Sąskaitos suglumino
Dar praėjusį rudenį baigta A. ir J.Gravrogkų g. 1-ojo namo rekonstrukcija, tačiau gyventojai tikina, kad namo dokumentai nesutvarkyti iki šiol. Negana to, lapkritį ir gruodį daugiabutį administruojanti bendrovė "Būsto valda" atsiuntė sąskaitas, kuriose nurodytos itin didelės sumos, įvardytos kaip "Kitos paslaugos". Lapkritį visiems namo gyventojams paskirstyta daugiau kaip 5,3 tūkst. eurų suma, gruodį – 508 eurai. Gyventojai piktinosi, kad reikia mokėti už neaiškias ir brangias paslaugas, o "Būsto valda" nesiteikia aiškiai informuoti, kur leidžiami jų pinigai.
"Jokių renovacijos pridavimo dokumentų ar ataskaitų niekas nėra gavęs. Kai lapkritį gavome sąskaitą, joje atsirado nauja eilutė. Man, pensininkei, reikia mokėti beveik 110 eurų, kitą mėnesį – 11 eurų. Nesupratau, už ką reikia mokėti, tai "Būsto valda" paaiškino, kad buvo renovacijos projekto tikslinimas. Tačiau kaip gali būti projektas tikslinamas, jei renovacija jau prieš kelis mėnesius pasibaigė?" – stebėjosi daugiabučio gyventoja Uršulė.
Uršulė/Vilmanto Raupelio nuotr.
Padarė, paskui koregavo
Gyventoja tikino, kad projektas tikrai galėjo būti tikslinamas, bet tai turėjo būti daroma vykstant darbams, o ne juos užbaigus, todėl žmonės nesupranta, kodėl ta suma neįtraukta į bendrą renovacijos sąmatą. Be to, anot kaunietės, nėra logikos dabar aiškinti, kad buvo taisomas projektas, kai renovaciją atlikę darbininkai visus darbus užbaigė dar praėjusiais metais.
"Kaip galima tobulinti projektą, kai viskas atlikta? Negana to, tą projektą tikslino du kartus. Su kaimynais aptarėme, kad kažkam prieš šventes pritrūko pinigų, tai nori iš gyventojų susirinkti", – nuomonę išsakė daugiabučio gyventoja.
"Neaišku, ką reikia tikslinti po to, kai visi darbai atlikti. Kai vyko pati renovacija, buvo vykdoma techninė priežiūra, tačiau tada mokėti nereikėjo, o dabar reikia. Kadangi suma įvardyta kaip "Kitos paslaugos", galbūt kažkokius kitus darbus atliko, bet tada kodėl jie nebuvo įtraukti į renovacijos planą?" – antrino namo gyventojas Vincentas.
Vincentas/Vilmanto Raupelio nuotr.
Kol kas "Būsto valda" A. ir J.Gravrogkų g. 1-ojo gyventojams nepateikė ir jokio mokėjimo plano ar renovacijos išlaidų, todėl žmonės nežino, kada teks pradėti mokėti už padarytus darbus. Kauniečiai tikino, kad objektas neatiduodamas vertinti, nes būsto administratorius vilkina laiką.
Nepavyks sutaupyti?
Kalbinti daugiabučio namo gyventojai tikino besidžiaugiantys, kad atlikta namo renovacija. Dabar ne tik apšiltintos sienos, bet ir pakeista visa šildymo sistema, vandens tiekimo bei kanalizacijos vamzdžiai.
Po renovacijos kambariuose gyventojai gali patys reguliuoti šildymą ir nuspręsti, ar reikia radiatorius labiau pakaitinti. Tačiau už vonioje esantį radiatorių, dažnai vadinamą gyvatuku, moka visi, todėl gyventojai pripažino, kad čia nei vienas kaimynas netaupo. "Ką čia pritaupysi, jei kitas atsisukęs taip, kad net prisiliesti negali. Tačiau dabar atėjo šilumos sąskaita, tai man reikia mokėti neaišku už ką", – svarstė namo gyventojai.
Pašnekovė rodė sąskaitas, kuriose nurodyta, kiek sunaudojo šilumos šildydama savo butą. Taip pat reikia mokėti už bendroms reikmėms panaudotą šilumą. Moteris stebėjosi, kad jai už bendrai sunaudotą šilumą reikia mokėti beveik pusę tiek, kiek sunaudoja pati.
"Už buto šildymą reikia mokėti už 303 kWh, o už bendrą šildymą – už 136 kWh – tai yra beveik pusė mano buto šildymo. Suprantu, kad yra gyvatukas ir radiatorius koridoriuje, bet nesuprantu, kodėl reikia tiek daug mokėti, kas net ne man vienai priklauso", – baksnodama į šilumos energijos sąskaitą sakė Uršulė.
Kaip galima tobulinti projektą, kai viskas atlikta? Negana to, tą projektą tikslino du kartus.
Viskas vyko sklandžiai?
Bendrovės "Būsto valda" renovacijos vadovas Šarūnas Šlekys "Kauno dienai" aiškino, kad A. ir J.Gravrogkų g. 1-ojo daugiabučio namo renovacijos projektui įgyvendinti statybos leidimas išduotas 2017 m. vasario 23 d. Statybos darbai baigti, pastatas atiduotas vertinti statybų komisijai 2017 m. spalio 20 d. Renovacijos darbus atliko rangovas bendrovė "Statkorpas".
