Kritikai šį žingsnį pasmerkė kaip teisiškai abejotiną politinio keršto aktą.

Vykdomuoju įsaku vyriausybinės reguliavimo institucijos raginamos įvertinti, ar internetinėms platformoms turėtų būti taikoma atsakomybės apsauga už turinį, kurį paskelbė jų milijonai vartotojų.

Įgyvendinus šį įsaką iš esmės pasikeistų dešimtmečius galiojęs precedentas, ir interneto platformos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, potencialiai atsakingos už vartotojų sukurtą turinį.

D. Trumpas Baltųjų rūmų žurnalistams sakė, kad jis tokį sprendimą priėmė todėl, kad didžiosios technologijų bendrovės „turi neribotą galią cenzūruoti, apriboti, redaguoti, formuoti, slėpti, keisti bet kokią komunikacijos formą tarp privačių piliečių ar didelių visuomenės auditorijų“.

„Nebegalime leisti, kad tai toliau vyktų“, – sakė prezidentas.

Įgyvendinus šį įsaką iš esmės pasikeistų dešimtmečius galiojęs precedentas, ir interneto platformos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, potencialiai atsakingos už vartotojų sukurtą turinį.

„Twitter“ antradienį pažymėjo dvi D. Trumpo paskelbtas žinutes, kuriose jis nepateikdamas jokių argumentų tvirtino, kad balsavimas paštu sudarys sąlygas sukčiauti, ir dėl to rinkimai bus „suklastoti“. 

„Twitter“ žingsnis išprovokavo D. Trumpo įtūžį ir ilgą tiradą žinutėmis, skelbtomis per tą pačią platformą. Prezidentas tvirtino, kad Jungtinėse Valstijose dešinysis politinis sparnas yra cenzūruojamas.

„Tokiais atvejais „Twitter“ liaujasi būti nešališka vieša platforma, ji tampa redaktore su tam tikru požiūriu“, – sakė jis. 

„Aš manau, tą patį galime pasakyti ir apie kitas [platformas] – tiek „Google“, tiek „Facebook“, galbūt ir kitas“, – pridūrė prezidentas.

„Prezidento kalbos policija“

Visgi kritikai sako, kad D. Trumpas neturi įgaliojimų reguliuoti privačius interneto operatorius ar keisti įstatymą, žinomą kaip 230-asis Skyrius, kuris, anot jo šalininkų, sudarė sąlygas klestėti tokioms interneto platformoms, kaip „Facebook“ ir „Twitter“.

Amerikos pilietinių teisių sąjunga (ACLU) D. Trumpo įsaką pavadino „atviru ir antikonstituciniu grasinimu nubausti socialinių tinklų bendroves, nepatinkančias prezidentui“. 

Organizacija tviteryje paskelbtoje žinutėje pridūrė: „Prezidentas neturi įgaliojimų keisti Kongreso teisės akto vykdomuoju įsaku, kuriuo primetamas ydingas 230-ojo Skyriaus aiškinimas.“  

Baltieji rūmai siekia, kad būtų atsisakyta nuostatų, suteikiančių interneto bendrovėms neliečiamybę, ir jos būtų traktuojamos kaip „leidėjos“, veikiančios tam tikroje viešosios erdvės dalyje.   

„Twitter“, „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ turi didžiulę, gal net beprecedentę galią formuoti viešųjų įvykių traktavimą; cenzūruoti, ištrinti ar slėpti informaciją; kontroliuoti, ką žmonės mato ar nemato“, – rašoma prezidento įsake.

D. Trumpo įsakas neuždraus interneto platformoms moderuoti turinio, tačiau jas gali užgriūti ieškinių banga, nes į teismą galės kreiptis bet kas, tvirtinantis, jog nukentėjo dėl internete paskelbto turinio.     

Kritikai sako, sako, kad šis prezidento žingsnis atspindi vyriausybės bandymus reguliuoti žodžio laisvę internete. 

