„Esama tikimybės, kad galėsime atverti humanitarinį koridorių iš Mariupolio,“ – vėlų penktadienį feisbuke parašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.
Prieš tai jau kelis kartus žlugo bandymai evakuoti žmones iš šio miesto. „Tačiau turime bandyti tiek kartų, kiek reikės, kol mums pavyks“, – pridūrė I. Vereščuk.
Kremliaus kritikui V. Kara-Murzai skirtas kardomasis kalinimas
Rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza, vienas pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, penktadienį buvo paskelbtas „užsienio agentu“ ir suimtas už tariamai melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimą.
Maskvos Basmano rajono teismas 40-mečiui V. Kara-Murzai skyrė kardomąjį kalinimą iki birželio 12 dienos, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė opozicionieriaus advokatas Vadimas Prochorovas.
Anksčiau penktadienį V. Prochorovas sakė, kad V. Kara-Murzai iškelta baudžiamoji byla dėl tariamai melagingos informacijos skleidimo.
Vakaruose išsilavinimą įgijęs aktyvistas ir žurnalistas V. Kara-Murza buvo artimas opozicijos lyderio Boriso Nemcovo, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, bendražygis.
Opozicionierius teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis liko gyventi Rusijoje.
V. Zelenskis: Rusija savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu
Rusijos planai perimti Pietų Ukrainos kontrolę ir taip įgauti prieigą prie Moldovos sienos patvirtina įtarimus, kad Maskva savo invaziją į Ukrainą laiko tik pirmuoju žingsniu ir vėliau sieks užimti ir daugiau valstybių. Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kurį cituoja portalas „Ukrinform“.
„Šiandien paskelbtos žinios, kad Rusijos kariuomenė dabar neva sieks užimti Ukrainos pietus ir pasiekti Moldovos sieną, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės. Tai tik patvirtina, ką jau esu ne kartą sakęs: Rusijos invazija į Ukrainą yra tik pradžia, jie nori užimti ir daugiau valstybių“, – vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis.
Prezidentas pabrėžė, kad ukrainiečiai ginsis tiek, kiek reikės, kad Rusija atsisakytų šių siekių. Tačiau V. Zelenskis kartu pažymėjo, kad visos valstybės turi padėti Ukrainai, nes ji yra pirmoji Rusijos kelyje. „Kas bus kitas? Jei kitais galintys tapti šiandien išliks neutralūs, kad nieko neprarastų, jie labai rizikuoja. Nes jūs prarasite viską“, – tikino V. Zelenskis.
Penktadienį Rusijos generolas Rustamas Minekajevas pareiškė, kad antrajame karo etape vienas iš Rusijos kariuomenės tikslų yra visiškai perimti Rytų ir Pietų Ukrainos kontrolę. Jis pažymėjo, kad, užėmus Ukrainos pietus, būtų galima pasiekti nuo Moldovos atskilusią Padniestrę, kur tariamai pažeidinėjamos rusakalbių teisės.
JK žvalgyba: per pastarąsias 24 val. Rusijos kariuomenė Ukrainoje didelių laimėjimų nepasiekė
Jungtinės Karalystės (JK) žvalgybos tarnybų duomenimis, per pastarąsias 24 val. Rusijos kariuomenė Ukrainoje didelių laimėjimų nepasiekė.
JK gynybos ministerija savo naujausioje žvalgybos duomenų suvestinėje nurodė, kad tai lėmė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontraatakos. Ministerija pridūrė, kad, nepaisant ankstesnių Rusijos pranešimų, jog perėmė Mariupolio kontrolę, šiame mieste tęsiasi mūšiai.
Tai lėtina Rusijos karių pažangą Donbase, teigiama suvestinėje.
Anksčiau šią savaitę Rusija paskelbė pradedanti antrąjį savo „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje etapą, kurio metu visą savo dėmesį skirs Donbaso „išlaisvinimui“.
Prie Mariupolio rasta dar viena masinė kapavietė
Netoli rusų pajėgų apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio buvo surasta dar viena masinė kapavietė, penktadienį pranešė miesto taryba.
Taryba paskelbė bendrovės „Planet Labs PBC“ palydovinę nuotrauką, kurioje, kaip teigiama, matyti 45x25 m dydžio masinė kapavietė. Manoma, kad joje gali būti palaidota mažiausiai tūkstantis rusų pajėgų nužudytų Mariupolio gyventojų.