"Prieš pradedant organizuoti namo renovacijos darbus įvertinta techninė namo būklė. Namas yra senas, prieš renovaciją jo energinio efektyvumo klasė buvo žema – E, dėl kto gyventojai patirdavo nemažų šilumos praradimų. Gyventojams apsisprendus dėl namo renovacijos, visi būtini namo modernizavimo darbai buvo įvertinti projektavimo stadijos (Techninio darbo projekto ekspertizės aktas 2017-01-09) ir atlikti rangos darbų metu. Verta pastebėti, kad šio namo renovacija vyko labai sklandžiai tiek bendradarbiaujat su namo gyventojais, tiek su darbus atlikusiais rangovais, dėl to gan sudėtingas renovacijos projektas buvo įgyvendintas trumpiau nei per vienus metus", – sakė jis.
Anot jo, bendra šio namo renovacijos darbų vertė, kuri bus apmokėta gyventojų lėšomis, yra 482,5 tūkst. eurų. Kredito mokėjimas už renovacijos darbus yra atidėtas iki valstybinės paramos Statybos rangos darbams gavimo, kuri, planuojama, bus patvirtinta balandžio mėnesį. Patvirtinus valstybės finansavimą renovacijos projektui, bus parengti kredito mokėjimo grafikai, pagal kuriuos gyventojai mokės mėnesio įmokas už namo renovacijos darbus. Šio projekto kaina vienam naudingo ploto vienetui vidutiniškai sudarys apie 251 eurų, po valstybės paramos skyrimo – apie 165 eurų už kv. m.
"Techninio renovacijos projekto rengimo išlaidos į renovacijos darbų sąmatą neįtraukiamos. Renovacijos projekto rengimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo numatyta, kad 50 proc. išlaidų sumos už renovacijos projekto parengimą gyventojai turi kompensuoti patys savo lėšomis. Šiuo atveju tai sudaro kiek daugiau nei 5 328 eurus. Kitą dalį kompensuos Būsto energijos taupymo agentūra. Dėl šios priežasties pernai lapkritį sąskaitas gyventojai gavo didesnes nei įprastai, kadangi jose buvo įtraukta ir minėta techninio projekto regimo išlaidų dalis, kuri visiems gyventojams paskirstyta proporcingai valdomam nuosavybės plotui", – sąskaitose nurodytus mokėjimus aiškino Š.Šleikys.
Jis pakomentavo ir situaciją dėl gyvatukų. Anot renovacijos vadovo, bute esančių gyvatukų šiluma neapskaitoma pagal buto kvadratūrą. Priešingai nei buto šildymas, kuris yra apskaitomas pagal buto daviklius, t.y. kiekvieno buto suvartojamos energijos kiekis perduodamas "Kauno energijai", kuri pagal tai apskaito konkretaus gyventojo bute suvartotos šilumos energijos kiekį.
"Pagrindinis renovacijos tikslas – sumažinti sunaudojamos energijos kiekį name 40–60 proc. Lygindami šio namo energijos sąnaudas 2016 ir 2017 m. gruodį, jau dabar matome akivaizdų teigiamą pokytį. "Kauno energijos" duomenimis, namo šilumos energijos sąnaudos renovavus namą sumažėjo nuo 1,278 iki 0,429 eurų už 1 kv. m", – aiškino jis.
Baimė, kad sugrius
"Kauno diena" jau yra rašiusi apie A. ir J.Gravrogkų g. 1-ąjį daugiabutį. Prieš maždaug pusantrų metų pradėta kalbėti apie namo renovaciją, tačiau gyventojus neramino faktas, kad skyla namo sienos, todėl nežinojo, ar verta investuoti.
"Labiausiai neramu dėl suskilusios sienos tarp langų – o ką, jeigu tos plytos tiesiog išgrius?" – tąkart rodydamas atsivėrusius plyšius kalbėjo namo gyventojas.
2016 m. jis "Kauno dienai" pasakojo, kad dar 2015-ųjų vasarą surašęs raštą namą administruojančiai bendrovei "Būsto valda" ir informavęs apie įtrūkimus bei galbūt nestabilų namo pamatą, tačiau jokio atsakymo taip ir nesulaukė. Gyventojas sunerimo, kai 2016 m. balandį gavo "Būsto valdos" pranešimą, kuriame informuojama, kad gyventojai raštu nubalsavo renovuoti namą.
Maždaug 1960-aisiais statytame daugiabutyje nediduką butą su žmona turintis gyventojas tikino ne be pagrindo manantis, kad namui gresia griūtis.
"Gerai pažinojau statybininką, kuris statė šį namą. Dabar tas žmogus jau miręs, bet jis ne kartą man yra pasakojęs, kaip dalį šio namo pamatams ir perdengimui skirtų medžiagų jie pardavė, o viską užpylė smėliu", – sovietinių statybų metodus priminė kaunietis. Tąkart jis neabejojo, kad šiame name po 1-uoju ir 2-uoju butais nėra perdengimo plokščių, o namo pamatas nestabilus. Apie visas namo bėdas jis informavo namo administratorių. Tačiau atsako nesulaukė, tad vyras abejojo, ar administratorius tikrai žino, kokia yra namo būklė.
