėra padidėjusios. Žmonės nėra linkę išleisti daugiau automobiliui, negu auga pajamos. (...) Augant pajamoms skiria didesnes išlaidas kitoms prekėms ir paslaugoms“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė T. Povilauskas, COVID-19 pandemija įtakos automobilių rinkai turėjo, tačiau pastaraisiais mėnesiais matyti pandemijos sukelto nuosmukio mažėjimas.
„Karantinas ir pandemija turėjo įtakos visai automobilių rinkai. Krito tiek naujų automobilių pardavimai Lietuvoje, tiek įvežtų į Lietuvą automobilių skaičius ir ne naujų automobilių registravimas. Pokytis, kalbant apie naujus automobilius, yra didesnis nei 25 proc., kalbant apie naudotus automobilius – tarp 10–20 proc. Visgi pastaraisiais mėnesiais tas nuosmukis yra sumažėjęs perkant naujus automobilius“, – tikino jis.
Tuo metu SEB banko Lizingo departamento direktorius Saulius Mickus teigė, kad, kol pavieniai asmenys už indekso vertę yra linkę pirkti gerus, tačiau jau panaudotus automobilius, du asmenys, kartu pirkdami automobilį, už indekso vertę galėtų įsigyti naują automobilį.
„Visi vieno asmens nuperkami mėgstamiausi automobiliai būtų ne nauji, bet labai geri automobiliai. Tuo metu kalbant apie dviejų asmenų įperkamus automobilius (...), visi jau galėtų būti ir nauji, tai yra pagrindinis dalykas. Jei šeima nuspręstų turėti vieną automobilį ir išleisti tiek pinigų, kiek mes suskaičiavome indekse, jie galėtų įsigyti vieną labai gerą, visiškai naują automobilį“, – sakė jis.
Ekspertas taip pat pabrėžė, kad koronaviruso pandemija įtakos planams pirkti automobilį turėjo.
Įtakos planams pirkti automobilį koronaviruso pandemija turėjo. 23 proc. apklaustųjų sakė, kad jie galbūt atidėjo automobilio pirkimo planus, tačiau net 77 proc. teigė, kad COVID-19 įtakos neturėjo, ir, jei turėjo tokių planų, toliau ketino savo planus realizuoti įsigydami automobilį.
Kaip teigė S. Mickus, atliktos gyventojų apklausos duomenys aprodė, kad renkantis automobilį figūruoja praktiniai jų pasirinkimo motyvai, taip pat pastebėta ir išaugusi ekologiškumo svarba.
„Pasirinkimo motyvai yra labai praktiški. Pirmiausia, tai yra kaina, antroje vietoje – mažos eksploatacijos sąnaudos, trečioje vietoje – degalų taupymas. (...) Pastebima, kad labiausiai išaugo ekologiškumo svarba“, – tikino ekspertas.
S. Mickus taip pažymėjo, kad hibridinių ir elektra varomų automobilių patrauklumas padidėjo dyzelinių variklių sąskaita.
„Su hibridiniu varikliu norėtų važiuoti vis daugiau žmonių: buvo 37 proc., o šiais metais – 43 proc. Žmonių dalis, kurie rinktųsi benzininį variklį, taip pat išaugo. Tuo metu dyzelinio – sumažėjo, o elektrinio – išaugo. Vadinasi, hibridinių ir elektra varomų automobilių patrauklumas padidėjo dyzelinių variklių sąskaita, ir šią tendenciją pastebėjome pirmą kartą“, – sakė jis.