Pasak tarybos, masinė kapavietė aptikta šalia Vynohradnės kaimo, į rytus nuo Mariupolio.
Anksčiau šią savaitę buvo paskelbtos bendrovės „Maxar Technologies“ palydovinės nuotraukos, kuriose matyti daugiau kaip 200 šviežiai iškastų kapaviečių į vakarus nuo Mariupolio esančiame Manhušo mieste.
Mariupolio meras Vadymas Boičenka sakė, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.
Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.
Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes“.
Iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko beveik 3 mln. pabėgėlių
Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau atvyko daugiau kaip 2,9 mln. pabėgėlių. Tai šeštadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, kuria remiasi BBC.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis atvykėlių skaičiai kur kas sumažėjo ir padaugėjo vykstančiųjų į Ukrainą. Pasieniečių duomenimis, penktadienį Lenkijos sieną kirto 17 700 žmonių, tačiau tą pačią dieną iš šios šalies į Ukrainą išvyko 23 800 asmenų. Bendras nuo karo pradžios į Ukrainą iš Lenkijos išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 825 800.
Varšuvos universiteto migracijos tyrimų profesoriaus Maciejaus Duszczyko skaičiavimu, iš visų iš Ukrainos į Lenkiją atvykusių žmonių šalyje pasiliko apie 1,3–1,4 mln.
Ukraina teigia, kad nuo vidurdienio bus bandoma evakuoti civilius iš Mariupolio
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad nuo šeštadienio vidurdienio (vietos ir Lietuvos laiku) bus bandoma evakuoti civilius iš apsiausto Mariupolio.
„Šiandien vėl bandysime evakuoti moteris, vaikus ir pagyvenusius žmones, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė I. Vereščuk. – Jei viskas vyks kaip planuota, evakuaciją pradėsime maždaug vidurdienį.“
Per rusų pajėgų artilerijos smūgius Rytų Ukrainoje žuvo penki civiliai
Ukrainos rytuose esančiame Popasnos mieste per rusų pajėgų artilerijos smūgius žuvo du žmonės, pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Tuo metu Donecko srities administracijos vadovas Pavlo Kyrylenka informavo, kad per Rusijos pajėgų apšaudymus penktadienį regione žuvo mažiausiai trys civiliai gyventojai ir dar septyni buvo sužeisti.
S. Haidajus šeštadienį platformoje „Telegram“ nurodė, kad ankstesnę dieną Luhansko srityje rusų pajėgų artilerija 12 kartų apšaudė gyvenamuosius namus, ir „didžioji dalis smūgių teko Popasnai“.
„Be to, kad mieste jau kelias savaites tęsiasi gatvių mūšiai, Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo daugiaaukščius gyvenamuosius namus ir privačius namus. Vien vakar vietos gyventojai atlaikė penkias priešo artilerijos atakas.... Ne visi išgyveno“, – rašė S. Haidajus.
Jis pridūrė, kad Lysyčanske ir Novodružeske taip pat buvo sugriauta kažkiek gyvenamųjų namų.
Rusija: nuskendus kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas įgulos narys, dar 27 dingo
Maskva penktadienį pareiškė, kad praėjusią savaitę nuskendus Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmanui raketiniam kreiseriui „Moskva“ žuvo vienas įgulos narys ir dar 27 dingo.
Iki šiol Rusijos pareigūnai tvirtino, kad visa „Moskva“ įgula buvo evakuota į šalimais buvusius laivus.
Karo laivas nuskendo balandžio 14 dieną po sprogimo ir gaisro, kurį, anot Ukrainos, sukėlė tikslus raketų smūgis. Rusija savo ruožtu tvirtino, kad kreiserio katastrofą sukėlė jame buvusių šaudmenų sprogimas.
Kreiseriui „Moskva“ nuskendus, jame tarnavusių jūreivių, įskaitant šauktinius, tėvai socialiniuose tinkluose ėmė rašyti, kad jų vaikai dingo, ir reikalauti iš valdžios atsakymų.