„Socialiniai tinklai gali erzinti. Tačiau vykdomasis įsakas, paversiantis Federalinę ryšių komisiją prezidento kalbos policija, nėra sprendimas“, – sakė demokratė Jessica Rosenworcel (Džesika Rouzenvorsel) iš Federalinės ryšių komisijos – vienos iš agentūrų, kurioms pavesta stebėti, kaip bus įgyvendinamas prezidento įsakas.    

Kompiuterių ir ryšių pramonės asociacijos prezidentas Mattas Schruersas (Metas Šruersas) sakė, kad „kerštas privačiam sektoriui už faktų tikrinimo lyderystę yra dalykas, kurio galėtume tikėtis iš užsienio autokratijų, bet ne Jungtinių Valstijų“.  

„Neteisėta politinė gudrybė“

Interneto bendrovės atmeta D. Trumpo kaltinimus šališkumu ir atkreipia dėmesį į didžiulį jo populiarumą socialiniuose tinkluose. Tačiau šis prezidento žingsnis, žengtas jam ruošiantis nelengvam mūšiui dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, atitinka jo naratyvą, esą liberaliosios jėgos bando cenzūruoti respublikonus.      

Respublikonų senatorius ir aršus socialinių tinklų kritikas Joshas Hawley (Džošas Haulis) sakė, kad jei interneto bendrovės „tendencingai interpretuoja, cenzūruoja ir elgiasi kaip tradicinės leidėjos, jos ir turėtų būti traktuojamos kaip tradicinės leidėjos, ir joms nebeturėtų būti taikomos jokios specialios federalinės vyriausybės išimtys“.     

Tačiau demokratų senatorius Ronas Wydenas (Ronas Vaidenas), vienas iš 1996 metais priimto įstatymo rengėjų, D. Trumpo įsaką pavadino „visiškai neteisėta“ politine gudrybe.

„D. Trumpas desperatiškai bando perimti teismų ir Kongreso teisę keisti dešimtmečius galiojančią praktiką, susijusią su 230-uoju Skyriumi. Tik tam, kad galėtų skleisti melą“, – sakė jis.

Suintensyvėjęs faktų tikrinimas

Platesnio masto debatai apie socialinių tinklų bendrovių galią ir jų atsakomybę už klaidinamas ar žalingas žinutes vyksta jau seniai.

Interneto platformoms, tokioms kaip „Twitter“ ir „Facebook“, sunkiai sekasi pažaboti dezinformacijos platinimą ir tuo pat metu likti atviromis vartotojams.

Didžiulės nepatikrinto turinio apimtys paskatino rengti daugiau faktų tikrinimo operacijų. Vienoje iš tokių „Facebook“ vykdomų iniciatyvų dalyvauja ir naujienų agentūra AFP.

Ilgą laiką nereagavęs į raginimus reaguoti į D. Trumpo dažnai skelbiamus jokiais faktais nepagrįstus pareiškimus, antradienį tviteris galiausiai pažymėjo kaip nepagrįstas dvi jo žinutes. Jose prezidentas nepateikdamas jokių argumentų tvirtino, kad balsavimas paštu lapkritį vyksiančiuose rinkimuose sudarys sąlygas sukčiauti, ir dėl to rinkimai bus „suklastoti“.   

Kai kurie analitikai sako, kad prezidento argumentai prieš „Twitter“ apvertė aukštyn kojomis Konstitucijos Pirmosios pataisos, skirtos užkirsti kelią vyriausybei riboti žodžio laisvę, aiškinimą.

„Pirmoji pataisa taikoma vyriausybei, o ne privataus sektoriaus subjektams, tokiems kaip tviteris“, – dienraštyje „The Washington Post“ rašė teisės profesoriai Laurence'as Tribe'as (Lorensas Traibas) iš Harvardo ir Joshua Geltzeris (Džošua Gelceris) iš Džordžtauno universiteto. 

„D. Trumpas neteisus dėl įstatymo, tačiau šįkart jis neteisus labiau nei įprastai. Kažkas tviteryje nesilaiko Pirmosios pataisos, bet tai ne tviteris, o D. Trumpas“, – rašė jie.

„Twitter“ ilgai ignoravo raginimus imtis priemonių dėl D. Trumpo neretai skelbiamų su tiesa prasilenkiančių žinučių, tačiau antradienį pirmąkart ryžosi perspėti, kad prezidento pareiškimai yra melagingi.

Tai buvo reakcija į D. Trumpo žinutes, kuriose jis, nepateikdamas jokių įrodymų, parašė, kad balsavimas paštu lemtų „suklastotus rinkimus“ ateinantį lapkritį.

„Twitter“ žingsnis išprovokavo D. Trumpo įtūžį ir, ironiškai, ilgą tiradą žinutėmis, skelbtomis per tą pačią platformą. Prezidentas tvirtino, kad Jungtinėse Valstijose dešinysis politinis sparnas yra cenzūruojamas.

D. Trumpo padėjėjai sakė, kad prezidentas ketvirtadienį pasirašys įsaką, „susijusį su socialiniais tinklais“, bet jokių kitų detalių nepateikė.

Vis dėlto dienraštis „The Washington Post“ trečiadienį paskelbė gavęs dokumento juodraštį, kuriame nenurodoma data.

„Negalime leisti ribotam skaičiui interneto platformų atrinkinėti, kokią kalbą internetu gali prieiti arba perduoti amerikiečiai“, – leidinys citavo šio numanomo įsako projekto tekstą.

Įsakas suteiktų pagrindą federalinėms priežiūros institucijoms argumentuoti, kad socialinių tinklų bendrovės „slopina žodžio laisvę, blokuodamos vartotojus arba trindamos žinutes“, pranešė dienraštis „The New York Times“, cituodamas du aukšto rango administracijos pareigūnus.

Abu laikraščiai taip pat nurodė, kad dar nebaigtas rengti įsakas atvesti prie padėties, kai technologijų įmonės, tokios kaip „Twitter“, „Facebook“ ir „Google“ , bus teisiškai atsakingos už jų platformose skelbiamą turinį.

„Twitter“ ryžosi pažymėti prezidento žinutes kaip klaidinamas po daugelį metų bendrovei žertų kaltinimų, kad ji ignoruoja D. Trumpo vykdomus naudojimosi šia platforma taisyklių pažeidimus. Prezidentas, kurio tviterio paskyrą seka daugiau kaip 80 mln. žmonių, savo žinutėse dažnai pažerdavo įžeidimų savo priešininkams arba netikslios informacijos.

„Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas (Markas Zakerbergas) įsikišo į šį ginčą, televizijai „Fox News“ pareiškęs, kad jo valdomas didžiausias pasaulyje socialinis tinklas laikosi kitokios politikos.

„Tiesiog esu tvirtai įsitikinęs, kad „Facebook“ neturėtų būti tiesios arbitras viskam, ką žmonės kalba internetu“, – sakoma trečiadienį „Fox“ paskelbtoje M. Zuckerbergo interviu ištraukoje.

„Manau, privačios bendrovės, ypač šios (socialinių tinklų) platformų kompanijos, apskritai neturėtų atsidurti tokioje padėtyje, kad joms tektų tuo užsiimti“, – pridūrė jis.

„Twitter“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Jackas Dorsey (Džekas Dorsis) trečiadienį vakare savo ruožtu atsakė, kad jo platformos pastangos atkreipti dėmesį į klaidinamą informaciją nedaro bendrovės „tiesos arbitru“.

„Mūsų nuostata – sujungti prieštaraujančių teiginių taškus ir parodyti ginčijamą informaciją, kad žmonės galėtų spręsti patys“, – sakoma jo žinutėje.