„Balandžio 13 dieną kilus gaisrui raketinis kreiseris „Moskva“ buvo smarkiai apgadintas sprogus jame buvusiems šaudmenims“, – nurodė Gynybos ministerija pranešime, kurį penktadienį vėlai vakare išplatino Rusijos naujienų agentūros.
„Vienas kariškis žuvo, dar 27 įgulos nariai dingo be žinios“, – rašoma pranešime ir priduriama, kad „likę 396 įgulos nariai“ buvo evakuoti.
Pentagonas anksčiau pranešė, kad prieš nuskęstant kreiseriui smogė dvi Ukrainos raketos.
„Rusijos gynybos ministerija teikia visą būtiną paramą ir pagalbą žuvusiojo ir dingusiųjų šeimoms bei draugams“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Jame priduriama, kad „absoliuti dauguma“ šauktinių pageidavo tęsti tarnybą Rusijos Juodosios jūros laivyno laivuose.
Pastarosiomis dienomis kelių kreiseryje tarnavusių jūreivių artimieji socialiniuose tinkluose reiškė susirūpinimą, jog negali rasti savo vaikų.
Vienas jų, Dmitrijus Škrebecas, socialiniuose tinkluose rašė, kad jo sūnus Jegoras, šauktinis, kreiseryje „Moskva“ tarnavo virėju ir dabar yra įtrauktas į dingusiųjų be žinios per karo veiksmus sąrašą.
„Šauktinis, kuris neturėjo dalyvauti karo veiksmuose, įtrauktas į dingusiųjų be žinios sąrašą“, – rašė jis didžiausiame Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“.
Pasak D. Škrebeco, kai jis pabandė daugiau sužinoti apie tragediją, kreiserio vadas ir pavaduotojas tapo nebepasiekiami.
Paprašytas tai pakomentuoti, prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai antradienį sakė, kad Kremlius negali atskleisti jokių detalių.
„Visa komunikacija vyksta tik per Gynybos ministeriją, – sakė Dmitrijus Peskovas. – Visą su tuo susijusią informaciją skelbia Gynybos ministerija, o mes čia nesame įgalioti ką nors skelbti.“
Informaciją rusų kalba skelbiantis nepriklausomas naujienų portalas „Meduza“, remdamasis Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybei artimu šaltiniu, anksčiau pranešė, kad žuvo 37 kreiserio „Moskva“ įgulos nariai.
Pasak portalo, apie 100 jūreivių buvo sužeisti, o tikslus dingusiųjų be žinios skaičius nežinomas.
Kreiseryje per Ukrainos raketų smūgį buvo apie 500 žmonių, nurodė „Meduza“.
Ukrainos prezidento patarėjas: Rusijos kariai bando šturmuoti „Azovstal“ gamyklą
Rusijos kariai bando šturmuoti Mariupolyje esančią „Azovstal“ gamyklą ir ten atnaujino oro antskrydžius. Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas, kurį cituoja portalas „Sky News“.
Apie tai pranešta nepaisant to, kad ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė nutraukti šios gamyklos šturmą ir vietoj to pradėti jos blokadą. „Blokuokite pramoninę zoną taip, kad neišskristų nė musė“, – pareiškė jis.
„Azovstal“ gamykla yra paskutinis Ukrainos karių bastionas Mariupolyje. Manoma, kad čia be karių taip pat yra apie 1 000 civilių.
Latvijos ambasadorius Ukrainoje grįžo į Kyjivą
Latvijos ambasadorius Ukrainoje Ilgvaras Klava grįžo į Kyjivą, tviteryje pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
Apie I. Klavos grįžimą pranešta praėjus daugiau nei aštuonioms savaitėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ir po to, kai Rusijos kariai pasitraukė iš sostinės srities. Prasidėjus karui, Latvijos ambasadorius, kaip ir daugelis kitų šalių diplomatų, išvyko iš Kyjivo.
Latvijos ambasada buvo laikinai perkelta į vakarinį Lvivo miestą, tačiau balandžio 7 dieną vėl atvėrė savo duris Kyjive.
I. Klava buvo grįžęs į Rygą konsultacijų, tačiau dabar tęs savo darbą Ukrainos sostinėje.
Rusija tvirtina, kad Charkivo srityje numušė Ukrainos naikintuvą
Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pareiškė, kad šalies kariuomenė virš Ukrainos Charkivo srities numušė ukrainiečiams priklausiusį naikintuvą „Su-25“ ir čia sunaikino dar tris sraigtasparnius „MI-8“, praneša agentūra „Reuters“.