J. Dorsey dar kartą išreiškė palaikymą naujajai „Twitter“ politikai: „Faktų patikra: yra vienas žmogus, kuriam tenka galutinė atsakomybė už mūsų, kaip bendrovės, veiksmus – ir tai esu aš... Toliau žymėsime neteisingą arba ginčijamą informaciją apie rinkimus visame pasaulyje.“

„Įžūlus melas“

Amerikos pilietinių laisvių sąjungos darbuotoja Kate Ruane (Keit Ruan) atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas neturi jokių galių reguliuoti „Twitter“.

JAV konstitucija „aiškiai draudžia prezidentui imtis bet kokių veiksmų, kad uždraustų „Twitter“ parodyti jo įžūlų melą apie balsavimą paštu“, – sakė ji.

Kad ir kaip piktintųsi socialinių tinklų politika, D. Trumpas yra itin uolus jų vartotojas, turintis daugybę sekėjų.

Tuo metu tikėtinas Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas (Džo Baidenas) teturi 5,5 mln. „Twitter“ sekėjų.

Socialiniai tinklai gerai dera prie D. Trumpo neįprasto bendravimo stiliaus ir jo polinkio į sąmokslo teorijas, gandus ir vaikiškus įžeidimus.

Jo teiginys, kad „Twitter“ nusistatęs prieš konservatyvųjį sparną, atitinka Baltųjų rūmų naratyvą, jog milijardierius prezidentas tebėra politikos autsaideris, kovojantis su elitu.

Naujausias ginčas taip pat yra paranki priedanga dėmesiui nukreipti nuo J. Bidenui naudingo didėjančio nepasitenkinimo D. Trumpo vadovavimu per koronaviruso pandemiją, nusinešusią daugiau kaip 100 tūkst. amerikiečių gyvybių.

Apklausos rodo, kad J. Bideno pozicijos išlieka stabiliai stiprios, nors jis jau daug savaičių laikosi socialinio atstumo, beveik neišeidavo iš namų ir menkai tesireiškia socialiniuose tinkluose.

Nuo šiol, pagal Vatikano išleistą įstatymą, kiekviena vyskupija privalės susikurti informavimo apie galimus seksualinius nusikaltimus sistemas, tačiau nusikaltimų registravimas nebus privalomas tuo atveju, jeigu kunigai apie juos sužinojo per išpažintį.

Atėjo laikas pasimokyti iš „karčių praeities pamokų“, sakoma popiežiaus įsake.

Dokumentas paskelbtas po virtinės kunigų nusikaltimų atvejų įvairiose pasaulio šalyse – nuo Austrijos iki Čilės ir nuo Vokietijos iki Jungtinių Valstijų.

Pranciškaus iniciatyva paskelbtame trumpame įsake motu proprio skelbiama, kad kiekvienas, turintis kokios nors informacijos arba įtarimų apie lytinės prievartos atvejus, „privalo skubiai pranešti“ apie juos Bažnyčiai, pasinaudodamas „lengvai prieinamomis sistemomis“.

„Nors ši pareiga anksčiau buvo kiekvieno sąžinės reikalas, dabar jis tampa universaliu teisiniu priesaku“ Bažnyčioje, sakė Šventojo Sosto Komunikacijos dikasterijos vyriausiasis redaktorius Andrea Tornielli (Andrėja Tornielis).

Šis įstatymas yra taikomas tik Bažnyčiai ir neįpareigoja asmenų pranešti apie nusikaltimų atvejus teisėsaugos institucijoms.

Popiežiaus įsakas įpareigoja visas vyskupijas iki 2020 metų birželio sukurti sistemą, skirtą pranešimams apie dvasininkų daromus lytinius nusikaltimus, apie vaikų pornografijos medžiagos turėjimą, apie tokių nusikaltimų dangstymo atvejus.