Ukraina šių pranešimų dar nekomentavo.
Ispanija vėl atidarė ambasadą Kyjive
Ispanija penktadienį vėl atidarė savo ambasadą Kyjive, uždarytą anksčiau šiais metais dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, pranešė vyriausybė.
Ispanijos diplomatai buvo evakuoti iš Kyjivo į Lenkiją kitą dieną po to, kai Rusijos pajėgos vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą.
Penktadienio popietę ambasadorės Silvios Cortes (Silvijos Kortes) vadovaujami Ispanijos diplomatinės misijos nariai, „padedami policijos specialiųjų pajėgų“, vėl atidarė šalies ambasadą Kyjive, nurodė Vidaus reikalų ministerija išplatintame pranešime.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) anksčiau šią savaitę pranešė, kad ambasada Ukrainos sostinėje bus atidaryta „artimiausiomis dienomis“.
Ketvirtadienį P. Sanchezas lankėsi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Per vizitą premjeras paskelbė, kad Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos.
P. Sanchezas taip pat nurodė, kad dešimtys Ispanijos teisingumo ministerijos ekspertų padės Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) tirti karo nusikaltimus Ukrainoje.
Virtinė Vakarų valstybių, tarp jų Prancūzija, Italija ir Jungtinė Karalystė, jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive ar paskelbė planuojančios tai padaryti artimiausiu metu.
Odesoje surengta raketų ataka
Šeštadienį Ukrainos Odesos uostamiestyje surengta raketų ataka. Tai pranešė šio miesto taryba, kuria remiasi agentūra „Reuters“.
„Odesoje surengtas raketų smūgis. Nukentėjo infrastruktūra“, – sakoma tarybos pranešime, tačiau nedetalizuojama.
Donbaso sričių vadovai: Rytų Ukrainoje vyksta įnirtingi mūšiai
Dviejų rytinių Ukrainos regionų vadovai šeštadienį pranešė, kad Donbase vyksta įnirtingos kautynės su Rusijos pajėgomis, blėstant viltims, kad per stačiatikių Velykas bus paskelbtos paliaubos.
Rytinės Charkivo srities administracijos vadovas Olehas Sinjehubovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad ukrainiečių kariai po įnirtingų mūšių atkovojo tris kaimus netoli Rusijos sienos.
„Mūsų daliniai išstūmė rusų karius iš Bezrukų, Slatynės ir Prudiankos gyvenviečių“, – parašė jis ir pridūrė, kad ukrainiečių pajėgos „įsitvirtino savo pozicijose“.
Minėti kaimai yra į šiaurę nuo antrojo pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto Charkivo. Prudianka yra už maždaug 40 km į pietvakarius nuo Rusijos sienos.
O. Sinjehubovas nurodė, kad rusų pajėgoms atakavus civilinę infrastruktūrą, žuvo du žmonės.
Srities administracijos vadovas taip pat sakė sutaręs su vietos religiniais lyderiais, kad šeštadienį – tiek rusų, tiek ukrainiečių švenčiamų stačiatikių Velykų išvakarėse – bažnyčiose „nebus naktinių pamaldų“.
„Negalime leisti, kad burtųsi minios – saugumas yra svarbiausia“, – pabrėžė O. Sinjehubovas.
Tuo metu kaimyninės Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus šeštadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė, kad regione irgi vyksta intensyvūs karo veiksmai.
„Bombarduojama ištisą parą“, – sakė jis ir pridūrė, jog Rusijos pajėgos toliau atakuoja Rubižnės ir Sjeverodonecko miestus.
S. Haidajus paragino žmones „evakuotis, jei tik yra galimybė“, ir nurodė, kad padėti išvykti gali vietos savanoriai.
Jis taip pat pabrėžė, jog Rusijos kariai nepasiekė jokių „reikšmingų laimėjimų“, žadėdamas „persekioti juos, išstumti iš mūsų žemės, nes ji yra mūsų“.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius šeštadienį taip pat patvirtino, kad Maskvos pajėgos per savo puolimą Rytų Ukrainoje nepadarė jokio reikšmingo proveržio.
Per spaudos konferenciją O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgos mėgina „surengti puolimą prieš Huliaipolės miestą“ Donecko srities šiaurėje.
„Joms nepavyksta to padaryti jau šešias dienas“, – sakė prezidento patarėjas.
O. Arestovyčius pridūrė, kad Rusijos kariai „telkia dėmesį į teritoriją tarp Kramatorsko ir Slovjansko“ – dviejų miestų Donecko srities rytuose.
Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliai
Ukrainos Luhansko srityje per artilerijos smūgį žuvo du civiliai. Tai pranešė šios srities gubernatorius Serhijus Gaidajus, kurį cituoja portalas „Sky News“.
Per šią ataką Zolotės mieste sužeisti dar du žmonės.
Pastaruoju metu suintensyvėjo Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainos rytuose.
Odesoje per raketų ataką žuvo mažiausiai penki žmonės
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad per šeštadienio popietę Odesos uostamiestyje surengtą raketų ataką žuvo mažiausiai penki žmonės, įskaitant kūdikį, ir dar 18 sužeista.
„Žuvo penki ukrainiečiai ir dar 18 sužeista. Ir tai yra tik žmonės, kuriuos mums pavyko rasti. Tikėtina, kad aukų skaičius bus didelis, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė A. Jermakas. – Tarp žuvusiųjų yra trijų mėnesių kūdikis.“
Naktį į sekmadienį visoje Ukrainoje galios komendanto valanda
Šį savaitgalį Ukrainoje švenčiant ortodoksų Velykas, naktį į sekmadienį visoje šalies teritorijoje galios komendanto valanda. Tai pranešė portalas „Euronews“, remdamasis šalies prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoju Kyrylu Tymošenka.
Pasak K. Tymošenkos, Rusijos invazijos labiausiai veikiamose srityse, įskaitant Donecko, Luhansko, Zaporižės, Charkivo, Mykolajivo ir Chersono sritis, komendanto valanda prasidės šeštadienį, 19 val. ir tęsis iki 5 val. ryto sekmadienį. Kitose šalies srityse, įskaitant Kyjivo, Odesos, Černihivo ir Lvivo sritis, analogiška priemonė galios nuo 23 val. vakaro šeštadienį iki 5 val. ryto sekmadienį.
Ukrainos žvalgybos tarnybos šeštadienį pranešė, kad iš perimtų Rusijos karių pokalbių sužinota, jog Velykų savaitgalį gali suintensyvėti Rusijos atakos.
V. Zelenskis ragina V. Putiną susitikti ir užbaigti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį vėl paragino su juo susitikti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, siekiant „užbaigti karą“.
„Manau, kad tas, kas pradėjo šį karą, sugebės jį ir užbaigti“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją, surengtą metro stotyje Ukrainos sostinės centre.
Ukrainiečių lyderis pridūrė, kad „nebijotų susitikti“ su V. Putinu, jei toks susitikimas padėtų pasiekti taikos susitarimą tarp Maskvos ir Kyjivo.
Tačiau V. Zelenskis perspėjo, kad jo šalis pasitrauks iš taikos derybų, jei rusų pajėgos nukaus apsiausto Mariupolio uostamiesčio metalurgijos įmonėje „Azovstal“ įsitvirtinusius ukrainiečių karius. Prezidentas taip pat perspėjo Kremlių užimtose pietinėse teritorijose nerengti referendumų dėl atsiskyrimo nuo Ukrainos.
„Jei mūsų vyrai bus nužudyti Mariupolyje ir jei šie pseudoreferendumai bus organizuojami Chersono srityje, Ukraina pasitrauks iš bet kokio derybų proceso“, – pareiškė V. Zelenskis.
Kyjive sekmadienį lankysis JAV valstybės ir gynybos sekretoriai
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir Pentagono vadovas Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) sekmadienį, kai Rusijos karas prieš Ukrainą įžengs į trečiąjį mėnesį, lankysis Kijeve, pranešė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rytoj mus aplankys amerikiečių pareigūnai. Susitiksiu su gynybos sekretoriumi ir Antony Blinkenu“, – šeštadienį žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Tai bus pirmasis oficialus JAV vyriausybės pareigūnų vizitas Ukrainoje nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną.