Išsaugoma išpažinties paslaptis

Dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas lytiniam ir psichologiniam vaikų bei pažeidžiamų žmonių išnaudojimui, tačiau jame taip pat kalbama apie lytinės prievartos ir išnaudojimo, kylančių iš piktnaudžiavimo valdžia, atvejus, kai kunigų prievartos aukomis tampa vienuolės.

Vasario mėnesį popiežius Pranciškus viešai pripažino, kad kunigai naudojosi vienuolėmis kaip „sekso vergėmis“ – ir galbūt tai daro iki šiol.

Nukentėjusiųjų grupės jau seniai ragino popiežių Pranciškų imtis konkrečių priemonių dvasininkų vykdomam vaikų išnaudojimui pažaboti. Jų siūlymu, viena tokių priemonių galėtų būti visų dvasininkų, pripažintų kaltais bent dėl vieno lytinės prievartos atvejo arba juos dangsčiusių, atleidimas iš jų pareigų.

Nukentėjusieji pat reikalauja, kad išnaudotojai arba įtariami išnaudotojai būtų perduoti policijai kartu su visa prieš juos surinkta su nusikaltimu susijusia medžiaga.

Kai kurie ragina įpareigoti kunigus pranešti apie nusikaltimus net ir tuo atveju, jeigu apie juos sužinojo per išpažintį. Tačiau naujajame įsake tai nėra numatyta.

Katalikai tiki, kad per išpažintį atgailaujantysis bendrauja su Dievu ir išpažinties paslaptis privalo būti išsaugota. Išpažinties paslaptį atskleidęs kunigas yra ekskomunikuojamas.

Pranciškaus motu proprio paskelbtas po istorinio vasarį vykusio Bažnyčios vadovų susitikimo, kuriame buvo išgirsta siaubingų prievartą patyrusių asmenų istorijų, o Bažnyčia pripažino savo kaltę.

Bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas ir filantropas kartu su žmona vadovauja savo vardo fondui „Bill and Melinda Gates Foundation“, kuris pagrindinį dėmesį skiria sveikatos ir švietimo problemoms pasaulyje.

„Mes esame susirūpinę, kad šis pasikeitimas gali paveikti milijonus moterų ir merginų visame pasaulyje“, – sakė Melinda Gates interviu britų dienraščiui.

„Galimybės suteikimas moterims planuoti nėštumus, daryti tarp jų pertraukas, gauti reikiamą gydymą ir išvengti infekcinių susirgimų yra gyvybes gelbstintis darbas, – sakė ji. – Jis gelbsti motinų gyvybes ir vaikų gyvybes, ir jis seniai yra stipriai palaikomas Jungtinėse Valstijose“.

Pasak Billo Gateso, finansavimo nutraukimas „sukurs tuštumą, kurios negalės užpildyti net tokie fondai kaip mūsų“.

„Jungtinės Valstijos yra pagrindinės donorės tame darbe, kurį mes dirbame. Vyriausybės pagalbos neįmanoma pakeisti filantropija“, – kalbėjo jis.

Praėjusį mėnesį D.Trumpas pasirašė įsaką, draudžiantį JAV finansuoti užsienio nevyriausybines organizacijas, kurios teikia pagalbą atliekant abortus arba gina teisę į juos, taip atnaujindamas seną priešpriešą tarp amerikiečių.

Pirmuosius šios veiklos apribojimus įvedė respublikonų prezidentas Ronaldad Reaganas (Ronaldas Reiganas) 1984 metais.

Vėliau demokratų prezidento Billo Clintono (Bilo Klintono) panaikintus suvaržymus vėl atnaujino jo įpėdinis respublikonas George'as W.Bushas (Džordžas V.Bušas), o Barackas Obama (Barakas Obama) vėl juos atšaukė.

Tačiau D.Trumpo įsakas siekia dar toliau – jis yra taikomas visoms organizacijoms, gaunančioms finansavimą iš US Aid, ne tik prisidedančioms prie šeimos planavimo.